Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Egėjo civilizacija dar vadinama Kretos Mikėnų civilizacija Minojine Mikėnų civilizacija senovinė civilizacija klestėjusi
Egėjo civilizacija
Egėjo civilizacija, dar vadinama Kretos-Mikėnų civilizacija, Minojine-Mikėnų civilizacija – senovinė civilizacija, klestėjusi II tūkst. pr. m. e. Balkanų pusiasalio pietuose ir Egėjo jūros salose. Tai – ankstyviausias Graikijos istorijos laikotarpis.
| Senovės civilizacija: Egėjo civilizacija (Keftiu) |
| Raštas: |
| , , |
Geografija
Pietinė Balkanų pusiasalio dalis yra suskirstyta į galybę geografinių vienetų. Susisiekimas tarp jų yra trukdomas stačių kalnų. Uždaras teritorijas sudaro Tesalijos lygumos, Bojotija, Atika, Lakonika. Susisiekimo keliais buvo daugiausia į rytus nukreiptos upių vagos. Smarkiai išraižyta Egėjo jūros pakrantė, salų „tiltai“ iki pat Mažosios Azijos ir Kretos sudarė palankias sąlygas prekybiniams ir kultūriniams mainams su Rytais.
Istorija
| Senovės Graikijos istorija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų kultūra |
| Mino civilizacija |
| Mikėnų kultūra |
| Graikijos tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis: |
| regionai, , kolonijos |
| Klasikinis laikotarpis: |
| Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l. |
| Makedonijos imperija () |
| Helenizmas |
| Antipatridai, Antigonidai, Epyras, , |
| Romos imperija: |
| Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika |
| Graikijos istorija |
Priešistorė
Pietų Graikijos akmens amžiaus gyvenseną atspindi įspūdingi archeologinių kasinėjimų Franchthi oloje duomenys , kurių metu buvo aptikta daug įvairių radinių, o netrukus sudaryta ir 24 gyvūnų bei žmonių figūrėlių kolekcija – antroji pagal didumą po Korinto kolekcijos. Dvi iš figūrėlių priskirtos , 11 – , 6 – ir 4 – . 7-ame tūkstantmetyje pr. m. e. Graikijos teritorijoje gyveno ne tik piemenys ir žemdirbiai auginę vynuoges ir alyvas, bet ir jūreiviai-žvejai, plaukioję apie 100 km į salas obsidiano įrankiams pargabenti.
Pirmieji Graikijos gyventojai kartais vadinami . Į Balkanų regioną iš šiaurės atsikėlus indoeuropiečiams (tarp jų – achajai) 3-2 tūkstantmetyje pr. m. e. Graikijoje susidarė sudėtingesnė ir labiau hierarchiška visuomenės struktūra. Paplinta metalo naudojimas, išrandamos naujos žemdirbystės ir navigacijos technologijos. Indoeuropiečiams priskiriami žmonės atvyko su savo kalba ir papročiu įtvirtinti gyvenvietes.
Kikladų kultūra
Mino civilizacija
Mino civilizacija – priešheleninė bronzos amžiaus civilizacija Kretoje ir Egėjo jūroje, klestėjusi maždaug 2700-1450 m. pr. m. e. Vėliau jų kultūrą nustelbė Mikėnų kultūra, užpuolusi minojiečius. Sprendžiant iš Mino dailės, Mino kultūrai būdinga matriarchatinė visuomenė ir deivės garbinimas.
Terminą „Minas“ sukūrė britų archeologas seras Arturas Evansas, remdamasis mitiniu karaliumi Minu, siejamu su labirintu, kuris, kaip nustatė Evansas, yra ne kas kitas kaip . Įmanoma, nors neįrodyta, kad Minas iš tikrųjų buvo minojiečių valdovo titulas.
Kreta buvo jūrinio susisiekimo tarp Egipto, Mažosios Azijos ir Graikijos centre. Greičiausia dėl to labiausiai apgyvendintos buvo rytinė ir centrinė salos dalis.
Mikėnų kultūra
Mikėnų kultūra yra Vėlyvoji graikų bronzos amžiaus kultūra. Ji truko nuo graikų atvykimo prie Egėjo jūros 1600 m. pr. m. e. iki civilizacijos žlugimo 1100 m. pr. m. e. Mikėnų kultūra yra fonas Homero epams ir graikų mitologijai. Kultūros pavadinimas kilo nuo Mikėnų archeologinės vietos šiaurės rytų Agrolyje, Peloponese, Pietų Graikijoje. Atėnai, Pylas, Tėbai ir Tirintas buvo kiti svarbūs laikotarpio miestai.
Visuomenę valdė karių aristokratija. Apie 1400 m. pr. m. e. mikėniečiai užvaldė Kretą, Mino kultūros centrą, ir iš jos perėmė raštą vadinamą . Vėliau jie sukūrė .
Apie 1100 m. pr. m. e. civilizacija žlugo, daugelis miestų buvo nusiaubti ir prasidėjo Tamsieji amžiai. Tuo metu Graikijoje sumažėjo gyventojų ir išnyko raštingumas. Graikai šį nuosmukį priskyrė dorėnų invazijai, nors tam yra mažai įrodymų.
Nuorodos
- http://www.indiana.edu/~archaeol/franchthi/franchthi.html Archyvuota kopija 2006-04-24 iš Wayback Machine projekto. (žr.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Egėjo civilizacija, Kas yra Egėjo civilizacija? Ką reiškia Egėjo civilizacija?
Egejo civilizacija dar vadinama Kretos Mikenu civilizacija Minojine Mikenu civilizacija senovine civilizacija klestejusi II tukst pr m e Balkanu pusiasalio pietuose ir Egejo juros salose Tai ankstyviausias Graikijos istorijos laikotarpis Senoves civilizacija Egejo civilizacija Keftiu Rastas GeografijaPietine Balkanu pusiasalio dalis yra suskirstyta į galybe geografiniu vienetu Susisiekimas tarp ju yra trukdomas staciu kalnu Uzdaras teritorijas sudaro Tesalijos lygumos Bojotija Atika Lakonika Susisiekimo keliais buvo daugiausia į rytus nukreiptos upiu vagos Smarkiai israizyta Egejo juros pakrante salu tiltai iki pat Mazosios Azijos ir Kretos sudare palankias salygas prekybiniams ir kulturiniams mainams su Rytais IstorijaSenoves Graikijos istorijaEgejo civilizacija Kikladu kulturaMino civilizacijaMikenu kulturaGraikijos tamsieji amziaiArchajinis laikotarpis regionai kolonijosKlasikinis laikotarpis Persu karai gt Delo l gt Peloponeso l gt Tebu h gt Korinto l Makedonijos imperija HelenizmasAntipatridai Antigonidai Epyras Romos imperija Achaja Makedonija Epyras Kreta ir KirenaikaGraikijos istorijaPriesistore Pietu Graikijos akmens amziaus gyvensena atspindi įspudingi archeologiniu kasinejimu Franchthi oloje duomenys kuriu metu buvo aptikta daug įvairiu radiniu o netrukus sudaryta ir 24 gyvunu bei zmoniu figureliu kolekcija antroji pagal diduma po Korinto kolekcijos Dvi is figureliu priskirtos 11 6 ir 4 7 ame tukstantmetyje pr m e Graikijos teritorijoje gyveno ne tik piemenys ir zemdirbiai augine vynuoges ir alyvas bet ir jureiviai zvejai plaukioje apie 100 km į salas obsidiano įrankiams pargabenti Pirmieji Graikijos gyventojai kartais vadinami Į Balkanu regiona is siaures atsikelus indoeuropieciams tarp ju achajai 3 2 tukstantmetyje pr m e Graikijoje susidare sudetingesne ir labiau hierarchiska visuomenes struktura Paplinta metalo naudojimas israndamos naujos zemdirbystes ir navigacijos technologijos Indoeuropieciams priskiriami zmones atvyko su savo kalba ir paprociu įtvirtinti gyvenvietes Kikladu kultura Pagrindinis straipsnis Kikladu kultura Mino civilizacija Pagrindinis straipsnis Mino civilizacija Gyvaciu deive ar zyne atliekanti rituala Vidurinysis Mino laikotarpis Mino civilizacija prieshelenine bronzos amziaus civilizacija Kretoje ir Egejo juroje klestejusi mazdaug 2700 1450 m pr m e Veliau ju kultura nustelbe Mikenu kultura uzpuolusi minojiecius Sprendziant is Mino dailes Mino kulturai budinga matriarchatine visuomene ir deives garbinimas Termina Minas sukure britu archeologas seras Arturas Evansas remdamasis mitiniu karaliumi Minu siejamu su labirintu kuris kaip nustate Evansas yra ne kas kitas kaip Įmanoma nors neįrodyta kad Minas is tikruju buvo minojieciu valdovo titulas Kreta buvo jurinio susisiekimo tarp Egipto Mazosios Azijos ir Graikijos centre Greiciausia del to labiausiai apgyvendintos buvo rytine ir centrine salos dalis Mikenu kultura Pagrindinis straipsnis Mikenu kultura Mikenu kultura yra Velyvoji graiku bronzos amziaus kultura Ji truko nuo graiku atvykimo prie Egejo juros 1600 m pr m e iki civilizacijos zlugimo 1100 m pr m e Mikenu kultura yra fonas Homero epams ir graiku mitologijai Kulturos pavadinimas kilo nuo Mikenu archeologines vietos siaures rytu Agrolyje Peloponese Pietu Graikijoje Atenai Pylas Tebai ir Tirintas buvo kiti svarbus laikotarpio miestai Visuomene valde kariu aristokratija Apie 1400 m pr m e mikenieciai uzvalde Kreta Mino kulturos centra ir is jos pereme rasta vadinama Veliau jie sukure Apie 1100 m pr m e civilizacija zlugo daugelis miestu buvo nusiaubti ir prasidejo Tamsieji amziai Tuo metu Graikijoje sumazejo gyventoju ir isnyko rastingumas Graikai sį nuosmukį priskyre dorenu invazijai nors tam yra mazai įrodymu Nuorodoshttp www indiana edu archaeol franchthi franchthi html Archyvuota kopija 2006 04 24 is Wayback Machine projekto zr