Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Sinhai revoliucija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Sinhai revoliucija | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
Revoliucionierių vėliavos Šanchajuje | |||||||
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
| Čingų dinastija | Nacionalistai | ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
| Puyi | Sun Jatsenas | ||||||
| Pajėgos | |||||||
| 200 000 | 100 000 | ||||||
| Nuostoliai | |||||||
| ~ 170 000 | ~ 50 000 | ||||||
Sinhai revoliucija (kin. 辛亥革命, pinyin: Xīnhài Gémìng) – revoliucija Kinijoje 1911–1912 m., pasibaigusi Čing dinastijos žlugimu ir Kinijos Respublikos įkūrimu. Revoliucijos pradžia laikomas sukilimas 1911 m. spalio 10 d., pabaiga – imperatoriaus Pu-i abdikacija 1912 m. vasario 12 d. Revoliucija gavo savo pavadinimą nuo 1911 metų pavadinimo pagal tradicinį kinų kalendorių.
Užuomazgos
Po pirmojo Čing (mandžūrų) valdžia suprato, kokią didelę grėsmę Kinijai kelia stipresnes kariuomenes turinčios Vakarų valstybės. Buvo pradėta serija reformų, tačiau jos vyko vangiai, ką geriausiai įrodė skaudus Kinijos pralaimėjimas 1894–1895 m. kare su Japonija. Po šio karo vis daugiau intelektualų skatino imtis ryžtingesnių reformų. 1898 m. reformatoriams palankus imperatorius (Guangxu) pabandė įvesti keletą gan didelių pakeitimų, tačiau po 103 dienų šias reformas sustabdė imperatorienė Cisi (Cixi), tęsusi konservatyvią politiką.
Po 1900 m. Boksininkų sukilimo tapo aišku, kad reformos būtinos. Cisi pradėjo pamažu įgyvendinti anksčiau siūlytas reformas. Tarp jų viena svarbiausių buvo 1905 m. valstybinių egzaminų sistemos panaikinimas. Panaikinus šią sistemą, anksčiau postus pagal egzaminų rezultatus gaudavę intelektualai turėjo ieškotis kitų kelių patekti į valdžią.
1906 m. rudenį paskelbtos konstitucinės reformos gairės. Šios reformos šalininkai ragino valdžią sudaryti ministrų kabinetą. Tačiau 1911 m. gegužę sudaryto kabineto ministru pirmininku paskelbtas imperatoriškosios šeimos narys. Dauguma kabineto narių buvo mandžūrai, be to – taip pat priklausė imperatoriškajai giminei. Tai nuvylė konstitucinės monarchijos šalininkus, kurie tikėjosi kabinete matyti daugiau kinų chanių. Todėl jie taip pat prisijungė prie revoliucijos šalininkų.
Taip pat svarbi buvo kariuomenės reforma, įvykdyta po karo su Japonija. Kadangi buvo akivaizdu, kad senoji kariuomenės sistema paseno, Čing valdžia buvo pasirengusi įvesti 36 naujus dalinius, kurių kariai turėjo būti išugdyti naujose karinėse mokyklose. Kai kuriems daliniams vadovavo karininkai, mokslus baigę užsienyje. Iš 36 dalinių 6 priklausė Vakarų pavyzdžiu kurtai vadinamajai Beijang (Beiyang) armijai, kuriai vadovavo .
Revoliucinės organizacijos
Pagrindinės revoliuciją rengusios grupės buvo Kinijos (Zhong) atgaivinimo draugija (興中會 Xīngzhōnghuì), Kinijos (Hua) atgaivinimo draugija (華興會 Huáxīnghuì), Krašto atkovojimo draugija (光復會 Guāngfùhuì), ir Kinijos (revoliucinis) aljansas (中國同盟會 Zhōngguó tóngméng huì). Šios ir kitos draugijos veikė skirtingose šalies vietose. Aljansas veikė visoje šalyje.
Pagrindiniai lyderiai: Sun Jatsenas, Huang Singas (Huang Xing), Song Dziaoženas (Song Jiaoren), Cai Juanpei (Cai Yuanpei), Džao Šengas (Zhao Sheng), Džang Binglinas (Zhang Binglin), Tao Čengdžangas (Tao Chengzhang). Tarp revoliucionierių buvo daug užsienyje besimokančių kinų.
