Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Kazimieras Alminas iki 1939 m Alminauskis 1904 m balandžio 15 d Paulaičiuose Švėkšnos valsčius dab Šilutės raj 1986 m bi
Kazimieras Alminas
Kazimieras Alminas (iki 1939 m. Alminauskis, 1904 m. balandžio 15 d. Paulaičiuose, Švėkšnos valsčius, dab. Šilutės raj. – 1986 m. birželio 7 d. Santa Monikoje, Los Andželo priemiestis, Kalifornija) – kalbininkas, lietuvių kalbos vardyno rinkėjas bei tyrėjas, profesorius.
Biografija
Gimė ūkininkų (tėvai turėjo 30 ha žemės) šeimoje. Mokėsi Švėkšnos pradžios mokykloje, 1918–1925 m. – Telšių gimnazijoje. 1925–1929 m. studijavo Lietuvos universitete, buvo Jono Jablonskio sekretorius.
1929–1934 m. tęsė studijas Leipcigo, Miuncheno, Heidelbergo, Vienos ir Karaliaučiaus universitetuose. 1934 m. Leipcigo universitete apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos germanizmai“. 1934–1939 m. dėstė germanistikos disciplinas Vytauto Didžiojo, 1940–1943 m. – Vilniaus universitetuose; pastarajame dar vadovavo Vokiečių kalbos ir literatūros katedrai.
1943 m. su šeima grįžo į tėviškę. 1943–1944 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą . 1944 m. vasarą pasitraukė į Vakarus. 1944–1945 m. dirbo Austrijos MA fonogramų archyve Vienoje, 1945–1946 m. profesoriavo UNRRA universitete Miunchene. 1948–1972 m. buvo Lojolos universiteto Los Andžele vokiečių ir rusų kalbų profesorius.
Darbai
Tyrinėjo vokiškus skolinius, vartojamus lietuvių kalboje; 1934 m. išleido 150 puslapių knygą vokiečių kalba „Die Germanismen des Litauischen“ (Lietuvių kalbos germanizmai), kuri iki šiol yra plačiausias lietuvių kalbos germanizmų tyrinėjimas. 1934 m. sudarė vietovardžių rinkimo instrukciją. 1934–1944 m. organizavo Lietuvos vietovardžių ir pavardžių rinkimą (prie Kultūros muziejaus buvo įsteigęs skyrių „Lietuvos žemės vardynas“). Padėjo atlietuvinti Vilniaus krašto lietuvių vietovardžius ir pavardes.
Paruošė ir 1943 m. išleido žodyną „Vokiškai - lietuviškas žodynas“. Sudarė Lietuvos istorijos šaltiniuose esamų lietuviškų tikrinių vardų kartoteką (per 200 tūkstančių lapelių).
1931–1939 m. leidinyje „Archivum Philologicum“ paskelbė Antano Baranausko 67 laiškus vokiečių kalbininkui H. Vėberiui (dar 33 laiškai liko neišspausdinti, sutrukdė II pasaulinis karas), „Vytauto skundas prieš Jogailą ir Skirgailą“, „Dionizo Poškos „Mužiko“ kopija“ ir kt. publicistinius straipsnius. Taip pat kalbos klausimais rašė į žurnalą „Gimtoji kalba“.
Parašė leksikografijos darbų, rinko istorinių dokumentų, Lietuvos valdovų antspaudų fotokopijas. Rašė veikalą „Kryžiuočių keliai į Lietuvą“.
Literatūra
- A. Rugytė. Švėkšna. Čikaga. 1974., psl. 417, 426, 429.
- Zigmas Zinkevičius. Kazimieras Alminas /Mūsų kalba. 1987 Nr.1, p. 51-52.
- Lietuvių enciklopedija. T1, p. 127.
Šaltiniai
- Algirdas Sabaliauskas. Kazimieras Alminas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 376 psl.
Nuorodos
- Kazio Alminauskio-Almino šimtosios gimimo metinės Archyvuota kopija 2006-10-21 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kazimieras Alminas, Kas yra Kazimieras Alminas? Ką reiškia Kazimieras Alminas?
Kazimieras Alminas iki 1939 m Alminauskis 1904 m balandzio 15 d Paulaiciuose Sveksnos valscius dab Silutes raj 1986 m birzelio 7 d Santa Monikoje Los Andzelo priemiestis Kalifornija kalbininkas lietuviu kalbos vardyno rinkejas bei tyrejas profesorius Kazimieras AlminasBiografijaGime ukininku tevai turejo 30 ha zemes seimoje Mokesi Sveksnos pradzios mokykloje 1918 1925 m Telsiu gimnazijoje 1925 1929 m studijavo Lietuvos universitete buvo Jono Jablonskio sekretorius 1929 1934 m tese studijas Leipcigo Miuncheno Heidelbergo Vienos ir Karaliauciaus universitetuose 1934 m Leipcigo universitete apgyne daktaro disertacija Lietuviu kalbos germanizmai 1934 1939 m deste germanistikos disciplinas Vytauto Didziojo 1940 1943 m Vilniaus universitetuose pastarajame dar vadovavo Vokieciu kalbos ir literaturos katedrai 1943 m su seima grįzo į teviske 1943 1944 m deste lietuviu kalba ir literatura 1944 m vasara pasitrauke į Vakarus 1944 1945 m dirbo Austrijos MA fonogramu archyve Vienoje 1945 1946 m profesoriavo UNRRA universitete Miunchene 1948 1972 m buvo Lojolos universiteto Los Andzele vokieciu ir rusu kalbu profesorius DarbaiTyrinejo vokiskus skolinius vartojamus lietuviu kalboje 1934 m isleido 150 puslapiu knyga vokieciu kalba Die Germanismen des Litauischen Lietuviu kalbos germanizmai kuri iki siol yra placiausias lietuviu kalbos germanizmu tyrinejimas 1934 m sudare vietovardziu rinkimo instrukcija 1934 1944 m organizavo Lietuvos vietovardziu ir pavardziu rinkima prie Kulturos muziejaus buvo įsteiges skyriu Lietuvos zemes vardynas Padejo atlietuvinti Vilniaus krasto lietuviu vietovardzius ir pavardes Paruose ir 1943 m isleido zodyna Vokiskai lietuviskas zodynas Sudare Lietuvos istorijos saltiniuose esamu lietuvisku tikriniu vardu kartoteka per 200 tukstanciu lapeliu 1931 1939 m leidinyje Archivum Philologicum paskelbe Antano Baranausko 67 laiskus vokieciu kalbininkui H Veberiui dar 33 laiskai liko neisspausdinti sutrukde II pasaulinis karas Vytauto skundas pries Jogaila ir Skirgaila Dionizo Poskos Muziko kopija ir kt publicistinius straipsnius Taip pat kalbos klausimais rase į zurnala Gimtoji kalba Parase leksikografijos darbu rinko istoriniu dokumentu Lietuvos valdovu antspaudu fotokopijas Rase veikala Kryziuociu keliai į Lietuva LiteraturaA Rugyte Sveksna Cikaga 1974 psl 417 426 429 Zigmas Zinkevicius Kazimieras Alminas Musu kalba 1987 Nr 1 p 51 52 Lietuviu enciklopedija T1 p 127 SaltiniaiAlgirdas Sabaliauskas Kazimieras Alminas Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 376 psl NuorodosKazio Alminauskio Almino simtosios gimimo metines Archyvuota kopija 2006 10 21 is Wayback Machine projekto