Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šiongnu imperija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šiongnu imperija ar Šiongnu kaganatas – klajoklių šiongnu sukurta gentinė konfederacija, susiformavusi III a. pr. m. e. ir iki I a. kontroliavusi Mongolijos plynaukštę, Džungariją ir dalį Žetisu istorinių regionų dab. Mongolijoje, šiaurės Kinijoje, Kazachstane.
| Šiongnu imperija | ||||
| buvusi gentinė konfederacija | ||||
| ||||
| Imperija apie 205 m. pr. m. e. | ||||
| Sostinė | ||||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Era | Senovė | |||
| - Įkūrimas | III a. pr. m. e. m. | |||
| - Subyrėjimas | 89 m. | |||
Tradicinėje Turkų istoriografijoje ši valstybė, vadinama Didžiąja hunų imperija (turk. Büyük Hun İmparatorluğu), yra laikoma viena (pirmąja) iš 16 istorinių tiurkų imperijų.
Istorija
Pačioje III a. pr. m. e. pabaigoje, nusilpus kaimynams, šiongnu, tuo metu apgyvendinę didžiąją dalį Mongolijos plynaukštės, vadovaujami pirmojo istorinio valdovo (arba Teomen) buvo suvienyti į bendrą imperiją, ir migravo į pietus. Buvo įtvirtinta valdovų, tituluojamų šanju, dinastija, reformuota armija.
Toumeno sūnus (Modu, Mete) (209–174 m. pr. m. e.) sukūrė tikrą stepių imperiją, kuri ėmė kontroliuoti didžiules teritorijas ir daugybę genčių. Jis užkariavo dinglingus šiaurėje, sutriuškino donghu rytuose, galiausiai juedži vakaruose, užvaldydamas Rytų Turkestaną. Tai buvo didžiausias imperijos išsiplėtimas.
Kinijoje įsitvirtinus Han dinastijai, pradėta ruoštis karui su šiongnu. 133 m. pr. m. e. prasidėjo ilgai trunkantys šiongnu-Kinijos karai, kurių metu Kinijai pavyko nustumti šiongnu į šiaurę, užvaldyti strategiškai svarbų Gansu koridorių. Tačiau šie karai išsekino ir Kiniją, kurios kariams buvo labai sunku kovoti neįprastose klimato sąlygose bei toli nuo maisto bei vandens tiekimo.
Tuo metu Šiongnu imperija turėjo problemų ir viduje. Žlugo vienybė, atskiri vadai nebepakluso šanju valdžiai, prasidėjo įpėdinystės nesutarimai, kas silpnino šiongnu. 53 m. pr. m. e. šanju Huhanye pasirašė su Kinija sutartį, pagal kurią Šiongnu imperija tapo Kinijos vasale. Ji įsipareigojo mokėti metinę duoklę ir laikyti valdovo įkaitus Kinijos sostinėje.
Šanju Huduershi (18-48) laikais Kinijoje kilus neramumams, šiongnu vėl iškovojo nepriklausomybę, tačiau netrukus pietiniai šiongnu buvo tiesiogiai prijungti prie Kinijos. Šiauriniai šiongnu kurį laiką (iki 89 m.) išlaikė nepriklausomybę, bet I a. pabaigoje pralaimėję šianbams ir Kinijai, pradėjo migracijas į vakarus. Spėjama, kad jie pradėjo Didįjį tautų kraustymąsi ir vakaruose tapo žinomi kaip hunai.
Valstybės valdymas
Šiongnu imperija buvo valdoma valdovo, tituluojamo šanju (kin. 單于, pinyin: chányú), dar, kinišku pavyzdžiu, tituluojamo dangaus sūnumi. Jis atstovavo Luanti (kin. 攣鞮, pinyin: Luándī) klanui, vienam iš penkių didžiųjų šiongnu klanų. Kiti įtakingi klanai buvo Hujan (kin. 呼衍, pinyin: Huyan), Suibu (kin. 須卜, pinyin: Xubu), Čiulin (kin. 丘林, pinyin: Qiulin) ir Lan (蘭).
Šanju reziduodavo Orchono aukštupyje, (蘢城) (šiame regione vėliau mongolai pastatė Karakorumą), kuriame kasmet rinkdavosi ir visi vadai. Valdymo hierarchijoje žemiau valdovo buvo du karaliai, tituluojami tuči, atstovaujantys kairę ir dešinę pusę. Dešinysis karalius rezidavo Cherleno upės aukštupyje, o kairysis – greičiausiai Changajaus kalnuose.
