Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Pranas Kulikauskas 1913 m kovo 7 d Purvynai dab Trakų raj 2004 m gruodžio 15 d Vilnius Palaidotas Antakalnio kapinėse vi
Pranas Kulikauskas
Pranas Kulikauskas (1913 m. kovo 7 d. Purvynai, dab. Trakų raj. – 2004 m. gruodžio 15 d. Vilnius. Palaidotas Antakalnio kapinėse) – vienas žymiausių Lietuvos archeologų, humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
Gimė netoli Aukštadvario, gausioje Zigmo ir Antaninos Kulikauskų šeimoje. Mokėsi pradinėje ir vidurinėje mokykloje Aukštadvaryje, Alytaus valstybinėje gimnazijoje. Ją baigė 1934 m. 1935 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Iš pradžių studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, o po metų perėjo į istorijos skyrių. Jo dėstytojai buvo Lietuvos kalbininkai, istorikai ir rašytojai Vincas Krėvė-Mickevičius, Balys Sruoga, Vincas Mykolaitis-Putinas, Vosylius Sezemanas, Mykolas Biržiška, Ignas Jonynas, Augustinas Janulaitis, Levas Karsavinas ir kt. Tuo metu Kauno universitete dar nebuvo archeologijos specialybės, tačiau nuo 1935 m. epizodinius archeologijos pagrindų, archeologinių tyrinėjimų metodikos ir Lietuvos archeologijos kursus pradėjo skaityti užsienyje baigęs mokslus Jonas Puzinas.
Nuo 1936 m. pradėjo dirbti naujai įsteigtame Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus priešistoriniame skyriuje muziejininku, sistemino archeologinių fondų medžiagą, sudarinėjo kartotekas. Kartu su J. Puzinu ir savarankiškai tyrinėjo Upytės, Liepynų, Paulaičių, Nikėlų, Paštuvos ir kitus plokštinius kapinynus. Muziejaus vadovybė, teigiamai vertindama jo darbą, išrūpino valstybinę stipendiją studijoms užsienyje. 1938 m. išvyko mokytis į Karaliaučiaus universitetą, kur studijavo archeologiją, antropologiją, baltistiką. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1940 m. grįžo į Lietuvą ir tęsė studijas Vilniaus universitete. Jį baigė 1942 m. Tarybinį aukštojo mokslo diplomą įgijo 1946 m. Mokslinio darbo kryptys išryškėjo dar studijų metais, rašant diplominį darbą „Upytės kapinyno tyrinėjimų duomenys“ bei pirmą didelį mokslinį straipsnį „Emaliuotieji dirbiniai Lietuvoje“, išspausdintą Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus metraštyje 1941 m.
Mokslinė veikla
Nuo 1944 m. Vilniaus universiteto, 1946 m. Kauno universiteto dėstytojas. Tuo pat metu teko rūpintis būsimų ekspedicijų materialine baze, iš naujo pradėti archeologijos paminklų tyrinėjimų darbus, iš naujų pozicijų apibendrinti sukauptą medžiagą. Nuo 1948 m., nepalikdamas universiteto, pradėjo dirbti Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, nuo tų pačių metų gegužės paskirtas instituto moksliniu sekretoriumi, o nuo 1949 m. suteiktas vyr. mokslinio bendradarbio vardas. 1952 m. tapo archeologijos-etnografijos sektoriaus vadovu ir iki 1962 m. vadovavo visam respublikos archeologijos mokslui, sprendė gausius mokslo tiriamuosius ir organizacinius klausimus.
1949 m. P. Kulikauskas pirmasis iš archeologų apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kurmaičių archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimų duomenys“. 1953 m. dalyvavo rengiant trumpą Lietuvos TSR istorijos kursą rusų kalba, kuriame parašė skyrius apie pirmykštę bendruomeninę santvarką. Platesnė šios temos versija buvo išspausdinta keturtomės Lietuvos TSR istorijos I tome 1957 m. Šis darbas iki šiol neprarado savo vertės. Autoriams, tarp jų ir P. Kulikauskui, buvo paskirta Respublikinė mokslo ir technikos premija.
Kartu su žmona R. Kulikauskiene ir A. Tautavičiumi 1961 m. parengė ir išleido knygą „Lietuvos archeologijos bruožai“. Šis darbas ir mūsų dienomis yra parankinė kiekvieno Lietuvos archeologo knyga. Dirbdamas Istorijos institute, vadovaudamas archeologijos-etnografijos sektoriui, daug dėmesio skyrė archeologijos paminklų apsaugai, dalyvavo visose pirmosiose pokario žvalgomosiose ekspedicijose, vadovavo archeologijos paminklų tyrimams. Iš svarbesnių 1950–1961 m. tyrinėtų archeologijos paminklų paminėtini Nemenčinės piliakalnis, , Paveisininkų piliakalnis, Kurmaičių piliakalnis ir pilkapiai, Krikštonių piliakalnis.
Nuo 1962 m. P. Kulikauskas dirbo tik Vilniaus universitete, iki 1966 m. vadovavo Archeologijos-etnografijos katedrai, o 1966 m. reorganizavus ją į Lietuvos TSR istorijos katedrą, joje dirbo iki 1983 m. 1964 m. suteiktas docento vardas. Nuo 1949 iki 1982 m. jo vadovaujamą kursą baigė daugiau kaip 120 archeologų. Be to, ilgą laiką dėstė ir Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute, istorikams skaitė „Archeologijos pagrindų“ bei „Lietuvos archeologijos“ kursus.
Tyrimai
Tyrinėjo lietuvių etnogenezę ir lietuvių genčių materialinę kultūrą. Nuo 1961 m. pagrindinį dėmesį skyrė Lietuvos Užnemunės piliakalnių tyrinėjimams, nes iki to laiko Lietuvos archeologams ši sritis buvo terra incognita. Užnemunės piliakalnių tyrinėjimų medžiagą skelbė universiteto istorikų mokslo darbuose. Universiteto rengtų ekspedicijų metu buvo tyrinėti tokie paminklai kaip Kunigiškių-Pajevonio piliakalnis (1963–1964 m.), Rudaminos piliakalnis (1965 m.), Obelytės-Kaukų piliakalnis (1967–1969 m.), Sudargo piliakalniai (1970 m.), Varnupių piliakalnis (1971 m.), Papiškių ir Vilkiautinio (1973–1974 m.) krūsniniai pilkapiai. Kartu su Istorijos institutu tyrinėti tokie unikalūs paminklai kaip (1975–1978 m.), 1979 m. pradėti tirti Kernavės piliakalniai.
1983 m. rudenį, išėjęs į pensiją, P. Kulikauskas nenustojo aktyviai domėtis Lietuvos archeologijos mokslu, pateikė jaunystėje tyrinėto Upytės kapinyno publikaciją, parašė pluoštą prisiminimų.
Bibliografija
- Lietuvos TSR istorija I t. V., 1957
- Lietuvos archeologijos bruožai (bendrautoriai Regina Volkaitė-Kulikauskienė ir Adolfas Tautavičius) V., 1961
- Užnemunės piliakalniai I–XIII amžiais. V. 1982
- Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 metų) Bendraautoris Gintautas Zabiela. 1999.
- Kelias į archeologiją. atsiminimai, V., 2003 ISBN 5-415-01683-X
- Karaliaučiaus universitete 1938–1940 m. (prisiminimai iš studijų laikų Karaliaučiaus universitete). Lietuvos archeologija. 2003, t. 24, p. 299–312.
Rašė mokslo populiarinimo straipsnius žurnaluose „Mokslas ir gyvenimas“, „Komjaunimo tiesa“, „Moksleivis“, „Lietuvos pionierius“, „Gimtasis kraštas“, „Vakarinės naujienos“, įvairių rajonų vietinėje spaudoje.
Literatūra
- Luchtanas, A. Pranas Kulikauskas. Bibliografija. Vilnius, 1983.
- Čivilytė A., Zabiela G. Prano Kulikausko bibliografija. Lietuvos archeologija. 1998, t. 15: Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 10-17. Iki 1997 m.
- Zabiela G. Pranui Kulikauskui – 85. Lietuvos archeologija. 1998, t. 15: Skiriama Prano Kulikausko 85-mečio jubiliejui, p. 5-6.
Šaltiniai
- Pranas Kulikauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 216 psl.
