Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vilius GaigalaitisGimė 1870 m rugsėjo 27 d Naujiena vok Heydebruch Ragainės apskritisMirė 1945 m lapkričio 30 d 75 metai
Vilius Gaigalaitis
| Vilius Gaigalaitis | |
|---|---|
| Gimė | 1870 m. rugsėjo 27 d. Naujiena, vok. Heydebruch, Ragainės apskritis |
| Mirė | 1945 m. lapkričio 30 d. (75 metai) , Viurtembergas, Vokietija |
| Veikla | Mažosios Lietuvos politinis, visuomenės ir kultūros veikėjas, teologijos daktaras, profesorius. |
| Alma mater | Karaliaučiaus universitetas |
| Vikiteka | Vilius Gaigalaitis |
Vilius Gaigalaitis (1870 m. rugsėjo 27 d. Naujienoje, vok. Heydebruch, Ragainės apskritis – 1945 m. lapkričio 30 d. , Viurtembergo žemė, Vokietija) – Mažosios Lietuvos politinis, visuomenės ir kultūros veikėjas, evangelikų kunigas, teologijos daktaras, profesorius.
Biografija
Vidurinį mokslą ėjo ir , 1892–1896 m. Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologiją ir filosofiją. 1900 m. Karaliaučiaus universitete apgynė filosofijos daktaro disertaciją apie Volfenbiutelio lietuvių postilės rankraštį, (vokiečių kalba išspausdintas 1900–1904 m.) Nuo 1900 m. Evangelikų liuteronų kunigas.
1900–1919 m. kunigavo Ramučių, Priekulės, Katyčių parapijose, kartu atliko ir mokyklų inspektoriaus pareigas, dalyvavo politiniame gyvenime. 1903 m., 1908 m. ir 1913 m. Klaipėdos ir Šilutės lietuvininkų išrinktas deputatu stengėsi ginti lietuvininkų reikalus, rūpinosi lietuvių kalbos išsaugojimu, jos išlaikymu mokyklose ir bažnyčiose. Ne kartą buvo renkamas į Tilžės apskrities ir Klaipėdos miesto seimelį. Rašė memorandumus dėl Klaipėdos krašto atsiskyrimo nuo Vokietijos. Per Pirmąjį pasaulinį karą rūpinosi Rusijos imperijos kariuomenės Mažojoje Lietuvoje paimtais belaisviais lietuviais. 1915 m. Berlyne išleistoje knygelėje „Die litauisch – baltische Frage“ siūlė kurti didlietuvių – latvių buferinę valstybę, kuri galėtų apsaugoti Vokietijos reichą nuo panslavizmo pavojaus.
1918 m. lapkričio 16 d. išrinktas Tilžėje įkurtos Prūsijos lietuvių tautinės tarybos pirmininku, tačiau, tebebūdamas Prūsijos landtago nariu, šių pareigų greitai atsisakė ir lapkričio 30 d. Tilžės akto nepasirašė. Po Klaipėdos krašto atskyrimo nuo Vokietijos, už lietuvybės gynimą turėjo pasitraukti į Kauną. Kaip Lietuvos valstybės politikams gerai pažįstamas ir didelį autoritetą lietuvininkų tarpe turėjęs veikėjas, 1920 m. kooptuotas į Lietuvos Tarybą. 1919–1920 m. dienraščio „Lietuva“ redaktorius.
1921 m. buvo Lietuvos vyriausybės nusiųstas į Londoną tartis dėl Klaipėdos krašto ateities. 1922 m. vadovavo Klaipėdos krašto lietuvių delegacijai Ambasadorių konferencijoje, sprendusioje šio krašto likimą. Dalyvavo daugelio draugijų veikloje, tarptautinėse mokslinėse konferencijose, palaikė ryšius su kultūros ir mokslo žmonėmis.
1905–1939 m. vadovavo krikščioniškai evangeliškai draugijai „Sandora”, redagavo ir leido jos laikraštį „Pagalba”, įsteigė viešąją biblioteką. 1921 m., 1925–1926 m., 1934–1939 m. Klaipėdoje organizavo vadinamuosius „brandos kursus” lietuvininkų šeimų vaikams. Steigė lietuvių jaunimo, labdaros organizacijas, senelių prieglaudas, knygynus, bibliotekas. Lietuvių literatūros draugijos, Lietuvių mokslo draugijos narys. Daugelio lietuvių etnografinių parodų Mažosios Lietuvos miestuose ir Berlyne rengėjas. 1925–1933 m. Lietuvos evangelikų liuteronų konsistorijos prezidentas, priešinosi Klaipėdos krašto vokietinimui.
Vienas lietuvių gimnazijos Klaipėdoje įsteigimo iniciatorių, 1922–1924 m. – pirmasis jos direktorius. 1922 m. įkūrė „Aukuro”, 1924 m. – Klaipėdos krašto ir miesto muziejus, 1926 m. įsteigė Klaipėdos krašto Mokyklų draugiją. 1934 m. Klaipėdoje įsteigė kursus pamokslininkams, chorų vadovams rengti.
1925–1936 m. vienas Evangelikų teologijos fakulteto Kauno Vytauto Didžiojo universitete steigėjų, Teologijos fakulteto docentas, 1927–1928 m. fakulteto dekanas, iki 1936 m. Naujojo Įstatymo katedros vedėjas, nuo 1929 m. profesorius. 1933 m. Latvijos universiteto garbės daktaras.
1939 m. kovo 22 d. naciams okupavus Klaipėdos kraštą, nuo 1940 m. sausio mėn. gyveno Kretingoje. 1941 m. emigravo į Vokietiją, gyveno policijos prižiūrimas. 1994 m. jo palaikai perlaidoti priekuliškių kapinaitėse kaime.
1891–1893 m. bendradarbiavo „Varpe“, 1892–1994 m. – „Vienybėje lietuvninkų“. 1904–1931 m. leido ir redagavo „Sandoros“ organizacijos laikraštį „Pagalba“. „Sandoros“ biblioteka, apie 2100 vnt., testamentu užrašyta Laisvajai Lietuvai ir buvusi Valstybinėje Prūsijos kultūros paveldo bibliotekoje Berlyne, nuo 1997 m. saugoma Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.
Kūryba
Lietuviškoje ir vokiškoje spaudoje paskelbė straipsnių bažnytinėmis ir visuomeninėmis temomis. Parašė 25 knygas bei knygeles.
Bibliografija (pasirinktinai)
- Kritika raštų apie seniausią Lietuvos istoriją (1893 m.),
- Evangeliški surinkimai Prūsų Lietuvoje. (1905 m.),
- Lietuvos nusidavimai ir mūsų rašliava. (pirmoji Mažosios Lietuvos spaudos apžvalga, 1912 m.),
- Kristijonas Duonelaitis, jo gyvastis ir darbai. (1913 m.).
- Die litauisch-baltische Frage Archyvuota kopija 2020-09-22 iš Wayback Machine projekto.. (1915 m.)
- Lietuva – okupuotas kraštas, tauta ir jos dvasinės srovės (Litauen, das besetze Gebiet, sein Volk und dessen geistigen Strömungen; 1917 m.)
- Luteraus Knygutes atminimui pirm 400 Metų nusidavusio Vieros Czystyjimo parupino mieliems Broliams Lietuviams Kunigs Dr. Gaigalatis pagal D. Hennig surašytos. 1917. Išleistos kaštomis „Sandoros“ Knygų Kupczystės Klaipėdoje. Archyvuota kopija 2011-08-19 iš Wayback Machine projekto.
- Evangelikų liuteronų bažnyčia Lietuvoje (Die evangelische – lutherische Kirche in Litauen; 1929 m.)
- Lietuvos Evangelikų bažnytinio gyvenimo problemos (1935 m.)
- Atsiminimai. (apie Mažosios Lietuvos būtį, pastangas išlaikyti lietuvybę ir apie padėtį Klaipėdos krašte po 1923 m. sukilimo; 1998 m.)
Įvertinimas
- 1928 m. Gedimino 3 laipsnio ordinas
- 1930 m. Gedimino 2 laipsnio ordinas
- 1935 m. Latvijos 4 laipsnio Trijų žvaigždžių ordinas
Šaltiniai
- Albertas Juška. Vilius Gaigalaitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 325 psl.
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 141 psl.
Nuorodos
- Virtuali paroda, skirta Viliaus Gaigalaičio 140-osioms gimimo metinėms[neveikianti nuoroda]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilius Gaigalaitis, Kas yra Vilius Gaigalaitis? Ką reiškia Vilius Gaigalaitis?
Vilius GaigalaitisGime 1870 m rugsejo 27 d Naujiena vok Heydebruch Ragaines apskritisMire 1945 m lapkricio 30 d 75 metai Viurtembergas VokietijaVeikla Mazosios Lietuvos politinis visuomenes ir kulturos veikejas teologijos daktaras profesorius Alma mater Karaliauciaus universitetasVikiteka Vilius Gaigalaitis Vilius Gaigalaitis 1870 m rugsejo 27 d Naujienoje vok Heydebruch Ragaines apskritis 1945 m lapkricio 30 d Viurtembergo zeme Vokietija Mazosios Lietuvos politinis visuomenes ir kulturos veikejas evangeliku kunigas teologijos daktaras profesorius Klaipedos krasto direktorija 1923 m Is kaires į desine Vilius Gaigalaitis Erdmonas Simonaitis vadovas Kristupas LeksasBiografijaVidurinį moksla ejo ir 1892 1896 m Karaliauciaus ir Berlyno universitetuose studijavo teologija ir filosofija 1900 m Karaliauciaus universitete apgyne filosofijos daktaro disertacija apie Volfenbiutelio lietuviu postiles rankrastį vokieciu kalba isspausdintas 1900 1904 m Nuo 1900 m Evangeliku liuteronu kunigas 1900 1919 m kunigavo Ramuciu Priekules Katyciu parapijose kartu atliko ir mokyklu inspektoriaus pareigas dalyvavo politiniame gyvenime 1903 m 1908 m ir 1913 m Klaipedos ir Silutes lietuvininku isrinktas deputatu stengesi ginti lietuvininku reikalus rupinosi lietuviu kalbos issaugojimu jos islaikymu mokyklose ir baznyciose Ne karta buvo renkamas į Tilzes apskrities ir Klaipedos miesto seimelį Rase memorandumus del Klaipedos krasto atsiskyrimo nuo Vokietijos Per Pirmajį pasaulinį kara rupinosi Rusijos imperijos kariuomenes Mazojoje Lietuvoje paimtais belaisviais lietuviais 1915 m Berlyne isleistoje knygeleje Die litauisch baltische Frage siule kurti didlietuviu latviu buferine valstybe kuri galetu apsaugoti Vokietijos reicha nuo panslavizmo pavojaus 1918 m lapkricio 16 d isrinktas Tilzeje įkurtos Prusijos lietuviu tautines tarybos pirmininku taciau tebebudamas Prusijos landtago nariu siu pareigu greitai atsisake ir lapkricio 30 d Tilzes akto nepasirase Po Klaipedos krasto atskyrimo nuo Vokietijos uz lietuvybes gynima turejo pasitraukti į Kauna Kaip Lietuvos valstybes politikams gerai pazįstamas ir didelį autoriteta lietuvininku tarpe turejes veikejas 1920 m kooptuotas į Lietuvos Taryba 1919 1920 m dienrascio Lietuva redaktorius 1921 m buvo Lietuvos vyriausybes nusiustas į Londona tartis del Klaipedos krasto ateities 1922 m vadovavo Klaipedos krasto lietuviu delegacijai Ambasadoriu konferencijoje sprendusioje sio krasto likima Dalyvavo daugelio draugiju veikloje tarptautinese mokslinese konferencijose palaike rysius su kulturos ir mokslo zmonemis 1905 1939 m vadovavo krikscioniskai evangeliskai draugijai Sandora redagavo ir leido jos laikrastį Pagalba įsteige viesaja biblioteka 1921 m 1925 1926 m 1934 1939 m Klaipedoje organizavo vadinamuosius brandos kursus lietuvininku seimu vaikams Steige lietuviu jaunimo labdaros organizacijas seneliu prieglaudas knygynus bibliotekas Lietuviu literaturos draugijos Lietuviu mokslo draugijos narys Daugelio lietuviu etnografiniu parodu Mazosios Lietuvos miestuose ir Berlyne rengejas 1925 1933 m Lietuvos evangeliku liuteronu konsistorijos prezidentas priesinosi Klaipedos krasto vokietinimui Vienas lietuviu gimnazijos Klaipedoje įsteigimo iniciatoriu 1922 1924 m pirmasis jos direktorius 1922 m įkure Aukuro 1924 m Klaipedos krasto ir miesto muziejus 1926 m įsteige Klaipedos krasto Mokyklu draugija 1934 m Klaipedoje įsteige kursus pamokslininkams choru vadovams rengti 1925 1936 m vienas Evangeliku teologijos fakulteto Kauno Vytauto Didziojo universitete steigeju Teologijos fakulteto docentas 1927 1928 m fakulteto dekanas iki 1936 m Naujojo Įstatymo katedros vedejas nuo 1929 m profesorius 1933 m Latvijos universiteto garbes daktaras 1939 m kovo 22 d naciams okupavus Klaipedos krasta nuo 1940 m sausio men gyveno Kretingoje 1941 m emigravo į Vokietija gyveno policijos priziurimas 1994 m jo palaikai perlaidoti priekuliskiu kapinaitese kaime 1891 1893 m bendradarbiavo Varpe 1892 1994 m Vienybeje lietuvninku 1904 1931 m leido ir redagavo Sandoros organizacijos laikrastį Pagalba Sandoros biblioteka apie 2100 vnt testamentu uzrasyta Laisvajai Lietuvai ir buvusi Valstybineje Prusijos kulturos paveldo bibliotekoje Berlyne nuo 1997 m saugoma Lietuvos nacionalineje M Mazvydo bibliotekoje KurybaAtminimo lenta Zukuose Lietuviskoje ir vokiskoje spaudoje paskelbe straipsniu baznytinemis ir visuomeninemis temomis Parase 25 knygas bei knygeles Bibliografija pasirinktinai Kritika rastu apie seniausia Lietuvos istorija 1893 m Evangeliski surinkimai Prusu Lietuvoje 1905 m Lietuvos nusidavimai ir musu rasliava pirmoji Mazosios Lietuvos spaudos apzvalga 1912 m Kristijonas Duonelaitis jo gyvastis ir darbai 1913 m Die litauisch baltische Frage Archyvuota kopija 2020 09 22 is Wayback Machine projekto 1915 m Lietuva okupuotas krastas tauta ir jos dvasines sroves Litauen das besetze Gebiet sein Volk und dessen geistigen Stromungen 1917 m Luteraus Knygutes atminimui pirm 400 Metu nusidavusio Vieros Czystyjimo parupino mieliems Broliams Lietuviams Kunigs Dr Gaigalatis pagal D Hennig surasytos 1917 Isleistos kastomis Sandoros Knygu Kupczystes Klaipedoje Archyvuota kopija 2011 08 19 is Wayback Machine projekto Evangeliku liuteronu baznycia Lietuvoje Die evangelische lutherische Kirche in Litauen 1929 m Lietuvos Evangeliku baznytinio gyvenimo problemos 1935 m Atsiminimai apie Mazosios Lietuvos butį pastangas islaikyti lietuvybe ir apie padetį Klaipedos kraste po 1923 m sukilimo 1998 m Įvertinimas1928 m Gedimino 3 laipsnio ordinas 1930 m Gedimino 2 laipsnio ordinas 1935 m Latvijos 4 laipsnio Triju zvaigzdziu ordinasSaltiniaiAlbertas Juska Vilius Gaigalaitis Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 325 psl Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 141 psl NuorodosVirtuali paroda skirta Viliaus Gaigalaicio 140 osioms gimimo metinems neveikianti nuoroda