Kiekvienas iš dviejų karalių turėjo savo valdininkus. Pagal hierarchiją: kuli, generolus, tunghu, kutu. Žemiau stovėjo tūkstantininkai, šimtininkai, dešimtininkai, kurie valdė atitinkamus armijos padalinius. Visa visuomenė buvo organizuota pagal juos. Ši sistema vėliau buvo perimta kitų Mongolijos plynaukštės tautų.
Valdovų sąrašas
| Mongolijos istorija |
| Šiongnu (imperija), Dinglingai |
| Šianbai (konfederacija) |
| Tabgačai, Tiele |
| Žoužanų kaganatas |
| Tiurkų kaganatas |
| Uigūrų kaganatas |
| Kirgizai (Kaganatas) |
| Kidaniai () |
| Mongolų imperija |
| Juan dinastija |
| Čing dinastija |
| Mongolijos Liaudies Respublika |
| Mongolija |
- (kin. 頭曼單于, pinyin: tóumàn) 240–209 BC;
- (kin. 冒頓單于, pinyin: mòudùn) 209–174 BC
- (kin. 老上單于, pinyin: lǎoshàng) 174–161 BC
- (kin. 軍臣單于, pinyin: jūnchén) 161–126 BC
- (kin. 伊稚斜單于, pinyin: yīzhìxié) 126–114 BC
- Uwei (kin. 攣鞮 烏維) 114–105 BC
- Ushylu (kin. 兒單于) 105–102/101 BC
- Guilihu (kin. 攣鞮 呴犛湖) 102/101–101/100 BC
- Chedi (kin. 且鞮侯) 101/100–96 BC
- Hulugu (kin. 狐鹿姑單于, pinyin: húlùgū) 96–85 BC
- Huandi (kin. 壺衍鞮單于, pinyin: húyǎndī) 85–68 BC
- Hyuilui-Juankui (kin. 虛閭權渠單于, pinyin: xūlǘquánqú) 68–60 BC
- Uyan-Guidi (kin. 握衍朐鞮單于, pinyin: wòyǎnqúdī) 60–58 BC
- Huhanye (kin. 呼韓邪單于, pinyin: hūhánxié) 58 – 31 BC
- Fujulei (kin. 復株纍若鞮單于, pinyin: fùzhūléiruòdī) 31–20 BC
- Seuxie (kin. 搜諧若鞮單于, pinyin: Juimixui) 20–12 BC;
- Guia (kin. 車牙若鞮單于, pinyin: Juimigui) 12–8 BC;
- Uchjulu (kin. 烏珠留若鞮單于, pinyin: Nengzhiyasi) 8 BC – 13 AD;
- Ulei Hyan (kin. 烏累若鞮單于) 13–18 AD;
- Yui (kin. 呼都而尸道皋若鞮單于) 18–46 AD
- Wudadi-hou (kin. 烏達鞮侯) 46 AD
- Šiaurės šiongnu:
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šiongnu imperija, Kas yra Šiongnu imperija? Ką reiškia Šiongnu imperija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Siongnu imperija ar Siongnu kaganatas klajokliu siongnu sukurta gentine konfederacija susiformavusi III a pr m e ir iki I a kontroliavusi Mongolijos plynaukste Dzungarija ir dalį Zetisu istoriniu regionu dab Mongolijoje siaures Kinijoje Kazachstane Siongnu imperijabuvusi gentine konfederacija III a pr m e 89 Location ofImperija apie 205 m pr m e SostineValdymo forma MonarchijaEra Senove Įkurimas III a pr m e m Subyrejimas 89 m Tradicineje Turku istoriografijoje si valstybe vadinama Didziaja hunu imperija turk Buyuk Hun Imparatorlugu yra laikoma viena pirmaja is 16 istoriniu tiurku imperiju IstorijaPacioje III a pr m e pabaigoje nusilpus kaimynams siongnu tuo metu apgyvendine didziaja dalį Mongolijos plynaukstes vadovaujami pirmojo istorinio valdovo arba Teomen buvo suvienyti į bendra imperija ir migravo į pietus Buvo įtvirtinta valdovu tituluojamu sanju dinastija reformuota armija Toumeno sunus Modu Mete 209 174 m pr m e sukure tikra stepiu imperija kuri eme kontroliuoti didziules teritorijas ir daugybe genciu Jis uzkariavo dinglingus siaureje sutriuskino donghu rytuose galiausiai juedzi vakaruose uzvaldydamas Rytu Turkestana Tai buvo didziausias imperijos issipletimas Kinijoje įsitvirtinus Han dinastijai pradeta ruostis karui su siongnu 133 m pr m e prasidejo ilgai trunkantys siongnu Kinijos karai kuriu metu Kinijai pavyko nustumti siongnu