- Jurgita Žukauskaitė. Aruodai. Pranas Kulikauskas
- Aleksiejus Luchtanas. In memoriam. Pranas Kulikauskas[neveikianti nuoroda]
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija. V. 1980. t.6, p.240
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija.
- Aleksiejus Luchtanas. In memoriam.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pranas Kulikauskas, Kas yra Pranas Kulikauskas? Ką reiškia Pranas Kulikauskas?
Pranas Kulikauskas 1913 m kovo 7 d Purvynai dab Traku raj 2004 m gruodzio 15 d Vilnius Palaidotas Antakalnio kapinese vienas zymiausiu Lietuvos archeologu humanitariniu mokslu daktaras BiografijaGime netoli Aukstadvario gausioje Zigmo ir Antaninos Kulikausku seimoje Mokesi pradineje ir vidurineje mokykloje Aukstadvaryje Alytaus valstybineje gimnazijoje Ja baige 1934 m 1935 m įstojo į Vytauto Didziojo universiteto Humanitariniu mokslu fakulteta Is pradziu studijavo lietuviu kalba ir literatura o po metu perejo į istorijos skyriu Jo destytojai buvo Lietuvos kalbininkai istorikai ir rasytojai Vincas Kreve Mickevicius Balys Sruoga Vincas Mykolaitis Putinas Vosylius Sezemanas Mykolas Birziska Ignas Jonynas Augustinas Janulaitis Levas Karsavinas ir kt Tuo metu Kauno universitete dar nebuvo archeologijos specialybes taciau nuo 1935 m epizodinius archeologijos pagrindu archeologiniu tyrinejimu metodikos ir Lietuvos archeologijos kursus pradejo skaityti uzsienyje baiges mokslus Jonas Puzinas Nuo 1936 m pradejo dirbti naujai įsteigtame Kauno Vytauto Didziojo kulturos muziejaus priesistoriniame skyriuje muziejininku sistemino archeologiniu fondu medziaga sudarinejo kartotekas Kartu su J Puzinu ir savarankiskai tyrinejo Upytes Liepynu Paulaiciu Nikelu Pastuvos ir kitus plokstinius kapinynus Muziejaus vadovybe teigiamai vertindama jo darba isrupino valstybine stipendija studijoms uzsienyje 1938 m isvyko mokytis į Karaliauciaus universiteta kur studijavo archeologija antropologija baltistika Prasidejus Antrajam pasauliniam karui 1940 m grįzo į Lietuva ir tese studijas Vilniaus universitete Jį baige 1942 m Tarybinį aukstojo mokslo diploma įgijo 1946 m Mokslinio darbo kryptys isryskejo dar studiju metais rasant diplominį darba Upytes kapinyno tyrinejimu duomenys bei pirma didelį mokslinį straipsnį Emaliuotieji dirbiniai Lietuvoje isspausdinta Vytauto Didziojo kulturos muziejaus metrastyje 1941 m Moksline veiklaNuo 1944 m Vilniaus universiteto 1946 m Kauno universiteto destytojas Tuo pat metu teko rupintis busimu ekspediciju materialine baze is naujo pradeti archeologijos paminklu tyrinejimu darbus is nauju poziciju apibendrinti sukaupta medziaga Nuo 1948 m nepalikdamas universiteto pradejo dirbti Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institute jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu nuo tu paciu metu geguzes paskirtas instituto moksliniu sekretoriumi o nuo 1949 m suteiktas vyr mokslinio bendradarbio vardas 1952 m tapo archeologijos etnografijos sektoriaus vadovu ir iki 1962 m vadovavo visam respublikos archeologijos mokslui sprende gausius mokslo tiriamuosius ir organizacinius klausimus 1949 m P Kulikauskas pirmasis is archeologu apgyne istorijos mokslu kandidato disertacija Kurmaiciu archeologiniai paminklai ir ju tyrinejimu duomenys 1953 m dalyvavo rengiant trumpa Lietuvos TSR istorijos kursa rusu kalba kuriame parase skyrius apie pirmykste bendruomenine santvarka Platesne sios temos versija buvo isspausdinta keturtomes Lietuvos TSR istorijos I