Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  Lietuvaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkiyə  Türkiyə
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Dėmesio Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų kol šis pranešimas yra rodo

Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

  • Pagrindinis puslapis
  • Katalikų Bažnyčia Lietuvoje
Katalikų Bažnyčia Lietuvoje
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas.
Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų.
Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją.

Katalikybė Lietuvoje – didžiausia religinė konfesija šalyje. Lietuvos katalikų bažnyčia yra Romos Katalikų Bažnyčios dalis. Lietuva – šiauriausia iš šalių, kuriose vyrauja katalikybė. 1939 m. popiežius Pijus XII Lietuvai suteikė „šiauriausio katalikybės bastiono Europoje“ titulą.Vilniaus katedra yra svarbiausia katalikų bažnyčia Lietuvoje. Joje anksčiau vyko Lietuvos didžiųjų kunigaikščių inauguracijos ceremonijos su Gedimino kepure, o šiais laikais joje vyksta mišios, skirtos išrinktiems Lietuvos prezidentams po jų inauguracijos ceremonijų ir priesaikos tautai Seimo rūmuose.

Tarp Baltijos valstybių Lietuva yra šalis, kurioje katalikų gyvena daugiausia. Pagal 2001 m. nacionalinio gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje gyveno 2 752 447 katalikai, tai yra apie 79 % visų šalies gyventojų, o 2021 m. surašymo duomenimis – beveik trys ketvirtadaliai (74,19 %) Lietuvos gyventojų save laiko katalikais. Šalis yra suskirstyta į aštuonias vyskupijas, įskaitant dvi arkivyskupijas ir kariuomenės Ordinariatą.

Šalies globėju laikomas Šventasis Kazimieras. Jis yra vienintelis kanonizuotas Lietuvos šventasis. Lenkų šventasis Rapolas Kalinauskas gimė tuomet Rusijos imperijai priklausiusiame Vilniuje.

Istorija

Prieš susikuriant Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei

Šv. Brunonas Kverfurtietis, katalikų vyskupas misionierius, laikomas Klaipėdos miesto globėju, 1009 m. buvo nukirsdintas Kijevo Rusios ir Lietuvos pasienyje, skleisdamas krikščionybę. Nors kai kurie istorikai tvirtina, kad jį nužudė lietuviai, Lietuvos akademikas Zigmas Zinkevičius su tuo nesutinka ir teigia, kad Šv. Brunonas žuvo jotvingių apgyvendintose teritorijose. Šis įvykis laikomas pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu rašytiniuose šaltiniuose.

Susikūrus Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei

XIII amžius

Katalikybės plitimas Lietuvoje prasidėjo XIII a.Mindaugo valdymo laikotarpiu (1236–1263 m.) regione pradėjo įsitvirtinti Dominikonų ir Pranciškonų ordinai. 1231 m. į Lietuvą atvyko lenkų vienuolis dominikonas Šventasis Jackus. 1251 m. Mindaugo siųsta delegacija informavo popiežių Inocentą IV apie valdovo norą priimti katalikų tikėjimą. Pasak Lietuvos istoriko bei filosofo Vytauto Ališausko, popiežius palankiai įvertino Lietuvos sprendimą priimti katalikų tikėjimą ir šiuo klausimu paskelbė išleido ne mažiau kaip šešias popiežiaus bulas. 1251 m. pirmojoje pusėje Mindaugas kartu su daugeliu savo pavaldinių, įskaitant dalį Lietuvos bajorų, pasikrikštyjo pagal .

Valdovo krikštas ženklino Lietuvos valstybės priartėjimą prie katalikybės ir tarptautinio Lietuvos pripažinimo. Atsakydamas į tai, popiežius Inocentas IV įgaliojo Kulmo vyskupą Heidenreichą karūnuoti Mindaugą popiežiaus vardu. 1253 m. liepos 6 d. Mindaugas buvo karūnuotas, o jo žmona Morta tapo karaliene. Tų pačių metų rugpjūčio 21 d. popiežius paskyrė Kristijoną Olyvietį pirmuoju Lietuvos vyskupu, taip įsteigdamas Lietuvos vyskupiją. Pasak vyskupo Jono Borutos,

Atskira vyskupija tiesiogiai pavaldi popiežiui - jau nemažas žingsnis bažnytinės provincijos sukūrimui, o Mindaugo laikų Lietuvoje (jei ne nelemti politiniai įvykiai - Mindaugo nužudymas ir t.t.) buvo visos sąlygos ir bažnytinės provincijos įkūrimui.