į siaure uzvaldyti strategiskai svarbu Gansu koridoriu Taciau sie karai issekino ir Kinija kurios kariams buvo labai sunku kovoti neįprastose klimato salygose bei toli nuo maisto bei vandens tiekimo Tuo metu Siongnu imperija turejo problemu ir viduje Zlugo vienybe atskiri vadai nebepakluso sanju valdziai prasidejo įpedinystes nesutarimai kas silpnino siongnu 53 m pr m e sanju Huhanye pasirase su Kinija sutartį pagal kuria Siongnu imperija tapo Kinijos vasale Ji įsipareigojo moketi metine duokle ir laikyti valdovo įkaitus Kinijos sostineje Sanju Huduershi 18 48 laikais Kinijoje kilus neramumams siongnu vel iskovojo nepriklausomybe taciau netrukus pietiniai siongnu buvo tiesiogiai prijungti prie Kinijos Siauriniai siongnu kurį laika iki 89 m islaike nepriklausomybe bet I a pabaigoje pralaimeje sianbams ir Kinijai pradejo migracijas į vakarus Spejama kad jie pradejo Didįjį tautu kraustymasi ir vakaruose tapo zinomi kaip hunai Valstybes valdymasSiongnu imperija buvo valdoma valdovo tituluojamo sanju kin 單于 pinyin chanyu dar kinisku pavyzdziu tituluojamo dangaus sunumi Jis atstovavo Luanti kin 攣鞮 pinyin Luandi klanui vienam is penkiu didziuju siongnu klanu Kiti įtakingi klanai buvo Hujan kin 呼衍 pinyin Huyan Suibu kin 須卜 pinyin Xubu Ciulin kin 丘林 pinyin Qiulin ir Lan 蘭 Sanju reziduodavo Orchono aukstupyje 蘢城 siame regione veliau mongolai pastate Karakoruma kuriame kasmet rinkdavosi ir visi vadai Valdymo hierarchijoje zemiau valdovo buvo du karaliai tituluojami tuci atstovaujantys kaire ir desine puse Desinysis karalius rezidavo Cherleno upes aukstupyje o kairysis greiciausiai Changajaus kalnuose Kiekvienas is dvieju karaliu turejo savo valdininkus Pagal hierarchija kuli generolus tunghu kutu Zemiau stovejo tukstantininkai simtininkai desimtininkai kurie valde atitinkamus armijos padalinius Visa visuomene buvo organizuota pagal juos Si sistema veliau buvo perimta kitu Mongolijos plynaukstes tautu Valdovu sarasasMongolijos istorijaSiongnu imperija DinglingaiSianbai konfederacija Tabgacai TieleZouzanu kaganatasTiurku kaganatasUiguru kaganatasKirgizai Kaganatas Kidaniai Mongolu imperijaJuan dinastijaCing dinastijaMongolijos Liaudies RespublikaMongolija kin 頭曼單于 pinyin touman 240 209 BC kin 冒頓單于 pinyin moudun 209 174 BC kin 老上單于 pinyin lǎoshang 174 161 BC kin 軍臣單于 pinyin junchen 161 126 BC kin 伊稚斜單于 pinyin yizhixie 126 114 BC Uwei kin 攣鞮 烏維 114 105 BC Ushylu kin 兒單于 105 102 101 BC Guilihu kin 攣鞮 呴犛湖 102 101 101 100 BC Chedi kin 且鞮侯 101 100 96 BC Hulugu kin 狐鹿姑單于 pinyin hulugu 96 85 BC Huandi kin 壺衍鞮單于 pinyin huyǎndi 85 68 BC Hyuilui Juankui kin 虛閭權渠單于 pinyin xulǘquanqu 68 60 BC Uyan Guidi kin 握衍朐鞮單于 pinyin woyǎnqudi 60 58 BC Huhanye kin 呼韓邪單于 pinyin huhanxie 58 31 BC Fujulei kin 復株纍若鞮單于 pinyin fuzhuleiruodi 31 20 BC Seuxie kin 搜諧若鞮單于 pinyin Juimixui 20 12 BC Guia kin 車牙若鞮單于 pinyin Juimigui 12 8 BC Uchjulu kin 烏珠留若鞮單于 pinyin Nengzhiyasi 8 BC 13 AD Ulei Hyan kin 烏累若鞮單于 13 18 AD Yui kin 呼都而尸道皋若鞮單于 18 46 AD Wudadi hou kin 烏達鞮侯 46 AD Siaures siongnu kin 蒲奴 pinyin Punu 46 48 kin 優留 pinyin Youliu 87 kin 北單于 pinyin Bei Chanyu 88 91 kin 於除鞬單于 pinyin Yuchujian 91 93 kin 逢侯 pinyin Feng a k a Finghey 94 118