tome 1957 m Sis darbas iki siol neprarado savo vertes Autoriams tarp ju ir P Kulikauskui buvo paskirta Respublikine mokslo ir technikos premija Kartu su zmona R Kulikauskiene ir A Tautaviciumi 1961 m parenge ir isleido knyga Lietuvos archeologijos bruozai Sis darbas ir musu dienomis yra parankine kiekvieno Lietuvos archeologo knyga Dirbdamas Istorijos institute vadovaudamas archeologijos etnografijos sektoriui daug demesio skyre archeologijos paminklu apsaugai dalyvavo visose pirmosiose pokario zvalgomosiose ekspedicijose vadovavo archeologijos paminklu tyrimams Is svarbesniu 1950 1961 m tyrinetu archeologijos paminklu paminetini Nemencines piliakalnis Paveisininku piliakalnis Kurmaiciu piliakalnis ir pilkapiai Krikstoniu piliakalnis Nuo 1962 m P Kulikauskas dirbo tik Vilniaus universitete iki 1966 m vadovavo Archeologijos etnografijos katedrai o 1966 m reorganizavus ja į Lietuvos TSR istorijos katedra joje dirbo iki 1983 m 1964 m suteiktas docento vardas Nuo 1949 iki 1982 m jo vadovaujama kursa baige daugiau kaip 120 archeologu Be to ilga laika deste ir Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute istorikams skaite Archeologijos pagrindu bei Lietuvos archeologijos kursus TyrimaiTyrinejo lietuviu etnogeneze ir lietuviu genciu materialine kultura Nuo 1961 m pagrindinį demesį skyre Lietuvos Uznemunes piliakalniu tyrinejimams nes iki to laiko Lietuvos archeologams si sritis buvo terra incognita Uznemunes piliakalniu tyrinejimu medziaga skelbe universiteto istoriku mokslo darbuose Universiteto rengtu ekspediciju metu buvo tyrineti tokie paminklai kaip Kunigiskiu Pajevonio piliakalnis 1963 1964 m Rudaminos piliakalnis 1965 m Obelytes Kauku piliakalnis 1967 1969 m Sudargo piliakalniai 1970 m Varnupiu piliakalnis 1971 m Papiskiu ir Vilkiautinio 1973 1974 m krusniniai pilkapiai Kartu su Istorijos institutu tyrineti tokie unikalus paminklai kaip 1975 1978 m 1979 m pradeti tirti Kernaves piliakalniai 1983 m rudenį isejes į pensija P Kulikauskas nenustojo aktyviai dometis Lietuvos archeologijos mokslu pateike jaunysteje tyrineto Upytes kapinyno publikacija parase pluosta prisiminimu BibliografijaLietuvos TSR istorija I t V 1957 Lietuvos archeologijos bruozai bendrautoriai Regina Volkaite Kulikauskiene ir Adolfas Tautavicius V 1961 Uznemunes piliakalniai I XIII amziais V 1982 Lietuvos archeologijos istorija iki 1945 metu Bendraautoris Gintautas Zabiela 1999 Kelias į archeologija atsiminimai V 2003 ISBN 5 415 01683 X Karaliauciaus universitete 1938 1940 m prisiminimai is studiju laiku Karaliauciaus universitete Lietuvos archeologija 2003 t 24 p 299 312 Rase mokslo populiarinimo straipsnius zurnaluose Mokslas ir gyvenimas Komjaunimo tiesa Moksleivis Lietuvos pionierius Gimtasis krastas Vakarines naujienos įvairiu rajonu vietineje spaudoje LiteraturaLuchtanas A Pranas Kulikauskas Bibliografija Vilnius 1983 Civilyte A Zabiela G Prano Kulikausko bibliografija Lietuvos archeologija 1998 t 15 Skiriama Prano Kulikausko 85 mecio jubiliejui p 10 17 Iki 1997 m Zabiela G Pranui Kulikauskui 85 Lietuvos archeologija 1998 t 15 Skiriama Prano Kulikausko 85 mecio jubiliejui p 5 6 SaltiniaiPranas Kulikauskas Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 216 psl Jurgita Zukauskaite Aruodai Pranas Kulikauskas Aleksiejus Luchtanas In memoriam Pranas Kulikauskas neveikianti nuoroda Lietuviskoji tarybine enciklopedija V 1980 t 6 p 240 Lietuviskoji tarybine enciklopedija Aleksiejus Luchtanas In memoriam