Pagrindinis revoliucionierių tikslas buvo nuversti Čing, valdžią perduoti kinams chaniams ir įkurti respubliką. Ilgainiui nacionalistinis elementas revoliucijoje (kinai prieš mandžūrus) tapo vienu svarbiausių.
1895–1911 m. Kinijos atgaivinimo draugija ir vėliau Revoliucinis aljansas organizavo dešimt sukilimų. Jie nepasiekė lauktų tikslų, tačiau padėjo pagrindus būsimai revoliucijai.
Učango sukilimas
1911 m. gegužės 9 d. Čing valdžia ėmėsi geležinkelių nacionalizavimo. Jų pareiškimas, kad bus perimtos dvi civilių pastatytos geležinkelio atkarpos, sukėlė keturių provincijų gyventojų protestus. Birželio 17 d. Sičuane buvo įkurta Sičuano geležinkelio apsaugojimo draugija. Iki pat rugsėjo mėnesio vyko demonstracijos ir streikai. Rugsėjo 7 d. draugija uždaryta, kilo masinės demonstracijos, kurias Sičuano gubernatorius įsakė numalšinti jėga (žuvo 30 civilių). Kitą dieną uždarytosios draugijos nariai drauge su kitų revoliucinių organizacijų atstovais bandė organizuoti sukilimą provincijos sostinėje, neramumai išplito už miesto ribų. Išsigandusi Čing valdžia įsakė naujiesiems reformuotos armijos daliniams persikelti į Sičuanį ir sustabdyti kylančią revoliuciją. Taigi dauguma Uhane buvusių dalinių buvo perkelti į Sičuaną, ir pačiame Uhane Čing apsauga liko silpna.
Rugsėjo 24 d. dvi revoliucinės draugijos bei naujųjų armijos dalinių atstovai susitiko Učange (viename iš Uhaną sudarančių miestų) ir sudarė būsimojo sukilimo štabą. Štabas buvo Učange, o revoliucijai buvo ruošiamasi gretimame Hankou mieste. Buvo numatyta sukilimą pradėti spalio 6 d., bet vėliau pradžia nukelta iki spalio 16 d.
Spalio 9 d. Hankou rusų rajone, beruošiant sprogmenis, vienas jų sprogo. Tirti incidento atvyko rusų policija. Sukilėliai spėjo pabėgti, tačiau policija rado sukilimo dokumentų. Įsakyta išieškoti miestą ir suimti revoliucionierius, todėl sukilimo vadai nusprendė paankstinti savo veiksmus. Čing valdžia spalio 10 d. atrado štabo būstinę ir suėmė bei sušaudė kelis vadus. Sukilimas Učange prasidėjo tą patį rytą. Sukilėliams pavyko perimti valdžią mieste ir paskelbti karinės Kinijos Respublikos vyriausybės Hubėjuje sudarymą.
Spalio 12 d. buvo užimtas Hanjangas, vėliau – Hankou. Taip revoliucionieriai perėmė valdžią visuose trijuose Uhano konglomerato miestuose.
Revoliucijos plitimas
Lapkričio 1 d. Čing valdžia buvo priversta sudaryti ministrų kabinetą ir ministru pirmininku paskelbti Juan Šikajų, kurį revoliucionieriai laikė tinkamu kandidatu į Kinijos Respublikos prezidento postą. Taigi dabar konfrontavo revoliucionieriai ir Čing valdžia su jai atstovaujančiu ministru pirmininku Juan Šikai.
Revoliucinis aljansas vis labiau įsigalėjo šalyje. Per septynias savaites nepriklausomybę nuo Čing paskelbė penkiolika provincijų (Hunanas, Dziangsi, Šansi, Junnanas, Dziangsu, Džedziangas, Anhui, Fudzianas, Guangdongas, Šandongas ir kt.). Gruodžio 2 d. revoliucionieriams pavyko užimti Nankino miestą. Hankou susirinkus revoliucijos vadams, sudaryta laikinoji vyriausybė, turėjusi veikti Nankine. Po kelių dienų buvo nuspręsta pakviesti į Kiniją grįžti užsienyje besislapsčiusį Sun Jatseną ir perduoti jam vadovavimą tolesniems politiniams veiksmams.
Gruodžio 25 d. į Šanchajų atvyko Sun Jatsenas. Nors pats Sun Jatsenas prezidentu norėjo matyti Juan Šikajų, dauguma revoliucionierių palaikė jo paties kandidatūrą. Gruodžio 29 d. provincijų asamblėjų delegatai išrinko Sun Jatseną laikinuoju prezidentu.
1912 m. sausio 1 d. Sun Jatsenas paskelbė Kinijos Respublikos įkūrimą ir pradėjo eiti laikinojo prezidento pareigas. Kovo 11 d. sudaryta laikinoji konstitucija.
Imperijos pabaiga
Čing valdžios ministru pirmininku paskirtas Juan Šikai laviravo tarp Čing ir revoliucionierių vyriausybės. Sun Jatsenas pažadėjo Juan Šikajui, kad jei šis parems revoliucionierių iškeltą reikalavimą imperatoriui atsistatydinti, prezidento postas atiteks Juan Šikajui. Juan sutiko ir ėmė spausti imperatorių abdikacijai. Vasario 3 d. imperatoriškoji šeima įgaliojo Juan Šikajų tartis su revoliucionieriais dėl abdikacijos.
Vasario 6 d. Nankino valdžia pateikė imperatoriškajai šeimai tokias sąlygas:
- Respublikos valdžia Čing imperatorių laikė ir laikys svetimšaliu monarchu.
- Respublika kasmet imperatoriaus išlaidoms skirs 4 mln. juanių.
- Imperatorius galės toliau gyventi rūmuose („Uždraustajame mieste“), tačiau vėliau turės persikelti į vasaros rezidenciją.
- Bus išsaugota imperatoriaus protėvių šventykla bei imperatoriškieji kapai.
- Imperatoriaus Guangsiu kapu pasirūpins Respublika.
- Uždraustajame mieste galės likti visi tarnautojai, išskyrus eunuchus.
- Asmeninę imperatoriškosios šeimos nuosavybę saugos Respublika.
- Imperatoriškosios pajėgos bus įjungtos į Respublikos sausumos pajėgas.
Vasario 12 d. imperatorius Siuantongas (Pu-i) ir jo motina šias sąlygas priėmė. Buvo paskelbtas abdikacijos . Juan Šikajui paskelbta sudaryti laikinąją respublikos vyriausybę. Nuo šio momento Kinijos Respublika oficialiai pakeitė Čing dinastiją. Kovo 10 d. Juan Šikajus pradėjo eiti laikinojo prezidento pareigas. Kinijos sostinė iš Nankino vėl perkelta į Pekiną.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sinhai revoliucija, Kas yra Sinhai revoliucija? Ką reiškia Sinhai revoliucija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sinhai revoliucijaRevoliucionieriu veliavos SanchajujeData 1911 m spalio 10 d 1912 m vasario 12 d Vieta Kinijos imperijaRezultatas Revoliucionieriu pergale Nuverciamas Puyi Zlunga Cingu dinastijaKonflikto salysCingu dinastija NacionalistaiVadovai ir kariniai vadaiPuyi Sun JatsenasPajegos200 000 100 000Nuostoliai 170 000 50 000 Sinhai revoliucija kin 辛亥革命 pinyin Xinhai Geming revoliucija Kinijoje 1911 1912 m pasibaigusi Cing dinastijos zlugimu ir Kinijos Respublikos įkurimu Revoliucijos pradzia laikomas sukilimas 1911 m spalio 10 d pabaiga imperatoriaus Pu i abdikacija 1912 m vasario 12 d Revoliucija gavo savo pavadinima nuo 1911 metu pavadinimo pagal tradicinį kinu kalendoriu Sun JatsenasBeijang armijaUcango sukilimasKinijos Respublikos vyriausybes Hubejuje paskelbimas 1911 m spalio 11 d Cing armija pasiduoda revoliucionieriamsJuan Sikajus Cing paskirtas ministras pirmininkasLaikinoji vyriausybe NankineEdiktas skelbiantis Pu i abdikacijaJuan Sikajus laikinasis prezidentasUzuomazgosPo pirmojo Cing mandzuru valdzia suprato kokia didele gresme Kinijai kelia stipresnes kariuomenes turincios Vakaru valstybes Buvo pradeta serija reformu taciau jos vyko vangiai ka geriausiai įrode skaudus Kinijos pralaimejimas 1894 1895 m kare su Japonija Po sio karo vis daugiau intelektualu skatino imtis ryztingesniu reformu 1898 m reformatoriams palankus imperatorius Guangxu pabande įvesti keleta gan dideliu pakeitimu taciau po 103 dienu sias reformas sustabde imperatoriene Cisi Cixi tesusi konservatyvia politika Po 1900 m Boksininku sukilimo tapo aisku kad reformos butinos Cisi pradejo pamazu įgyvendinti anksciau siulytas reformas Tarp ju viena svarbiausiu buvo 1905 m valstybiniu egzaminu sistemos panaikinimas Panaikinus sia sistema anksciau postus pagal egzaminu rezultatus gaudave intelektualai turejo ieskotis kitu keliu patekti į valdzia 1906 m rudenį paskelbtos konstitucines reformos gaires Sios reformos salininkai ragino valdzia sudaryti ministru kabineta Taciau 1911 m geguze sudaryto kabineto ministru pirmininku paskelbtas imperatoriskosios seimos narys Dauguma kabineto nariu buvo mandzurai be to taip pat priklause imperatoriskajai giminei Tai nuvyle konstitucines monarchijos salininkus kurie tikejosi kabinete matyti daugiau kinu chaniu Todel jie taip pat prisijunge prie revoliucijos salininku Taip pat svarbi buvo kariuomenes reforma įvykdyta po karo su Japonija Kadangi buvo akivaizdu kad senoji kariuomenes sistema paseno Cing valdzia buvo pasirengusi įvesti 36 naujus dalinius kuriu kariai turejo buti isugdyti naujose karinese mokyklose Kai kuriems daliniams vadovavo karininkai mokslus baige uzsienyje Is 36 daliniu 6 priklause Vakaru pavyzdziu kurtai vadinamajai Beijang Beiyang armijai kuriai vadovavo Revoliucines organizacijosPagrindines revoliucija rengusios grupes buvo Kinijos Zhong atgaivinimo draugija 興中會 Xingzhōnghui Kinijos Hua atgaivinimo draugija 華興會 Huaxinghui Krasto atkovojimo draugija 光復會 Guangfuhui ir Kinijos revoliucinis aljansas 中國同盟會 Zhōngguo tongmeng hui Sios ir kitos draugijos veike skirtingose salies vietose Aljansas veike visoje salyje Pagrindiniai lyderiai Sun Jatsenas Huang Singas Huang Xing Song Dziaozenas Song Jiaoren Cai Juanpei Cai Yuanpei Dzao Sengas Zhao Sheng Dzang Binglinas Zhang Binglin Tao Cengdzangas Tao Chengzhang Tarp revoliucionieriu buvo daug uzsienyje besimokanciu kinu Pagrindinis revoliucionieriu tikslas buvo nuversti Cing valdzia perduoti kinams chaniams ir įkurti respublika Ilgainiui nacionalistinis elementas revoliucijoje kinai pries mandzurus tapo vienu svarbiausiu 1895 1911 m Kinijos atgaivinimo draugija ir veliau Revoliucinis aljansas organizavo desimt sukilimu Jie nepasieke lauktu tikslu taciau padejo pagrindus busimai revoliucijai Ucango sukilimas1911 m geguzes 9 d Cing valdzia emesi gelezinkeliu nacionalizavimo Ju pareiskimas kad bus perimtos dvi civiliu pastatytos gelezinkelio atkarpos sukele keturiu provinciju gyventoju protestus Birzelio 17 d Sicuane buvo įkurta Sicuano gelezinkelio apsaugojimo draugija Iki pat rugsejo menesio vyko demonstracijos ir streikai Rugsejo 7 d draugija uzdaryta kilo masines demonstracijos kurias Sicuano gubernatorius įsake numalsinti jega zuvo 30 civiliu Kita diena uzdarytosios draugijos nariai drauge su kitu revoliuciniu organizaciju atstovais bande organizuoti sukilima provincijos sostineje neramumai isplito uz miesto ribu Issigandusi Cing valdzia įsake naujiesiems reformuotos armijos daliniams persikelti į Sicuanį ir sustabdyti kylancia revoliucija Taigi dauguma Uhane buvusiu daliniu buvo perkelti į Sicuana ir paciame Uhane Cing apsauga liko silpna Rugsejo 24 d dvi revoliucines draugijos bei naujuju armijos daliniu atstovai susitiko Ucange viename is Uhana sudaranciu miestu ir sudare busimojo sukilimo staba Stabas buvo Ucange o revoliucijai buvo ruosiamasi gretimame Hankou mieste Buvo numatyta sukilima pradeti spalio 6 d bet veliau pradzia nukelta iki spalio 16 d Spalio 9 d Hankou rusu rajone beruosiant sprogmenis vienas ju sprogo Tirti incidento atvyko rusu policija Sukileliai spejo pabegti taciau policija rado sukilimo dokumentu Įsakyta isieskoti miesta ir suimti revoliucionierius todel sukilimo vadai nusprende paankstinti savo veiksmus Cing valdzia spalio 10 d atrado stabo bustine ir sueme bei susaude kelis vadus Sukilimas Ucange prasidejo ta patį ryta Sukileliams pavyko perimti valdzia mieste ir paskelbti karines Kinijos Respublikos vyriausybes Hubejuje sudaryma Spalio 12 d buvo uzimtas Hanjangas veliau Hankou Taip revoliucionieriai pereme valdzia visuose trijuose Uhano konglomerato miestuose Revoliucijos plitimasLapkricio 1 d Cing valdzia buvo priversta sudaryti ministru kabineta ir ministru pirmininku paskelbti Juan Sikaju kurį revoliucionieriai laike tinkamu kandidatu į Kinijos Respublikos prezidento posta Taigi dabar konfrontavo revoliucionieriai ir Cing valdzia su jai atstovaujanciu ministru pirmininku Juan Sikai Revoliucinis aljansas vis labiau įsigalejo salyje Per septynias savaites nepriklausomybe nuo Cing paskelbe penkiolika provinciju Hunanas Dziangsi Sansi Junnanas Dziangsu Dzedziangas Anhui Fudzianas Guangdongas Sandongas ir kt Gruodzio 2 d revoliucionieriams pavyko uzimti Nankino miesta Hankou susirinkus revoliucijos vadams sudaryta laikinoji vyriausybe turejusi veikti Nankine Po keliu dienu buvo nuspresta pakviesti į Kinija grįzti uzsienyje besislapsciusį Sun Jatsena ir perduoti jam vadovavima tolesniems politiniams veiksmams Gruodzio 25 d į Sanchaju atvyko Sun Jatsenas Nors pats Sun Jatsenas prezidentu norejo matyti Juan Sikaju dauguma revoliucionieriu palaike jo paties kandidatura Gruodzio 29 d provinciju asambleju delegatai isrinko Sun Jatsena laikinuoju prezidentu 1912 m sausio 1 d Sun Jatsenas paskelbe Kinijos Respublikos įkurima ir pradejo eiti laikinojo prezidento pareigas Kovo 11 d sudaryta laikinoji konstitucija Imperijos pabaigaCing valdzios ministru pirmininku paskirtas Juan Sikai laviravo tarp Cing ir revoliucionieriu vyriausybes Sun Jatsenas pazadejo Juan Sikajui kad jei sis parems revoliucionieriu iskelta reikalavima imperatoriui atsistatydinti prezidento postas atiteks Juan Sikajui Juan sutiko ir eme spausti imperatoriu abdikacijai Vasario 3 d imperatoriskoji seima įgaliojo Juan Sikaju tartis su revoliucionieriais del abdikacijos Vasario 6 d Nankino valdzia pateike imperatoriskajai seimai tokias salygas Respublikos valdzia Cing imperatoriu laike ir laikys svetimsaliu monarchu Respublika kasmet imperatoriaus islaidoms skirs 4 mln juaniu Imperatorius gales toliau gyventi rumuose Uzdraustajame mieste taciau veliau tures persikelti į vasaros rezidencija Bus issaugota imperatoriaus proteviu sventykla bei imperatoriskieji kapai Imperatoriaus Guangsiu kapu pasirupins Respublika Uzdraustajame mieste gales likti visi tarnautojai isskyrus eunuchus Asmenine imperatoriskosios seimos nuosavybe saugos Respublika Imperatoriskosios pajegos bus įjungtos į Respublikos sausumos pajegas Vasario 12 d imperatorius Siuantongas Pu i ir jo motina sias salygas prieme Buvo paskelbtas abdikacijos Juan Sikajui paskelbta sudaryti laikinaja respublikos vyriausybe Nuo sio momento Kinijos Respublika oficialiai pakeite Cing dinastija Kovo 10 d Juan Sikajus pradejo eiti laikinojo prezidento pareigas Kinijos sostine is Nankino vel perkelta į Pekina