Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Justinianas IBizantijos imperatoriusJustinianų dinastijaGimė 482 m gegužės 11 d Mirė 565 m lapkričio 14 d 83 metai Tėvas
Justinianas I
| Justinianas I | |
|---|---|
| Bizantijos imperatorius | |
| Justinianų dinastija | |
| Gimė | 482 m. gegužės 11 d. |
| Mirė | 565 m. lapkričio 14 d. (83 metai) |
| Tėvas | Savatijus |
| Motina | Vigilantija |
| Sutuoktinis (-ė) | Teodora |
| Bizantijos imperatorius | |
| Valdė | 527 m. - 565 m. (~38 metai) |
| Pirmtakas | |
| Įpėdinis | |
| Vikiteka | Justinianas I |
Justinianas (taip pat Justinianas I ir Justinianas I Didysis; lot.: Flavius Petrus Sabbatius Justinianus, graik.: Φλάβιος Πέτρος Σαββάτιος Ιουστινιανός; 482 m. gegužės 11 d. Tauresiume – 565 m. lapkričio 14 d. Konstantinopolyje) – Rytų Romos imperijos imperatorius, valdęs nuo 527 m. iki savo mirties 565 m. Stačiatikių bažnyčia jį laiko šventuoju Justinianu Imperatoriumi.
Dažnai laikomas žymiausiu Bizantijos imperijos imperatoriumi arba paskutiniu didžiu Romos imperatoriumi. Jo ilgas valdymo laikotarpis ženklina pereinamąjį laikotarpį tarp antikinės Romos imperijos ir viduramžių Bizantijos imperijos. Jam valdant įvyko keli su Antikos pabaiga siejami įvykiai - 529 m. buvo uždaryta neoplatonistų filosofų mokykla Atėnuose, o 542 m. faktiškai panaikinta Senovės Romos konsulų pareigybė.
Justinianas buvo paskutinis imperatorius, kuris bandė atkurti vienybę ir Romos imperijos universalųjį statusą. Tai paskatino jį imtis ekspansinių karų Italijoje ir Afrikoje prieš ostgotus ir vandalus, prisijungti didelę dalį 476 m. žlugusios Vakarų Romos imperijos, kuri buvo patekusi į germanų rankas. Tuo pačiu metu Justinianui Rytuose teko sunkios ir permainingos kovos su persų Sasanidų imperija. Šalia karinių žygių Justinianas ėmėsi imperijos valdymo reorganizavimo ir didelio masto romėnų teisės kodifikacijos (Codex Justinianus). Pats būdamas labai dievobaimingas daug dėmesio skyrė bažnytiniams reikalams, krikščionybės įtvirtinimui imperijoje.
Imperatoriaus valdžios perėmimas nebuvo visiškai sklandus, jam teko išgyventi Nikos maištą, tačiau Justiniamui pavyko įsitvirtinti soste ir imtis aktyvios užkariaujamosios politikos, ambicingo, bet tik iš dalies pavykusio renovatio imperii ar "imperijos atkūrimo" plano.
Justiniano valdymą galima padalinti į du periodus. Nuo 527 m. iki 540 m. jį lydėjo sėkmė, pergalės buvo realios greitos ir turinčios didelį poveikį. Antrasis jo valdymo laikotarpis buvo komplikuotesnis. Imperijos sienos buvo puolamos, o naujieji užkariavimai, ypač Italijoje, pakibo ant plauko. Visgi visuose frontuose pavyko ištaisyti padėtį ir Justiniamo mirties metu Rytų Romos imperija buvo pasiekusi savo didžiausią teritorinį išsiplėtimą.
Svarbiausias to laikotarpio šaltinis apie Justiniano valdymo laikotarpį yra istoriko Prokopijaus iš Cezarėjos, kuris giežtai kritikavo imperatoriaus politiką, darbai.
Biografija
Justinianas I gimė apie 482 m. Tauresiume (dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybėje, Šiaurės Makedonijoje), nedidelėje Rytų Romos imperijos provincijos Dardanijos gyvenvietėje, greičiausiai ilyrų ar trakų kilmės valstiečio Sabbatius šeimoje, kurioje vyravo lotynų kalba ir kultūra. Prokopijus iš Cezarėjos prikiša imperatoriui, kad jis kalbėjęs prasta graikų kalba, nors Justinianas buvo apsiskaitęs ir išsilavinęs.
Kuklios kilmės jaunuolis daug pasiekė savo dėdės imperatoriaus Justino I dėka. Justiniano motina Vigilantia buvo karvedžio , kuris nuo maždaug 470 m. sėkimingai kilo karjeros laiptais imperatoriaus Leono I, vėliau Zenono ir Anastasijaus kariuomenėje, sesuo. Bevaikis Justiniano dėdė jį pasiėmė į Konstantinopolį, kur jam buvo užtikrintas geras išsilavinimas. Justinui I tapus imperatoriumi 518 m. liepos 1 d. Justinianas tapo jo artimu patarėju. 520 m. Justinas sūnėną įsisūnijo (iš čia vardas Justinianus). Justinianas tapo imperatoriaus asmens sargybos (Scholae Palatinae) karininku, artimu patarėju ir galiausiai sosto paveldėtoju. Justinianas tapo palaikė Justino siekį atkurti santykius su Romos popiežiumi, kurie buvo pašliję valdant Anastasijui. 525 m. Justinianas gavo cezario titulą ir taip tapo oficialiu paveldėtoju. 527 m. balandžio 4 d. Justinianas tapo koimperatoriumi su augusto titulu. Jo žmona, buvusi aktorė Teodora, taip pat karūnuota auguste. Po Justino I mirties rugjūčio 1 d. tapo vienvaldžiu imperatoriumi.
529 m. kilus Nikos maištui vos išsilaikė soste, maištininkams buvo pavykę užimti didžiąją sostinės dalį. Imperatorius ir jo dvaras jau buvo susiruošę bėgti iš miesto, tačiau Justiniano žmonos Teodoros raginimu paskutinėmis jėgomis maištininkai buvo užpulti ir sumušti, apie 30 000 jų nužudyti.
524 ar 525 m. Justinianas susituokė su Teodora, kuri buvo kilusi ne iš kilmingos šeimos ir pasak kai kurių šaltinių darė didelę įtaką Justinianui. Vaikų Justinianas su Teodora neturėjo (mažiausiai vienas vaikas mirė iškart po gimimo). Justinianas turėjo daug sūnėnų; iš jų žymiausias buvo Germanas (Germanus), kuris buvo talentingas karvedys ir svarbus Justiniano patikėtinis.
Mirė 565 m. Konstantinopolyje, kur praleido beveik visą savo valdymo laikotarpį. Po imperatoriaus mirties, kuris nebuvo paskyręs koimperatoriaus, grėsė kova tarp jo dviejų sūnėnų, kurių abiejų vardas buvo Justinas: generolo Justino, kuris buvo prieš tai minėto Germano sūnus ir dvaro vadovo, vėlesniojo imperatoriaus Justino II. Laimėjo pastarasis, kuris savo varžovą greitai po sosto užėmimo nužudė.
Pasak įvykio liudininko Niketas Choniates Justiniano kapas Apaštalų bažnyčioje 1204 m. buvo išplėštas kryžiuočių. Imperatoriaus palaikai esą buvo neįprastai gerai išsilaikę.
Užsienio politika
Karai su Persija
Justinianui I užėmus sostą tebevyko karas su Persija prie Eufrato upės. Persijos karaliui Kavadui I 531 m. rugsėjį mirus, buvo sudarytos paliaubos. Su Kavado I įpėdiniu Chosrovu I 532 m. pavyko sudaryti Amžinąją taiką, kuri leido nukreipti dėmesį į Vakarus.
Kai 532 m. sudaryta "Amžinoji taika" su Persija sužlugo praėjus tik 7 metams Justinianas I tęsė Persijos karą, kurio sėkmė buvo permaininga.
Karai su germanais
Po dėdės mirties Justinianas I ėmėsi ambicingo Romos imperijos ir jos galybės atkūrimo plano. Dėl bandymo atkurti imperiją XX a. vidurio bibliografijoje Justinianas kartais vadinamas "paskutiniu romėnu". Justinianui pavyko užkariauti dalį žlugusios Vakarų Romos imperijos teritorijos. 533-534 m. jo generolas Belisarijus užkariavo Vandalų karalystę Šiaurės Afrikoje. 535-552 m. Belisarius, Narsesas ir kiti generolai sutriuškino Ostrogotų karalystę, užimdami Dalmatiją, Siciliją, Sardiniją, Korsiką, Italiją ir Romą, po to kai šias teritorijas daugiau nei pusę amžiaus valdė ostrogotai. Prefektas Liberijus užkariavo Iberijos pusiasalio pietinę dalį, kur buvo įkurta Spanijos provincija. Šie užkariavimai nebuvo ilgalaikiai ir daugelis teritorijų po Justiniano I mirties buvo prarastos.
Šiomis kampanijomis imperija atkūrė vakarinės Viduržemio jūros dalis kontrolę, o tai imperijos metines pajamas padidino daugiau nei milijonu solidų. Atkariauti Galijos ir šiaurės vakarų Ispanijos nepavyko dėl įnirtingo naujųjų germanų valdovų priešinimosi.
Justiniano valdymo metu buvo užkariauti zanai, gyvenę rytinėje Juodosios jūros pakrantėje, teritorija, kuri niekada iki tol nebuvo valdyta romėnų.
Valdymas ir reformos
Justinianas stiprino imperiją iš vidaus, centralizavo, paprastino valdymą, plėtė valdymo aparatą. Valdė tvirta ranka, priėmė autokratoriaus titulą. Imperatoriaus figūra valdant Justinianui imta sakralizuoti. Taip buvo sunaikinti paskutiniai principato sukurtos fikcijos, esą imperatorius tesąs tik primus inter pares, likučiai.
Jo valdymo metu augo prekyba, buvo sukurtos naujos pramonės šakos, šilko gamyba.
Imperatorius sudarė teisininkų ir mokslininkų komisiją, kuri turėjo modernizuoti ir sistematizuoti Romos teisę. komisijai vadovavo teisininkas Tribonianas. 535 m. buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas Corpus iuris civilis, romėnų teisės kompiliacija, kuri iki šiol laikoma civilinės teisės pagrindu.
Imperatorius prisidėjo prie kultūros vystymosi, jo valdymo metu iškilo daug žymių istorikų ir rašytojų.
Justiniano epochos klestėjimui didelį smūgį sudavė maro epidemija, nusiaubusi Rytų Romos imperiją ir visą Viduržemio jūros regioną.
Statybos ir infrastruktūros plėtra
Prisidėjo prie Bizantijos meno suklestėjimo, iniciavo daugelio statinių, tarp jų Šv. Sofijos bazilikos Konstantinopolyje, statybas.
Veikla religijos sferoje
Šalia siekio atkurti universaliąją Romos imperiją jis bandė suvienyti ir krikščionis į universaliąją Bažnyčią. Aktyviai kovojo su religiniais disidentais, kartais prievarta, kartais dialogu, ypač su monofizitais, nors tai jam ne visada sekėsi. Justinianas siekė padidinti Bažnyčios autoritetą ir kovoti su jos skilimu. Justinianas I uždraudė pagonims, eretikams ir samaritiečiams skleisti savo pažiūras ir uždarė garsiąją Platono Akademiją Atėnuose. Justinianas I persekiojo samaritiečius, montanistus, manichėjus, ofitus ir kitus, kurie priešinosi atverčiami į krikščionybę. Jo valdymas gali būti laikomas ilgos pagonybės ir krikščionybės kovos pabaiga.
Išnašos
- „St. Justinian the Emperor“. Orthodox Church in America. Nuoroda tikrinta 2017-11-25.
- Justinian I. In: Britannica ENCYCLOPEDIA OF WORLD RELIGIONS, 2006. P.624. ISBN 978-1-59339-491-2
- J. F. Haldon, Byzantium in the seventh century (Cambridge, 2003), 17–19.
- Britannica Concise Encyclopedia, Encyclopædia Britannica, Inc., 2008, ISBN 1593394926, p. 1007.
- Michael Maas, The Cambridge Companion to the Age of Justinian, Cambridge University Press, 2005, ISBN 978-1139826877.
- Treadgold, Warren T. (1997). A history of the Byzantine state and society. Stanford University Press. p. 246. ISBN 978-0-8047-2630-6. Tikrinta 2010-10-12.
- John W. Barker, Justinian and the later Roman Empire, University of Wisconsin Press, 1966, p. 75, ISBN 978-0-299-03944-8. Tikrinta 2011-11-28.
- Robert Browning, Justinian and Theodora, Gorgias Press, 2003, ISBN 978-1593330538.
- Shifting Genres in Late Antiquity, Hugh Elton, Geoffrey Greatrex, Ashgate Publishing, Ltd., 2015, ISBN 1472443500, p. 259.
- Pannonia and Upper Moesia: A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire, András Mócsy, Routledge, 2014, ISBN 1317754255, p. 350.
