Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vilniaus arkivyskupija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vilniaus arkivyskupija – 1925 m. sudaryta vyskupija. Viena iš septynių Lietuvos vyskupijų, geografiškai apimanti vieną iš dviejų Lietuvos bažnytinių provincijų. Arkivyskupijos kurija įsikūrusi Šventaragio g. 4, LT-01122 Vilnius.
Dekanatai
- Ignalinos dekanatas;
- Kalvarijų dekanatas;
- Naujosios Vilnios dekanatas;
- Šalčininkų dekanatas;
- Švenčionių dekanatas;
- Trakų dekanatas;
- Varėnos dekanatas;
- Vilniaus I dekanatas;
- Vilniaus II dekanatas.
Istorija
1925 m. vasario 10 d. Lenkija sudarė konkordatą su Vatikanu. Vilniaus vyskupija paskelbta arkivyskupija ir tapo viena iš 5 Lenkijos bažnytinių provincijų. Jai paskirtos sufraganinės Lomžos ir Pinsko vyskupijos.
Vakaruose sutapo su administracine linija, perskyrusia Lietuvos ir Lenkijos valstybes, rytuose – su Lenkijos ir SSRS siena, pietuose – Belsko ir Briansko dekanatai, taip pat Derevnos ir Nalibokų parapijos prijungtos, prie Pinsko vyskupijos. Iš Lietuvos Respublikos teritorijoje likusios Vilniaus vyskupijos dalies 1926 m. sudaryta Kaišiadorių vyskupija. Be to, Vilniaus arkivyskupijai atiteko 1920 m. Lenkijos užimtos Žemaičių vyskupijos Zarasų dekanato 6 parapijos su 7 filijomis ir Minsko vyskupijos 4 parapijos.
Naujoji arkivyskupija suskirstyta į 25 dekanatus (be karinių), turėjo 401 bažnyčią.
Paskelbus konkordatą ir reikalaujant kapitulai, Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis pasitraukė iš pareigų. 1926 m. Vilniaus arkivyskupu paskirtas Romualdas Jalbžikovskis skatino lietuvių lenkinimo per bažnyčią politiką. Kapituloje (6 prelatai, 6 kanauninkai) nebuvo nė vieno lietuvio. Net visiškai lietuviškose parapijose būdavo ir lenkiškos pamaldos, pamokslai. Kunigai, lietuvybės žadintojai, Lenkijos valdžios buvo persekiojami, tardomi, kalinami. 1927 m. suimta ir uždaryta į kalėjimą 14 lietuvių kunigų. Už lietuviškų pavardžių nelenkinimą bažnyčios metrikų knygose 1937 m. rugsėjo 14 d. kunigas Baltazaras Budreckas nuteistas mėnesį, o Petras Prunskis – 2 savaites kalėti. Keli aktyvesni lietuviai kunigai ištremti į nepriklausomą Lietuvą, kiti dėl nuolatinių persekiojimų patys pasitraukdavo.
Vilniaus kunigų seminarijoje nuo 1905 m. įvestos lietuvių kalbos pamokos buvo neprivalomos. Seminarijos profesoriai lenkai lietuvių kalbą laikė žemesnės kategorijos, negerbė lietuvių kultūros. Kunigų iniciatyva Vilniaus vyskupijoje įsteigtos lietuvių kultūrinės ir švietimo organizacijos – Lietuvių Šv. Kazimiero draugija jaunimui auklėti ir globoti (1925–1937 m.; 1935 m. turėjo apie 477 skyrius), švietimo draugija „Rytas" (1922–1938) – Lenkijos valdžios persekiota, trukdyta joms veikti. 1936 m. dauguma šių draugijų skyrių uždaryti. 1939 m. arkivyskupijoje buvo 371 parapija, taip pat 8 karinės ir 8 rytų apeigų parapijos, 110 filijų, 549 kunigai bei 105 kunigai vienuoliai. Veikė 24 vyrų ir 19 seserų vienuolynų. 1938 m. arkivyskupijos kurija leido periodinius leidinius lenkų kalba.
Lenkiją užėmus Vokietijos ir SSRS kariuomenėms, 1939 m. spalio mėn. dalis Vilniaus krašto perduota Lietuvai (iš viso 70 parapijų). Kita Vilniaus vyskupijos teritorija buvo kontroliuojama SSRS (Baltarusijos) ir Vokietijos. Vilniaus arkivyskupijos hierarchija lietuvių atžvilgiu buvo nusiteikusi priešiškai. Svarbiausios Vilniaus bažnyčios dažnai tapdavo antilietuviškų manifestacijų vietomis, jose neleista laikyti lietuviškų pamaldų. Vėliau popiežiaus nuncijaus įkalbėtas Romualdas Jalbžikovskis nusileido. 1939 m. gruodžio 3 d. pradėtos laikyti pamaldos lietuvių kalba Šv. Jonų bažnyčioje. 1940 m. gegužės 18 d. kapitulos posėdyje nutarta leisti lietuviškas pamaldas Vilniaus katedroje, Šv. Dvasios ir Šv. Jokūbo bažnyčiose. Aneksavus Lietuvą, jai 1940 m. lapkričio 6 d. perduotos Švenčionių, Tverečiaus, Adutiškio, Dieveniškių, Marcinkonių ir Druskininkų apylinkės. Lietuvai priklausė 86 parapijos (117 bažnyčių).
1940 m. liepos 9 d. Mečislovas Reinys pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo padėjėju, tačiau kapitula ir pats arkivyskupas jam buvo priešiški. Dar 1940 m. konfiskuoti vyskupo rūmai. 1941 m. bolševikai suėmė ir ištrėmė dar Lenkijos valdžios persekiotą kunigą P. Prunskį (1942 m. gruodžio 7 d. žuvo Altajuje). 1941 m. Vokietijai užpuolus SSRS, žuvo 12 Vilniaus arkivyskupijos kunigų. 1941 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus arkivyskupas įpareigotas valdyti ir Vokietijos užimtas Minsko vyskupijos bei Mogiliovo arkivyskupijos dalis. 1942 m. kovo 3 d. hitlerininkai areštavo Vilniaus kunigų seminarijos profesorius ir 15 Vilniaus arkivyskupijos kunigų, kunigų seminariją uždarė. 1942 m. kovo 22 d. arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis išvežtas į Marijampolę. 1942 m. birželio 18 d. Mečislovas Reinys paskirtas Vilniaus arkivyskupijos rezidentiniu vyskupu. Kapitula jam visaip trukdė vykdyti pareigas.
1942 m. viduryje hitlerininkai suėmė 50 Vilniaus arkivyskupijos kunigų Baltarusijoje ir 6 iš jų sušaudė. 1942 m. birželio mėn. Lydoje kalėjo 16 kunigų, iš kurių 1 mirė, o 9 sušaudyti 1943 m. kovo mėn., kiti paleisti. 1943 m. liepos mėn. Gardine sušaudyti 4, Svisločėje – 3 kunigai. Vokietijos okupacijos metais žuvo 85 Vilniaus arkivyskupijos kunigai. Kalinti, bet išliko gyvi apie 40 kunigų. 1942 m. rugsėjo 28 d. pradėjo veikti lietuviška Vilniaus kunigų seminarija (į ją įstojo apie 50 klierikų), 1943 m. kovo 18 d. hitlerininkų uždaryta.
