Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nobelio premijaNobelio premijos medalisSkiriama užpasiekimus fizikos chemijos fiziologijos ir medicinos literatūros ir t
Nobelio premija
| Nobelio premija | |
| Nobelio premijos medalis | |
| Skiriama už | pasiekimus fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, literatūros ir taikos srityse |
|---|---|
| Šalis |
|
| Skiria |
|
| Apdovanojimai | Auksinis medalis, diplomas ir piniginis prizas (11 mln. Švedijos kronų) |
| Pirmasis apdovanojimas | 1901 m. gruodžio 10 d. |
| Laureatų skaičius | 992 laureatai ir 621 premijos (2024 m.) |
| Svetainė | nobelprize |
Nobelio premija (šved. Nobelpriset, norv. Nobelprisen) – kasmetiniai apdovanojimai, skiriami žmonėms ar organizacijoms už svarbius pasiekimus tam tikroje mokslo srityje arba už ypač svarbią visuomeninę veiklą. Teikiama nuo 1901 m. pagal švedų išradėjo Alfredo Nobelio testamentu išreikštą valią. Pirmieji Nobelio taikos premija buvo apdovanoti Žanas Anri Diunanas bei Frederikas Pasė. Per visą istoriją premiją yra gavę beveik 1000 asmenų bei organizacijų, tik maža dalis laimėtojų premijos atsisakė.
Istorija
Alfredas Nobelis gimė 1833 m. spalio 21 d. Stokholme, Švedijoje, inžinierių šeimoje. Jis buvo chemikas, inžinierius ir išradėjas. 1894 m. Nobelis įsigijo „Bofors“ geležies ir plieno gamyklą, kurią pavertė dideliu ginkluotės gamintoju. Nobelis taip pat išrado balistitą. Šis išradimas buvo daugelio bedūmių karinių sprogmenų, ypač britų bedūmių miltelių , pirmtakas. Dėl patentinių pretenzijų Nobeliui galiausiai buvo iškeltas ieškinys dėl kordito patento pažeidimo. Nobelis per savo gyvenimą sukaupė daug turtų, daugiausia jo gavo iš 355 išradimų, iš kurių garsiausias dinamitas.
Sklando populiari istorija apie tai, kaip 1888 m. Nobelis nustebo perskaitęs savo nekrologą pavadinimu „Mirties pirklys miręs“, viename prancūzų laikraštyje. Iš tiesų mirė Alfredo brolis Liudvigas, o Nobeliui skirtas nekrologas išėjo aštuoniais metais per anksti. Straipsnis suglumino Nobelią ir privertė jį sunerimti, kaip jis bus prisimintas. Tai paskatino jį pakeisti savo testamentą. Istorikai negalėjo patvirtinti šios istorijos, o kai kurie ją atmeta kaip mitą. 1896 m. gruodžio 10 d. Alfredas Nobelis mirė savo viloje Sanreme, Italijoje, nuo intracerebrinio kraujavimo (kraujavimo į smegenis). Jam buvo 63 metai.
Per savo gyvenimą Nobelis parašė keletą testamentų. Paskutinįjį sukūrė daugiau nei metus prieš mirtį ir pasirašė jį 1895 m. lapkričio 27 d. Švedijos ir Norvegijos klube, Paryžiuje. Visų nuostabai Nobelis paskutine savo valia testamente nurodė, kad jo turtas bus panaudotas sukuriant apdovanojimų seriją tiems, kurie teikia „didžiausią naudą žmonijai“ fizikos, chemijos, fiziologijos ir medicinos, taikos bei literatūros srityse. Nobelis 94 % viso savo turto, 31 mln. Švedijos kronų (apie 186 mln. JAV dolerių, 150 mln. eurų, 2008 m.), paliko penkių Nobelio premijų įsteigimui. Kadangi testamentą lydėjo didelis skepticizmas, Stortingas (Norvegijos parlamentas) jį patvirtino tik 1897 m. balandžio 26 d.Testamento vykdytojai Ragnar Sohlman ir Rudolf Lilljequist įkūrė Nobelio fondą, skirtą rūpintis Nobelio turtais ir premijų įteikimo organizavimu.
Nobelis nurodė, kad Taikos premiją turi įteikti Norvegijos Nobelio komitetas, kurio nariai buvo paskirti vos po testamento patvirtinimo 1897 m. balandžio mėn. Netrukus buvo paskirtos ir kitos apdovanojimus skirsiančios organizacijos: birželio 7 d. Karolio institutas, birželio 9 d. Švedijos akademija ir birželio 11 d. Švedijos karališkoji mokslų akademija. Tada Nobelio fondas pasiekė susitarimą dėl premijų skyrimo gairių, o 1900 m. karalius Oskaras II paskelbė naujai sukurtus Nobelio fondo įstatus.
1901 m. buvo skirtos pirmosios premijos. Visas premijas, išskyrus taikos, nuo 1902 metų įteikia Švedijos karalius Stokholme, o taikos premija įteikiama Osle, Norvegijoje.
Nobelio fondas
Nobelio fondo įkūrimas
Pagal Nobelio testamentą, perskaitytą Stokholme 1896 m. gruodžio 30 d., Alfredo Nobelio įsteigtas fondas apdovanos tuos, kurie tarnauja žmonijai. Nobelio premija buvo finansuota iš Alfredo Nobelio asmeninių turtų. Remiantis oficialiais šaltiniais, Alfredas Nobelis paliko didžiąją dalį savo turto Nobelio fondui, kuris dabar yra Nobelio premijos ekonominis pagrindas.
Nobelio fondas buvo įkurtas 1900 m. birželio 29 d. kaip privati organizacija. Jo funkcija – valdyti finansus ir Nobelio premijų administravimą. Pagal Nobelio testamentą pagrindinė fondo užduotis – valdyti Nobelio paliktą turtą. Robertas ir Ludvigas Nobeliai buvo susiję su naftos verslu Azerbaidžane ir, pasak švedų istoriko E. Bargengren, nagrinėjusio Nobelių šeimos archyvą, būtent šis „sprendimas leisti išvežti Alfredo pinigus iš Baku buvo lemiamas veiksnys, leidęs įsteigti Nobelio premijas“. Kita svarbi Nobelio fondo užduotis – prekiauti premijomis tarptautiniu mastu ir prižiūrėti neformalų su premijomis susijusį administravimą. Fondas nedalyvauja Nobelio premijos laureatų atrankos procese. Daugeliu atžvilgių Nobelio fondas panašus į investicinę bendrovę, nes investuodamas Nobelio pinigus sukuria tvirtą finansinę bazę premijoms ir administravimui. Nobelio fondas atleistas nuo visų mokesčių Švedijoje (nuo 1946 m.) ir nuo investicijų mokesčių Jungtinėse Valstijose (nuo 1953 m.). Nuo devintojo dešimtmečio fondo investicijos tapo pelningesnės, o 2007 m. gruodžio 31 d. Nobelio fondo valdomas turtas siekė 3,628 mlrd. Švedijos kronų (apie 560 mln. JAV dolerių).
Pagal įstatus fondo valdybą sudaro penki Švedijos arba Norvegijos piliečiai, kurios būstinė Stokholme. Valdybos pirmininką paskiria Švedijos karaliaus taryba, o kitus keturis narius skiria apdovanojimus teikiančių institucijų patikėtiniai. Vykdomasis direktorius renkamas iš valdybos narių, direktoriaus pavaduotoją skiria karaliaus taryba, du pavaduotojus skiria patikėtiniai. Tačiau nuo 1995 m. visus valdybos narius renka patikėtiniai, o vykdomąjį direktorių ir direktoriaus pavaduotoją skiria pati valdyba. Be valdybos, Nobelio fondą sudaro premijas skiriančios institucijos (Švedijos karališkoji mokslų akademija, Nobelio asamblėja prie Karolio instituto, Švedijos akademija ir Norvegijos Nobelio komitetas), šių institucijų patikėtiniai ir auditoriai.
Fondo kapitalas ir kaina
Šiandien 50% Nobelio fondo kapitalo investuojama į akcijas, 20% į obligacijas ir 30% į kitas investicijas (pvz., rizikos draudimo fondus ar nekilnojamąjį turtą). Paskirstymas gali skirtis 10 procentų. 2008 m. pradžioje 64% lėšų daugiausia buvo investuota į Amerikos ir Europos akcijas, 20% į obligacijas ir 12% į nekilnojamojo turto ir rizikos draudimo fondus.
2011 m. fondo visos metinės išlaidos sudarė apie 120 mln. kronų, o premijos suma buvo 50 mln. kronų. Papildomos išlaidos įstaigoms ir asmenims, užsiimantiems prizų įteikimu buvo 27,4 mln. kronų. Nobelio savaitės renginiai Stokholme ir Osle kainavo 20,2 mln kronų. Administracija, Nobelio simpoziumas ir panašūs dalykai kainavo 22,4 mln. kronų. 16,5 mln. kronų ekonomikos mokslų premijos kainą sumoka Švedijos valstybinis bankas.
Pirmosios Nobelio premijos
Įkūrus Nobelio fondą ir jo gaires, Nobelio komitetai pradėjo rinkti nominacijas pirmosioms premijoms. Būsimosioms premijoms apdovanojimus skiriančioms institucijoms buvo siunčiami preliminarių kandidatų sąrašai.
Nobelio komiteto fizikos premijų sąraše buvo cituojamas Vilhelmo Rentgeno rentgeno spinduliuotės atradimas ir Filipo Lenardo darbas su katodiniais spinduliais. Mokslų akademija premijai skirti pasirinko Rentgeną. XIX a. pabaigoje daug chemikų pasiekė didelių laimėjimų. Dėl to, akademija dėl Chemijos premijos „daugiausiai svarstė, kokia tvarka šiems mokslininkams premija turėtų būti teikiama“. Akademija gavo 20 nominacijų, iš jų vienuolika už Jakobą Hendriką van't Hofą. Van't Hofas buvo apdovanotas premija už jo indėlį į cheminę termodinamiką.
Pirmajai Nobelio literatūros premijai Švedijos akademija išrinko poetą Siuli Priudomą. Grupė, kurią sudaro 42 švedų rašytojai, menininkai ir literatūros kritikai, protestavo prieš šį sprendimą, tikėdamiesi, jog apdovanojimas atiteks Levui Tolstojui. Kai kurie, įskaitant amerikietį Burton Feldman, kritikavo šį pasirinkimą, nes manė Priudomą esant vidutinišku poetu. Feldman paaiškino, kad dauguma akademijos narių pirmenybę teikė literatūrai ir todėl pasirinko Viktorijos laikų poetą. Pirmoji fiziologijos ir medicinos premija atiteko vokiečių fiziologui ir mikrobiologui Emiliui fon Bėringui. 1890-aisiais fon Bėringas sukūrė antitoksiną difterijai gydyti, kuri iki tol kasmet sukeldavo tūkstančius mirčių.
Pirmoji Nobelio taikos premija atiteko šveicarui Žanui Anri Diunanui už vaidmenį įkuriant Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus judėjimą ir inicijuojant Ženevos konvenciją. Premija kartu įteikta ir prancūzų pacifistui Frederikui Pasė, taikos lygos įkūrėjui.
Antrasis pasaulinis karas
1938 ir 1939 m. Adolfo Hitlerio Trečiasis Reichas uždraudė trims laureatams iš Vokietijos (Richardui Kūnui, Adolfui Butenantui ir Gerhardui Domakui) atsiimti apdovanojimus. Tačiau vėliau jie visi gavo diplomą ir medalį. Nors per Antrąjį pasaulinį karą Švedija oficialiai buvo neutrali, premijos buvo teikiamos nereguliariai. 1939 m. Taikos premija nebuvo įteikta. Nuo 1940 m. iki 1942 m. premija nebuvo skirta jokioje kategorijoje Vokietijai okupavus Norvegiją. Vėlesniais metais buvo įteiktos visos premijos, išskyrus už literatūros ir taikos.
Norvegijos okupacijos metais trys Norvegijos Nobelio komiteto nariai turėjo palikti šalį. Likę nariai išvengė vokiečių persekiojimo, kai Nobelio fondas pareiškė, jog komiteto pastatas Osle yra Švedijos nuosavybė. Dėl to tai buvo saugus prieglobstis nuo vokiečių kariuomenės, kuri nekariavo su Švedija. Šie nariai tęsė komiteto darbą, tačiau premijų neskyrė. 1944 m. Nobelio fondas kartu su trimis nariais pabėgėliais pasirūpino, kad būtų pateiktos kandidatūros Taikos premijai gauti ir kad premija galėtų būti įteikta dar kartą.
Nobelio ekonomikos premija
1968 m. Švedijos centrinis bankas „Sveriges Riksbank“ paminėjo savo 300 metų jubiliejų, paaukodamas didelę pinigų sumą Nobelio fondui įsteigti Alfredo Nobelio garbei naują premiją, kuri kitais metais pirmą kartą buvo įteikta. Švedijos karališkoji mokslų akademija tapo atsakinga už laureatų atranką. Pirmieji Ekonomikos premijos laureatai – ir „už ekonominių procesų analizės dinaminių modelių sukūrimą ir taikymą“. Nobelio fondo valdyba nusprendė, kad po šio papildymo daugiau naujų premijų nebeleis.
Sritys
Kasmet teikiamos premijos už šių sričių pasiekimus:
Nuo 1901 metų
- fizikos (renka Švedijos karališkoji mokslų akademija),
- chemijos (renka Švedijos karališkoji mokslų akademija),
- fiziologijos ir medicinos (renka Karolio institutas),
- literatūros (renka Švedijos akademija)
- taikos (renka komitetas, paskiriamas Norvegijos parlamento – Stortingo).
Nuo 1969 metų
- ekonomikoje (renka Švedijos karališkoji mokslų akademija).
Pretendavimas
Kiekvienais metais Nobelio laureatus išrenkančiose institucijose esantys specialūs komitetai atlieka įvairių šalių tam tikros srities mokslininkų apklausas, norėdami išsiaiškinti, ką jie siūlytų apdovanojimui. Atrinkti pretendentai siūlomi platesniam balsavimui, kuris vyksta spalio mėnesį, o laimėtojai paskelbiami iš karto po balsų skaičiavimo. Premijos teikiamos Nobelio mirties dieną – gruodžio 10. Premiją sudaro auksinis medalis, diplomas ir pinigų suma, šiuo metu apie 1 mln. eurų. Jei tais metais kažkurios srities premija skiriama keliems žmonėms, premijos pinigai padalinami po lygiai.
Iš Lietuvos kilę laureatai
- 1961 m. Nobelio chemijos mokslų premiją gavo Melvin Calvin už fotosintezės elektrocheminių procesų tyrimą. Jo tėvas – emigrantas iš Kalvarijos.
- Pirmasis iš Lietuvos kilęs Nobelio premijos laureatas buvo 1980 metais apdovanotas Česlovas Milošas.
- Po poros metų už chemijos mokslo laimėjimus apdovanotas Želvoje gimęs Aronas Kliugas.
- 1985 m. šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjas Bernardas Lounas buvo apdovanotas Nobelio premija kaip vienas iš tarptautinio judėjimo „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“ lyderių. Jis gimė 1921 06 07 Utenoje, o 1935 m. su šeima išvyko į JAV.
- 1988 m. () gavo apdovanojimą fiziologijos ir medicinos srityje.
- 1991 m. Nobelio literatūros premiją gavo Nadine Gordimer už Apartheido skaldymą plunksnos jėga.
- 1996 m. lietuvių emigrantų anūkas Deividas Li (David Lee) gavo 1/3 Nobelio premijos už fizikos tyrinėjimus.
- Už fiziologijos ir medicinos tyrimus 2002 metais 1/3 premijos buvo skirta Sidniui Brėneriui (Sidney Brenner).
- 2013 m. 1/3 chemijos nobelio premijos pelnė litvakas Michael Levitt.
- 2013 m. kartu su ir , ekonomikos nobelio premiją pelnė lietuvių kilmės amerikietis Jeilio universiteto profesorius .
Šaltiniai
- „The Sveriges Riksbank Prize in Economic Sciences in Memory of Alfred Nobel“. Nobel Prize. Suarchyvuota iš originalo 5 December 2018. Nuoroda tikrinta 4 October 2021.
- „Alfred Nobel's will“. Nobel Prize. Nobel Foundation. 6 September 2019. Suarchyvuota iš originalo 27 June 2020. Nuoroda tikrinta 8 December 2020.
- Levinovitz, p. 5
- Levinovitz, p. 11
- Golden, Frederic (16 October 2000). „The Worst And The Brightest“. Time. Suarchyvuota iš originalo 15 April 2021. Nuoroda tikrinta 15 January 2021.
- Andrews, Evan (23 July 2020). „Did a Premature Obituary Inspire the Nobel Prize?“. Suarchyvuota iš originalo 10 December 2023. Nuoroda tikrinta 30 November 2023.
- Schultz, Colin (2013-10-09). „Blame Sloppy Journalism for the Nobel Prizes“. Smithsonian Magazine. Suarchyvuota iš originalo 30 November 2023. Nuoroda tikrinta 30 November 2023.
- Sohlman, p. 13
- Sohlman, p. 7
- von Euler, U. S. (6 June 1981). „The Nobel Foundation and its Role for Modern Day Science“. Die Naturwissenschaften. Suarchyvuotas originalas (PDF) 14 July 2011. Nuoroda tikrinta 21 January 2010.
- „Full text of Alfred Nobel's Will“. Nobel Foundation. Suarchyvuota iš originalo 15 August 2018. Nuoroda tikrinta 14 June 2017.
- Abrams, p. 7
- „The Nobel Prize Amounts“. The Nobel Foundation. Suarchyvuota iš originalo 20 July 2018. Nuoroda tikrinta 7 December 2015.
- Levinovitz, pp. 13–25
- Abrams, pp. 7–8
- Crawford, p. 1
- „"Financial Management"“. Nobel Foundation. 8 November 2021. Suarchyvuota iš originalo 8 November 2021. Nuoroda tikrinta 8 November 2021. „Nobel stipulated in his will that most of his estate, more than SEK 31 million (today approximately SEK 1,794 million) should be converted into a fund and invested in "safe securities".“
- Levinovitz, p. 14
- „Nobel Prize Funded from Baku“. Azerbaijan International. 30 April 1996. Suarchyvuota iš originalo 11 October 2011. Nuoroda tikrinta 18 March 2019.
- Levinovitz, p. 15
- Feldman, p. 16
- Levinovitz, pp. 17–18
- Levinovitz, pp. 15–17
- Sjöholm/Tt, Gustav (2 December 2012). „Rabatter räddar Nobelfesten“ [Discounts Save the Nobel Party]. Dagens Nyheter (norvegų). Suarchyvuota iš originalo 6 September 2020. Nuoroda tikrinta 18 March 2019.
- „Nobel-Stiftung: Noble Sorgen“ [Nobel Foundation: Noble Worries]. Handelsblatt (vokiečių). Suarchyvuotas originalas 4 July 2009. Nuoroda tikrinta 19 March 2019.
- Feldman, p. 134
- Leroy, pp. 117–118
- Levinovitz, p. 77
- Crawford, p. 118
- Levinovitz, p. 81
- Feldman, p. 205
- Levinovitz, p. 144
- Feldman, p. 69
- Feldman, pp. 242–244
- Leroy, p. 233
- Levinovitz, p. 23
- Wilhelm, p. 85
- „All Nobel Laureates“. Nobelio fondas. Suarchyvuota iš originalo 5 June 2016. Nuoroda tikrinta 15 January 2010.
- Abrams, p. 23
- Feldman, p. 343
- Levinovitz, p. 207
- Levinovitz, p. 20
- Agneta Wallin Levinovitz, Nils Ringertz. The Nobel Prize: The First 100 Years. World Scientific, 2001, p. 26
- http://www.britannica.com/nobelprize/article-9018738
- Foreign Minister congratulates Litvak Levitt on winning Nobel Prize Archyvuota kopija 2013-10-13 iš archive.today
- http://www.nobelprize.org/nobel_prizes/economic-sciences/laureates/2013/shiller-bio.html
Knygos
- Abrams, Irwin (2001). The Nobel Peace Prize and the Laureates. Watson Publishing International. ISBN 978-0-88135-388-4.
- Crawford, Elizabeth T. (1984). The Beginnings of the Nobel Institution – The Science Prizes, 1901–1915 (First leid.). Maison des Sciences de l'Homme & Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-26584-3. Suarchyvuota iš originalo 24 September 2023. Nuoroda tikrinta 18 November 2020.
- Feldman, Burton (2001). The Nobel prize: a history of genius, controversy, and prestige. Arcade Publishing. ISBN 978-1-55970-592-9. Suarchyvuota iš originalo 24 September 2023. Nuoroda tikrinta 18 November 2020.
- Levinovitz, Agneta Wallin (2001). Nils Ringertz (red.). The Nobel Prize: The First 100 Years. Imperial College Press and World Scientific Publishing. ISBN 978-981-02-4664-8. Suarchyvuota iš originalo 24 September 2023. Nuoroda tikrinta 18 November 2020.
- Leroy, Francis (2003). A century of Nobel Prizes recipients: chemistry, physics, and medicine. CRC Press. ISBN 978-0-8247-0876-4. Suarchyvuota iš originalo 24 September 2023. Nuoroda tikrinta 18 November 2020.
- Sohlman, Ragnar (1983). The Legacy of Alfred Nobel – The Story Behind the Nobel Prizes. The Nobel Foundation.
- Wilhelm, Peter (1983). The Nobel Prize. Springwood Books. ISBN 978-0-86254-111-8. Suarchyvuota iš originalo 24 September 2023. Nuoroda tikrinta 18 November 2020.
Nuorodos
- Nobelio premijos fondo svetainė internete
- Nobelio premijos archyvas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nobelio premija, Kas yra Nobelio premija? Ką reiškia Nobelio premija?
Nobelio premijaNobelio premijos medalisSkiriama uzpasiekimus fizikos chemijos fiziologijos ir medicinos literaturos ir taikos srityseSalisSvedija visos Nobelio premijos isskyrus taikos Norvegija tik Nobelio taikos premija SkiriaSvedijos karaliskoji mokslu akademija fizikos chemijos ir ekonomikos Karolio institutas fiziologijos ir medicinos Svedijos akademija literaturos Norvegijos Nobelio komitetas taikos ApdovanojimaiAuksinis medalis diplomas ir piniginis prizas 11 mln Svedijos kronu Pirmasis apdovanojimas1901 m gruodzio 10 d pries 123 metus 1901 12 10 Laureatu skaicius992 laureatai ir 621 premijos 2024 m Svetainenobelprize org wbr Nobelio premija sved Nobelpriset norv Nobelprisen kasmetiniai apdovanojimai skiriami zmonems ar organizacijoms uz svarbius pasiekimus tam tikroje mokslo srityje arba uz ypac svarbia visuomenine veikla Teikiama nuo 1901 m pagal svedu isradejo Alfredo Nobelio testamentu isreiksta valia Pirmieji Nobelio taikos premija buvo apdovanoti Zanas Anri Diunanas bei Frederikas Pase Per visa istorija premija yra gave beveik 1000 asmenu bei organizaciju tik maza dalis laimetoju premijos atsisake IstorijaAlfredas Nobelis buvo nemaloniai nustebintas prancuzu laikrastyje perskaites savo nekrologa pavadinimu Mirties pirklys mires Alfredas Nobelis gime 1833 m spalio 21 d Stokholme Svedijoje inzinieriu seimoje Jis buvo chemikas inzinierius ir isradejas 1894 m Nobelis įsigijo Bofors gelezies ir plieno gamykla kuria paverte dideliu ginkluotes gamintoju Nobelis taip pat isrado balistita Sis isradimas buvo daugelio bedumiu kariniu sprogmenu ypac britu bedumiu milteliu pirmtakas Del patentiniu pretenziju Nobeliui galiausiai buvo iskeltas ieskinys del kordito patento pazeidimo Nobelis per savo gyvenima sukaupe daug turtu daugiausia jo gavo is 355 isradimu is kuriu garsiausias dinamitas Sklando populiari istorija apie tai kaip 1888 m Nobelis nustebo perskaites savo nekrologa pavadinimu Mirties pirklys mires viename prancuzu laikrastyje Is tiesu mire Alfredo brolis Liudvigas o Nobeliui skirtas nekrologas isejo astuoniais metais per anksti Straipsnis suglumino Nobelia ir priverte jį sunerimti kaip jis bus prisimintas Tai paskatino jį pakeisti savo testamenta Istorikai negalejo patvirtinti sios istorijos o kai kurie ja atmeta kaip mita 1896 m gruodzio 10 d Alfredas Nobelis mire savo viloje Sanreme Italijoje nuo intracerebrinio kraujavimo kraujavimo į smegenis Jam buvo 63 metai Per savo gyvenima Nobelis parase keleta testamentu Paskutinįjį sukure daugiau nei metus pries mirtį ir pasirase jį 1895 m lapkricio 27 d Svedijos ir Norvegijos klube Paryziuje Visu nuostabai Nobelis paskutine savo valia testamente nurode kad jo turtas bus panaudotas sukuriant apdovanojimu serija tiems kurie teikia didziausia nauda zmonijai fizikos chemijos fiziologijos ir medicinos taikos bei literaturos srityse Nobelis 94 viso savo turto 31 mln Svedijos kronu apie 186 mln JAV doleriu 150 mln euru 2008 m paliko penkiu Nobelio premiju įsteigimui Kadangi testamenta lydejo didelis skepticizmas Stortingas Norvegijos parlamentas jį patvirtino tik 1897 m balandzio 26 d Testamento vykdytojai Ragnar Sohlman ir Rudolf Lilljequist įkure Nobelio fonda skirta rupintis Nobelio turtais ir premiju įteikimo organizavimu Nobelis nurode kad Taikos premija turi įteikti Norvegijos Nobelio komitetas kurio nariai buvo paskirti vos po testamento patvirtinimo 1897 m balandzio men Netrukus buvo paskirtos ir kitos apdovanojimus skirsiancios organizacijos birzelio 7 d Karolio institutas birzelio 9 d Svedijos akademija ir birzelio 11 d Svedijos karaliskoji mokslu akademija Tada Nobelio fondas pasieke susitarima del premiju skyrimo gairiu o 1900 m karalius Oskaras II paskelbe naujai sukurtus Nobelio fondo įstatus 1901 m buvo skirtos pirmosios premijos Visas premijas isskyrus taikos nuo 1902 metu įteikia Svedijos karalius Stokholme o taikos premija įteikiama Osle Norvegijoje Nobelio fondas Nobelio fondo įkurimas Pagrindinis straipsnis Nobelio fondas Alfredo Nobelio testamentas kuriame jis 94 savo turto skiria Nobelio premiju įsteigimui Pagal Nobelio testamenta perskaityta Stokholme 1896 m gruodzio 30 d Alfredo Nobelio įsteigtas fondas apdovanos tuos kurie tarnauja zmonijai Nobelio premija buvo finansuota is Alfredo Nobelio asmeniniu turtu Remiantis oficialiais saltiniais Alfredas Nobelis paliko didziaja dalį savo turto Nobelio fondui kuris dabar yra Nobelio premijos ekonominis pagrindas Nobelio fondas buvo įkurtas 1900 m birzelio 29 d kaip privati organizacija Jo funkcija valdyti finansus ir Nobelio premiju administravima Pagal Nobelio testamenta pagrindine fondo uzduotis valdyti Nobelio palikta turta Robertas ir Ludvigas Nobeliai buvo susije su naftos verslu Azerbaidzane ir pasak svedu istoriko E Bargengren nagrinejusio Nobeliu seimos archyva butent sis sprendimas leisti isvezti Alfredo pinigus is Baku buvo lemiamas veiksnys leides įsteigti Nobelio premijas Kita svarbi Nobelio fondo uzduotis prekiauti premijomis tarptautiniu mastu ir priziureti neformalu su premijomis susijusį administravima Fondas nedalyvauja Nobelio premijos laureatu atrankos procese Daugeliu atzvilgiu Nobelio fondas panasus į investicine bendrove nes investuodamas Nobelio pinigus sukuria tvirta finansine baze premijoms ir administravimui Nobelio fondas atleistas nuo visu mokesciu Svedijoje nuo 1946 m ir nuo investiciju mokesciu Jungtinese Valstijose nuo 1953 m Nuo devintojo desimtmecio fondo investicijos tapo pelningesnes o 2007 m gruodzio 31 d Nobelio fondo valdomas turtas sieke 3 628 mlrd Svedijos kronu apie 560 mln JAV doleriu Pagal įstatus fondo valdyba sudaro penki Svedijos arba Norvegijos pilieciai kurios bustine Stokholme Valdybos pirmininka paskiria Svedijos karaliaus taryba o kitus keturis narius skiria apdovanojimus teikianciu instituciju patiketiniai Vykdomasis direktorius renkamas is valdybos nariu direktoriaus pavaduotoja skiria karaliaus taryba du pavaduotojus skiria patiketiniai Taciau nuo 1995 m visus valdybos narius renka patiketiniai o vykdomajį direktoriu ir direktoriaus pavaduotoja skiria pati valdyba Be valdybos Nobelio fonda sudaro premijas skiriancios institucijos Svedijos karaliskoji mokslu akademija Nobelio asambleja prie Karolio instituto Svedijos akademija ir Norvegijos Nobelio komitetas siu instituciju patiketiniai ir auditoriai Fondo kapitalas ir kaina Siandien 50 Nobelio fondo kapitalo investuojama į akcijas 20 į obligacijas ir 30 į kitas investicijas pvz rizikos draudimo fondus ar nekilnojamajį turta Paskirstymas gali skirtis 10 procentu 2008 m pradzioje 64 lesu daugiausia buvo investuota į Amerikos ir Europos akcijas 20 į obligacijas ir 12 į nekilnojamojo turto ir rizikos draudimo fondus 2011 m fondo visos metines islaidos sudare apie 120 mln kronu o premijos suma buvo 50 mln kronu Papildomos islaidos įstaigoms ir asmenims uzsiimantiems prizu įteikimu buvo 27 4 mln kronu Nobelio savaites renginiai Stokholme ir Osle kainavo 20 2 mln kronu Administracija Nobelio simpoziumas ir panasus dalykai kainavo 22 4 mln kronu 16 5 mln kronu ekonomikos mokslu premijos kaina sumoka Svedijos valstybinis bankas Pirmosios Nobelio premijos Vilhelmas Rentgenas uz rentgeno spinduliu atradima apdovanotas pirmaja Nobelio fizikos premija Įkurus Nobelio fonda ir jo gaires Nobelio komitetai pradejo rinkti nominacijas pirmosioms premijoms Busimosioms premijoms apdovanojimus skiriancioms institucijoms buvo siunciami preliminariu kandidatu sarasai Nobelio komiteto fizikos premiju sarase buvo cituojamas Vilhelmo Rentgeno rentgeno spinduliuotes atradimas ir Filipo Lenardo darbas su katodiniais spinduliais Mokslu akademija premijai skirti pasirinko Rentgena XIX a pabaigoje daug chemiku pasieke dideliu laimejimu Del to akademija del Chemijos premijos daugiausiai svarste kokia tvarka siems mokslininkams premija turetu buti teikiama Akademija gavo 20 nominaciju is ju vienuolika uz Jakoba Hendrika van t Hofa Van t Hofas buvo apdovanotas premija uz jo indelį į chemine termodinamika Pirmajai Nobelio literaturos premijai Svedijos akademija isrinko poeta Siuli Priudoma Grupe kuria sudaro 42 svedu rasytojai menininkai ir literaturos kritikai protestavo pries sį