Jonas Boruta

Po Mindaugo nužudymo 1263 m. valdžią perėmė Treniota ir valdė Lietuvą maždaug metus, per kuriuos buvo vykdomas krikščionių persekiojimas. Po Treniotos mirties 1264 m. Lietuvą valdė Mindaugo sūnus Vaišelga (valdė 1264–1267 m.), o vėliau – Mindaugo žentas Švarnas (valdė 1267–1269 m.), abu buvo stačiatikiai. Švarnas neteko valdžios per vidines kovas dėl sosto, o vėliau valdę didieji kunigaikščiai išpažino tradicinę baltų religiją.

XIV amžius

XIV a. Lietuvos valdovai, išpažinę pagonybę, tokie kaip Vytenis ir Gediminas, statė katalikų bažnyčias ir priėmė katalikų kunigus bei vienuolius. Pavyzdžiui, Vytenis pastatė katalikų bažnyčią Naugarduke ir pakvietė du pranciškonų vienuolius ją valdyti, tačiau vėliau šią bažnyčią sunaikino Kryžiuočių ordino riteriai.

Gedimino valdymas (1316–1341)

Gediminas, pagonišką tikėjimą išpažinęs Vytenio įpėdinis, sudarė sąjungą su Rygos arkivyskupija prieš Kryžiuočių ordiną. Ši partnerystė, užsimezgusi 1298 m., sudarė sąlygas Rygos pranciškonams ir dominikonams laisvai veikti Lietuvoje. Vėliau arkivyskupas sėkmingai įsteigė pranciškonų ir dominikonų vienuolynus Lietuvoje. Šie vienuoliai aktyviai veikė Gedimino valdose. Vilniuje buvo pastatytos dvi bažnyčios – viena dominikonams, kita – pranciškonams. Gediminas, paveiktas šių vienuolių ir vedamas politinių tikslų, 1322 m. parašė popiežiui, žadėdamas priimti katalikų tikėjimą. 1323 m. jis išsiuntė laiškus vienuolynų vadovams Vakarų Europoje, kviesdamas kunigus, vienuolius ir pasauliečius krikščionis atvykti į Lietuvą, žadėdamas jiems tikėjimo laisvę.

1324 m. birželį popiežius pažadėjo pasiųsti pas Gediminą legatus, kurie rudenį pasiekė Rygą, tačiau valdovas atsisakė krikšto ir darė įspūdį, tarsi nebūtų žadėjęs pasikrikštyti. Jis teigė, kad sumaištį sukėlė pranciškonas, rašęs laišką popiežiui. Nepaisant to, vienuoliai tęsė katalikybės sklaidą Lietuvoje.

Algirdo ir Kęstutio valdymas (1345–1377)

1345–1377 m. Gedimino sūnūs Algirdas ir Kęstutis kartu valdė Lietuvą, visą gyvenimą išlikdami pagonimis. Algirdas, 1318 m. vedęs Mariją Vitebskietę, 1320 m. paveldėjo Vitebsko kunigaikštystę, leido savo vaikams priimti stačiatikių krikštą ir jo valdytose Rusios žemėse įsteigė Lietuvos stačiatikių metropoliją. Kęstutį popiežius ir kaimyninių valstybių valdovai, tarp jų Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis, ragino pasikrikštyti pagal Romos apeigas.

1351 m. tuometinis Vengrijos ir būsimasis Lenkijos karalius siūlė Kęstučiui pasikrikštyti; šis sutiko tik su sąlyga, kad Liudvikas grąžins Kryžiuočių ordinui užimtas žemes ir užtikrins jo karūnavimą. Abi pusės prisiekė laikytis susitarimo, tačiau Kęstutis krikšto nepriėmė.

1358 m. imperatorius Karolis IV ragino Algirdą ir Kęstutį priimti katalikybę; valdovai sutiko tik tuo atveju, jei Kryžiuočių ordino užimtos žemės būtų grąžintos, o ordinas nukreiptas į rytus kovoti su Aukso ordos totoriais. Susitarimui žlugus, abu išliko pagonimis.

Nors Kęstutis liko nekrikštytas, jo duktė Ona Danutė 1370-aisiais priėmė krikštą, ištekėjusi už Mazovijos kunigaikščio Janušo I Senojo. 1373 m. popiežiaus Grigaliaus XI bandymas pakrikštyti Lietuvą taip pat nebuvo sėkmingas.

Lietuvos pilietiniai karai (1381–1384; 1389–1392)

Lietuvos didieji kunigaikščiai Jogaila (Algirdo sūnus) ir Vytautas Didysis (Kęstučio sūnus) skatino krikščionybės įsitvirtinimą Lietuvoje. 1382 m. spalio 31 d. Jogaila su Kryžiuočių ordinu pasirašė Dubysos sutartį, kuria įsipareigojo perduoti jiems Žemaitiją iki Dubysos upės mainais už karinę pagalbą kovoje su Kęstučiu ir Vytautu. Jis taip pat pažadėjo per ketverius metus priimti katalikų tikėjimą kartu su savo bendražygiais. 1383 m., Jogailai šio įsipareigojimo nevykdžius, Ordinas parėmė Vytautą. Tų pačių metų spalio 21 d. Vytautas Tepliavoje buvo pakrikštytas pagal Romos katalikų apeigas Vyganto vardu. Mainais jis pažadėjo Ordinui Žemaitiją iki Nevėžio upės bei gavo tris pilis prie Nemuno upės.

