Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rumelijos ejaletas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Rumelijos ejaletas (osmanų turkų kalba: Eyālet-i Rūmēlī, turk. Rumeli Eyaleti) buvo Osmanų imperijos teritorinis administracinis vienetas (ejaletas), oficialiai įkurtas 1362 m. Ilgą laiką jis buvo didžiausias ir svarbiausias imperijos ejaletas Balkanuose.
| Rumelijos ejaletas ایالت روم ایلی Eyālet-i Rūmēlī | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Ejaletas 1609 m. | ||||
| Valstybė | Osmanų imperija | |||
| Administracinis centras | Edirnė (iki 1520), Sofija (1520-1836), Bitola (po 1836) | |||
| beilerbėjus | Rumelijos beilerbėjus | |||
| Gyventojų | 2,700,000 (1844) | |||
| Plotas | 48,907 km² (1844) | |||
Raida
Ejaletas buvo vienas iš dviejų pirmųjų Osmanų imperijos administracinių vienetų, į kuriuos sudalinta imperija administracinės reformos metu 1365. Jis apėmė visas Osmanų valdas Balkanų pusiasalyje, kurios iki 1389 m. išsiplėtė nuo siauro pajūrio ruožo į nemažą teritoriją dabartinėje Europinėje Turkijos dalyje, pietų Bulgarijoje, pietų Serbijoje, Makedonijoje. Ejaleto sostine tapo Edirnė, kuri buvo ir visos imperijos sostinė.
XIV a. pabaigoje ir XV a. ejaletas sparčiai plėtėsi, Osmanams vykdant užkariavimus. Prie jo prijungta Antroji Bulgarijos imperija, Prilepo karalystė (1395), Velbuždo despotija (1395). 1444 m. prijungta , 1459 m. Serbijos despotija ir Osmanų valdos pasiekė Dunojų, 1463 m. inkorporuota Bosnijos karalystė, 1479 m. – . Tokiu būdu XV a. pabaigoje Ejaleto teritorija apėmė visus Balkanus iki Dunojaus šiaurėje, išskyrus kai kurias vakarinės pakrantės dalis, kur viešpatavo Jūrinė Venecija. Tuo metu sandžakų skaičius jame išaugo iki 33 vienetų.
Ejaleto teritorijos tapo per didelės efektyviai administracijai, kas lėmė naujų ejaletų atskyrimą. 1533 m. pietinėje Graikijoje, Jonijos jūros salose ir Anatolijos vakarinėje pakrantėje suformuotas , 1541 m. dalis teritorijų buvo prijungtos prie naujo , 1580 m. šiaurės vakarinės teritorijos tapo , 1593 m. Juodosios jūros vakarinės pakrantės – , 1670 m. pietinės teritorijos – . Po visų atskyrimų, XVIII a. pradžioje sandžakų ejalete liko 18.
XVIII a. Sofiją, kaip administracinį centrą keitė Monastiras, kuriame reziduodavo beilerbėjai. 1815 m. iš šiaurės rytinių dalių sudormuota autonomiška Serbijos karalystė. 1836 m. ejaletas buvo padalintas į tris dalis, nuo jo atskiriant ir ejaletus. Likęs trečdalis su administraciniu centru Monastire liko funkcionuoti kaip Rumelijos ejaletas iki 1867 m. Jame bebuvo 3 sandžakai: Iskenderijos, Ohrio, ir Kesrijos. Administracinės reformos metu jis perorganizuotas į .
Sandžakai
Toliau pateikiamas ejaleto sandžakų sąrašas, sudarytas valdant Suleimanui Puikiajam (1520–1566), didžiausio ejaleto išsiplėtimo laikais:
- Paša-sandžakas (Monastiras)
- Čigonų sandžakbėjus
- Kirk Kiliso musulmonų sandžakbėjus
- sandžakbėjus
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rumelijos ejaletas, Kas yra Rumelijos ejaletas? Ką reiškia Rumelijos ejaletas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rumelijos ejaletas osmanu turku kalba Eyalet i Rumeli turk Rumeli Eyaleti buvo Osmanu imperijos teritorinis administracinis vienetas ejaletas oficialiai įkurtas 1362 m Ilga laika jis buvo didziausias ir svarbiausias imperijos ejaletas Balkanuose Rumelijos ejaletas ایالت روم ایلی Eyalet i Rumeli 1365 1867Ejaletas 1609 m Valstybe Osmanu imperijaAdministracinis centras Edirne iki 1520 Sofija 1520 1836 Bitola po 1836 beilerbejus Rumelijos beilerbejusGyventoju 2 700 000 1844 Plotas 48 907 km 1844 RaidaEjaletas buvo vienas is dvieju pirmuju Osmanu imperijos administraciniu vienetu į kuriuos sudalinta imperija administracines reformos metu 1365 Jis apeme visas Osmanu valdas Balkanu pusiasalyje kurios iki 1389 m issiplete nuo siauro pajurio ruozo į nemaza teritorija dabartineje Europineje Turkijos dalyje pietu Bulgarijoje pietu Serbijoje Makedonijoje Ejaleto sostine tapo Edirne kuri buvo ir visos imperijos sostine XIV a pabaigoje ir XV a ejaletas sparciai pletesi Osmanams vykdant uzkariavimus Prie jo prijungta Antroji Bulgarijos imperija Prilepo karalyste 1395 Velbuzdo despotija 1395 1444 m prijungta 1459 m Serbijos despotija ir Osmanu valdos pasieke Dunoju 1463 m inkorporuota Bosnijos karalyste 1479 m Tokiu budu XV a pabaigoje Ejaleto teritorija apeme visus Balkanus iki Dunojaus siaureje isskyrus kai kurias vakarines pakrantes dalis kur viespatavo Jurine Venecija Tuo metu sandzaku skaicius jame isaugo iki 33 vienetu Ejaletas 1850 m Ejaleto teritorijos tapo per dideles efektyviai administracijai kas leme nauju ejaletu atskyrima 1533 m pietineje Graikijoje Jonijos juros salose ir Anatolijos vakarineje pakranteje suformuotas 1541 m dalis teritoriju buvo prijungtos prie naujo 1580 m siaures vakarines teritorijos tapo 1593 m Juodosios juros vakarines pakrantes 1670 m pietines teritorijos Po visu atskyrimu XVIII a pradzioje sandzaku ejalete liko 18 XVIII a Sofija kaip administracinį centra keite Monastiras kuriame reziduodavo beilerbejai 1815 m is siaures rytiniu daliu sudormuota autonomiska Serbijos karalyste 1836 m ejaletas buvo padalintas į tris dalis nuo jo atskiriant ir ejaletus Likes trecdalis su administraciniu centru Monastire liko funkcionuoti kaip Rumelijos ejaletas iki 1867 m Jame bebuvo 3 sandzakai Iskenderijos Ohrio ir Kesrijos Administracines reformos metu jis perorganizuotas į SandzakaiToliau pateikiamas ejaleto sandzaku sarasas sudarytas valdant Suleimanui Puikiajam 1520 1566 didziausio ejaleto issipletimo laikais Pasa sandzakas Monastiras Cigonu sandzakbejus Kirk Kiliso musulmonu sandzakbejus sandzakbejus