sprendima tikedamiesi jog apdovanojimas atiteks Levui Tolstojui Kai kurie įskaitant amerikietį Burton Feldman kritikavo sį pasirinkima nes mane Priudoma esant vidutinisku poetu Feldman paaiskino kad dauguma akademijos nariu pirmenybe teike literaturai ir todel pasirinko Viktorijos laiku poeta Pirmoji fiziologijos ir medicinos premija atiteko vokieciu fiziologui ir mikrobiologui Emiliui fon Beringui 1890 aisiais fon Beringas sukure antitoksina difterijai gydyti kuri iki tol kasmet sukeldavo tukstancius mirciu Pirmoji Nobelio taikos premija atiteko sveicarui Zanui Anri Diunanui uz vaidmenį įkuriant Tarptautinį Raudonojo Kryziaus judejima ir inicijuojant Zenevos konvencija Premija kartu įteikta ir prancuzu pacifistui Frederikui Pase taikos lygos įkurejui Antrasis pasaulinis karas 1938 ir 1939 m Adolfo Hitlerio Treciasis Reichas uzdraude trims laureatams is Vokietijos Richardui Kunui Adolfui Butenantui ir Gerhardui Domakui atsiimti apdovanojimus Taciau veliau jie visi gavo diploma ir medalį Nors per Antrajį pasaulinį kara Svedija oficialiai buvo neutrali premijos buvo teikiamos nereguliariai 1939 m Taikos premija nebuvo įteikta Nuo 1940 m iki 1942 m premija nebuvo skirta jokioje kategorijoje Vokietijai okupavus Norvegija Velesniais metais buvo įteiktos visos premijos isskyrus uz literaturos ir taikos Norvegijos okupacijos metais trys Norvegijos Nobelio komiteto nariai turejo palikti salį Like nariai isvenge vokieciu persekiojimo kai Nobelio fondas pareiske jog komiteto pastatas Osle yra Svedijos nuosavybe Del to tai buvo saugus prieglobstis nuo vokieciu kariuomenes kuri nekariavo su Svedija Sie nariai tese komiteto darba taciau premiju neskyre 1944 m Nobelio fondas kartu su trimis nariais pabegeliais pasirupino kad butu pateiktos kandidaturos Taikos premijai gauti ir kad premija galetu buti įteikta dar karta Nobelio ekonomikos premija Pagrindinis straipsnis Nobelio ekonomikos premija Nobelio premijos laureatu zemelapis pagal salį 1968 m Svedijos centrinis bankas Sveriges Riksbank paminejo savo 300 metu jubilieju paaukodamas didele pinigu suma Nobelio fondui įsteigti Alfredo Nobelio garbei nauja premija kuri kitais metais pirma karta buvo įteikta Svedijos karaliskoji mokslu akademija tapo atsakinga uz laureatu atranka Pirmieji Ekonomikos premijos laureatai ir uz ekonominiu procesu analizes dinaminiu modeliu sukurima ir taikyma Nobelio fondo valdyba nusprende kad po sio papildymo daugiau nauju premiju nebeleis SritysKasmet teikiamos premijos uz siu sriciu pasiekimus Nuo 1901 metu fizikos renka Svedijos karaliskoji mokslu akademija chemijos renka Svedijos karaliskoji mokslu akademija fiziologijos ir medicinos renka Karolio institutas literaturos renka Svedijos akademija taikos renka komitetas paskiriamas Norvegijos parlamento Stortingo Nuo 1969 metu ekonomikoje renka Svedijos karaliskoji mokslu akademija PretendavimasKiekvienais metais Nobelio laureatus isrenkanciose institucijose esantys specialus komitetai atlieka įvairiu saliu tam tikros srities mokslininku apklausas noredami issiaiskinti ka jie siulytu apdovanojimui Atrinkti pretendentai siulomi platesniam balsavimui kuris vyksta spalio menesį o laimetojai paskelbiami is karto po balsu skaiciavimo Premijos teikiamos Nobelio mirties diena gruodzio 10 Premija sudaro auksinis medalis diplomas ir pinigu suma siuo metu apie 1 mln euru Jei tais metais kazkurios srities premija skiriama keliems zmonems premijos pinigai padalinami po lygiai Is Lietuvos kile laureatai1961 m Nobelio chemijos mokslu premija gavo Melvin Calvin uz fotosintezes elektrocheminiu procesu tyrima Jo tevas emigrantas is Kalvarijos Pirmasis is Lietuvos kiles Nobelio premijos laureatas buvo 1980 metais apdovanotas Ceslovas Milosas Po poros metu uz chemijos mokslo laimejimus apdovanotas Zelvoje gimes Aronas Kliugas 1985 m siuolaikinio defibriliatoriaus isradejas Bernardas Lounas buvo apdovanotas Nobelio premija kaip vienas is tarptautinio judejimo Pasaulio gydytojai pries branduolinį kara lyderiu Jis gime 1921 06 07 Utenoje o 1935 m su seima isvyko į JAV 1988 m gavo apdovanojima fiziologijos ir medicinos srityje 1991 m Nobelio literaturos premija gavo Nadine Gordimer uz Apartheido skaldyma plunksnos jega 1996 m lietuviu emigrantu anukas Deividas Li David Lee gavo 1 3 Nobelio premijos uz fizikos tyrinejimus Uz fiziologijos ir medicinos tyrimus 2002 metais 1 3 premijos buvo skirta Sidniui Breneriui Sidney Brenner 2013 m 1 3 chemijos nobelio premijos pelne litvakas Michael Levitt 2013 m kartu su ir ekonomikos nobelio premija pelne lietuviu kilmes amerikietis Jeilio universiteto profesorius Saltiniai The Sveriges Riksbank Prize in Economic Sciences in Memory of Alfred Nobel Nobel Prize Suarchyvuota is originalo 5 December 2018 Nuoroda tikrinta 4 October 2021 Alfred Nobel s will Nobel Prize Nobel Foundation 6 September 2019 Suarchyvuota is originalo 27 June 2020 Nuoroda tikrinta 8 December 2020 Levinovitz p 5 Levinovitz p 11 Golden Frederic 16 October 2000 The Worst And The Brightest Time Suarchyvuota is originalo 15 April 2021 Nuoroda tikrinta 15 January 2021 Andrews Evan 23 July 2020 Did a Premature Obituary Inspire the Nobel Prize Suarchyvuota is originalo 10 December 2023 Nuoroda tikrinta 30 November 2023 Schultz Colin 2013 10 09 Blame Sloppy Journalism for the Nobel Prizes Smithsonian Magazine Suarchyvuota is originalo 30 November 2023 Nuoroda tikrinta 30 November 2023 Sohlman p 13 Sohlman p 7 von Euler U S 6 June 1981 The Nobel Foundation and its Role for Modern Day Science Die Naturwissenschaften Suarchyvuotas originalas PDF 14 July 2011 Nuoroda tikrinta 21 January 2010 Full text of Alfred Nobel s Will Nobel Foundation Suarchyvuota is originalo 15 August 2018 Nuoroda tikrinta 14 June 2017 Abrams p 7 The Nobel Prize Amounts The Nobel Foundation Suarchyvuota is originalo 20 July 2018 Nuoroda tikrinta 7 December 2015 Levinovitz pp 13 25 Abrams pp 7 8 Crawford p 1 Financial Management Nobel Foundation 8 November 2021 Suarchyvuota is originalo 8 November 2021 Nuoroda tikrinta 8 November 2021 Nobel stipulated in his will that most of his estate more than SEK 31 million today approximately SEK 1 794 million should be converted into a fund and invested in safe securities Levinovitz p 14 Nobel Prize Funded from Baku Azerbaijan International 30 April 1996 Suarchyvuota is originalo 11 October 2011 Nuoroda tikrinta 18 March 2019 Levinovitz p 15 Feldman p 16 Levinovitz pp 17 18 Levinovitz pp 15 17 Sjoholm Tt Gustav 2 December 2012 Rabatter raddar Nobelfesten Discounts Save the Nobel Party Dagens Nyheter norvegu Suarchyvuota is originalo 6 September 2020 Nuoroda tikrinta 18 March 2019 Nobel Stiftung Noble Sorgen Nobel Foundation Noble Worries Handelsblatt vokieciu Suarchyvuotas originalas 4 July 2009 Nuoroda tikrinta 19 March 2019 Feldman p 134 Leroy pp 117 118 Levinovitz p 77 Crawford p 118 Levinovitz p 81 Feldman p 205 Levinovitz p 144 Feldman p 69 Feldman pp 242 244 Leroy p 233 Levinovitz p 23 Wilhelm p 85 All Nobel Laureates Nobelio fondas Suarchyvuota is originalo 5 June 2016 Nuoroda tikrinta 15 January 2010 Abrams p 23 Feldman p 343 Levinovitz p 207 Levinovitz p 20 Agneta Wallin Levinovitz Nils Ringertz The Nobel Prize The First 100 Years World Scientific 2001 p 26 http www britannica com nobelprize article 9018738 Foreign Minister congratulates Litvak Levitt on winning Nobel Prize Archyvuota kopija 2013 10 13 is archive today http www nobelprize org nobel prizes economic sciences laureates 2013 shiller bio html Knygos Abrams Irwin 2001 The Nobel Peace Prize and the Laureates Watson Publishing International ISBN 978 0 88135 388 4 Crawford Elizabeth T 1984 The Beginnings of the Nobel Institution The Science Prizes 1901 1915 First leid Maison des Sciences de l Homme amp Cambridge University Press ISBN 978 0 521 26584 3 Suarchyvuota is originalo 24 September 2023 Nuoroda tikrinta 18 November 2020 Feldman Burton 2001 The Nobel prize a history of genius controversy and prestige Arcade Publishing ISBN 978 1 55970 592 9 Suarchyvuota is originalo 24 September 2023 Nuoroda tikrinta 18 November 2020 Levinovitz Agneta Wallin 2001 Nils Ringertz red The Nobel Prize The First 100 Years Imperial College Press and World Scientific Publishing ISBN 978 981 02 4664 8 Suarchyvuota is originalo 24 September 2023 Nuoroda tikrinta 18 November 2020 Leroy Francis 2003 A century of Nobel Prizes recipients chemistry physics and medicine CRC Press ISBN 978 0 8247 0876 4 Suarchyvuota is originalo 24 September 2023 Nuoroda tikrinta 18 November 2020 Sohlman Ragnar 1983 The Legacy of Alfred Nobel The Story Behind the Nobel Prizes The Nobel Foundation Wilhelm Peter 1983 The Nobel Prize Springwood Books ISBN 978 0 86254 111 8 Suarchyvuota is originalo 24 September 2023 Nuoroda tikrinta 18 November 2020 NuorodosNobelio premijos fondo svetaine internete Nobelio premijos archyvas