Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Morta MindaugienėLietuvos karalienėGimė 1210 m Mirė 1262 m Sutuoktinis ė MindaugasVaikai Rūklys RupeikisLietuvos didžioj
Morta Mindaugienė
| Morta Mindaugienė | |
|---|---|
| Lietuvos karalienė | |
| Gimė | ~1210 m. |
| Mirė | 1262 m. |
| Sutuoktinis (-ė) | Mindaugas |
| Vaikai | Rūklys, Rupeikis |
| Lietuvos didžioji kunigaikštienė | |
| Valdė | ~1236–1253,m. |
| Lietuvos karalienė | |
| Valdė | 1253–1263 m. |
Morta Mindaugienė (apie 1210/1215 m. – 1262 m.) – pirmoji karūnuota Lietuvos karalienė konsortė, Lietuvos karaliaus (1253–1263 m.) Mindaugo žmona.
Istoriografiniai duomenys
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nėra jokių žinių, kad iki Mortos Mindaugas būtų turėjęs kitą žmoną, nors Vaišelga yra minimas kaip jo sūnus. Mindaugo vedybų su Morta tiksli data nėra žinoma. Pagrindinis istorinis šaltinis, kuriame minima karalienė Morta – Eiliuotoji Livonijos kronika, kurioje rašoma, kad atvykusį iš Rygos Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandietį „pasveikino ir karalienė, meilingai žengusi į menę”. 1251 m. jis pats inicijavo Mindaugo, jo žmonos Mortos, ir dviejų sūnų – Rūklio ir Rupeikio – krikštą. Kartu buvo pakrikštyti Mindaugo aplinkos kilmingieji ir daugybė lietuvių karių. 1253 m. popiežiaus Inocento IV valia Lietuvos krikščioniškuoju karaliumi buvo karūnuotas valstybės suvienytojas ir valdovas Mindaugas bei jo žmona Morta. Brangiomis karūnomis bei kitomis karališkomis insignijomis, sukurtomis Rygos auksakalių, juos vainikavo Hendenreichas.
Morta gyveno Lietuvai sudėtingu laikotarpiu. Jau 1219 m. Mindaugas su broliu Dausprungu buvo vieni iš pačių žymiausių Lietuvos kunigaikščių. Tuo metu baltų žemėms ir Lietuvai vis stiprėjo pavojus iš Livonijos Kalavijuočių ordino pusės ir pietvakarių, ypač kai nuo Pavyslio ėmė veržtis Vokiečių ordinas. Šių dviejų frontų sąlygomis 1236 m. po didžiulės tarptautinės akcijos kryžiaus žygis buvo nukreiptas tiesiogiai prieš Lietuvą, bet kaip liudija šaltiniai, lietuviai nugalėjo Saulės mūšyje. Kiek vėliau rašytiniuose šaltiniuose nušviečiant tarptautinius pietryčių įvykius figūruoja ir aprašoma „Mindaugo Lietuva“. Dėl to nuo tų metų sąlygiškai skaičiuotas ir Mindaugo valdymas. Didžiulis Mindaugo valstybės išbandymas buvo XIII a. viduryje, kai 1250–1251 m. Lietuvą puolė Livonijos ordinas ir Haličo-Voluinės pajėgos, o valstybės viduje vyko sąmokslas. Mindaugas sugebėjo suardyti priešišką koaliciją suartėdamas su Livonijos ordinu, 1251 m. priimdamas krikštą ir 1253 m. karūnuodamasis Lietuvos karaliumi. Nors ir toliau Ordinas su talkininkais grobstė vakarų baltų žemes, Mindaugo remiami lietuviai ir žemaičiai sutriuškino abi Ordino Livonijos ir Prūsijos šakas Durbės mūšyje (1260 m.). Tuo pasinaudojo ir sukilo prūsai bei kiti baltai. Galiausiai, Mindaugas, pasinaudodamas esama situacija, 1261 m. stojo į atvirą kovą prieš Ordiną.
Morta buvo svarbus asmuo šalia valdovo Mindaugo. Jam aptarus krikšto ir karūnacijos reikalus su Livonijos magistru, gavus popiežiaus pritarimą, buvo „krikštintas ir šventintas karalius Mindaugas galingas ir jo žmona Morta“. Magistras įsakė iš „kilniųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas“, atsistatydinęs Livonijos magistras Andrius Štirlandietis vykdamas į Lietuvą keliavo pas Mindaugą ir karalienę Mortą, aptarti tolesnių veiksmų. Kunigaikštis Treniota ir žemaičiai vyko „pas karalių Mindaugą ir pas jo žmoną Mortą“.
Eiliuotosios Livonijos kronikos metraštininkas nešykšti jai dėmesio. Teigiama, kad ji jautri, švelni ir rūpestinga karalaičių Rūklio (Gerstuko) ir Rupeikio motina.