1385 m. Jogaila sutiko su Krėvos sutarties sąlygomis – vedė Lenkijos karalienę Jadvygą (Vengrijos karaliaus Liudviko I dukterį) ir tapo Lenkijos karaliumi. Jis priėmė Romos katalikybę ir 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje buvo pakrikštytas Vladislovo vardu, kartu su broliais bei pusbroliu Vytautu, kuriam suteiktas Aleksandro vardas. 1387 m. Jogaila drauge su vyskupu Andriumi Vasila atvyko į Vilnių lydimas lietuviškai kalbančių pranciškonų, siekdamas pakrikštyti Lietuvą, ypač – Aukštaitiją. 1387 m. vasario 17 d. Jogaila išleido privilegiją Vilniaus katedrai remti. Vilniaus vyskupija popiežiaus Urbono VI buvo įsteigta 1388 m. kovo 12 d. Jogaila prisidėjo prie bažnyčių statybos Maišiagaloje, Medininkuose ir Obolcuose, įsteigė kapitulą su prepozitu, dekanu ir dešimčia kanauninkų. Dauguma dvasininkų buvo kilę iš Lenkijos. Tuo laikotarpiu taip pat įkurti pirmieji pranciškonų vienuolynai.

  • Trijų Kryžių kalnas skirtas septyniems pranciškonams kankiniams, kuriuos pagonys, didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesant mieste, pririšo prie kryžių ir nuo šio kalno numetė upėn sakydami: „Plaukite sau su tuo stabu, kurį liepiate garbinti“.
  • Šv. Mikalojaus bažnyčia yra seniausia išlikusi katalikų bažnyčia Vilniuje, pastatyta iki 1387 m.
  • Jogailos privilegija Vilniaus katedrai (lotynų kalba), išduota 1387 m. vasario 17 d. Vilniuje.
XV amžius

1417 m. Žemaitijos bajorų delegacija dalyvavo Konstancos susirinkime, siekdami pademonstruoti, kad Jogaila ir Vytautas prižiūri Žemaitijos krikštą, ir reikalavo, jog Žemaitija liktų Vytauto valdžioje. Be to, jie prašė, Lvovo ir Vilniaus vyskupams pavestų įkurti Žemaičių vyskupiją. Kadangi Kryžiuočių ordinas sutrukdė į Susirinkimą deleguotiems asmenims nuvykti į Žemaitiją ją krikštyti, šį darbą atliko Vilniaus ir Lvovo vyskupai.Žemaitijos krikštas įvyko 1417 m., o 1421 m., popiežiaus Martyno V nurodymu, Medininkuose buvo įkurta Žemaičių vyskupija. Taip pat buvo suformuota kapitula (sudarė 6 kanauninkai), o pirmuoju Žemaičių vyskupu įšventintas vyskupas Motiejus Trakiškis. 1422 m. Motiejus tapo Vilniaus vyskupu, o 1453 m. – Lucko vyskupu, užtikrindamas, kad įšventinti kunigai mokėtų lietuvių kalbą. Iki 1795 m. tiek Vilniaus, tiek Žemaičių vyskupijos priklausė .

Vytauto ir Jogailos valdymo laikotarpiu bažnyčių skaičius Lietuvoje sparčiai didėjo. XIV a. pabaigoje Vilniaus vyskupijoje jau buvo 17 bažnyčių, iš jų penkios – pačiame Vilniuje. Lenkų istorikas Ježis Ošmianskis pažymi, kad iki 1392 m. buvo įsteigta 10 parapijų, o Vytautui mirus 1430 m., jų skaičius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje išaugo iki 27. XV a. pabaigoje Lietuvoje jau veikė 109 bažnyčios: 91 Vilniaus vyskupijoje ir 18–19 Žemaičių vyskupijoje, iš kurių septynias įkūrė pats Vytautas. Nuo to laiko iki XVI a. vidurio Vilniaus vyskupijoje pastatytos dar 103, o Žemaičių vyskupijoje – 38 bažnyčios. Apie 1500 metus vien Vilniaus vyskupijoje buvo 130 bažnyčių.

Vyskupijoms kuriantis, bažnyčias daugiausia statė ir fundavo valdovai, vėliau – didikai ir bajorai. Valdovai paprastai skirdavo bažnyčioms žemės valdas, kurios teikdavo pajamas parapijų dvasininkų išlaikymui ir pastatų priežiūrai, o didikų fundacijos užtikrindavo finansinę paramą bei reikmenis. Bažnyčių fundatoriai ir jų įpėdiniai dažnai išlaikydavo patronato teisę (lot. ius patronatus), suteikiančią galimybę skirti parapijoje tarnaujantį dvasininką.

  • Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta XV a. pradžioje.
  • Vilniaus Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, pastatyta 1421 m.
  • Aleksandro privilegija lotynų kalba, patvirtinanti Vitebsko bažnyčios įkūrimą, išduota 1503 m. rugpjūčio 17 d. Vilniuje.
  • XVI a. katalikų freskos Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios kriptoje.

Hierarchija

Šventasis Sostas
Vilniaus arkivyskupijaKauno arkivyskupijaLietuvos kariuomenės Ordinariatas
Kaišiadorių vyskupijaPanevėžio vyskupijaŠiaulių vyskupijaTelšių vyskupijaVilkaviškio vyskupija

Šaltiniai

  1. „Lithuanian church voted most beautiful Catholic church in world – the Lithuania Tribune“ (Didžiosios Britanijos anglų). Nuoroda tikrinta 2025-08-05.
  2. Juergensmeyer, Mark; Roof, Wade Clark (2012). Encyclopedia of Global Religion. SAGE. ISBN 978-0-7619-2729-7.
  3. „Pijus XII apie Lietuvą: katalikybės šiaurinis avanpostas – Vatican News“ [Pius XII on Lithuania: Northern Outpost of Catholicism]. www.vaticannews.va. 2020-03-03. Nuoroda tikrinta 2023-02-16.
  4. „Vilniaus katedra ir varpinė“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-12-02.
  5. Gudavičius, Edvardas. „Gedimino kepurė“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-12-02.
  6. „LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės inauguracija. Prezidentūros rūmų perdavimo ceremonija“. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija. 2009-01-01. Nuoroda tikrinta 2024-12-02.
  7. „Nausėdos inauguracijos ceremonija: nauji simboliniai žingsniai, tvirta kalba Seime ir žaismingas bendravimas su žmonėmis“. Lithuanian National Radio and Television. 2019-07-12. Nuoroda tikrinta 2024-12-02.
  8. „Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas“. Official website of Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-12-02.
  9. Stan, Lavinia; Turcescu, Lucian (2011). Church, State, and Democracy in Expanding Europe ISBN 9780199714124.
  10. „2001 M. SURAŠYMAS: ROMOS KATALIKŲ DAUGIAUSIA”, Lietuvos statistikos departamento pranešimas spaudai Nr. 7/02, 2002 m. lapkričio 7 d. Archyvuota kopija 2009-12-29 iš Wayback Machine projekto.
  11. „Catholic Church in Republic of Lithuania (Lithuania)“. www.gcatholic.org.
  12. „Kazimieras“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-05.
  13. Augminas; bernardinai.lt (2014-08-26). „Šv. Kazimieras – Lietuvos jaunimo globėjas“. Bernardinai.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-05.
  14. katalikai.lt (2007). „Pagrindiniai krikščionybės Lietuvoje istorijos faktai“. Katalikų Bažnyčia Lietuvoje
  15. Zinkevičius, Zigmas (2012-11-16). „Lietuviai ir krikščionybė“. XXI amžius
  16. Baranauskas, Tomas (Fall 2009). "On the Origin of the Name of Lithuania". Lituanus. ISSN 0024-5089.
  17. „Lietuvos Katalikų Bažnyčia“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-05.
  18. „Dominikonai“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-05.
  19. „Mažesnieji broliai“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-05.
  20. „Mindaugo krikštas“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-05.
  21. Ališauskas, Vytautas, ed. (2006). Krikščionybės Lietuvoje istorija. Vilnius: Aidai. ISBN 9955-656-18-2.
  22. Zinkevičius, Zigmas (2000). "Mindaugo krikštas ir lietuviški poteriai". Lietuvių poteriai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
  23. Boruta, Jonas. „„Iš Lietuvos Bažnytinės Provincijos kūrimo istorijos““ (PDF). Laiškai lietuviams.
  24. Paulauskytė, Teresė (2018). "Lietuvos Katalikų Bažnyčia"
  25. „Katalikų Bažnyčia“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-06.
  26. „Dubysos sutartys“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2025-08-11.

Literatūra

  • Stan, Lavinia; Turcescu, Lucian (2011). Church, State, and Democracy in Expanding Europe ISBN 9780199714124.
  • Juergensmeyer, Mark; Roof, Wade Clark (2012). Encyclopedia of Global Religion. SAGE. ISBN 978-0-7619-2729-7.
  • Ališauskas, Vytautas, ed. (2006). Krikščionybės Lietuvoje istorija. Vilnius: Aidai. ISBN 9955-656-18-2.

