- 1840–1915 m. Telšių vyskupijos vardu vadinosi Žemaičių vyskupija.
| Telšių vyskupija Dioecesis Telsensis | |
|---|---|
| Valstybė | Lietuva |
| Apeigos | lotynų |
| Plotas | 13 373 km² |
| Populiacija Iš viso: katalikų: | 471 819 (2023) 343 322 (72,8%) |
| Katedra | Šv. Antano Paduviečio katedra |
| Vyskupas | Algirdas Jurevičius |
Telšių vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų, didžiausia pagal plotą. Priklauso Kauno arkivyskupijai. Vyskupijai priklauso 153 parapijos, užimančios 13 373 km² plotą (2023 m.), yra 155 bažnyčios.
Suskirstymas
Vyskupijos teritorijoje yra 11 dekanatų: Akmenės dekanatas, Gargždų dekanatas, Klaipėdos dekanatas, Mažeikių dekanatas, Palangos dekanatas, Plungės dekanatas, Skuodo dekanatas, Šilalės dekanatas, Šilutės dekanatas, Tauragės dekanatas, Telšių dekanatas.
Įkuriant vyskupiją, 1926 m. jai atiteko šie dekanatai: Alsėdžių, Kaltinėnų, Kuršėnų (be Gruzdžių parapijos su Šiupylių filija), Palangos, Rietavo, Sedos, Skuodo, Švėkšnos, Tauragės, Telšių, Varnių ir Viekšnių dekanatai. Taip pat prijungtos Šiluvos dekanato Kražių, Pakražančio ir Vaiguvos parapijos. Be to, įsteigta Klaipėdos prelatūra, kuri atskirta nuo Varmės vyskupijos ir pavesta administruoti Telšių vyskupui. Tie patys 12 dekanatų (Alsėdžių dekanatas, Kaltinėnų dekanatas, Kuršėnų dekanatas, Palangos dekanatas, Rietavo dekanatas, Sedos dekanatas, Skuodo dekanatas, Švėkšnos dekanatas, Tauragės dekanatas, Telšių dekanatas, Varnių dekanatas, Viekšnių dekanatas) palikti ir naujojoje Telšių vyskupijoje, kuriai priklausė 86 parapinės bažnyčios, 37 filijos ir 199 kunigai bei Klaipėdos prelatūros 4 bažnyčios ir 7 kunigai. Vyskupijos suskirstymas kaip ir dekanatų ribos tarpukariu iš esmės nesikeitė.
1939 m. vyskupijoje buvo 112 parapinių ir 30 filinių ar rektoratų bažnyčių, Klaipėdos prelatūroje – 8 bažnyčios (6 parapinės). 1939 m. kovo 23 d. Vokietijai prijungus Klaipėdos kraštą, prelatūra vėl atiteko Varmės vyskupijai, bet po II pasaulinio karo vėl atiduota Telšių vyskupijai.
Pokariu uždarytos 2 parapinės bažnyčios ir 2 filijos. 1958 m. Telšių vyskupija suskirstyta į 10 dekanatų (Klaipėdos dekanatas, Kuršėnų dekanatas, Mažeikių dekanatas, Palangos dekanatas, Plungės dekanatas, Skuodo dekanatas, Šilalės dekanatas, Šilutės dekanatas, Tauragės dekanatas, Telšių dekanatas).
1991 m. gruodžio 24 d. panaikinta Klaipėdos prelatūra, o jos teritorija prijungta prie Telšių vyskupijos. 1992 m. pabaigoje vyskupijoje buvo 155 parapijos, 76 bažnyčios neturėjo nuolatinio kunigo. 1993 m. buvo 10 dekanatų – Klaipėdos dekanatas, Kuršėnų dekanatas, Mažeikių dekanatas, Palangos dekanatas, Plungės dekanatas, Skuodo dekanatas, Šilalės dekanatas, Šilutės dekanatas, Tauragės dekanatas, Telšių dekanatas.
1997 m. įsteigus Šiaulių vyskupiją, jai priskirta 17 iki tol Telšių vyskupijai priklausiusių parapijų, o vietoje Kuršėnų dekanato įkurtas naujas – Akmenės dekanatas. 2003 m. buvo 10 dekanatų (Akmenės, Klaipėdos, Mažeikių, Palangos, Plungės, Skuodo, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių).2009 m. įsteigtas naujas Gargždų dekanatas ir Telšių vyskupija suskirstyta į 11 dekanatų.2018 m. liepos 11 d. Telšių vyskupo sprendimu panaikintas Žemaičių Kalvarijos dekanatas, vietoje jo įsteigtas Plungės dekanatas, kurio ribos yra tapačios buvusiam Žemaičių Kalvarijos dekanatui, o dekanato centras – Plungės šv. Jono Krikštytojo parapija.