Po Antrojo pasaulinio karo Vilniaus arkivyskupija apėmė ne tik dalį Lietuvos, bet ir Baltarusijos bei Lenkijos teritorijos. Baltarusijoje buvo 273 bažnyčios, Lenkijoje – 51 parapija. Į Vilnių grįžęs metropolitas Romualdas Jalbžikovskis 1945 m. sausio 27 d. suimtas, liepos 9 d. išvyko į Balstogę. Iš ten valdė Lenkijai priklausiusią arkivyskupijos dalį. 1945 m. Balstogėje įsteigta kunigų seminarija. Baltarusijos dalyje neliko jokios diecezinės administracijos, trūko dvasininkų, kunigų, seminarijos nebuvo. Dauguma bažnyčių uždaryta. 1947 m. birželio 12 d. suimamas Mečislovas Reinys (mirė 1953 m. d. Vladimiro kalėjime). Pokario metais vien Vilniuje uždarytos 23 bažnyčios ir katedra, politiniais motyvais represuota apie 20 arkivyskupijos kunigų. 1991 m. gruodžio 24 d. Vilniaus arkivyskupija tapo viena iš dviejų Lietuvos bažnytinių provincijų. 1992 m. pabaigoje veikė 98 bažnyčios, 25 iš jų buvo aptarnaujamos iš kitur atvykstančių kunigų.
Vyskupai ir administratoriai
- Arkivyskupas 1925 m. (pareigų nėjo);
- Arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis 1926–1942, 1944–1945 m.;
- Titulinis Arkivyskupas Mečislovas Reinys 1942–1944, 1945–1947 m.;
- Administratorius Edmundas Basys 1947–1949 m.;
- Administratorius 1949 m.;
- Administratorius Panevėžio vysk. Kazimieras Paltarokas 1949–1958 m.;
- Administratorius vysk. Julijonas Steponavičius 1958–1961, 1988–1991 m. (arkivyskupas 1989 m. vasario 7 d.);
- Administratorius Česlovas Krivaitis 1961–1979 m.;
- Administratorius vyskupas Juozas Tunaitis 1991–1992 (konsekruotas 1991 m. gegužės 19 d.);
- Arkivyskupas Audrys Bačkis 1993 m. kovo 3 d. - 2013 m. balandžio 23 d.
- Arkivyskupas Gintaras Grušas nuo 2013 m. balandžio 23 d.
Literatūra
- Misius K., Šinkūnas R. Lietuvos katalikų bažnyčios: Žinynas. – V.: Pradai, 1993.
- Butautas - Kudirka R. Sūduvos dvasininkai (I-II d.): žinynas. - Vilnius, 2010.
- Butautas - Kudirka R. Sūduvos dvasininkai (III-IV d.): žinynas. - Vilnius 2013.
Nuorodos
- Arkivyskupijos tinklalapis
- Katalikų bažnyčios Lietuvoje hierarchija (Vilniaus arkivyskupija)
- Katalikų puslapiai
- Arkivyskupija 1872 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus arkivyskupija, Kas yra Vilniaus arkivyskupija? Ką reiškia Vilniaus arkivyskupija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vilniaus arkivyskupija 1925 m sudaryta vyskupija Viena is septyniu Lietuvos vyskupiju geografiskai apimanti viena is dvieju Lietuvos baznytiniu provinciju Arkivyskupijos kurija įsikurusi Sventaragio g 4 LT 01122 Vilnius Vilniaus Sv Stanislovo ir Sv Vladislovo arkikatedra bazilika yra arkivyskupijos centrasArkivyskupijos padetis zemelapyjeDekanataiIgnalinos dekanatas Kalvariju dekanatas Naujosios Vilnios dekanatas Salcininku dekanatas Svencioniu dekanatas Traku dekanatas Varenos dekanatas Vilniaus I dekanatas Vilniaus II dekanatas Istorija1925 m vasario 10 d Lenkija sudare konkordata su Vatikanu Vilniaus vyskupija paskelbta arkivyskupija ir tapo viena is 5 Lenkijos baznytiniu provinciju Jai paskirtos sufraganines Lomzos ir Pinsko vyskupijos Vakaruose sutapo su administracine linija perskyrusia Lietuvos ir Lenkijos valstybes