Įvykių prie Tverų aprašyme Voluinės metraštis nurodo, jog kunigaikštis žuvo po to, kai Mindaugas jau buvo išvykęs. Todėl vėliau sumanyta ir į ankstesnius įvykius įterpta jų prieštara nepagrįsta, nors, kaip istorinė žymė, gali būti pagrindas manyti, jog karalienė Morta kilusi iš Šiaulių. Neatsitiktinai apie tai daug ką byloja vietovardžiai. Netoli Šiaulių yra Vismantų gyvenvietė. Buvusi kunigaikščio Vismanto žemėvalda dar kartą atkreipia dėmesį į karalienės Mortos kilmės vietą. Dar daugiau, greta Vismantų yra karalaičio Rūklio vardu pažymėtas Ruklaukis. Taip istorinių duomenų ir vietovardžių atgarsiu pasirodo Šiaulių kunigaikštytė Vismantaitė, kuri galbūt tapusi karaliene Morta. Galima versija, jog kunigaikštis Vismantas čia buvo skyręs žemėvaldą savo vaikaičiui Rūkliui.
Viename karaliaus Mindaugo raštų nurodyta, jog karalaičiai Rūklys ir Rupeikis 1254 m. dalyvaują sprendžiant valstybės reikalus. Jie sosto paveldėtojai, o ne mažamečiai, kaip rašoma Voluinės metraštyje. Todėl kartais teigiama, jog karaliaus Mindaugo vedybos su kunigaikštyte Vismantaite vyko po pergalės prie Saulės.
1262–1263 m. Morta mirė, žuvo Mindaugas. Lietuvai vėl iškilo didelis pavojus. Nuo 1269 m. naujam kovos etapui Lietuvos jėgas sutelkė didysis kunigaikštis Traidenis. Tokiomis aplinkybėmis XIII a. šeštajame dešimtmetyje Morta reiškėsi kaip valdovo Mindaugo bendražygė, dalyvaujanti politiniame gyvenime, patarianti, teikianti savo nuomonę.
Atminimas
- 1993 m., minint 740-ąsias karūnavimo metines Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto tarybos iniciatyva įsteigta ir kasmet liepos 6-ąją – Mindaugo karūnavimo (Valstybės) dieną arba jos išvakarėse iškilmingai įteikiama Lietuvos Karalienės Mortos premija darbščiausiems, kūrybingiausiems ir talentingiausiems Lietuvos vaikams iki 16 metų už pasiekimus muzikos, dailės, teatro, literatūros ir kitose meno srityse.
- Paminklas vienoje iš tariamų Mortos gimimo vietų – Agluonoje (Latvija) karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai (2015).
Išnašos
- Romas Batūra. Lietuvos Karalienė Morta ir valstybės aušra. Lietuvos karalienė Morta. Karalystės šviesa istorijoje ir valstybės dabartyje. Saulės delta, 2008 m. p. 9-11
- Vytautas Baškys. Lietuvos istorijos tituliniame lape – Karalienė Morta. Lietuvos karalienė Morta. Karalystės šviesa istorijoje ir valstybės dabartyje. Saulės delta, 2008 m. p. 16-18
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Morta Mindaugienė, Kas yra Morta Mindaugienė? Ką reiškia Morta Mindaugienė?
Morta MindaugieneLietuvos karalieneGime 1210 m Mire 1262 m Sutuoktinis e MindaugasVaikai Ruklys RupeikisLietuvos didzioji kunigaikstieneValde 1236 1253 m Lietuvos karalieneValde 1253 1263 m Morta Mindaugiene apie 1210 1215 m 1262 m pirmoji karunuota Lietuvos karaliene konsorte Lietuvos karaliaus 1253 1263 m Mindaugo zmona Istoriografiniai duomenys Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Nera jokiu ziniu kad iki Mortos Mindaugas butu turejes kita zmona nors Vaiselga yra minimas kaip jo sunus Mindaugo vedybu su Morta tiksli data nera zinoma Pagrindinis istorinis saltinis kuriame minima karaliene Morta Eiliuotoji Livonijos kronika kurioje rasoma kad atvykusį is Rygos Livonijos ordino magistra Andriu Stirlandietį pasveikino ir karaliene meilingai zengusi į mene 1251 m jis pats inicijavo Mindaugo jo zmonos Mortos ir dvieju sunu Ruklio ir Rupeikio kriksta Kartu buvo pakrikstyti Mindaugo aplinkos kilmingieji ir daugybe lietuviu kariu 1253 m popieziaus Inocento IV valia Lietuvos krikscioniskuoju karaliumi buvo karunuotas valstybes suvienytojas ir valdovas Mindaugas bei jo zmona Morta Brangiomis karunomis bei kitomis karaliskomis insignijomis sukurtomis Rygos auksakaliu juos vainikavo Hendenreichas Morta gyveno Lietuvai sudetingu laikotarpiu Jau 1219 m Mindaugas su broliu Dausprungu buvo vieni is paciu zymiausiu Lietuvos kunigaiksciu Tuo metu baltu zemems ir Lietuvai vis stiprejo pavojus is Livonijos Kalavijuociu ordino puses ir pietvakariu ypac kai nuo Pavyslio eme verztis Vokieciu ordinas Siu dvieju frontu salygomis 1236 