Istorija
Caro valdžia dar 1840 m. Žemaičių vyskupiją pavadino Telšių, tačiau primestas pavadinimas, buvęs oficialiu iki 1915 m., neprigijo.
Telšių vyskupija įkurta 1926 m. balandžio 4 d. steigiant Lietuvos bažnytinę provinciją iš vakarinės dalies buvusios Žemaičių vyskupijos. Pirmuoju Telšių vyskupu paskirtas Justinas Staugaitis. Sudaryta kapitula (4 prelatai ir 4 kanauninkai), taip pat kurija, kurią sudarė: kacleris – kan. Vincentas Borisevičius, viceoficiolas – kun. Povilas Korzonas (nuo 1926 m. rudens kun. Juozapas Dabužis), sekretorius ir tribunolo notaras – kun. Pranciškus Ramanauskas, generalvikaras – kun. Pranciškus Urbonavičius, tribunolo narys – kun. Antanas Simaitis.Šv. Antano Paduviečio (buvusi bernardinų) bažnyčia tapo katedra.
1927 m. buvusiame bernardinų vienuolyne įsteigta kunigų seminarija. 1928 m. pastatytas jos 4 aukštų priestatas. 1928–1930 m. iškilo vyskupo rūmai. Katalikų veikimo centro ir kunigų rūpesčiu 1925–1940 m. Telšiuose ėjo katalikiškas savaitraštis „Žemaičių prietelius". 1928 m. įsigyta spaustuvė, kurią tvarkė vienuolės seserys vargdienės. 1939 m. vyskupijoje buvo 112 parapinių ir 30 filinių ar rektoratų bažnyčių, 238 kunigai, o Klaipėdos prelatūroje – 8 bažnyčios (6 parapinės), 11 kunigų. 1939 m. kovo 23 d. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, Klaipėdos prelatūra prijungta prie Varmės vyskupijos. Po Antrojo pasaulinio karo vėl perduota Telšių vyskupijai.
1931 m. birželio 11–13 d. Telšiuose įvyko pirmasis vyskupijos eucharistinis kongresas, kuriame dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių. 1935 m. balandžio 29-gegužės 1 d. vyko Telšių vyskupijos sinodas.
1940 m. liepą raudonarmiečiai užėmė Telšių kunigų seminariją ir joje įkurdino karo ligoninę. Seminarijos bibliotekos knygos suneštos į katedros bažnyčios bokštą. Taip pat iš rūmų iškraustyti abu vyskupai, kurija. 1941 m. okupacinė SSRS valdžia uždarė 3 vyskupijos bažnyčias: Mažeikių (medinę), Degučių bažnyčią ir Sartininkų bažnyčią. Vokietijai okupavus Lietuvą, kunigų seminarijai leista veikti. 1944 m. vėl uždaryta bolševikų. Vokietijos okupacijos metais pastatytos 2 naujos bažnyčios. 1941 m. prasidėjus karui, sudegė Endriejavo, Gargždų, Kražių ir Nemakščių medinės bažnyčios. 1944 m. sudegė Jokūbavo, Pajūrio (Tauragės rajonas), Vegerių medinės, susprogdintos Laižuvos, Klaipėdos Švč. Trejybės mūrinės bažnyčios. Neleidus atstatyti bažnyčių, panaikintos Pajūrio ir Vegerių parapijos.
1948 m. uždaryti visi vienuolynai ir dalis bažnytėlių. 1946 m. vasario 5 d. suimtas Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius, o gruodį ir vyskupas Pranciškus Ramanauskas. Vyskupas Vincentas Borisevičius sušaudytas, o Pranciškus Ramanauskas nuteistas 25 metams pataisos darbų. Vyskupijos valdytojas Justinas Juodaitis 1949 m. irgi suimtas, nuteistas 25 metams lagerio.
Pokario metais politkaliniais tapo apie 50 Telšių vyskupijos kunigų. 1946 m. suimtas kunigas Pranas Gustaitis sušaudytas, 6 mirė ar žuvo kalėjimuose ir lageriuose. Be to, valdžia keliems kunigams neleido eiti pareigų. 1948 m. saugumiečiai konfiskavo kunigų seminarijos biblioteką, saugotą katedros bokšte (išvežti 4 sunkvežimiai knygų). 1978 m. 38 parapijos vyskupijoje buvo aptarnaujamos atvykstančių kunigų.
1979 m., vykdant II Vatikano susirinkimo nutarimus, įsteigta vyskupijos kunigų taryba, kurią sudarė: Julius Budrikis, Jonas Gedvila, Jonas Kauneckas, Alfonsas Lukoševičius, Adomas Mileris, Tadas Poška, Adolfas Pudžemys, Petras Puzaras, Vincentas Senkus, Antanas Šeškevičius, Bernardas Talaišis, Vincentas Vėlavičius.
1989 m. atkurta Telšių kunigų seminarija, įstojo 22 klierikai. 1991 m. gruodžio 24 d. Telšių vyskupijai priskirta buvusi Klaipėdos prelatūra. 1992 m. pabaigoje vyskupijoje buvo 155 parapijos, tačiau 76 bažnyčios neturėjo nuolatinių kunigų. 1997 m. Telšių vyskupijos teritorija sumažėjo, kadangi rytinė jos dalis atiteko naujai Šiaulių vyskupijai.
Vyskupai ir administratoriai
| Nuo | Iki | Vyskupas | Nuotrauka | Svarbi veikla | |
|---|---|---|---|---|---|
| 1926 m. | 1943 m. | Justinas Staugaitis | |||
| 1944 m. | 1946 m. | Vincentas Borisevičius | 1940 m. kovo 10 d. | ||
| 1946 m. vasaris | 1946 m. gruodis | Pranciškus Ramanauskas | 1944 m. vasario 28 d. | ||
| 1950 m. | 1966 m. | Petras Maželis | 1955 m. rugsėjo 11 d. | ||
| 1966 m. | 1975 m. | Juozapas Pletkus | 1968 m. vasario 25 d. | ||
| 1975 m. | 2002 m. | Antanas Vaičius | 1982 m. liepos 25 d. | ||
| 2002 m. sausio 5 d. | 2017 m. rugsėjo 18 d. | Jonas Boruta (1944) | 2002 m. sausio 5 d. | Nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. Telšių vyskupas emeritas | |
| 2017 m. rugsėjo 18 d. | 2020 m. vasario 19 d. | Kęstutis Kėvalas | 2012 m. lapkričio 24 d. | ||
| 2020 m. birželio 1 d. | Algirdas Jurevičius | 2018 m. rugpjūčio 19 d. |
Administratoriai
- Administratorius Justinas Juodaitis 1946 gruodis – 1949 m. gruodis (1949 m. suimtas, grįžo 1956 m., mirė 1969 m. vasario 2 d.);
Vyskupas augziliaras
Vyskūpų rūmai
Įkūrus Telšių vyskupiją, Telšių dekanas vyskupui paskyrė butą netoli katedros, buvusioje altarijoje. 1929 m. pradėti statyti nauji Telšių vyskupo rūmai buvusiame klebonijos sode. Rūmų projektą parengė inžinierius Povilas Taračkovas, o jį koregavo, suteikdamas neobarokinių formų, architektas Vladimiras Dubeneckis. Rūmų statybos sąmata – apie 250 000 Lt. Rūmai plytiniai, dviaukščiai su aukštu pusrūsiu, įkurti sode, tolokai nuo gatvių. Du korpusai stovi kampu, jų centre – kupolinis bokštas, po kuriuo – centrinės durys, nukreiptos į Katedros aikštę. Pirmo aukšto dešiniajame korpuse buvo suformuotos kurijos administracijos patalpos bei valgomasis su bufetu. Kairysis pirmo aukšto korpusas – koridorinės sistemos. Antrame aukšte buvo suplanuotos vyskupo gyvenamosios patalpos, salė su koplyčia, svečių kambariai. Centrinėje bokštinėje dalyje būta priėmimams skirto kambario.
1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, abu rūmuose gyvenę vyskupai iš jų iškraustyti. 1941–1943 m. vyskupija vėl grįžo į rūmus. 1945 m. rūmai nacionalizuoti dar kartą, perplanuotos kai kurios patalpos. Rūmuose įsikūrė Telšių liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. 1989 m. rūmai grąžinti vyskupijai. Šiuo metu rūmuose įsikūrusi vyskupijos kurija, archyvas, biblioteka, vyskupo butas, kancleris, sekretoriatas, apvaliojo bokšto patalpose įrengta vyskupo koplyčia.
- Paminklinės lentos vyskupams J. Staugaičiui, V. Borisevičiui ir P. Ramanauskui
- Vyskupo J. Pletkaus antkapinis paminklas
Literatūra
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 342–439
- Telšių vyskupija. Lietuvos bažnyčios, T. 1. – Čikaga, ALBL, 1980. // psl. 398
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Telšių vyskupija, Kas yra Telšių vyskupija? Ką reiškia Telšių vyskupija?