Vilkaviškio vyskupija viena iš septynių Lietuvos vyskupijų Sudaryta 1926 m Vyskupija ribojasi su Kaišiadorių vyskupija K
Vilkaviškio vyskupija

Vilkaviškio vyskupija – viena iš septynių Lietuvos vyskupijų. Sudaryta 1926 m. Vyskupija ribojasi su Kaišiadorių vyskupija, Kauno ir Vilniaus arkivyskupijomis, bei Lenkijoje esančia Luko vyskupija.
Vyskupijos dekanatai
- Aleksoto dekanatas;
- Alytaus dekanatas;
- Lazdijų dekanatas;
- Marijampolės dekanatas;
- Prienų dekanatas;
- Šakių dekanatas;
- Vilkaviškio dekanatas.
Vyskupijos istorija
1925 m. Lenkijai atitekusi Seinų vyskupijos dalis, kurioje buvo ir lietuviškos Punsko, Seinų bei Smalėnų parapijos, prijungta prie Lomžos vyskupijos.
1926 m. iš Lietuvos Respublikos kontroliuojamos šiaurinės Seinų vyskupijos dalies sudaryta Vilkaviškio vyskupija. Jai atiteko šie po Pirmojo pasaulinio karo sudaryti dekanatai: Bartninkų, Garliavos, Kalvarijos, Marijampolės, Naumiesčio, Panemunės (Žemosios), Prienų, Seirijų, Simno, Šakių ir Vilkaviškio su 87 parapinėmis bažnyčiomis ir 2 viešomis koplyčiomis. Parapinė Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia pertvarkyta į katedrą. Pirmasis vyskupas – Antanas Karosas. Vyskupo rezidencijai perduoti Vilkaviškio dvaro pastatai.
1927 m. Seirijų dekanatas padalytas į Seirijų ir Leipalingio.
1928 m. sudaryta kapitula (4 prelatai ir 4 kanauninkai).
1930 m. Vilkaviškyje pastatyta kunigų seminarija (iki tol veikė Gižuose). 1939 m. vyskupijoje buvo 93 parapinės ir 5 rektoratų bažnyčios, 247 kunigai.
1940 m. raudonarmiečiai užėmė kunigų seminariją ir nutraukė jos veiklą. Vokietijos okupacijos metais seminarija atsikūrė, nors grąžintas tik vienas rūmų aukštas, 1944 m. bolševikų vėl uždaryta.
1941 m. birželio 22 d. besitraukiantys raudonarmiečiai išsivedė iš Lankeliškių klebonijos į Budavonės mišką ir ten nukankino šiuos kunigus: Vaclovą Balsį, Justiną Dabrilą ir Joną Petriką. Vokietijos okupacijos metais jų nužudymo vietoje pastatytas paminklas, kuris pokario metais susprogdintas; atstatytas 1989 m.
1941 m. birželio 15 d. į Sibirą ištremtas kunigas Vladas Mažonas (ten mirė 1945 m.). Be to, karo metu žuvo kunigai Mykolas Katilius ir Pranas Riauba.
1944 m. susprogdinta vyskupijos katedra; pokario metais atstatyti neleista. 1944 m. per kovas sugriauta ar sudeginta dar 12 bažnyčių. Be to, pokario metais valdžia uždarė 12 šventovių, neleido baigti statyti Kučiūnų, Santaikos ir Sutkų mūrinių bažnyčių. 1944 m. vyskupas koadjutorius Vincentas Padolskis pasitraukė į Vakarus.
1949 m. suimtas vyskupijos valdytojas kanauninkas Vincentas Vizgirda.
Sovietų valdžia Vilkaviškio vyskupiją sujungė su Kauno arkivyskupija ir įpareigojo abi vyskupijas administruoti Kauno vyskupams ar arkivyskupijos valdytojams. Pokario metais kalinta daugiau kaip 60 Vilkaviškio vyskupijos kunigų, 9 jų negrįžo iš bausmės atlikimo vietų.
1989 m. Vilkaviškio vyskupija vėl tapo savarankiška, vyskupu paskirtas Juozas Žemaitis. 1992 m. pabaigoje vyskupijoje buvo 101 bažnyčia, 20 iš jų neturėjo kunigų ir buvo aptarnaujamos atvykstančių ganytojų.
Vyskupijos vyskupai ir administratoriai
- Antanas Karosas 1926–1947 m.;
- Administratorius Vincentas Vizgirda 1947–1949 m. (suimtas 1949 m. gegužę; grįžo 1954 m., mirė 1965 m. sausio 15 d.); 1949 m. gegužę – 1989 m. kovą administruota Kauno arkivyskupijos vyskupų ar valdytojų:
- 1949–1965 m.;
- Juozapas Matulaitis-Labukas 1965–1979 m.;
- Liudvikas Povilonis 1979–1988 m.;
- Juozas Preikšas 1988–1989 m.;
- Juozas Žemaitis nuo 1989 m. kovo 18 d. iki 2002 m. sausio 5 d.;
- Rimantas Norvila nuo 2002 m. sausio 5 d.
Vyskupai koadjutoriai
- Mečislovas Reinys 1926–1940 m.;
- Vincentas Padolskis 1940–1944 m.
Šaltiniai
Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. – V.: Pradai, 1993.