Nuorodos

  • Oficiali Katalikų Bažnyčios Lietuvoje svetainė
  • Šventovės ir piligrimų vietos Lietuvoje

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Rug, 2025 / 08:17

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Katalikų Bažnyčia Lietuvoje, Kas yra Katalikų Bažnyčia Lietuvoje? Ką reiškia Katalikų Bažnyčia Lietuvoje?

Demesio Straipsnis siuo metu yra aktyviai redaguojamas Prasome nedaryti straipsnio pakeitimu kol sis pranesimas yra rodomas Tokiu budu isvengsime redagavimo konfliktu Noredami suzinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidejo redagavimo sesija skaitykite redagavimo istorija Katalikybe Lietuvoje didziausia religine konfesija salyje Lietuvos kataliku baznycia yra Romos Kataliku Baznycios dalis Lietuva siauriausia is saliu kuriose vyrauja katalikybe 1939 m popiezius Pijus XII Lietuvai suteike siauriausio katalikybes bastiono Europoje titula Vilniaus katedra yra svarbiausia kataliku baznycia Lietuvoje Joje anksciau vyko Lietuvos didziuju kunigaiksciu inauguracijos ceremonijos su Gedimino kepure o siais laikais joje vyksta misios skirtos isrinktiems Lietuvos prezidentams po ju inauguracijos ceremoniju ir priesaikos tautai Seimo rumuose Vilniaus sv apastalu Petro ir Povilo baznycia daznai yra įvardijama kaip viena graziausiu kataliku baznyciu pasaulyje Tarp Baltijos valstybiu Lietuva yra salis kurioje kataliku gyvena daugiausia Pagal 2001 m nacionalinio gyventoju surasymo duomenis Lietuvoje gyveno 2 752 447 katalikai tai yra apie 79 visu salies gyventoju o 2021 m surasymo duomenimis beveik trys ketvirtadaliai 74 19 Lietuvos gyventoju save laiko katalikais Salis yra suskirstyta į astuonias vyskupijas įskaitant dvi arkivyskupijas ir kariuomenes Ordinariata Salies globeju laikomas Sventasis Kazimieras Jis yra vienintelis kanonizuotas Lietuvos sventasis Lenku sventasis Rapolas Kalinauskas gime tuomet Rusijos imperijai priklausiusiame Vilniuje IstorijaPries susikuriant Lietuvos Didziajai Kunigaikstystei Kvedlinburgo analu istrauka tekste pazymeta vieta kurioje minima Sv Brunono zutis ir Lietuva Sv Brunonas Kverfurtietis kataliku vyskupas misionierius laikomas Klaipedos miesto globeju 1009 m buvo nukirsdintas Kijevo Rusios ir Lietuvos pasienyje skleisdamas krikscionybe Nors kai kurie istorikai tvirtina kad jį nuzude lietuviai Lietuvos akademikas Zigmas Zinkevicius su tuo nesutinka ir teigia kad Sv Brunonas zuvo jotvingiu apgyvendintose teritorijose Sis įvykis laikomas pirmuoju Lietuvos vardo paminejimu rasytiniuose saltiniuose Susikurus Lietuvos Didziajai Kunigaikstystei XIII amzius Katalikybes plitimas Lietuvoje prasidejo XIII a Mindaugo valdymo laikotarpiu 1236 1263 m regione pradejo įsitvirtinti Dominikonu ir Pranciskonu ordinai 1231 m į Lietuva atvyko lenku vienuolis dominikonas Sventasis Jackus 1251 m Mindaugo siusta delegacija informavo popieziu Inocenta IV apie valdovo nora priimti kataliku tikejima Pasak Lietuvos istoriko bei filosofo Vytauto Alisausko popiezius palankiai įvertino Lietuvos sprendima priimti kataliku tikejima ir siuo klausimu paskelbe isleido ne maziau kaip sesias popieziaus bulas 1251 m pirmojoje puseje Mindaugas kartu su daugeliu savo pavaldiniu įskaitant dalį Lietuvos bajoru pasikrikstyjo pagal Mindaugo krikstas XIX a piesinys Valdovo krikstas zenklino Lietuvos valstybes priartejima prie katalikybes ir tarptautinio Lietuvos pripazinimo Atsakydamas į tai popiezius Inocentas IV įgaliojo Kulmo vyskupa Heidenreicha karunuoti Mindauga popieziaus vardu 1253 m liepos 6 d Mindaugas buvo karunuotas o jo zmona Morta tapo karaliene Tu paciu metu rugpjucio 21 d popiezius paskyre Kristijona Olyvietį pirmuoju Lietuvos vyskupu taip įsteigdamas Lietuvos vyskupija Pasak vyskupo Jono Borutos Atskira vyskupija tiesiogiai pavaldi popieziui jau nemazas zingsnis baznytines provincijos sukurimui o Mindaugo laiku Lietuvoje jei ne nelemti politiniai įvykiai Mindaugo nuzudymas ir t t buvo visos salygos ir baznytines provincijos įkurimui Jonas Boruta Po Mindaugo nuzudymo 1263 m valdzia pereme Treniota ir valde Lietuva mazdaug metus per kuriuos buvo vykdomas krikscioniu persekiojimas Po Treniotos mirties 1264 m Lietuva valde Mindaugo sunus Vaiselga valde 1264 1267 m o veliau Mindaugo zentas Svarnas valde 1267 1269 m abu buvo staciatikiai Svarnas neteko valdzios per vidines kovas del sosto o veliau valde didieji kunigaiksciai ispazino tradicine baltu religija XIV amzius XIV a Lietuvos valdovai ispazine pagonybe tokie kaip Vytenis ir Gediminas state kataliku baznycias ir prieme kataliku kunigus bei vienuolius Pavyzdziui Vytenis pastate kataliku baznycia Naugarduke ir pakviete du pranciskonu vienuolius ja valdyti taciau veliau sia baznycia sunaikino Kryziuociu ordino riteriai Gedimino valdymas 1316 1341 Gediminas pagoniska tikejima ispazines Vytenio įpedinis sudare sajunga su Rygos arkivyskupija pries Kryziuociu ordina Si partneryste uzsimezgusi 1298 m sudare salygas Rygos pranciskonams ir dominikonams laisvai veikti Lietuvoje Veliau arkivyskupas sekmingai įsteige pranciskonu ir dominikonu vienuolynus Lietuvoje Sie vienuoliai aktyviai veike Gedimino valdose Vilniuje buvo pastatytos dvi baznycios viena dominikonams kita pranciskonams Gediminas paveiktas siu vienuoliu ir vedamas politiniu tikslu 1322 m parase popieziui zadedamas priimti kataliku tikejima 1323 m jis issiunte laiskus vienuolynu vadovams Vakaru Europoje kviesdamas kunigus vienuolius ir pasauliecius krikscionis atvykti į Lietuva zadedamas jiems tikejimo laisve 1324 m birzelį popiezius pazadejo pasiusti pas Gedimina legatus kurie rudenį pasieke Ryga taciau valdovas atsisake kriksto ir dare įspudį tarsi nebutu zadejes pasikrikstyti Jis teige kad sumaistį sukele pranciskonas rases laiska popieziui Nepaisant to vienuoliai tese katalikybes sklaida Lietuvoje Algirdo ir Kestutio valdymas 1345 1377 XIV XV a freskoje Strasbure vaizduojamos Europos valstybes zygiuojancios krikscionybes link Is penkiolikos figuru simbolizuojanciu atskiras valstybes ir isdestytu pagal ju atsivertimo į krikscionybe chronologija paskutine pavaizduota Lietuva 1345 1377 m Gedimino sunus Algirdas ir Kestutis kartu valde Lietuva visa gyvenima islikdami pagonimis Algirdas 1318 m vedes Marija Vitebskiete 1320 m paveldejo Vitebsko kunigaikstyste leido savo vaikams priimti staciatikiu kriksta ir jo valdytose Rusios zemese įsteige Lietuvos staciatikiu metropolija Kestutį popiezius ir kaimyniniu valstybiu valdovai tarp ju Lenkijos karalius Kazimieras III Didysis ragino pasikrikstyti pagal Romos apeigas 1351 m tuometinis Vengrijos ir busimasis Lenkijos karalius siule Kestuciui pasikrikstyti sis sutiko tik su salyga kad Liudvikas grazins Kryziuociu ordinui uzimtas zemes ir uztikrins jo karunavima Abi puses prisieke laikytis susitarimo taciau Kestutis kriksto neprieme 1358 m imperatorius Karolis IV ragino Algirda ir Kestutį priimti katalikybe valdovai sutiko tik tuo atveju jei Kryziuociu ordino uzimtos zemes butu grazintos o ordinas nukreiptas į rytus kovoti su Aukso ordos totoriais Susitarimui zlugus abu isliko pagonimis Nors Kestutis liko nekrikstytas jo dukte Ona Danute 1370 aisiais prieme kriksta istekejusi uz Mazovijos kunigaikscio Januso I Senojo 1373 m popieziaus Grigaliaus XI bandymas pakrikstyti Lietuva taip pat nebuvo sekmingas Lietuvos pilietiniai karai 1381 1384 1389 1392 Lietuvos didieji kunigaiksciai Jogaila Algirdo sunus ir Vytautas Didysis Kestucio sunus skatino krikscionybes įsitvirtinima Lietuvoje 1382 m spalio 31 d Jogaila su Kryziuociu ordinu pasirase Dubysos sutartį kuria įsipareigojo perduoti jiems Zemaitija iki Dubysos upes mainais uz karine pagalba kovoje su Kestuciu ir Vytautu Jis taip pat pazadejo per ketverius metus priimti kataliku tikejima kartu su savo bendrazygiais 1383 m Jogailai sio įsipareigojimo nevykdzius Ordinas pareme Vytauta Tu paciu metu spalio 21 d Vytautas Tepliavoje buvo pakrikstytas pagal Romos kataliku apeigas Vyganto vardu Mainais jis pazadejo Ordinui Zemaitija iki Nevezio upes bei gavo tris pilis prie Nemuno upes 1385 m Jogaila sutiko su Krevos sutarties salygomis vede Lenkijos karaliene Jadvyga Vengrijos karaliaus Liudviko I dukterį ir tapo Lenkijos karaliumi Jis prieme Romos katalikybe ir 1386 m vasario 15 d Krokuvoje buvo pakrikstytas Vladislovo vardu kartu su broliais bei pusbroliu Vytautu kuriam suteiktas Aleksandro vardas 1387 m Jogaila drauge su vyskupu Andriumi Vasila atvyko į Vilniu lydimas lietuviskai kalbanciu pranciskonu siekdamas pakrikstyti Lietuva ypac Aukstaitija 1387 m vasario 17 d Jogaila isleido privilegija Vilniaus katedrai remti Vilniaus vyskupija popieziaus Urbono VI buvo įsteigta 1388 m kovo 12 d Jogaila prisidejo prie baznyciu statybos Maisiagaloje Medininkuose ir Obolcuose įsteige kapitula su prepozitu dekanu ir desimcia kanauninku Dauguma dvasininku buvo kile is Lenkijos Tuo laikotarpiu taip pat įkurti pirmieji pranciskonu vienuolynai Triju Kryziu kalnas skirtas septyniems pranciskonams kankiniams kuriuos pagonys didziajam kunigaiksciui Algirdui nesant mieste pririso prie kryziu ir nuo sio kalno numete upen sakydami Plaukite sau su tuo stabu kurį liepiate garbinti Sv Mikalojaus baznycia yra seniausia islikusi kataliku baznycia Vilniuje pastatyta iki 1387 m Jogailos privilegija Vilniaus katedrai lotynu kalba isduota 1387 m vasario 17 d Vilniuje XV amzius 1417 m Zemaitijos bajoru delegacija dalyvavo Konstancos susirinkime siekdami pademonstruoti kad Jogaila ir Vytautas priziuri Zemaitijos kriksta ir reikalavo jog Zemaitija liktu Vytauto valdzioje Be to jie prase Lvovo ir Vilniaus vyskupams pavestu įkurti Zemaiciu vyskupija Kadangi Kryziuociu ordinas sutrukde į Susirinkima deleguotiems asmenims nuvykti į Zemaitija ja krikstyti sį darba atliko Vilniaus ir Lvovo vyskupai Zemaitijos krikstas įvyko 1417 m o 1421 m popieziaus Martyno V nurodymu Medininkuose buvo įkurta Zemaiciu vyskupija Taip pat buvo suformuota kapitula sudare 6 kanauninkai o pirmuoju Zemaiciu vyskupu įsventintas vyskupas Motiejus Trakiskis 1422 m Motiejus tapo Vilniaus vyskupu o 1453 m Lucko vyskupu uztikrindamas kad įsventinti kunigai moketu lietuviu kalba Iki 1795 m tiek Vilniaus tiek Zemaiciu vyskupijos priklause Vytauto ir Jogailos valdymo laikotarpiu baznyciu skaicius Lietuvoje sparciai didejo XIV a pabaigoje Vilniaus vyskupijoje jau buvo 17 baznyciu is ju penkios paciame Vilniuje Lenku istorikas Jezis Osmianskis pazymi kad iki 1392 m buvo įsteigta 10 parapiju o Vytautui mirus 1430 m ju skaicius Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje isaugo iki 27 XV a pabaigoje Lietuvoje jau veike 109 baznycios 91 Vilniaus vyskupijoje ir 18 19 Zemaiciu vyskupijoje is kuriu septynias įkure pats Vytautas Nuo to laiko iki XVI a vidurio Vilniaus vyskupijoje pastatytos dar 103 o Zemaiciu vyskupijoje 38 baznycios Apie 1500 metus vien Vilniaus vyskupijoje buvo 130 baznyciu Vyskupijoms kuriantis baznycias daugiausia state ir fundavo valdovai veliau didikai ir bajorai Valdovai paprastai skirdavo baznycioms zemes valdas kurios teikdavo pajamas parapiju dvasininku islaikymui ir pastatu prieziurai o didiku fundacijos uztikrindavo finansine parama bei reikmenis Baznyciu fundatoriai ir ju įpediniai daznai islaikydavo patronato teise lot ius patronatus suteikiancia galimybe skirti parapijoje tarnaujantį dvasininka Kauno Svc Mergeles Marijos Ėmimo į dangu baznycia