Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos vokiečiaiGyventojų skaičius 1977Kalba os lietuvių ir vokiečiųReligijos protestantai ir katalikaiGiminingos etni
Lietuvos vokiečiai
| Lietuvos vokiečiai | |
|---|---|
| Gyventojų skaičius | 1977 |
| Kalba (-os) | lietuvių ir vokiečių |
| Religijos | protestantai ir katalikai |
| Giminingos etninės grupės | Vokiečiai |
Lietuvos vokiečiai (vok. Litauendeutsche) – Lietuvos tautinė mažuma (neskaitant Klaipėdos krašto vokiečių ir klaipėdiškių), kuri jau šimtmečius gyvena Lietuvos teritorijoje ir sudaro nedidelę dalį šalies gyventojų. Pagal 2021 m. Lietuvos gyventojų surašymą 1977 gyventojai nurodė, kad yra etniniai vokiečiai, o tai sudarė 0,07 % visos šalies gyventojų.
Istorija
Nors Lietuva yra viena iš trijų Baltijos šalių, vokiečių mažuma Lietuvoje niekada nebuvo vadinama baltvokiečiais (Baltendeutsche). Pirmieji vokiečiai į viduramžių Lietuvą atsikraustė ne kaip užkariautojai (kaip Latvijoje ar Estijoje), o buvo pakviesti lietuvių kunigaikščių. Vokiečius į Lietuvą ypač kvietė Mindaugas ir Gediminas. Tuo metu jie kėlėsi tik į Vilnių, Trakus ir Kauną. Tuometiniai vokiečiai prisidėjo prie miestų plėtimo, ypač gotikiniais statiniais. 1440 m. Kaune, dabartiniame Perkūno name, buvo įkurta Hanzos sąjungos kontora (faktorija), kuri visą šimtmetį buvo svarbiausia bazė bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje.
XVI a. pradėjus sklisti reformacijai Abiejų Tautų Respublikoje, į LDK protestantus vokiečius pradėjo kviesti LDK magnatai, kurie juos apgyvendino savo valdose.
Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų XVIII a. didžioji dabartinės Lietuvos dalis atiteko Rusijos imperijai. Kauno gubernijoje, kuri priklausė Rusijos imperijai 1897 m. vokiečiai sudarė 1,4 % gyventojų.
Didžiąją dalį Lietuvos vokiečių sudarė XIX a. iš Rytų Prūsijos provincijos pasienio ruožo persikėlę ūkininkai. Jie neturėjo daug žemės ir dėl to persikėlė į Lietuvą ieškodami geresnio gyvenimo. Dauguma iš jų buvo kilę iš zalcburgiečių protestantų, kurie į Rytų Prūsiją persikėlė XVIII a.. Lietuvos vokiečių nevienijo jokios organizacijos. Vokiškumas buvo saugomas per liuteronų tikėjimą. Prie Liuteronų bažnyčių taip pat buvo įkurtos mokyklos, kuriose buvo vokiškai mokomi vaikai. Dauguma tuometinių atvykėlių gyveno pasienio ruože su Rytų Prūsija. Jie daugiausia apsistojo Kybartuose (1923 m.vokiečiai sudarė – 26,73 % arba 1684 gyventojų) ir Tauragėje (1923 m. vokiečiai sudarė – 12,18 % arba 666 gyventojų), bei aplinkiniuose kaimuose.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę 1920 m. čionykščiai vokiečiai įkūrė „Lietuvos vokiečių kultūrinę sąjungą“ (vok. Kulturverband der Deutschen Litauens). Tuo metu Lietuvoje gyveno apie 45 000 vokiečių. 65 % iš jų buvo ūkininkai arba amatininkai. Kaune buvo susikūrusi „Vokiečių darbo sąjunga“ (vok. Arbeiterschaft). Tik nedidelė dauguma vokiečių Lietuvoje turėjo akademinį išsilavinimą ar dirbo laisvąsias profesijas. Apie 60 % Lietuvos vokiečių vaikų negalėjo arba neturėjo galimybės lankyti vokiškų mokyklų. Pagal 1923 m. Lietuvos gyventojų surašymą šalyje gyveno 2 028 971 gyventojas. Iš jų 28 400 buvo vokiečiai, kurie sudarė 1,4 % visų gyventojų. Surašymas neapėmė Klaipėdos krašto. Buvo surašomi tik esami gyventojai. Po Adolfo Hitlerio machtergraifungo „Lietuvos vokiečių kultūrinė sąjunga“ pradėjo gauti finansavimą iš Trečiojo Reicho. Joje pradėjo augti nacionalsocializmo įtaka.