m po didziules tarptautines akcijos kryziaus zygis buvo nukreiptas tiesiogiai pries Lietuva bet kaip liudija saltiniai lietuviai nugalejo Saules musyje Kiek veliau rasytiniuose saltiniuose nusvieciant tarptautinius pietryciu įvykius figuruoja ir aprasoma Mindaugo Lietuva Del to nuo tu metu salygiskai skaiciuotas ir Mindaugo valdymas Didziulis Mindaugo valstybes isbandymas buvo XIII a viduryje kai 1250 1251 m Lietuva puole Livonijos ordinas ir Halico Voluines pajegos o valstybes viduje vyko samokslas Mindaugas sugebejo suardyti priesiska koalicija suartedamas su Livonijos ordinu 1251 m priimdamas kriksta ir 1253 m karunuodamasis Lietuvos karaliumi Nors ir toliau Ordinas su talkininkais grobste vakaru baltu zemes Mindaugo remiami lietuviai ir zemaiciai sutriuskino abi Ordino Livonijos ir Prusijos sakas Durbes musyje 1260 m Tuo pasinaudojo ir sukilo prusai bei kiti baltai Galiausiai Mindaugas pasinaudodamas esama situacija 1261 m stojo į atvira kova pries Ordina Medalis skirtas Lietuvos Karalienes Mortos karunavimo 750 ciui pamineti Autorius Juozas Kalinauskas Morta buvo svarbus asmuo salia valdovo Mindaugo Jam aptarus kriksto ir karunacijos reikalus su Livonijos magistru gavus popieziaus pritarima buvo krikstintas ir sventintas karalius Mindaugas galingas ir jo zmona Morta Magistras įsake is kilniuju brangenybiu karaliui Mindaugui ir jo zmonai Mortai pagaminti dvi karunas atsistatydines Livonijos magistras Andrius Stirlandietis vykdamas į Lietuva keliavo pas Mindauga ir karaliene Morta aptarti tolesniu veiksmu Kunigaikstis Treniota ir zemaiciai vyko pas karaliu Mindauga ir pas jo zmona Morta Eiliuotosios Livonijos kronikos metrastininkas nesyksti jai demesio Teigiama kad ji jautri svelni ir rupestinga karalaiciu Ruklio Gerstuko ir Rupeikio motina Įvykiu prie Tveru aprasyme Voluines metrastis nurodo jog kunigaikstis zuvo po to kai Mindaugas jau buvo isvykes Todel veliau sumanyta ir į ankstesnius įvykius įterpta ju priestara nepagrįsta nors kaip istorine zyme gali buti pagrindas manyti jog karaliene Morta kilusi is Siauliu Neatsitiktinai apie tai daug ka byloja vietovardziai Netoli Siauliu yra Vismantu gyvenviete Buvusi kunigaikscio Vismanto zemevalda dar karta atkreipia demesį į karalienes Mortos kilmes vieta Dar daugiau greta Vismantu yra karalaicio Ruklio vardu pazymetas Ruklaukis Taip istoriniu duomenu ir vietovardziu atgarsiu pasirodo Siauliu kunigaikstyte Vismantaite kuri galbut tapusi karaliene Morta Galima versija jog kunigaikstis Vismantas cia buvo skyres zemevalda savo vaikaiciui Rukliui Viename karaliaus Mindaugo rastu nurodyta jog karalaiciai Ruklys ir Rupeikis 1254 m dalyvauja sprendziant valstybes reikalus Jie sosto paveldetojai o ne mazameciai kaip rasoma Voluines metrastyje Todel kartais teigiama jog karaliaus Mindaugo vedybos su kunigaikstyte Vismantaite vyko po pergales prie Saules 1262 1263 m Morta mire zuvo Mindaugas Lietuvai vel iskilo didelis pavojus Nuo 1269 m naujam kovos etapui Lietuvos jegas sutelke didysis kunigaikstis Traidenis Tokiomis aplinkybemis XIII a sestajame desimtmetyje Morta reiskesi kaip valdovo Mindaugo bendrazyge dalyvaujanti politiniame gyvenime patarianti teikianti savo nuomone Atminimas1993 m minint 740 asias karunavimo metines Lietuvos kulturos fondo Siauliu krasto tarybos iniciatyva įsteigta ir kasmet liepos 6 aja Mindaugo karunavimo Valstybes diena arba jos isvakarese iskilmingai įteikiama Lietuvos Karalienes Mortos premija darbsciausiems kurybingiausiems ir talentingiausiems Lietuvos vaikams iki 16 metu uz pasiekimus muzikos dailes teatro literaturos ir kitose meno srityse Paminklas vienoje is tariamu Mortos gimimo vietu Agluonoje Latvija karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai 2015 IsnasosRomas Batura Lietuvos Karaliene Morta ir valstybes ausra Lietuvos karaliene Morta Karalystes sviesa istorijoje ir valstybes dabartyje Saules delta 2008 m p 9 11 Vytautas Baskys Lietuvos istorijos tituliniame lape Karaliene Morta Lietuvos karaliene Morta Karalystes sviesa istorijoje ir valstybes dabartyje Saules delta 2008 m p 16 18