rytuose su Lenkijos ir SSRS siena pietuose Belsko ir Briansko dekanatai taip pat Derevnos ir Naliboku parapijos prijungtos prie Pinsko vyskupijos Is Lietuvos Respublikos teritorijoje likusios Vilniaus vyskupijos dalies 1926 m sudaryta Kaisiadoriu vyskupija Be to Vilniaus arkivyskupijai atiteko 1920 m Lenkijos uzimtos Zemaiciu vyskupijos Zarasu dekanato 6 parapijos su 7 filijomis ir Minsko vyskupijos 4 parapijos Naujoji arkivyskupija suskirstyta į 25 dekanatus be kariniu turejo 401 baznycia Paskelbus konkordata ir reikalaujant kapitulai Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis pasitrauke is pareigu 1926 m Vilniaus arkivyskupu paskirtas Romualdas Jalbzikovskis skatino lietuviu lenkinimo per baznycia politika Kapituloje 6 prelatai 6 kanauninkai nebuvo ne vieno lietuvio Net visiskai lietuviskose parapijose budavo ir lenkiskos pamaldos pamokslai Kunigai lietuvybes zadintojai Lenkijos valdzios buvo persekiojami tardomi kalinami 1927 m suimta ir uzdaryta į kalejima 14 lietuviu kunigu Uz lietuvisku pavardziu nelenkinima baznycios metriku knygose 1937 m rugsejo 14 d kunigas Baltazaras Budreckas nuteistas menesį o Petras Prunskis 2 savaites kaleti Keli aktyvesni lietuviai kunigai istremti į nepriklausoma Lietuva kiti del nuolatiniu persekiojimu patys pasitraukdavo Vilniaus kunigu seminarijoje nuo 1905 m įvestos lietuviu kalbos pamokos buvo neprivalomos Seminarijos profesoriai lenkai lietuviu kalba laike zemesnes kategorijos negerbe lietuviu kulturos Kunigu iniciatyva Vilniaus vyskupijoje įsteigtos lietuviu kulturines ir svietimo organizacijos Lietuviu Sv Kazimiero draugija jaunimui aukleti ir globoti 1925 1937 m 1935 m turejo apie 477 skyrius svietimo draugija Rytas 1922 1938 Lenkijos valdzios persekiota trukdyta joms veikti 1936 m dauguma siu draugiju skyriu uzdaryti 1939 m arkivyskupijoje buvo 371 parapija taip pat 8 karines ir 8 rytu apeigu parapijos 110 filiju 549 kunigai bei 105 kunigai vienuoliai Veike 24 vyru ir 19 seseru vienuolynu 1938 m arkivyskupijos kurija leido periodinius leidinius lenku kalba Lenkija uzemus Vokietijos ir SSRS kariuomenems 1939 m spalio men dalis Vilniaus krasto perduota Lietuvai is viso 70 parapiju Kita Vilniaus vyskupijos teritorija buvo kontroliuojama SSRS Baltarusijos ir Vokietijos Vilniaus arkivyskupijos hierarchija lietuviu atzvilgiu buvo nusiteikusi priesiskai Svarbiausios Vilniaus baznycios daznai tapdavo antilietuvisku manifestaciju vietomis jose neleista laikyti lietuvisku pamaldu Veliau popieziaus nuncijaus įkalbetas Romualdas Jalbzikovskis nusileido 1939 m gruodzio 3 d pradetos laikyti pamaldos lietuviu kalba Sv Jonu baznycioje 1940 m geguzes 18 d kapitulos posedyje nutarta leisti lietuviskas pamaldas Vilniaus katedroje Sv Dvasios ir Sv Jokubo baznyciose Aneksavus Lietuva jai 1940 m lapkricio 6 d perduotos Svencioniu Tvereciaus Adutiskio Dieveniskiu Marcinkoniu ir Druskininku apylinkes Lietuvai priklause 86 parapijos 117 baznyciu 1940 m liepos 9 d Mecislovas Reinys pakeltas arkivyskupu ir paskirtas Vilniaus arkivyskupo padejeju taciau kapitula ir pats arkivyskupas jam buvo priesiski Dar 1940 m konfiskuoti vyskupo rumai 1941 m bolsevikai sueme ir istreme dar Lenkijos valdzios persekiota kuniga P Prunskį 1942 m gruodzio 7 d zuvo Altajuje 1941 m Vokietijai uzpuolus SSRS zuvo 12 Vilniaus arkivyskupijos kunigu 1941 m rugsejo 21 d Vilniaus arkivyskupas įpareigotas valdyti ir Vokietijos uzimtas Minsko vyskupijos bei Mogiliovo arkivyskupijos dalis 1942 m kovo 3 d hitlerininkai arestavo Vilniaus kunigu seminarijos profesorius ir 15 Vilniaus arkivyskupijos kunigu kunigu seminarija uzdare 1942 m kovo 22 d arkivyskupas Romualdas Jalbzikovskis isveztas į Marijampole 1942 m birzelio 18 d Mecislovas Reinys paskirtas Vilniaus arkivyskupijos rezidentiniu vyskupu Kapitula jam visaip trukde vykdyti pareigas 1942 m viduryje hitlerininkai sueme 50 Vilniaus arkivyskupijos kunigu Baltarusijoje ir 6 is ju susaude 1942 m birzelio men Lydoje kalejo 16 kunigu is kuriu 1 mire o 9 susaudyti 1943 m kovo men kiti paleisti 1943 m liepos men Gardine susaudyti 4 Svisloceje 3 kunigai Vokietijos okupacijos metais zuvo 85 Vilniaus arkivyskupijos kunigai Kalinti bet isliko gyvi apie 40 kunigu 1942 m rugsejo 28 d pradejo veikti lietuviska Vilniaus kunigu seminarija į ja įstojo apie 50 klieriku 1943 m kovo 18 d hitlerininku uzdaryta Po Antrojo pasaulinio karo Vilniaus arkivyskupija apeme ne tik dalį Lietuvos bet ir Baltarusijos bei Lenkijos teritorijos Baltarusijoje buvo 273 baznycios Lenkijoje 51 parapija Į Vilniu grįzes metropolitas Romualdas Jalbzikovskis 1945 m sausio 27 d suimtas liepos 9 d isvyko į Balstoge Is ten valde Lenkijai priklausiusia arkivyskupijos dalį 1945 m Balstogeje įsteigta kunigu seminarija Baltarusijos dalyje neliko jokios diecezines administracijos truko dvasininku kunigu seminarijos nebuvo Dauguma baznyciu uzdaryta 1947 m birzelio 12 d suimamas Mecislovas Reinys mire 1953 m d Vladimiro kalejime Pokario metais vien Vilniuje uzdarytos 23 baznycios ir katedra politiniais motyvais represuota apie 20 arkivyskupijos kunigu 1991 m gruodzio 24 d Vilniaus arkivyskupija tapo viena is dvieju Lietuvos baznytiniu provinciju 1992 m pabaigoje veike 98 baznycios 25 is ju buvo aptarnaujamos is kitur atvykstanciu kunigu Vyskupai ir administratoriaiArkivyskupas 1925 m pareigu nejo Arkivyskupas Romualdas Jalbzykovskis 1926 1942 1944 1945 m Titulinis Arkivyskupas Mecislovas Reinys 1942 1944 1945 1947 m Administratorius Edmundas Basys 1947 1949 m Administratorius 1949 m Administratorius Panevezio vysk Kazimieras Paltarokas 1949 1958 m Administratorius vysk Julijonas Steponavicius 1958 1961 1988 1991 m arkivyskupas 1989 m vasario 7 d Administratorius Ceslovas Krivaitis 1961 1979 m Administratorius vyskupas Juozas Tunaitis 1991 1992 konsekruotas 1991 m geguzes 19 d Arkivyskupas Audrys Backis 1993 m kovo 3 d 2013 m balandzio 23 d Arkivyskupas Gintaras Grusas nuo 2013 m balandzio 23 d LiteraturaMisius K Sinkunas R Lietuvos kataliku baznycios Zinynas V Pradai 1993 Butautas Kudirka R Suduvos dvasininkai I II d zinynas Vilnius 2010 Butautas Kudirka R Suduvos dvasininkai III IV d zinynas Vilnius 2013 NuorodosArkivyskupijos tinklalapis Kataliku baznycios Lietuvoje hierarchija Vilniaus arkivyskupija Kataliku puslapiai Arkivyskupija 1872 m