1923 m. Lietuvos prijungtame Klaipėdos krašte, pagal 1925 m. sausio 20 d. gyventojų surašymo duomenis, krašte gyveno 141 650 žmonių. Iš jų 71 960 (50,8 %) buvo lietuviai, tačiau 34 340 (24 % krašto gyventojų) jų, pabrėždami savo skirtumą nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių, užsirašė klaipėdiškiais (arba dvikalbiais). Buvo 59 300 (41,9 %) vokiečių ir 10 360 (7,3 %) kitų tautybių žmonių. Klaipėdos krašto vokiečiai ir Lietuvos vokiečiai nepalaikė jokių tarpusavio ryšių.
Po Molotovo-Ribentropo pakto priedo, kuris buvo pasirašytas 1939 m. rugsėjo 28 d., Lietuva pakliuvo į TSRS įtakos zoną. Šiuo susitarimu buvo nutarta iš Lietuvos (kaip ir kitų TSRS atitekusių įtakos zonų) iškeldinti gyvenančius vokiečius. Iškeldinimas vyko 1941 m. nuo sausio iki kovo mėnesio. 50 000 žmonių buvo iškeldinta iš Lietuvos. Tarp jų buvo ir nemaža dalis lietuvių, kurie buvo liuteronai ir apsimesdami vokiečiais bėgo iš TSRS. Visi iškeldinti žmonės pateko į vakarinę Trečiojo Reicho dalį. Ten buvo įvertinta jų „rasė“ (vok. rassisch-wertvollen) ir apgyvendinti tam skirtose stovyklose. Jiems buvo numatytas persikėlėlių į rytus statusas (vok. Ostsiedler). Kiti buvo įdarbinti karinėje pramonėje. Po Lietuvos užkariavimo per Rytų kampaniją (Antrasis pasaulinis karas) vykdant Generalinį planą „Ost“ apie 20 000 Lietuvos vokiečių buvo perkraustyti atgal į okupuotą Lietuvą. Generaliniu planu „Ost“ naciai siekė Rytų Europos šalių kolonizavimo. 1944 m. vasarą atvykėliai pradėjo trauktis kartu su frontu į Vokietijos vidų. Tie, kuriems nepasisekė pabėgti ir buvo sučiupti Raudonosios armijos, privalėjo grįžti atgal į TSRS. Didžioji Lietuvos vokiečių ir klaipėdiškių dalis per 1944 m. Klaipėdos krašto gyventojų evakuaciją buvo išvežti į Vokietiją, liko ir pritapo tenykštėje aplinkoje. Didžioji dalis likusiųjų Klaipėdos krašte ir kitose Lietuvos dalyse arba pokariu repatrijavusiųjų iš Vokietijos vis dėlto pasitraukė iš Lietuvos, kai 1958 m. balandžio 8 d. SSRS susitarė su VFR dėl leidimo iki 1941 m. birželio 21 d. turėjusiems Vokietijos pilietybę apsispręsti – likti SSRS arba išvykti. Dalis jų išvyko į užjūrį (JAV, Kanadą ir t. t.).
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 2 500 vokiečių, iš kurių vokiečių kalba kaip gimtąja tebešneka tik 804 gyventojai, dauguma – Klaipėdoje, Šilutėje, Vilniuje ir Kaune. Šalyje veikia keletas Lietuvos vokiečių organizacijų.
Taip pat skaitykite
- Vokiečiai
- Lietuvos gyventojai
- Lietuvos–Vokietijos santykiai
- Klaipėdiškiai
- Klaipėdos kraštas
Šaltiniai
- „Tautinės mažumos Lietuvoje“. Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Nuoroda tikrinta 26 June 2024.
- Die Informationen im Abschnitt Geschichte beruhen, sofern nicht anders angegeben, auf Harry Stossun: Deutsche aus Litauen (Lit.)
- 1923 m. surašymo duomenys Archyvuota kopija 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- 1923 m. surašymo duomenys[neveikianti nuoroda]
- „Litauen“. In: Der Große Brockhaus, 15. Auflage, Bd. 11, 1932, S. 481 u. Karte 60a
- Vaitiekūnas S. „Lietuvos gyventojai“. Vilnius, 2006. 126-127 p.
- https://www.vle.lt/straipsnis/klaipedos-krastas/
- Kur dingo Lietuvoje gyvenę 90 tūkst. vokiečių? www.diena.lt
- Lietuvos vokiečiai www.tbn.lt Archyvuota kopija 2019-12-04 iš Wayback Machine projekto.
- STATISTICS LITHUANIA Archyvuota kopija 2012-09-24 iš archive.today; žiūreta 2016-08-15
Literatūra
- Harry Stossun: Deutsche aus Litauen. In: Detlef Brandes (Hrsg.): Lexikon der Vertreibungen. Deportation, Zwangsaussiedlung und ethnische Säuberung im Europa des 20. Jahrhunderts. Böhlau, Wien, Köln, Weimar 2010, ISBN 978-3-205-78407-4, S. 158–160.
- Harry Stossun: Die Umsiedlungen der Deutschen aus Litauen während des Zweiten Weltkrieges. Untersuchungen zum Schicksal einer deutschen Volksgruppe im Osten. Herder-Institut, Marburg 1993, ISBN 978-3-87969-231-6
- Manfred Hellmann: Die Deutschen in Litauen. Holzner, Kitzingen 1951 (= Göttinger Arbeitskreis, Heft 15)
Nuorodos
- Lietuvos vokiečių istorija Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos vokiečiai, Kas yra Lietuvos vokiečiai? Ką reiškia Lietuvos vokiečiai?
Lietuvos vokieciaiGyventoju skaicius 1977Kalba os lietuviu ir vokieciuReligijos protestantai ir katalikaiGiminingos etnines grupes Vokieciai Lietuvos vokieciai vok Litauendeutsche Lietuvos tautine mazuma neskaitant Klaipedos krasto vokieciu ir klaipediskiu kuri jau simtmecius gyvena Lietuvos teritorijoje ir sudaro nedidele dalį salies gyventoju Pagal 2021 m Lietuvos gyventoju surasyma 1977 gyventojai nurode kad yra etniniai vokieciai o tai sudare 0 07 visos salies gyventoju Vokieciu gatve Lietuvos sostineje Vilniuje vok Deutsche Strasse Istorija1583 m pastatyta Vilniaus evangeliku liuteronu baznycia Nors Lietuva yra viena is triju Baltijos saliu vokieciu mazuma Lietuvoje niekada nebuvo vadinama baltvokieciais Baltendeutsche Pirmieji vokieciai į viduramziu Lietuva atsikrauste ne kaip uzkariautojai kaip Latvijoje ar Estijoje o buvo pakviesti lietuviu kunigaiksciu Vokiecius į Lietuva ypac kviete Mindaugas ir Gediminas Tuo metu jie kelesi tik į Vilniu Trakus ir Kauna Tuometiniai vokieciai prisidejo prie miestu pletimo ypac gotikiniais statiniais 1440 m Kaune dabartiniame Perkuno name buvo įkurta Hanzos sajungos kontora faktorija kuri visa simtmetį buvo svarbiausia baze bei prekybinio tranzito punktas Lietuvoje Perkuno namas Kaune Jame buvo įsikurusi Hanzos sajungos kontora XVI a pradejus sklisti reformacijai Abieju Tautu Respublikoje į LDK protestantus vokiecius pradejo kviesti LDK magnatai kurie juos apgyvendino savo valdose Po Abieju Tautu Respublikos padalijimu XVIII a didzioji dabartines Lietuvos dalis atiteko Rusijos imperijai Kauno gubernijoje kuri priklause Rusijos imperijai 1897 m vokieciai sudare 1 4 gyventoju Didziaja dalį Lietuvos vokieciu sudare XIX a is Rytu Prusijos provincijos pasienio ruozo persikele ukininkai Jie neturejo daug zemes ir del to persikele į Lietuva ieskodami geresnio gyvenimo Dauguma is ju buvo kile is zalcburgieciu protestantu kurie į Rytu Prusija persikele XVIII a Lietuvos vokieciu nevienijo jokios organizacijos Vokiskumas buvo saugomas per liuteronu tikejima Prie Liuteronu baznyciu taip pat buvo įkurtos mokyklos kuriose buvo vokiskai mokomi vaikai Dauguma tuometiniu atvykeliu gyveno pasienio ruoze su Rytu Prusija Jie daugiausia apsistojo Kybartuose 1923 m vokieciai sudare 26 73 arba 1684 gyventoju ir Taurageje 1923 m vokieciai sudare 12 18 arba 666 gyventoju bei aplinkiniuose kaimuose Lietuvai atkurus nepriklausomybe 1920 m cionyksciai vokieciai įkure Lietuvos vokieciu kulturine sajunga vok Kulturverband der Deutschen Litauens Tuo metu Lietuvoje gyveno apie 45 000 vokieciu 65 is ju buvo ukininkai arba amatininkai Kaune buvo susikurusi Vokieciu darbo sajunga vok Arbeiterschaft Tik nedidele dauguma vokieciu Lietuvoje turejo akademinį issilavinima ar dirbo laisvasias profesijas Apie 60 Lietuvos vokieciu vaiku negalejo arba neturejo galimybes lankyti vokisku mokyklu Pagal 1923 m Lietuvos gyventoju surasyma salyje gyveno 2 028 971 gyventojas Is ju 28 400 buvo vokieciai kurie sudare 1 4 visu gyventoju Surasymas neapeme Klaipedos krasto Buvo surasomi tik esami gyventojai Po Adolfo Hitlerio machtergraifungo Lietuvos vokieciu kulturine sajunga pradejo gauti finansavima is Treciojo Reicho Joje pradejo augti nacionalsocializmo įtaka Eitkunai 1941 m vasario 28 d vokieciu iskeldinimas is Lietuvos TSR 1923 m Lietuvos prijungtame Klaipedos kraste pagal 1925 m sausio 20 d gyventoju surasymo duomenis kraste gyveno 141 650 zmoniu Is ju 71 960 50 8 buvo lietuviai taciau 34 340 24 krasto gyventoju ju pabrezdami savo skirtuma nuo Didziosios Lietuvos lietuviu uzsirase klaipediskiais arba dvikalbiais Buvo 59 300 41 9 vokieciu ir 10 360 7 3 kitu tautybiu zmoniu Klaipedos krasto vokieciai ir Lietuvos vokieciai nepalaike jokiu tarpusavio rysiu Vokieciu kilmes gyventoju draugijos pastatas Siluteje Po Molotovo Ribentropo pakto priedo kuris buvo pasirasytas 1939 m rugsejo 28 d Lietuva pakliuvo į TSRS įtakos zona Siuo susitarimu buvo nutarta is Lietuvos kaip ir kitu TSRS atitekusiu įtakos zonu iskeldinti gyvenancius vokiecius Iskeldinimas vyko 1941 m nuo sausio iki kovo menesio 50 000 zmoniu buvo iskeldinta is Lietuvos Tarp ju buvo ir nemaza dalis lietuviu kurie buvo liuteronai ir apsimesdami vokieciais bego is TSRS Visi iskeldinti zmones pateko į vakarine Treciojo Reicho dalį Ten buvo įvertinta ju rase vok rassisch wertvollen ir apgyvendinti tam skirtose stovyklose Jiems buvo numatytas persikeleliu į rytus statusas vok Ostsiedler Kiti buvo įdarbinti karineje pramoneje Po Lietuvos uzkariavimo per Rytu kampanija Antrasis pasaulinis karas vykdant Generalinį plana Ost apie 20 000 Lietuvos vokieciu buvo perkraustyti atgal į okupuota Lietuva Generaliniu planu Ost naciai sieke Rytu Europos saliu kolonizavimo 1944 m vasara atvykeliai pradejo trauktis kartu su frontu į Vokietijos vidu Tie kuriems nepasiseke pabegti ir buvo suciupti Raudonosios armijos privalejo grįzti atgal į TSRS Didzioji Lietuvos vokieciu ir klaipediskiu dalis per 1944 m Klaipedos krasto gyventoju evakuacija buvo isvezti į Vokietija liko ir pritapo tenyksteje aplinkoje Didzioji dalis likusiuju Klaipedos kraste ir kitose Lietuvos dalyse arba pokariu repatrijavusiuju is Vokietijos vis delto pasitrauke is Lietuvos kai 1958 m balandzio 8 d SSRS susitare su VFR del leidimo iki 1941 m birzelio 21 d turejusiems Vokietijos pilietybe apsispresti likti SSRS arba isvykti Dalis ju isvyko į uzjurį JAV Kanada ir t t Siuo metu Lietuvoje gyvena apie 2 500 vokieciu is kuriu vokieciu kalba kaip gimtaja tebesneka tik 804 gyventojai dauguma Klaipedoje Siluteje Vilniuje ir Kaune Salyje veikia keletas Lietuvos vokieciu organizaciju Taip pat skaitykiteVokieciai Lietuvos gyventojai Lietuvos Vokietijos santykiai Klaipediskiai Klaipedos krastasSaltiniai Tautines mazumos Lietuvoje Tautiniu mazumu departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes Nuoroda tikrinta 26 June 2024 Die Informationen im Abschnitt Geschichte beruhen sofern nicht anders angegeben auf Harry Stossun Deutsche aus Litauen Lit 1923 m surasymo duomenys Archyvuota kopija 2011 07 22 is Wayback Machine projekto 1923 m surasymo duomenys neveikianti nuoroda Litauen In Der Grosse Brockhaus 15 Auflage Bd 11 1932 S 481 u Karte 60a Vaitiekunas S Lietuvos gyventojai Vilnius 2006 126 127 p https www vle lt straipsnis klaipedos krastas Kur dingo Lietuvoje gyvene 90 tukst vokieciu www diena lt Lietuvos vokieciai www tbn lt Archyvuota kopija 2019 12 04 is Wayback Machine projekto STATISTICS LITHUANIA Archyvuota kopija 2012 09 24 is archive today ziureta 2016 08 15LiteraturaHarry Stossun Deutsche aus Litauen In Detlef Brandes Hrsg Lexikon der Vertreibungen Deportation Zwangsaussiedlung und ethnische Sauberung im Europa des 20 Jahrhunderts Bohlau Wien Koln Weimar 2010 ISBN 978 3 205 78407 4 S 158 160 Harry Stossun Die Umsiedlungen der Deutschen aus Litauen wahrend des Zweiten Weltkrieges Untersuchungen zum Schicksal einer deutschen Volksgruppe im Osten Herder Institut Marburg 1993 ISBN 978 3 87969 231 6 Manfred Hellmann Die Deutschen in Litauen Holzner Kitzingen 1951 Gottinger Arbeitskreis Heft 15 NuorodosVikisritis Vokietija Vikisritis Lietuva Lietuvos vokieciu istorija Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu