Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Baltų mitologija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Čia pateikiama senovės baltų mitologinių vaizdinių sistema. Visiems baltams bendros mitologijos neišliko, ji tik iš dalies rekonstruojama pagal atskiras mitologines sistemas:
Šaltiniai
Seniausios žinios apie baltų mitologiją yra iš akmens amžiaus – archeologai prie Baltijos jūros yra aptikę apeiginę lazdą su pavaizduota briedės galva, prie Biržulių ežero – šamano apgalvį iš žvėrių dantų, amuletus prie Kretuono ežero. Rašytinių duomenų apie laidojimo apeigas, yra iš I amžiaus pabaigos. Tacitas, aprašydamas aisčius (juos dauguma tyrinėtojų laiko baltų tauta), sako, kad jie garbina dievų motiną ir kaip skiriamąjį ženklą nešioja šerno atvaizdą.
Žinių apie baltų mitologiją pateikė įvairių tautų keliautojai, misionieriai, geografai: Vulfstanas (IX amžius), Adomas Brėmenietis (XI amžius), Idrisijus (XII amžius), popiežius Inocentas III (XII amžius). Jų yra XII–XIII amžių istoriniuose dokumentuose: Kryžiuočių ordino sutartyse su prūsais, Eiliuotoje Livonijos kronikoje, Henriko Latvio Livonijos kronikoje, lenkų metraščiuose, Rusijos ir Lietuvos metraščiuose. Vėlesni šaltiniai: Petro Dusburgiečio (XIV amžius), J. Dlugošo (XV amžius), S. Grunau, M. Mažvydo, M. Daukšos, J. Bretkūno, M. Strijkovskio, J. Lasickio (visi XVI amžiaus), M. Pretorijaus (XVII amžius), G. F. Stenderio (XVIII amžius) raštai. Duomenų apie baltų mitologiją yra lietuvių ir latvių tautosakoje, tautodailėje, baltų kalbose.
Bendri bruožai
Svarbiausi baltų mitologijos bruožai išryškėja per pagrindines semantines priešpriešas, kurias sudaro erdvės, laiko, socialiniai, vertinamieji pasaulio požymiai, palankūs ir nepalankūs žmogui. Pagal mitologijos personažų funkcijas, jų individualizacijos laipsnį ir svarbą žmogui skiriami keli baltų mitologijos lygmenys:
I lygmuo – jam priklauso aukščiausieji dievai, įeinantys į visiems baltams bendrą panteoną ir mitinius siužetus. Vyriausias yra Dievas, gyvenantis danguje. Prūsų panteone jis vadinamas Ukapirmu. Po jo eina griausmavaldis Perkūnas. Jis pavaldus Dievui, nuo jo priklausantis, bet kartais yra senesnis už jį (latvių Vecais Tēvs – 'Senasis Tėvas'). Dievas turi vaikų, sūnų (liet. Dievo sūneliai, latv. Dieva dēli, greta Perkūno sūnūs – Pērkona dēli). Su jais susiję archajiški vaizdiniai, kilę iš indoeuropiečių dieviškųjų dvynių kulto. Latvių liaudies dainose išliko motyvų, siejančių Dievo vaikus su kitų tautų dievinamais dvyniais – graikų Dioskūrais, indų Ašvinais. Dievo sūnūs įsimyli Dievo dukterį (liet. Saulės duktė, latv. Saules meita). Dievo sūnūs įkūnija vaisingumą, siejami su žemdirbystės kultu. Agrarinė dvynių mito simbolika paaiškinama dvigubos varpos (dvigubo vaisiaus) ritualine svarba (liet. dvilypis, kemerys, latv. jumis – žodis, kilęs iš seno indoeuropietiško dieviškųjų dvynių pavadinimo).
Kaip aktyviausias, rūsčiausias ir galingiausias mitinis personažas veikia griausmo ir žaibo dievas Perkūnas, įkūnijantis karinę ir netiesiogiai ūkinę (susijusią su vaisingumu) funkciją. Jam priešingas yra Velnias, kurio kultas turi ryšio su galvijais žymių. Tai senos indoeuropietiškos tradicijos tąsa – pomirtinis pasaulis įsivaizduojamas kaip ganykla. Velnias susijęs su apatiniu pasauliu, mirtimi ir drauge su vaisingumu. Perkūnas persekioja savo priešininką, gyvenantį žemėje. Kartais tautosakoje pasakojama Perkūno rūstybės priežastis – Velnio ryšys su Griausmavaldžio žmona, jos ir žmonių galvijų pagrobimas. Perkūnas turi padėjėją Kalvį.
Kitas archajiškas mitas, kurio fragmentų išliko lietuvių ir latvių tautosakoje – Saulės ir Mėnulio dangiškos vestuvės. Lietuvių liaudies dainoje „Mėnulio svotba“ Perkūnas perkerta Mėnulį kardu (mėnulio dilimo paaiškinimas) už tai, kad šis, pamilęs Aušrinę, sulaužė ištikimybę Saulei. Kitame, tautosakoje išlikusiame, mite Aušrinė (rytmečio žvaigždė; latv. Austra) yra Perkūno žmona, kurią jis už neištikimybę nutrenkia į žemę ir ji pavirsta chtonine deive. Latvių ryto žvaigždė Auseklis, Saulė, Mėnulis ir Žvaigždės (latv. Zvaigznes) sudaro dangiškąją šeimyną.
Individualiausia I lygmenyje atrodo prūsų mitologija. Jų panteonas labiausiai sutvarkytas, jo personažai (vien tik vyriški) diferencijuoti ne tik pagal funkcijas, bet ir pagal išorę. Šiam lygmeniui priklauso 10 dievų: Dievas ir Perkūnas, Patrimpas (upių ir šaltinių dievas), Autrimpas (jūros dievas), Patulas (požemio dievas), Pergubris (pavasario, augalijos dievas), Puškaitis (žemės, šeivamedžio personifikacija), Aušautas (išlikimo, gyvybės dievas), Pilvytis (turtų nešėjas). Vėliau šis prūsų panteonas pakito: Dievas gavo epitetą Ukapirmas, kuris vėliau virto jo vardu, Trimpas pasidalijo į Patrimpą ir Autrimpą, Patulas gavo Pikulo vardą, o Pikulas susidvejino Pikulą ir Poklių, panteone atsirado naujas dievas Svaikstikas, susijęs su saule ir jos šviesa. Ši tvarka aiški todėl, nes yra mažai šaltinių – mažiau šaltinių mažiau prieštarauja vienas kitam.
Žinių apie lietuvių mitologijos I lygmenį maža, jos padeda rekonstruoti tik dalį sistemos. Voluinės metraštyje minimas Nunadievis, kitaip Andajas – aukščiausiasis dievas, pagal kitą interpretaciją – namų dievas; Perkūnas Griaudėtojas; Teliavelis – dieviškasis kalvis, Perkūno padėjėjas. Kitų XIII a. šaltiniuose minimų dievybių vieta ir funkcija nėra pakankamai aiškios – kalės pavidalo deivės Žvorūnės, miško šeimininkės Medeinos. Iš XVI a. (pradedant Martynu Mažvydu) ir vėlesnių duomenų žinoma: žemės deivė Žemyna, jos brolis Žemėpatis, laimės deivė Laima, vėjo dievas Bangpūtys. Dar mažiau duomenų yra apie latvių I lygmens panteoną, bet ir čia nekelia abejonių poros – Dievo ir Perkūno – buvimas ir jų priešprieša. Galimas dalykas, kad Žemės motina (latv. Zemes māte) kadaise įėjo į pagrindinio mito siužetą.
II lygmuo – sudaro dievybės, susijusios su ūkio darbų ciklais, su žmonių tikslais, priderintais prie sezoninių apeigų. Jam, matyt, priklausė didelė dalis Strijkovskio, Lasickio ir Pretorijaus minimų lietuvių dievybių, tik jų vardai užrašyti netiksliai, dažnai klaidingai, funkcijos nusakomos nepatikimai, daugelis jų tėra dvasios.
III lygmuo – galėjo apimti mitinius personažus, atliekančius abstrakčiausias funkcijas, pvz., Laimė – dalia, Giltinė – mirtis arba personažus, žinomus pirmiausia iš tautosakos: Saulė, Mėnulis, Aušrinė, Dangaus Kalvis, Žvaigždės ir kt., taip pat personažus, įeinančius į Saulės šeimą, ir pan.
IV lygmuo – personažai daugiausia yra mitologizuotos istorinės tradicijos pradininkai. Tai Vaidevutis ir Prutenis, Šventaragis, Krivis, Lizdeika.
V lygmuo – apima pasakų personažus ir dvasias – miško, vandens, laukų ir kt. vietų šeimininkus. Tai Lauksargis, Medeina, Gabija (personifikuota ugnis), Vėjopatis.
VI lygmuo – jam priklauso neindividualizuotos ir dažnai neantropomorfizuotos dvasios, sudarančios ištisas klases. Tai prūsų barzdukai, lietuvių kaukai, laumės, raganos, , milžinai, latvių dvasios motinos – vandens (Ūdens māte), jūros (Jūras māte), miško (Meža māte, yra ir Miško tėvas – Meža tēvs) ir kt. Čia reiktų priskirti ir mitologizuotus meškos, vilko, gyvatės (žalčio) vaizdinius.
VII lygmuo – apima mitologizuotos hipostazės žmogų – kaip turintį sielą, dvasią ir kaip ritualo dalyvį. Šiam lygmeniui priklauso įvairių kategorijų žyniai, vaidilos – visa, kas susiję su ritualu, šventėmis, įvairūs ritualiniai simboliai ir daiktai, šventos vietos, šventyklos.
Baltų krikštas tik prislopino baltų mitologijos galią, ji dar ilgai reiškėsi tautosakoje, magijoje, buityje, didelę įtaką darė XIX ir XX a. pradžios lietuvių ir latvių kultūrai.
Nuorodos
- Baltų religija
- Baltų dievai
- Lietuvių mitologija
- Latvių mitologija
- Prūsų mitologija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltų mitologija, Kas yra Baltų mitologija? Ką reiškia Baltų mitologija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Cia pateikiama senoves baltu mitologiniu vaizdiniu sistema Visiems baltams bendros mitologijos neisliko ji tik is dalies rekonstruojama pagal atskiras mitologines sistemas prusu lietuviu latviuSaltiniaiSeniausios zinios apie baltu mitologija yra is akmens amziaus archeologai prie Baltijos juros yra aptike apeigine lazda su pavaizduota briedes galva prie Birzuliu ezero samano apgalvį is zveriu dantu amuletus prie Kretuono ezero Rasytiniu duomenu apie laidojimo apeigas yra is I amziaus pabaigos Tacitas aprasydamas aiscius juos dauguma tyrinetoju laiko baltu tauta sako kad jie garbina dievu motina ir kaip skiriamajį zenkla nesioja serno atvaizda Ziniu apie baltu mitologija pateike įvairiu tautu keliautojai misionieriai geografai Vulfstanas IX amzius Adomas Bremenietis XI amzius Idrisijus XII amzius popiezius Inocentas III XII amzius Ju yra XII XIII amziu istoriniuose dokumentuose Kryziuociu ordino sutartyse su prusais Eiliuotoje Livonijos kronikoje Henriko Latvio Livonijos kronikoje lenku metrasciuose Rusijos ir Lietuvos metrasciuose Velesni saltiniai Petro Dusburgiecio XIV amzius J Dlugoso XV amzius S Grunau M Mazvydo M Dauksos J Bretkuno M Strijkovskio J Lasickio visi XVI amziaus M Pretorijaus XVII amzius G F Stenderio XVIII amzius rastai Duomenu apie baltu mitologija yra lietuviu ir latviu tautosakoje tautodaileje baltu kalbose Bendri bruozaiSvarbiausi baltu mitologijos bruozai isryskeja per pagrindines semantines priespriesas kurias sudaro erdves laiko socialiniai vertinamieji pasaulio pozymiai palankus ir nepalankus zmogui Pagal mitologijos personazu funkcijas ju individualizacijos laipsnį ir svarba zmogui skiriami keli baltu mitologijos lygmenys I lygmuo jam priklauso auksciausieji dievai įeinantys į visiems baltams bendra panteona ir mitinius siuzetus Vyriausias yra Dievas gyvenantis danguje Prusu panteone jis vadinamas Ukapirmu Po jo eina griausmavaldis Perkunas Jis pavaldus Dievui nuo jo priklausantis bet kartais yra senesnis uz jį latviu Vecais Tevs Senasis Tevas Dievas turi vaiku sunu liet Dievo suneliai latv Dieva deli greta Perkuno sunus Perkona deli Su jais susije archajiski vaizdiniai kile is indoeuropieciu dieviskuju dvyniu kulto Latviu liaudies dainose isliko motyvu siejanciu Dievo vaikus su kitu tautu dievinamais dvyniais graiku Dioskurais indu Asvinais Dievo sunus įsimyli Dievo dukterį liet Saules dukte latv Saules meita Dievo sunus įkunija vaisinguma siejami su zemdirbystes kultu Agrarine dvyniu mito simbolika paaiskinama dvigubos varpos dvigubo vaisiaus ritualine svarba liet dvilypis kemerys latv jumis zodis kiles is seno indoeuropietisko dieviskuju dvyniu pavadinimo Kaip aktyviausias rusciausias ir galingiausias mitinis personazas veikia griausmo ir zaibo dievas Perkunas įkunijantis karine ir netiesiogiai ukine susijusia su vaisingumu funkcija Jam priesingas yra Velnias kurio kultas turi rysio su galvijais zymiu Tai senos indoeuropietiskos tradicijos tasa pomirtinis pasaulis įsivaizduojamas kaip ganykla Velnias susijes su apatiniu pasauliu mirtimi ir drauge su vaisingumu Perkunas persekioja savo priesininka gyvenantį zemeje Kartais tautosakoje pasakojama Perkuno rustybes priezastis Velnio rysys su Griausmavaldzio zmona jos ir zmoniu galviju pagrobimas Perkunas turi padejeja Kalvį Kitas archajiskas mitas kurio fragmentu isliko lietuviu ir latviu tautosakoje Saules ir Menulio dangiskos vestuves Lietuviu liaudies dainoje Menulio svotba Perkunas perkerta Menulį kardu menulio dilimo paaiskinimas uz tai kad sis pamiles Ausrine sulauze istikimybe Saulei Kitame tautosakoje islikusiame mite Ausrine rytmecio zvaigzde latv Austra yra Perkuno zmona kuria jis uz neistikimybe nutrenkia į zeme ir ji pavirsta chtonine deive Latviu ryto zvaigzde Auseklis Saule Menulis ir Zvaigzdes latv Zvaigznes sudaro dangiskaja seimyna Individualiausia I lygmenyje atrodo prusu mitologija Ju panteonas labiausiai sutvarkytas jo personazai vien tik vyriski diferencijuoti ne tik pagal funkcijas bet ir pagal isore Siam lygmeniui priklauso 10 dievu Dievas ir Perkunas Patrimpas upiu ir saltiniu dievas Autrimpas juros dievas Patulas pozemio dievas Pergubris pavasario augalijos dievas Puskaitis zemes seivamedzio personifikacija Ausautas islikimo gyvybes dievas Pilvytis turtu nesejas Veliau sis prusu panteonas pakito Dievas gavo epiteta Ukapirmas kuris veliau virto jo vardu Trimpas pasidalijo į Patrimpa ir Autrimpa Patulas gavo Pikulo varda o Pikulas susidvejino Pikula ir Pokliu panteone atsirado naujas dievas Svaikstikas susijes su saule ir jos sviesa Si tvarka aiski todel nes yra mazai saltiniu maziau saltiniu maziau priestarauja vienas kitam Ziniu apie lietuviu mitologijos I lygmenį maza jos padeda rekonstruoti tik dalį sistemos Voluines metrastyje minimas Nunadievis kitaip Andajas auksciausiasis dievas pagal kita interpretacija namu dievas Perkunas Griaudetojas Teliavelis dieviskasis kalvis Perkuno padejejas Kitu XIII a saltiniuose minimu dievybiu vieta ir funkcija nera pakankamai aiskios kales pavidalo deives Zvorunes misko seimininkes Medeinos Is XVI a pradedant Martynu Mazvydu ir velesniu duomenu zinoma zemes deive Zemyna jos brolis Zemepatis laimes deive Laima vejo dievas Bangputys Dar maziau duomenu yra apie latviu I lygmens panteona bet ir cia nekelia abejoniu poros Dievo ir Perkuno buvimas ir ju priespriesa Galimas dalykas kad Zemes motina latv Zemes mate kadaise įejo į pagrindinio mito siuzeta II lygmuo sudaro dievybes susijusios su ukio darbu ciklais su zmoniu tikslais priderintais prie sezoniniu apeigu Jam matyt priklause didele dalis Strijkovskio Lasickio ir Pretorijaus minimu lietuviu dievybiu tik ju vardai uzrasyti netiksliai daznai klaidingai funkcijos nusakomos nepatikimai daugelis ju tera dvasios III lygmuo galejo apimti mitinius personazus atliekancius abstrakciausias funkcijas pvz Laime dalia Giltine mirtis arba personazus zinomus pirmiausia is tautosakos Saule Menulis Ausrine Dangaus Kalvis Zvaigzdes ir kt taip pat personazus įeinancius į Saules seima ir pan IV lygmuo personazai daugiausia yra mitologizuotos istorines tradicijos pradininkai Tai Vaidevutis ir Prutenis Sventaragis Krivis Lizdeika V lygmuo apima pasaku personazus ir dvasias misko vandens lauku ir kt vietu seimininkus Tai Lauksargis Medeina Gabija personifikuota ugnis Vejopatis VI lygmuo jam priklauso neindividualizuotos ir daznai neantropomorfizuotos dvasios sudarancios istisas klases Tai prusu barzdukai lietuviu kaukai laumes raganos milzinai latviu dvasios motinos vandens udens mate juros Juras mate misko Meza mate yra ir Misko tevas Meza tevs ir kt Cia reiktu priskirti ir mitologizuotus meskos vilko gyvates zalcio vaizdinius VII lygmuo apima mitologizuotos hipostazes zmogu kaip turintį siela dvasia ir kaip ritualo dalyvį Siam lygmeniui priklauso įvairiu kategoriju zyniai vaidilos visa kas susije su ritualu sventemis įvairus ritualiniai simboliai ir daiktai sventos vietos sventyklos Baltu krikstas tik prislopino baltu mitologijos galia ji dar ilgai reiskesi tautosakoje magijoje buityje didele įtaka dare XIX ir XX a pradzios lietuviu ir latviu kulturai NuorodosBaltu religija Baltu dievai Lietuviu mitologija Latviu mitologija Prusu mitologija