Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Juozas Tonkūnas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Juozas Tonkūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1894 m. kovo 30 d. Stačiūnai, Pasvalio valsčius |
| Mirė | 1968 m. gegužės 6 d. (74 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Mykolas |
| Vaikai | Rimantas Tonkūnas, |
| Veikla | Lietuvos švietimo ministras, LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas |
| Alma mater | 1917 m. Maskvos žemės ūkio akademija |
Juozas Tonkūnas (1894 m. kovo 30 d. Stačiūnuose, Pasvalio valsčiuje – 1968 m. gegužės 6 d. Vilniuje) – Lietuvos švietimo ministras, LŽŪA rektorius, profesorius, agronomas. Palaidotas Gėlainių kaimo kapinėse, Kėdainių rajone.
Biografija
1913 m. baigė Mintaujos gimnaziją. Išvyko mokytis į Maskvos žemės ūkio akademijos agronomijos skyrių, kurį baigė 1917 m. Ten jis klausėsi garsaus dirvožemio mokslo dėstytojo ir tyrinėtojo profesoriaus V. R. Viljamso (1863–1939) paskaitų.
1918 m. rudenį grįžo į Lietuvą. Užėjus bolševikams, Pasvalio apylinkėse suorganizavo partizanų būrį, kurį sugebėjo apginkluoti ir sulaikė bolševikus Panevėžio ir Latvijos sienos ruože.
Išstūmus bolševikus, buvo pakviestas dirbti į Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos departamentą. Buvo Marijampolės, Seinų ir Alytaus apskričių žemės ūkio inspektoriumi, Vyriausios žemės reformos komisijos pirmininku. Nuo 1922 m. gegužės 1 d. iki 1923 m. gruodžio 1 d. Žemės reformos departamento direktorius. Nuo 1924 m. sausio 1 d. Lietuvos universiteto Matematikos-gamtos fakulteto Žemdirbystės katedros vedėjas. Studijavo Karaliaučiaus universitete.
Įkūrus Dotnuvoje Žemės ūkio akademiją, 1924 m. rugsėjo 23 d. paskirtas docentu ir Žemdirbystės katedros vedėju. 1924 m. rugsėjo 24 d. išrinktas pirmuoju profesorių tarybos sekretoriumi. 1927 m. gegužės 16 d. pakeltas į ekstraordinarinius profesorius. 1927 m. lapkričio 11 d. išrinktas LŽŪA prorektoriumi. Nuo 1928 m. gruodžio 1 d. iki 1934 m. liepos 28 d. LŽŪA rektorius. Nuo 1934 m. birželio 12 d. iki 1939 m. kovo 27 d. LR švietimo ministras.
1941 m. birželio mėn. išvežtas į Sibirą, kur išbuvo 14 metų. 1955 m. grįžo į Lietuvą. Nuo 1955 m. spalio mėn. paskirtas Lietuvos valstybinės selekcijos stoties Dotnuvoje agrotechnikos skyriaus vedėju. Nuo 1956 m. iki 1962 m. dirbo Lietuvos žemdirbystės instituto Dotnuvoje pievų ir ganyklų skyriaus vedėjas. Nuo 1956 m. iki 1960 m. dar dėstė pievininkystę Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Vienas pirmųjų pradėjo pievų tręšimo ir kultūrinių ganyklų tyrimus. Iš rusų kalbos 1920 m. išvertė ir išleido „Botanikos vadovėlį“. Svarbiausi veikalai: „Lauko bandymai“ – 1940 m., „Lauko bandymų metodas“ – 1957 m., Pašarinės žolės, pievos ir ganyklos" su kitais autoriais – 1958 m. „Pievos ir ganyklos“ su L.Kadžiuliu – 1966 m. ir 1977 m.
Valančiaus blaivystės sąjūdžio prezidiumo narys.
Tremtyje
1942 m. balandžio 13 d. kaltinamajame akte J. Tonkūnui siūloma skirti mirties bausmę.
Iki 1944 m. gegužės mėn. buvo laikomas įvairiuose Kraslago punktuose, Kansko kalėjime, Kraslago tardymo izoliatoriuje, 1944 m. birželio mėn. pervežtas į Temlagą (1948 m. pervadintą Dubravlagu), kur buvo laikomas 2-ajame, 13-ajame, 22-ajame ir 24-ajame lagerio punktuose, nuo 1949 m. vasario mėn. – 14-ajame lagerio punkte.
J. Tonkūnas keletą kartų kreipėsi į Temlago (vėliau – Dubravlago) prokurorus prašydamas paaiškinti, kuo remiantis jis suimtas, bet gaudavo tik formalius atsakymus, kad iš atitinkamų įstaigų laukiama papildomų duomenų arba kad „bylai duota eiga“ ir pan. Iš Dubravlago valdybos sužinojęs, kad jo byla yra GULAG’e, prašė jo viršininko atkreipti į bylą ypatingą dėmesį ir kuo greičiau paleisti į laisvę, o jei to padaryti neįmanoma, tai, remiantis 1941 m. birželio 14 d. nutarimu, nukreipti pas šeimą į Altajaus kraštą.
1950 m. gruodžio 20 d. pareiškime SSRS vidaus reikalų ministrui J. Tonkūnas rašė, jog praėjo daugiau kaip 9,5 m., kai yra suimtas, bet jam nepranešta, kad yra nuteistas. Netrukus gavo atsakymą. 1952 m. vasario 27 d. SSRS MGB Ypatingasis pasitarimas J. Tonkūną „už pagalbą tarptautinei buržuazijai, dalyvavimą kontrrevoliucinėje grupuotėje ir antisovietinę agitaciją“ nuteisė 25 m. kalėjimo; bausmės pradžia – 1941 m. birželio 9 d.
1952 m. vasario 22 d. J. Tonkūno sveikatos būklės medicininėje išvadoje rašoma, jog skundžiasi ūžesiais ausyse, stipriu dusimu, kosuliu, galvos svaigimu, bendru silpnumu. Invalidas. Fizinio darbo sistemingai dirbti negali; apsirūpinti būtinais dalykais savo egzistencijai palaikyti negali. Keliauti savarankiškai gali. Diagnozė: hipertonija, bendra aterosklerozė, plaučių emfizema. SSRS MGB kalėjimų skyrius 1952 m. kovo 21 d. J. Tonkūną, kalinį Nr. 32, pagal paskyrą Nr. 32/3-983 įkalino Vladimiro kalėjime.
1953 m. J. Tonkūnas parašė SSKP CK pareiškimą, iš kurio matyti, jog Vladimiro kalėjime Nr. 2 jam buvo taikomas ypatingas režimas: neleido susirašinėti su giminėmis, jis neturėjo teisės gauti siuntinius ar perlaidas, nors būdamas lageriuose vykdė visus vyresnybės nurodymus, ne kartą buvo giriamas, nepadarė nė vieno nusižengimo, negavo nė vieno priekaišto ir netgi karo metu galėjo susirašinėti su giminėmis ir gauti iš jų materialinę paramą. J. Tonkūnas prašė SSKP CK padėti jam, kad: 1) kuo greičiau būtų paleistas iš kalėjimo ir 2) kad būtų grąžintas šeimai, ištremtai į Altajaus kraštą.
1954 m. birželio 2 d. SSRS Aukščiausiojo Teismo karinė kolegija priėmė nutarimą bausmę sumažinti iki išbūto laiko ir paleisti. J. Tonkūnas iš Vladimiro kalėjimo Nr. 2 buvo išleistas birželio 23 d. ir nuvyko pas tremtyje buvusią šeimą į Altajaus kraštą. Ten buvo įrašytas į spec. tremtinio įskaitą. J. Tonkūnas teigė, kad į spec. tremtinio įskaitą jis įtrauktas nepagrįstai, ir prašė jį su šeima iš tremties paleisti. Pareiškimą svarsčiusi SSRS VRM atsižvelgė į LKP CK sekretoriaus Antano Sniečkaus ir Ministrų Tarybos pirmininko Mečio Gedvilo nuomonę, kad tikslinga J. Tonkūną, profesorių ir žymų žemės ūkio specialistą, su šeima iš spec. tremties išleisti. Į Lietuvą grįžo 1955 m. Teistumas panaikintas 1958 m.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Tonkūnas, Kas yra Juozas Tonkūnas? Ką reiškia Juozas Tonkūnas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Juozas TonkunasGime 1894 m kovo 30 d Staciunai Pasvalio valsciusMire 1968 m geguzes 6 d 74 metai VilniusPalaidotas a Tautybe lietuvisTevas MykolasVaikai Rimantas Tonkunas Veikla Lietuvos svietimo ministras LZuA rektorius profesorius agronomasAlma mater 1917 m Maskvos zemes ukio akademija Juozas Tonkunas 1894 m kovo 30 d Staciunuose Pasvalio valsciuje 1968 m geguzes 6 d Vilniuje Lietuvos svietimo ministras LZuA rektorius profesorius agronomas Palaidotas Gelainiu kaimo kapinese Kedainiu rajone Biografija1913 m baige Mintaujos gimnazija Isvyko mokytis į Maskvos zemes ukio akademijos agronomijos skyriu kurį baige 1917 m Ten jis klausesi garsaus dirvozemio mokslo destytojo ir tyrinetojo profesoriaus V R Viljamso 1863 1939 paskaitu 1918 m rudenį grįzo į Lietuva Uzejus bolsevikams Pasvalio apylinkese suorganizavo partizanu burį kurį sugebejo apginkluoti ir sulaike bolsevikus Panevezio ir Latvijos sienos ruoze Isstumus bolsevikus buvo pakviestas dirbti į Zemes ukio ministerijos Zemes reformos departamenta Buvo Marijampoles Seinu ir Alytaus apskriciu zemes ukio inspektoriumi Vyriausios zemes reformos komisijos pirmininku Nuo 1922 m geguzes 1 d iki 1923 m gruodzio 1 d Zemes reformos departamento direktorius Nuo 1924 m sausio 1 d Lietuvos universiteto Matematikos gamtos fakulteto Zemdirbystes katedros vedejas Studijavo Karaliauciaus universitete Įkurus Dotnuvoje Zemes ukio akademija 1924 m rugsejo 23 d paskirtas docentu ir Zemdirbystes katedros vedeju 1924 m rugsejo 24 d isrinktas pirmuoju profesoriu tarybos sekretoriumi 1927 m geguzes 16 d pakeltas į ekstraordinarinius profesorius 1927 m lapkricio 11 d isrinktas LZuA prorektoriumi Nuo 1928 m gruodzio 1 d iki 1934 m liepos 28 d LZuA rektorius Nuo 1934 m birzelio 12 d iki 1939 m kovo 27 d LR svietimo ministras 1941 m birzelio men isveztas į Sibira kur isbuvo 14 metu 1955 m grįzo į Lietuva Nuo 1955 m spalio men paskirtas Lietuvos valstybines selekcijos stoties Dotnuvoje agrotechnikos skyriaus vedeju Nuo 1956 m iki 1962 m dirbo Lietuvos zemdirbystes instituto Dotnuvoje pievu ir ganyklu skyriaus vedejas Nuo 1956 m iki 1960 m dar deste pievininkyste Lietuvos zemes ukio akademijoje Vienas pirmuju pradejo pievu tresimo ir kulturiniu ganyklu tyrimus Is rusu kalbos 1920 m isverte ir isleido Botanikos vadovelį Svarbiausi veikalai Lauko bandymai 1940 m Lauko bandymu