- The Inheritance of Rome, Chris Wickham, Penguin Books Ltd. 2009, ISBN 978-0-670-02098-0 (p. 90)
- J.A.S. Evans. Justinian I. In: Thomas Carson, Joann Cerrito (eds.). The New Catholic Encyclopedia, Second Edition. Vol.8. Thomson/Gale, 2003. P. 95. ISBN 0-7876-4004-2
- Manfredas Volodka. Justinianas I Didysis. vle.lt
- Joan Mervyn Hussey. Justinian I, in britannica.com
- Pvz., George Philip Baker (Justinian, New York 1938) arba Outline of Great Books series (Justinian the Great)
- "History 303: Finances under Justinian". Tulane.edu. Suarchyvuota 2008-03-09 originalo versija. Tikrinta 2012-11-14.
- Evans, J. A. S., The Age of Justinian: the circumstances of imperial power. P. 93–94
Justinianas I Gimė: 482/483 Mirė: 565 lapkričio 13 / lapkričio 14 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: | Bizantijos imperatorius 527–565 Kartu su (527) | Po to: |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Justinianas I, Kas yra Justinianas I? Ką reiškia Justinianas I?
Justinianas IBizantijos imperatoriusJustinianu dinastijaGime 482 m geguzes 11 d Mire 565 m lapkricio 14 d 83 metai Tevas SavatijusMotina VigilantijaSutuoktinis e TeodoraBizantijos imperatoriusValde 527 m 565 m 38 metai PirmtakasĮpedinisVikiteka Justinianas I Justinianas taip pat Justinianas I ir Justinianas I Didysis lot Flavius Petrus Sabbatius Justinianus graik Flabios Petros Sabbatios Ioystinianos 482 m geguzes 11 d Tauresiume 565 m lapkricio 14 d Konstantinopolyje Rytu Romos imperijos imperatorius valdes nuo 527 m iki savo mirties 565 m Staciatikiu baznycia jį laiko sventuoju Justinianu Imperatoriumi Sv Justinianas vaizduojamas Sv Savos katedros kriptoje kartu su kitais serbu staciatikiu sventaisiais Daznai laikomas zymiausiu Bizantijos imperijos imperatoriumi arba paskutiniu didziu Romos imperatoriumi Jo ilgas valdymo laikotarpis zenklina pereinamajį laikotarpį tarp antikines Romos imperijos ir viduramziu Bizantijos imperijos Jam valdant įvyko keli su Antikos pabaiga siejami įvykiai 529 m buvo uzdaryta neoplatonistu filosofu mokykla Atenuose o 542 m faktiskai panaikinta Senoves Romos konsulu pareigybe Justinianas buvo paskutinis imperatorius kuris bande atkurti vienybe ir Romos imperijos universalujį statusa Tai paskatino jį imtis ekspansiniu karu Italijoje ir Afrikoje pries ostgotus ir vandalus prisijungti didele dalį 476 m zlugusios Vakaru Romos imperijos kuri buvo patekusi į germanu rankas Tuo paciu metu Justinianui Rytuose teko sunkios ir permainingos kovos su persu Sasanidu imperija Salia kariniu zygiu Justinianas emesi imperijos valdymo reorganizavimo ir didelio masto romenu teises kodifikacijos Codex Justinianus Pats budamas labai dievobaimingas daug demesio skyre baznytiniams reikalams krikscionybes įtvirtinimui imperijoje Imperatoriaus valdzios peremimas nebuvo visiskai sklandus jam teko isgyventi Nikos maista taciau Justiniamui pavyko įsitvirtinti soste ir imtis aktyvios uzkariaujamosios politikos ambicingo bet tik is dalies pavykusio renovatio imperii ar imperijos atkurimo plano Justiniano valdyma galima padalinti į du periodus Nuo 527 m iki 540 m jį lydejo sekme pergales buvo realios greitos ir turincios didelį poveikį Antrasis jo valdymo laikotarpis buvo komplikuotesnis Imperijos sienos buvo puolamos o naujieji uzkariavimai ypac Italijoje pakibo ant plauko Visgi visuose frontuose pavyko istaisyti padetį ir Justiniamo mirties metu Rytu Romos imperija buvo pasiekusi savo didziausia teritorinį issipletima Svarbiausias to laikotarpio saltinis apie Justiniano valdymo laikotarpį yra istoriko Prokopijaus is Cezarejos kuris gieztai kritikavo imperatoriaus politika darbai BiografijaBizantijos imperija 550 m Justiniano I uzkariautos zemes pazymetos zalia spalva Justinianas I gime