Butautas - Kudirka R. Sūduvos dvasininkai: Žinynas, I-II-III-IV d. 1500 kunigų biografijos. - V. 2009-2013
Nuorodos
- Vyskupijos oficialus puslapis
- Seinų vyskupija 1852 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilkaviškio vyskupija, Kas yra Vilkaviškio vyskupija? Ką reiškia Vilkaviškio vyskupija?
Vilkaviskio vyskupija viena is septyniu Lietuvos vyskupiju Sudaryta 1926 m Vyskupija ribojasi su Kaisiadoriu vyskupija Kauno ir Vilniaus arkivyskupijomis bei Lenkijoje esancia Luko vyskupija Vyskupijos padetis zemelapyjeVilkaviskio Svc Mergeles Marijos Apsilankymo katedraVyskupijos dekanataiAleksoto dekanatas Alytaus dekanatas Lazdiju dekanatas Marijampoles dekanatas Prienu dekanatas Sakiu dekanatas Vilkaviskio dekanatas Vyskupijos istorija1925 m Lenkijai atitekusi Seinu vyskupijos dalis kurioje buvo ir lietuviskos Punsko Seinu bei Smalenu parapijos prijungta prie Lomzos vyskupijos 1926 m is Lietuvos Respublikos kontroliuojamos siaurines Seinu vyskupijos dalies sudaryta Vilkaviskio vyskupija Jai atiteko sie po Pirmojo pasaulinio karo sudaryti dekanatai Bartninku Garliavos Kalvarijos Marijampoles Naumiescio Panemunes Zemosios Prienu Seiriju Simno Sakiu ir Vilkaviskio su 87 parapinemis baznyciomis ir 2 viesomis koplyciomis Parapine Vilkaviskio Svc Mergeles Marijos Apsilankymo baznycia pertvarkyta į katedra Pirmasis vyskupas Antanas Karosas Vyskupo rezidencijai perduoti Vilkaviskio dvaro pastatai 1927 m Seiriju dekanatas padalytas į Seiriju ir Leipalingio 1928 m sudaryta kapitula 4 prelatai ir 4 kanauninkai 1930 m Vilkaviskyje pastatyta kunigu seminarija iki tol veike Gizuose 1939 m vyskupijoje buvo 93 parapines ir 5 rektoratu baznycios 247 kunigai 1940 m raudonarmieciai uzeme kunigu seminarija ir nutrauke jos veikla Vokietijos okupacijos metais seminarija atsikure nors grazintas tik vienas rumu aukstas 1944 m bolseviku vel uzdaryta 1941 m birzelio 22 d besitraukiantys raudonarmieciai issivede is Lankeliskiu klebonijos į Budavones miska ir ten nukankino siuos kunigus Vaclova Balsį Justina Dabrila ir Jona Petrika Vokietijos okupacijos metais ju nuzudymo vietoje pastatytas paminklas kuris pokario metais susprogdintas atstatytas 1989 m 1941 m birzelio 15 d į Sibira istremtas kunigas Vladas Mazonas ten mire 1945 m Be to karo metu zuvo kunigai Mykolas Katilius ir Pranas Riauba 1944 m susprogdinta vyskupijos katedra pokario metais atstatyti neleista 1944 m per kovas sugriauta ar sudeginta dar 12 baznyciu Be to pokario metais valdzia uzdare 12 sventoviu neleido baigti statyti Kuciunu Santaikos ir Sutku muriniu baznyciu 1944 m vyskupas koadjutorius Vincentas Padolskis pasitrauke į Vakarus 1949 m suimtas vyskupijos valdytojas kanauninkas Vincentas Vizgirda Sovietu valdzia Vilkaviskio vyskupija sujunge su Kauno arkivyskupija ir įpareigojo abi vyskupijas administruoti Kauno vyskupams ar arkivyskupijos valdytojams Pokario metais kalinta daugiau kaip 60 Vilkaviskio vyskupijos kunigu 9 ju negrįzo is bausmes atlikimo vietu 1989 m Vilkaviskio vyskupija vel tapo savarankiska vyskupu paskirtas Juozas Zemaitis 1992 m pabaigoje vyskupijoje buvo 101 baznycia 20 is ju neturejo kunigu ir buvo aptarnaujamos atvykstanciu ganytoju Vyskupijos vyskupai ir administratoriaiAntanas Karosas 1926 1947 m Administratorius Vincentas Vizgirda 1947 1949 m suimtas 1949 m geguze grįzo 1954 m mire 1965 m sausio 15 d 1949 m geguze 1989 m kova administruota Kauno arkivyskupijos vyskupu ar valdytoju 1949 1965 m Juozapas Matulaitis Labukas 1965 1979 m Liudvikas Povilonis 1979 1988 m Juozas Preiksas 1988 1989 m Juozas Zemaitis nuo 1989 m kovo 18 d iki 2002 m sausio 5 d Rimantas Norvila nuo 2002 m sausio 5 d Vyskupai koadjutoriai Mecislovas Reinys 1926 1940 m Vincentas Padolskis 1940 1944 m SaltiniaiMisius K Sinkunas R Lietuvos kataliku baznycios Zinynas V Pradai 1993 Butautas Kudirka R Suduvos dvasininkai Zinynas I II III IV d 1500 kunigu biografijos V 2009 2013NuorodosVyskupijos oficialus puslapis Seinu vyskupija 1852 m