pastatyta XV a pradzioje Vilniaus Svc M Marijos Ėmimo į dangu baznycia pastatyta 1421 m Aleksandro privilegija lotynu kalba patvirtinanti Vitebsko baznycios įkurima isduota 1503 m rugpjucio 17 d Vilniuje XVI a kataliku freskos Vilniaus Sv Kazimiero baznycios kriptoje HierarchijaSventasis SostasVilniaus arkivyskupijaKauno arkivyskupijaLietuvos kariuomenes OrdinariatasKaisiadoriu vyskupijaPanevezio vyskupijaSiauliu vyskupijaTelsiu vyskupijaVilkaviskio vyskupijaSaltiniai Lithuanian church voted most beautiful Catholic church in world the Lithuania Tribune Didziosios Britanijos anglu Nuoroda tikrinta 2025 08 05 Juergensmeyer Mark Roof Wade Clark 2012 Encyclopedia of Global Religion SAGE ISBN 978 0 7619 2729 7 Pijus XII apie Lietuva katalikybes siaurinis avanpostas Vatican News Pius XII on Lithuania Northern Outpost of Catholicism www vaticannews va 2020 03 03 Nuoroda tikrinta 2023 02 16 Vilniaus katedra ir varpine Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2024 12 02 Gudavicius Edvardas Gedimino kepure Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2024 12 02 LR Prezidentes Dalios Grybauskaites inauguracija Prezidenturos rumu perdavimo ceremonija Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2009 01 01 Nuoroda tikrinta 2024 12 02 Nausedos inauguracijos ceremonija nauji simboliniai zingsniai tvirta kalba Seime ir zaismingas bendravimas su zmonemis Lithuanian National Radio and Television 2019 07 12 Nuoroda tikrinta 2024 12 02 Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas Official website of Seimas Nuoroda tikrinta 2024 12 02 Stan Lavinia Turcescu Lucian 2011 Church State and Democracy in Expanding Europe ISBN 9780199714124 2001 M SURASYMAS ROMOS KATALIKŲ DAUGIAUSIA Lietuvos statistikos departamento pranesimas spaudai Nr 7 02 2002 m lapkricio 7 d Archyvuota kopija 2009 12 29 is Wayback Machine projekto Catholic Church in Republic of Lithuania Lithuania www gcatholic org Kazimieras www vle lt Nuoroda tikrinta 2025 08 05 Augminas bernardinai lt 2014 08 26 Sv Kazimieras Lietuvos jaunimo globejas Bernardinai lt Nuoroda tikrinta 2025 08 05 katalikai lt 2007 Pagrindiniai krikscionybes Lietuvoje istorijos faktai Kataliku Baznycia Lietuvoje Zinkevicius Zigmas 2012 11 16 Lietuviai ir krikscionybe XXI amzius Baranauskas Tomas Fall 2009 On the Origin of the Name of Lithuania Lituanus ISSN 0024 5089 Lietuvos Kataliku Baznycia www vle lt Nuoroda tikrinta 2025 08 05 Dominikonai www vle lt Nuoroda tikrinta 2025 08 05 Mazesnieji broliai www vle lt Nuoroda tikrinta 2025 08 05 Mindaugo krikstas www vle lt Nuoroda tikrinta 2025 08 05 Alisauskas Vytautas ed 2006 Krikscionybes Lietuvoje istorija Vilnius Aidai ISBN 9955 656 18 2 Zinkevicius Zigmas 2000 Mindaugo krikstas ir lietuviski poteriai Lietuviu poteriai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas Boruta Jonas Is Lietuvos Baznytines Provincijos kurimo istorijos PDF Laiskai lietuviams Paulauskyte Terese 2018 Lietuvos Kataliku Baznycia Kataliku Baznycia www vle lt Nuoroda tikrinta 2025 08 06 Dubysos sutartys www vle lt Nuoroda tikrinta 2025 08 11 LiteraturaStan Lavinia Turcescu Lucian 2011 Church State and Democracy in Expanding Europe ISBN 9780199714124 Juergensmeyer Mark Roof Wade Clark 2012 Encyclopedia of Global Religion SAGE ISBN 978 0 7619 2729 7 Alisauskas Vytautas ed 2006 Krikscionybes Lietuvoje istorija Vilnius Aidai ISBN 9955 656 18 2 NuorodosOficiali Kataliku Baznycios Lietuvoje svetaine Sventoves ir piligrimu vietos Lietuvoje

Naujausi straipsniai
  • Rugpjūtis 11, 2025

    Olympic Star

  • Rugpjūtis 15, 2025

    Olympus Mons

  • Rugpjūtis 13, 2025

    Ojaras Abuolas

  • Rugpjūtis 15, 2025

    Odmeniškis

  • Rugpjūtis 12, 2025

    Ondorchanas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje