Lietuvos ir Vokietijos santykiai dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Vokietijos Oficialūs tarptautiniai s

Lietuvos ir Vokietijos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Lietuvos ir Vokietijos. Oficialūs tarptautiniai santykiai užmegzti neilgai trukus po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo, Vokietijai tapus pirmąja valstybe, Lietuvą pripažinus dar 1918 m. kovo 23 d. Tuo tarpu pirmieji kontaktai tarp lietuvių ir vokiečių genčių siekia bent XI a., kai į dabartinės Lietuvos teritoriją ėmė vykti vokiečių misionieriai.

	Lietuvos ir Vokietijos santykiai
Lietuva (oranžinė) ir Vokietija (žalia) pasaulio žemėlapyje
Pagrindinės datos:
• De jure pripažinimas iš Vokietijos pusės: 1918 m. kovo 23 d.
• Diplomatinių santykių atkūrimas: 1991 m. rugpjūčio 28 d.
Prekybos apimtys (2020):
• Lietuva → Vokietija: 2,3 mlrd. eur.
• Vokietija → Lietuva: 3,7 mlrd. eur.
• Lietuva → Vokietija: nėra duomenų
• Vokietija → Lietuva (2020): 47 000

Visą dabartinės Lietuvos valstybės ar pirmtakės LDK egzistavimo laikotarpį, išskyrus metus po 1945 m., Lietuva ribojosi su Vokietija ar jos pirmtakėmis: Kryžiuočių ordino valstybe, Prūsijos kunigaikštyste, Prūsijos karalyste, Vokietijos imperija, Veimaro Respublika, Trečiuoju Reichu.

Nuo pat prūsų žemių nukariavimo XIII a. iki 1919 m. Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijai, vienai iš Vokietijos žemių.

Dar kartą Vokietija Lietuvą pripažino 1991 m. rugpjūčio 27 d. Tų pačių metų rugpjūčio 28 d. atnaujinti diplomatiniai santykiai.

Lietuva turi ambasadą Berlyne (ambasadorius – ). Vilniuje yra (ambasadorius – ). Klaipėdoje įkurtas Vokietijos konsulatas.

Nors iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje, daugiausia Klaipėdos krašte, gyveno apie 100 000 vokiečių, 2011 m. Lietuvos vokiečių skaičius tebuvo 2418.. 2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1074 Vokietijos pilietybę turintys asmenys. Lietuvių bendruomenė Vokietijoje daug gausesnė - 2020 m. gyveno 58 730 Lietuvos piliečių.

Abi šalys yra ES, NATO, OECD ir kitų organizacijų narės.

Santykių istorija

Pirmieji kontaktai XI a. ir kovos

Spėjama, kad prekybiniai mainai tarp lietuvių ir kitų dabartinėse Lietuvos žemėse gyvenusių baltų genčių ir vokiečių protėvių germanų genčių siekia pirmuosius amžius po Kristaus. 1009 m. Lietuvos teritorijoje buvo nužudytas vokiečių misionierius Brunonas, dėl ko pirmąkart buvo paminėtas Lietuvos vardas. XII a. kryžiaus žygius į Baltijos regioną rengė vokiečių kariniai vienuolių riterių ordinai. Vien 1345–70 m. laikotarpiu surengta ape 100 niokojamų žygių Lietuvos teritorijoje. Kovos tęsėsi iki pat taikos sutarties su vokiečių (kryžiuočių) ordinu pasirašymu XV a.

Kontaktai XV–XVIII a.

Nuo XV a. vid. Vokietijos valdančiąsias dinastijas ir Jogailaičius siejo vedybiniai ryšiai. XVII a. pab. Abiejų Tautų Respublika asmenine unija buvo susijungusi su Saksonija.

XVIII a. pab. Prūsijos karalystė buvo viena ATR padalijimų iniciatorių.

Kontaktai 1915–1933 m.

Prasidėjus I Pasauliniam karui Vokietijos imperija užėmė Lietuvos žemes, tuomet priklausiusias Rusijos imperijai. 1917 m. siekiant paskelbti nepriklausomybę, Lietuvos Taryboje buvo iniciatyva skelbti Lietuvą ūkiškai ir kariškai glaudžiai susietą su Vokietija. Idėjai žlugus, jau po nepriklausomybės paskelbimo, liepos mėnesį, Lietuvos Taryba, siekdama išvengti Lietuvos aneksijos, paskelbė Lietuvą monarchija ir pakvietė karaliumi Mindaugu II tapti Viurtembergo hercogą Vilhelmą Karlą fon Urachą. Šis sprendimas atšauktas Vokietijai pralaimint karą tų pačių metų lapkričio mėnesį.

1918–1933 m. Vokietija buvo pagrindinė Lietuvos prekybos partnerė. 1923 m. Lietuvos eksportas į Vokietiją sudarė 43,3 % (tuo tarpu 1925 m. – net 50,74 %) viso eksporto, importas iš Vokietijos – 80,9 % viso Lietuvos importo. Pagal 1923 m. pasirašytą prekybos sutartį kitos susitariančios šalies piliečiams pradėtas taikyti didžiausio palankumo principas laivininkystės, pramonės ir prekybos srityse.

Lietuvos santykiai su nacistine Vokietija valstybingumo laikotarpiu

Lietuvos ir Vokietijos santykiai smarkiai pašlijo Vokietijos vadovu tapus Hitleriui. Po Noimano-Zaso bylos, per kurią nuteisti pronacistiniai veikėjai Klaipėdos krašte, nacių Vokietijos iniciatyva buvo beveik visiškai įšaldyta prekyba. 1939 m. kovo 20 d. Trečiasis Reichas ultimatumu pareikalavo, kad Lietuva atiduotų Klaipėdos kraštą. Lietuvos Vyriausybė buvo priversta kovo 22 d. pasirašyti Klaipėdos krašto perdavimo Vokietijai sutartį. Po Klaipėdos aneksijos 1939–1940 m. laikotarpiu veikė generalinis konsulatas, kuriame darbavosi konsulas .

Lietuvos santykiai su nacistine Vokietija po sovietinės okupacijos ir nacistinės okupacijos metais

Kadangi Lietuvos priskyrimas TSRS įtakos sferai buvo sudėtinė Molotovo-Ribentropo pakto dalis, Vokietija pripažino Lietuvos inkorporaciją į TSRS teisėta, 1940 m. rugpjūčio 14 d. reikalavimu uždarė Lietuvos pasiuntinybę Kaune. Vis dėlto tuomečiam pasiuntiniui K. Škirpai buvo palikta diplomatinio korpuso nario kortelė ir diplomatinis pasas. Dar pirmosios sovietinės okupacijos metais dalis lietuvių, dažnai trumpam laikui, pasitraukė į Vokietiją.

1941 m. birželį Lietuvą okupavo Trečiasis reichas. Pradžioje Lietuvą valdė karinė, nuo liepos mėnesio – civilinė administracija. Okupacijos laikotarpiu valdžia ėmėsi germanizacijos politikos, prieš žydus ir romus vykdė genocidą.

Santykiai atkūrus nepriklausomybę

Atkūrus nepriklausomybę būta ne vieno aukščiausio lygio vizitų tarp šalių. Vokietijoje yra lankęsi prezidentai Valdas Adamkus ir Dalia Grybauskaitė, Lietuvoje – kanclerė Angela Merkel, keturi skirtingi Vokietijos prezidentai.

Seime veikia Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupė (pirmininkas – Kęstutis Masiulis).

Švietimo, mokslo ir technologiniai mainai

Vyksta aktyvūs mokslo ir technologiniai mainai tarp abiejų šalių aukštojo mokslo institucijų bei tyrimo institutų.

Lietuvoje tarpukariu veikė keletas vokiečių mokyklų. Vokietijoje veikia lietuviška Vasario 16-osios gimnazija. Tuo tarpu Lietuvoje vokiečių kalba yra trečia populiariausia užsienio kalba po anglų ir rusų. Yra bendro lavinimo mokyklų, kuriose sustiprintai mokoma vokiečių kalbos. Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija ugdymo programas vykdo ne tik lietuvių, bet ir vokiečių kalbomis.

Ekonominiai santykiai

2020 m. duomenimis, prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Vokietijos siekė 6,01 mlrd. eurų, o Vokietija buvo antra pagal dydį Lietuvos prekybos partnerė.

Prekybos balanse vyrauja importas iš Vokietijos į Lietuvą.

Eksportas sudaro 2,3 mlrd. eurų; Vokietija yra trečia pagal dydį eksporto partnerė.
Importas sudaro 3,7 mlrd. eurų; Vokietija yra antra pagal dydį importo partnerė. Daugiausiai importuojama antžeminių transporto priemonių, mašinų ir mechaninių įrengimų, elektros mašinų ir įrenginių, plastikų, farmacijos produktų.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje dydį Vokietija yra 4-a (investicijos siekia 1,4 mlrd. eurų). Savo ruožtu Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje dydis Vokietijoje 2020 m. buvo 63,5 mln. eurų (10-a vieta pagal apimtį).

Pilietiniai mainai

Metai	2016	2020	2021	2022
Vokietijos piliečių skaičius Lietuvoje	708	972	926	1074

Metai	2015	2020
Lietuvos piliečių skaičius Vokietijoje	39 001	58 730

Pasiuntinių sąrašas

Pasiuntiniai Vokietijoje

1918–1919 m. – Jurgis Šaulys, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
1919–1920 m. – Juozas Purickis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
1920–1922 m. – Viktoras Gailius, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
1922–1931 m. – Vaclovas Sidzikauskas, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
1931–1938 m. – Jurgis Šaulys, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
1938–1944 m. – Kazys Škirpa, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras
1991–1993 m. – Vaidotas Antanaitis
1993–1999 m. – Zenonas Namavičius
2000–2004 m. – Vaidievutis Geralavičius
2004–2009 m. – Evaldas Ignatavičius
2009–2012 m. – Mindaugas Butkus
2012–2017 m. – Deividas Matulionis
nuo 2017 m. liepos 11 d. – Darius Semaška.

Ambasadoriai Lietuvai

Tarpukaris

1920–1922 m.
1922–1924 m.
1924–1926 m.
1926–1933 m.
1933–1941 m. (nuo 1940 m. – [Kaunas|Kaune]])

Atkūrūs Nepriklausomybę

1991–1992 m.
1992–1996 m.
1996–1998 m.
1998–2002 m.
2002–2005 m.
2005–2008 m.
2008–2011 m.
2011–2014 m.
2014–2017 m.
2017–2019 m.
2019-2023 m.
Nuo 2023 m.

Vokietijos ordinų kavalieriai lietuviai ir Lietuvos ordinų kavalieriai vokiečiai

148 Vokietijos piliečiai apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais:

(2008 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2006 m. birželio 7 d., LDK Gedimino ordino medalis)
Valteris Kristupas Banaitis (1996 m. liepos 2 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(1992 m. kovo 4 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
Vincas Bartusevičius (1999 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2007 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(2017 m. vasario 15 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2005 m. sausio 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2010 m. birželio 23 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(1995 m. vasario 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2006 m. vasario 12 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(1999 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(1994 m. liepos 1 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(1996 m. vasario 9 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino medalis)
Eitanas Finkelšteinas (1999 m. sausio 31 d., Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius ir 2000 m. birželio 30 d., Lietuvos nepriklausomybės medalis)
(1997 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(1997 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis ir 1994 m. liepos 1 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
Alfredas Franckaitis ]] (1998 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
(2017 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2021 m. liepos 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius)
(2005 m. sausio 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Joachim Gauck (2013 m. liepos 2 d., Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
(2003 m. vasario 3 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(1998 m. rugsėjo 1 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
David Geringas (1999 m. birželio 17 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
(2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2000 m. lapkričio 22 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
(1994 m. liepos 1 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(2006 m. sausio 10 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(2015 m. vasario 16 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2005 m. sausio 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
Christel Happach-Kasan (2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2019 m. vasario 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(1992 m. kovo 4 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
(1992 m. kovo 4 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
(2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2009 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2010 m. birželio 23 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2018 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(1999 m. rugsėjo 19 d., Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius)
(2017 m. vasario 15 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2017 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(1997 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(2004 m. vasario 6 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(2004 m. balandžio 21 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(1996 m. vasario 9 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Horst Köhler (2005 m. spalio 19 d., Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine)
(2005 m. spalio 19 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
(2000 m. vasario 11 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(1998 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino medalis)
(1996 m. vasario 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(1996 m. gegužės 29 d., LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius)
(2000 m. birželio 30 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(1996 m. vasario 9 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
(2007 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2004 m. balandžio 21 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2011 m. birželio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
(2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2012 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
Ursula-Gertrud von der Leyen (2017 m. vasario 15 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
(2001 m. lapkričio 22 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2015 m. vasario 16 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2021 m. liepos 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(1993 m. sausio 11 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
(1992 m. birželio 10 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
(2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2008 m. vasario 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2004 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius)
(2003 m. rugpjūčio 20 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(1998 m. vasario 10 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2005 m. sausio 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2012 m. birželio 14 d., Ordinao „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2002 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Karininko kryžius)
(2007 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2007 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2007 m. sausio 18 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2021 m. liepos 5 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(1999 m. sausio 31 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2002 m. sausio 16 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2001 m. sausio 24 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2013 m. liepos 2 d., Vytauto Didžiojo ordino Didysis kryžius)
(2018 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2020 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2017 m. liepos 4 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2007 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2004 m. birželio 25 d., Vytauto Didžiojo ordino medalis)
(2012 m. birželio 14 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2004 m. vasario 6 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(1992 m. rugsėjo 22 d., Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius)
(1992 m. balandžio 7 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
(2018 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2005 m. sausio 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
Andrius Šmitas (1999 m. sausio 31 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(1996 m. vasario 15 d., LDK Gedimino ordino Komandoro kryžius)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(1992 m. sausio 9 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
(2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2008 m. birželio 26 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2005 m. birželio 22 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis)
(2013 m. birželio 17 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(1992 m. vasario 12 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
(1992 m. vasario 12 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)
(2003 m. birželio 25 d., LDK Gedimino ordino Didysis kryžius)
(2014 m. birželio 30 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2018 m. liepos 3 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(2004 m. vasario 6 d., Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius)
(2006 m. birželio 7 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(2006 m. sausio 10 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2018 m. vasario 13 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius)
(1996 m. vasario 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2003 m. birželio 25 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius)
(2001 m. birželio 13 d., LDK Gedimino ordino Riterio kryžius)
(2007 m. lapkričio 16 d., Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius)
(1992 m. kovo 4 d., Sausio 13-osios atminimo medalis)

Šaltiniai

„Vokietija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-01-06.^{[neveikianti nuoroda]}
https://de.mfa.lt/de/lt/atstovybe/apie-ambasada/ambasadorius
Susipažinkime: Lietuvos vokiečiai. Kur ir kodėl jie dingo. (15min.lt)
Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Vokietijos santykiai su Lietuva (VLE)
Rusų kalba Lietuvoje vis dar tarp paklausiausių (LRT.lt)
Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
[1] (Ambasados Vokietijoje inf.)
https://pazinkvalstybe.lt/lietuvos-respublikos-prezidentas-valdas-adamkus-prieme-vokietijos-federacines-respublikos-ambasadoriaus-folkerio-hainsbergo-volker-heinsberg-skiriamuosius-rastus
„Naujas Vokietijos ambasadorius pradėjo darbą“. 15min.lt. 15min. 2008-07-30. Nuoroda tikrinta 2024-06-11.
https://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4463&p_d=132071&p_k=1
https://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/darba-lietuvoje-pradeda-nauja-vokietijos-ambasadore-647902
https://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/vokieciu-ambasadorius-brigada-lietuvoje-darbo-o-ne-viesu-kalbu-rezultatas-1130732
Darbą pradeda nauji Estijos, Švedijos, Vokietijos ambasadoriai (diena.lt) (Nuoroda tikrinta 2023-08-28)
Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]

Taip pat žiūrėkite

Vokietijos lietuviai
Lietuvos vokiečiai

[URM_prekyba-1] „Vokietija“. Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Nuoroda tikrinta 2022-01-06.^{[neveikianti nuoroda]}

[2] ttps://de.mfa.lt/de/lt/atstovybe/apie-ambasada/ambasadorius

[3] Susipažinkime: Lietuvos vokiečiai. Kur ir kodėl jie dingo. (15min.lt)

[migracija_2021-4] Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[VLE_santykiai-5] Vokietijos santykiai su Lietuva (VLE)

[6] Rusų kalba Lietuvoje vis dar tarp paklausiausių (LRT.lt)

[migracija_2015-7] Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[8] Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[9] Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM

[10] [1] (Ambasados Vokietijoje inf.)

[11] ttps://pazinkvalstybe.lt/lietuvos-respublikos-prezidentas-valdas-adamkus-prieme-vokietijos-federacines-respublikos-ambasadoriaus-folkerio-hainsbergo-volker-heinsberg-skiriamuosius-rastus

[12] „Naujas Vokietijos ambasadorius pradėjo darbą“. 15min.lt. 15min. 2008-07-30. Nuoroda tikrinta 2024-06-11.

[13] ttps://www.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4463&p_d=132071&p_k=1

[14] ttps://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/darba-lietuvoje-pradeda-nauja-vokietijos-ambasadore-647902

[15] ttps://www.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/vokieciu-ambasadorius-brigada-lietuvoje-darbo-o-ne-viesu-kalbu-rezultatas-1130732

[16] Darbą pradeda nauji Estijos, Švedijos, Vokietijos ambasadoriai (diena.lt) (Nuoroda tikrinta 2023-08-28)

[17] Apdovanotų asmenų duomenų bazė Archyvuota kopija 2020-10-15 iš Wayback Machine projekto., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija]