Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Mikėnų kultūra paskutinė bronzos amžiaus fazė Graikijoje ji buvo Homero epų kitos Senovės Graikijos literatūros ir mitų
Mikėnų kultūra
Mikėnų kultūra − paskutinė bronzos amžiaus fazė Graikijoje, ji buvo Homero epų, kitos Senovės Graikijos literatūros ir mitų fonas. Mikėnų kultūros pavadinimas kilo iš Mikėnų archeologinės vietovės šiaurės rytų Argolyje, Peloponese Pietų Graikijoje.
| Senovės Graikijos istorija |
| Egėjo civilizacija: |
| Kikladų kultūra |
| Mino civilizacija |
| Mikėnų kultūra |
| Graikijos tamsieji amžiai |
| Archajinis laikotarpis: |
| regionai, , kolonijos |
| Klasikinis laikotarpis: |
| Persų karai > Delo l. > Peloponeso l. > Tėbų h. > Korinto l. |
| Makedonijos imperija () |
| Helenizmas |
| Antipatridai, Antigonidai, Epyras, , |
| Romos imperija: |
| Achaja, Makedonija, Epyras, Kreta ir Kirenaika |
| Graikijos istorija |
Apžvalga
Mikėnų kultūra klestėjo 1450−1100 m. pr. m. e. Jai sunykus, apie 1050 m. pr. m. e. prasidėjo Senovės Graikijos Tamsieji amžiai. Spėjama, kad nuosmukį sukėlė dorėnų invazija, nors dabar daug archeologų ir istorikų abejoja, ar tokia invazija galėjo įvykti. Manoma, kad Mikėnų civilizaciją 1200 m. pr. m. e. sunaikino išsiveržęs ugnikalnis. Svarbiausi Mikėnų kultūros centrai buvo Mikėnai ir Tirintas Argolyje, Mesenėje, Atėnai Atikoje, Tėbai ir Orchomenas Beotijoje, Tesalijoje. Kretoje mikėniečiai buvo užėmę griuvėsius. Be to, buvo kultui svarbios vietos, tokios kaip Lerna, dažniausiai namų šventovių formoje. Mikėniečių gyvenviečių randama Egėjo jūros salose, Mažojoje Azijoje ir net Kipre. Jų daiktai su rasti net Vokietijoje.
Mikėnų kultūroje dominavo karių aristokratija. Apie 1400 m. pr. m. e. mikėniečiai užvaldė Kretą, Mino kultūros centrą, ir iš ten perėmė vieną iš raštų, vadinama . Vėliau pradėtas naudoti linijinis B raštas, kuriuo rasta mikėnų kalbos užrašų.
Mikėniečiai ne tik užvaldė Kretą, bet ir pagal legendą dukart nugalėjo Troją, stiprų miestą-valstybę, kuri varžėsi su Mikėnais. Trojos ir Trojos karo egzistavimas neįrodytas. 1876 m. vokiečių archeologas Henrikas Šlymanas atkasė griuvėsius Mažojoje Azijoje (dabar Turkija) ir teigė, kad tai Troja. Vieni tvirtina, kad griuvėsiai neatitinka Homero aprašymo, kiti su jais nesutinka.
Visuomenė
Mikėnų visuomenėje buvo dvi laisvų žmonių grupės. Tai karaliaus palyda, kuri padėjo jam valdyti kraštą rūmuose ir žmonės da-mo (demos), kurie gyveno bendruomenėmis, buvo sekami karaliaus agentų, atlikinėjo pareigas ir mokėjo mokesčius rūmams. Būta vergų: do-e-ro (vyrų) ir do-e-ra (moterų). Tekstuose minima, kad jie dirbo tik rūmuose.
Ekonomika
Mikėnų kultūros ekonomika dvinarė: vieni dirbo rūmams, kiti buvo samdiniai. Bet niekas nedraudė rūmų pareigūnui turėti savo verslą.
Žemės ūkis
Pilo ir Knoso valstybėse žemė buvo padalinta į dvi dalis: ki-ti-me-na, rūmų žemė, ir ke-ke-me-na, bendruomenės žemė, kurią įdirbdavo ka-ma-na-e-we (liaudis). Mikėniečiai augino tradicinę „Viduržemio jūros trejybę“: javus, alyvmedžius ir vynuoges. Iš javų augino kviečius ir miežius. Iš alyvmedžių spausdavo alyvą ne tik maistui, bet ir naudojimui kaip kūno aliejų ir kvepalams. Be to, buvo auginamos vynuogės ir gaminamos kelios vyno rūšys. Taip pat auginami linai drabužiams, sezamas aliejui ir sodinami tokie medžiai kaip figmedis.
Iš gyvulių buvo auginamos avys ir ožkos. Karvės ir kiaulės rečiau sutinkamos. Arkliai buvo auginami tik karietoms traukti.
Pramonė
Amatininkų darbo organizavimas rūmų atveju gerai žinomas. Pilo archyvai rodo specializavimąsi, kiekvienas darbininkas turėjo savo vietą ir pareigas.
Tekstilė buvo vienas iš svarbiausių Mikėnų ekonomikos sektorių. Knoso lentelės atskleidžia visą grandinę nuo avių kirpimo iki gauto produkto sandėliavimo rūmuose, nurodomos darbininkų darbo sąlygos. Rūmuose dirbo apie 550 tekstilės darbininkų, o visam Knose apie 900. Identifikuota 15 tekstilės specialybių. Antras pagal populiarumą po vilnos buvo lino pluoštas.
Daug žinoma apie metalurgijos pramonę Pilo mieste, kur dirbo 400 žmonių. Metalas jiems buvo pristatomas toks, kad jie galėtų atlikti savo darbą: vidutiniškai 3,5 kg kalviui. Kita vertus nežinoma, kaip jiems buvo mokama. Knoso įrašuose teigiama, kad buvo gaminti kalavijai, bet daugiau nieko.
Išnašos
- Linear B in Germany [1] Archyvuota kopija 2016-08-30 iš Wayback Machine projekto.
- (Žr. Burkert Greek Religion p. 121 ir E. Meyer, RE Suppl. XIV, 813–15)
Taip pat skaitykite
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Mikėnų kultūra, Kas yra Mikėnų kultūra? Ką reiškia Mikėnų kultūra?
Mikenu kultura paskutine bronzos amziaus faze Graikijoje ji buvo Homero epu kitos Senoves Graikijos literaturos ir mitu fonas Mikenu kulturos pavadinimas kilo is Mikenu archeologines vietoves siaures rytu Argolyje Peloponese Pietu Graikijoje Senoves Graikijos istorijaEgejo civilizacija Kikladu kulturaMino civilizacijaMikenu kulturaGraikijos tamsieji amziaiArchajinis laikotarpis regionai kolonijosKlasikinis laikotarpis Persu karai gt Delo l gt Peloponeso l gt Tebu h gt Korinto l Makedonijos imperija HelenizmasAntipatridai Antigonidai Epyras Romos imperija Achaja Makedonija Epyras Kreta ir KirenaikaGraikijos istorijaLiutu vartai Mikenuose ApzvalgaMikenu kultura klestejo 1450 1100 m pr m e Jai sunykus apie 1050 m pr m e prasidejo Senoves Graikijos Tamsieji amziai Spejama kad nuosmukį sukele dorenu invazija nors dabar daug archeologu ir istoriku abejoja ar tokia invazija galejo įvykti Manoma kad Mikenu civilizacija 1200 m pr m e sunaikino issiverzes ugnikalnis Svarbiausi Mikenu kulturos centrai buvo Mikenai ir Tirintas Argolyje Meseneje Atenai Atikoje Tebai ir Orchomenas Beotijoje Tesalijoje Kretoje mikenieciai buvo uzeme griuvesius Be to buvo kultui svarbios vietos tokios kaip Lerna dazniausiai namu sventoviu formoje Mikenieciu gyvenvieciu randama Egejo juros salose Mazojoje Azijoje ir net Kipre Ju daiktai su rasti net Vokietijoje Pagrindiniai Mikenu kulturos miestai Graikijoje Mikenu kulturoje dominavo kariu aristokratija Apie 1400 m pr m e mikenieciai uzvalde Kreta Mino kulturos centra ir is ten pereme viena is rastu vadinama Veliau pradetas naudoti linijinis B rastas kuriuo rasta mikenu kalbos uzrasu Mikenieciai ne tik uzvalde Kreta bet ir pagal legenda dukart nugalejo Troja stipru miesta valstybe kuri varzesi su Mikenais Trojos ir Trojos karo egzistavimas neįrodytas 1876 m vokieciu archeologas Henrikas Slymanas atkase griuvesius Mazojoje Azijoje dabar Turkija ir teige kad tai Troja Vieni tvirtina kad griuvesiai neatitinka Homero aprasymo kiti su jais nesutinka VisuomeneMikenieciu laidojimo kauke vadinama Agamemnono kauke pavadino Henrikas Slymanas Mikenu visuomeneje buvo dvi laisvu zmoniu grupes Tai karaliaus palyda kuri padejo jam valdyti krasta rumuose ir zmones da mo demos kurie gyveno bendruomenemis buvo sekami karaliaus agentu atlikinejo pareigas ir mokejo mokescius rumams Buta vergu do e ro vyru ir do e ra moteru Tekstuose minima kad jie dirbo tik rumuose EkonomikaMikenu kulturos ekonomika dvinare vieni dirbo rumams kiti buvo samdiniai Bet niekas nedraude rumu pareigunui tureti savo versla Zemes ukis Pilo ir Knoso valstybese zeme buvo padalinta į dvi dalis ki ti me na rumu zeme ir ke ke me na bendruomenes zeme kuria įdirbdavo ka ma na e we liaudis Mikenieciai augino tradicine Vidurzemio juros trejybe javus alyvmedzius ir vynuoges Is javu augino kviecius ir miezius Is alyvmedziu spausdavo alyva ne tik maistui bet ir naudojimui kaip kuno alieju ir kvepalams Be to buvo auginamos vynuoges ir gaminamos kelios vyno rusys Taip pat auginami linai drabuziams sezamas aliejui ir sodinami tokie medziai kaip figmedis Is gyvuliu buvo auginamos avys ir ozkos Karves ir kiaules reciau sutinkamos Arkliai buvo auginami tik karietoms traukti Pramone Amatininku darbo organizavimas rumu atveju gerai zinomas Pilo archyvai rodo specializavimasi kiekvienas darbininkas turejo savo vieta ir pareigas Tekstile buvo vienas is svarbiausiu Mikenu ekonomikos sektoriu Knoso lenteles atskleidzia visa grandine nuo aviu kirpimo iki gauto produkto sandeliavimo rumuose nurodomos darbininku darbo salygos Rumuose dirbo apie 550 tekstiles darbininku o visam Knose apie 900 Identifikuota 15 tekstiles specialybiu Antras pagal populiaruma po vilnos buvo lino pluostas Daug zinoma apie metalurgijos pramone Pilo mieste kur dirbo 400 zmoniu Metalas jiems buvo pristatomas toks kad jie galetu atlikti savo darba vidutiniskai 3 5 kg kalviui Kita vertus nezinoma kaip jiems buvo mokama Knoso įrasuose teigiama kad buvo gaminti kalavijai bet daugiau nieko IsnasosLinear B in Germany 1 Archyvuota kopija 2016 08 30 is Wayback Machine projekto Zr Burkert Greek Religion p 121 ir E Meyer RE Suppl XIV 813 15 Taip pat skaitykiteGraikijos istorija