metodas 1957 m Pasarines zoles pievos ir ganyklos su kitais autoriais 1958 m Pievos ir ganyklos su L Kadziuliu 1966 m ir 1977 m Valanciaus blaivystes sajudzio prezidiumo narys Tremtyje 1942 m balandzio 13 d kaltinamajame akte J Tonkunui siuloma skirti mirties bausme Iki 1944 m geguzes men buvo laikomas įvairiuose Kraslago punktuose Kansko kalejime Kraslago tardymo izoliatoriuje 1944 m birzelio men perveztas į Temlaga 1948 m pervadinta Dubravlagu kur buvo laikomas 2 ajame 13 ajame 22 ajame ir 24 ajame lagerio punktuose nuo 1949 m vasario men 14 ajame lagerio punkte J Tonkunas keleta kartu kreipesi į Temlago veliau Dubravlago prokurorus prasydamas paaiskinti kuo remiantis jis suimtas bet gaudavo tik formalius atsakymus kad is atitinkamu įstaigu laukiama papildomu duomenu arba kad bylai duota eiga ir pan Is Dubravlago valdybos suzinojes kad jo byla yra GULAG e prase jo virsininko atkreipti į byla ypatinga demesį ir kuo greiciau paleisti į laisve o jei to padaryti neįmanoma tai remiantis 1941 m birzelio 14 d nutarimu nukreipti pas seima į Altajaus krasta 1950 m gruodzio 20 d pareiskime SSRS vidaus reikalu ministrui J Tonkunas rase jog praejo daugiau kaip 9 5 m kai yra suimtas bet jam nepranesta kad yra nuteistas Netrukus gavo atsakyma 1952 m vasario 27 d SSRS MGB Ypatingasis pasitarimas J Tonkuna uz pagalba tarptautinei burzuazijai dalyvavima kontrrevoliucineje grupuoteje ir antisovietine agitacija nuteise 25 m kalejimo bausmes pradzia 1941 m birzelio 9 d 1952 m vasario 22 d J Tonkuno sveikatos bukles medicinineje isvadoje rasoma jog skundziasi uzesiais ausyse stipriu dusimu kosuliu galvos svaigimu bendru silpnumu Invalidas Fizinio darbo sistemingai dirbti negali apsirupinti butinais dalykais savo egzistencijai palaikyti negali Keliauti savarankiskai gali Diagnoze hipertonija bendra ateroskleroze plauciu emfizema SSRS MGB kalejimu skyrius 1952 m kovo 21 d J Tonkuna kalinį Nr 32 pagal paskyra Nr 32 3 983 įkalino Vladimiro kalejime 1953 m J Tonkunas parase SSKP CK pareiskima is kurio matyti jog Vladimiro kalejime Nr 2 jam buvo taikomas ypatingas rezimas neleido susirasineti su giminemis jis neturejo teises gauti siuntinius ar perlaidas nors budamas lageriuose vykde visus vyresnybes nurodymus ne karta buvo giriamas nepadare ne vieno nusizengimo negavo ne vieno priekaisto ir netgi karo metu galejo susirasineti su giminemis ir gauti is ju materialine parama J Tonkunas prase SSKP CK padeti jam kad 1 kuo greiciau butu paleistas is kalejimo ir 2 kad butu grazintas seimai istremtai į Altajaus krasta 1954 m birzelio 2 d SSRS Auksciausiojo Teismo karine kolegija prieme nutarima bausme sumazinti iki isbuto laiko ir paleisti J Tonkunas is Vladimiro kalejimo Nr 2 buvo isleistas birzelio 23 d ir nuvyko pas tremtyje buvusia seima į Altajaus krasta Ten buvo įrasytas į spec tremtinio įskaita J Tonkunas teige kad į spec tremtinio įskaita jis įtrauktas nepagrįstai ir prase jį su seima is tremties paleisti Pareiskima svarsciusi SSRS VRM atsizvelge į LKP CK sekretoriaus Antano Snieckaus ir Ministru Tarybos pirmininko Mecio Gedvilo nuomone kad tikslinga J Tonkuna profesoriu ir zymu zemes ukio specialista su seima is spec tremties isleisti Į Lietuva grįzo 1955 m Teistumas panaikintas 1958 m