apie 482 m Tauresiume dabartinis Taoras Zelenikovo savivaldybeje Siaures Makedonijoje nedideleje Rytu Romos imperijos provincijos Dardanijos gyvenvieteje greiciausiai ilyru ar traku kilmes valstiecio Sabbatius seimoje kurioje vyravo lotynu kalba ir kultura Prokopijus is Cezarejos prikisa imperatoriui kad jis kalbejes prasta graiku kalba nors Justinianas buvo apsiskaites ir issilavines Kuklios kilmes jaunuolis daug pasieke savo dedes imperatoriaus Justino I deka Justiniano motina Vigilantia buvo karvedzio kuris nuo mazdaug 470 m sekimingai kilo karjeros laiptais imperatoriaus Leono I veliau Zenono ir Anastasijaus kariuomeneje sesuo Bevaikis Justiniano dede jį pasieme į Konstantinopolį kur jam buvo uztikrintas geras issilavinimas Justinui I tapus imperatoriumi 518 m liepos 1 d Justinianas tapo jo artimu patareju 520 m Justinas sunena įsisunijo is cia vardas Justinianus Justinianas tapo imperatoriaus asmens sargybos Scholae Palatinae karininku artimu patareju ir galiausiai sosto paveldetoju Justinianas tapo palaike Justino siekį atkurti santykius su Romos popieziumi kurie buvo paslije valdant Anastasijui 525 m Justinianas gavo cezario titula ir taip tapo oficialiu paveldetoju 527 m balandzio 4 d Justinianas tapo koimperatoriumi su augusto titulu Jo zmona buvusi aktore Teodora taip pat karunuota auguste Po Justino I mirties rugjucio 1 d tapo vienvaldziu imperatoriumi 529 m kilus Nikos maistui vos issilaike soste maistininkams buvo pavyke uzimti didziaja sostines dalį Imperatorius ir jo dvaras jau buvo susiruose begti is miesto taciau Justiniano zmonos Teodoros raginimu paskutinemis jegomis maistininkai buvo uzpulti ir sumusti apie 30 000 ju nuzudyti 524 ar 525 m Justinianas susituoke su Teodora kuri buvo kilusi ne is kilmingos seimos ir pasak kai kuriu saltiniu dare didele įtaka Justinianui Vaiku Justinianas su Teodora neturejo maziausiai vienas vaikas mire iskart po gimimo Justinianas turejo daug sunenu is ju zymiausias buvo Germanas Germanus kuris buvo talentingas karvedys ir svarbus Justiniano patiketinis Mire 565 m Konstantinopolyje kur praleido beveik visa savo valdymo laikotarpį Po imperatoriaus mirties kuris nebuvo paskyres koimperatoriaus grese kova tarp jo dvieju sunenu kuriu abieju vardas buvo Justinas generolo Justino kuris buvo pries tai mineto Germano sunus ir dvaro vadovo velesniojo imperatoriaus Justino II Laimejo pastarasis kuris savo varzova greitai po sosto uzemimo nuzude Pasak įvykio liudininko Niketas Choniates Justiniano kapas Apastalu baznycioje 1204 m buvo isplestas kryziuociu Imperatoriaus palaikai esa buvo neįprastai gerai issilaike Uzsienio politikaKarai su Persija Justinianui I uzemus sosta tebevyko karas su Persija prie Eufrato upes Persijos karaliui Kavadui I 531 m rugsejį mirus buvo sudarytos paliaubos Su Kavado I įpediniu Chosrovu I 532 m pavyko sudaryti Amzinaja taika kuri leido nukreipti demesį į Vakarus Kai 532 m sudaryta Amzinoji taika su Persija suzlugo praejus tik 7 metams Justinianas I tese Persijos kara kurio sekme buvo permaininga Karai su germanais Po dedes mirties Justinianas I emesi ambicingo Romos imperijos ir jos galybes atkurimo plano Del bandymo atkurti imperija XX a vidurio bibliografijoje Justinianas kartais vadinamas paskutiniu romenu Justinianui pavyko uzkariauti dalį zlugusios Vakaru Romos imperijos teritorijos 533 534 m jo generolas Belisarijus uzkariavo Vandalu karalyste Siaures Afrikoje 535 552 m Belisarius Narsesas ir kiti generolai sutriuskino Ostrogotu karalyste uzimdami Dalmatija Sicilija Sardinija Korsika Italija ir Roma po to kai sias teritorijas daugiau nei puse amziaus valde ostrogotai Prefektas Liberijus uzkariavo Iberijos pusiasalio pietine dalį kur buvo įkurta Spanijos provincija Sie uzkariavimai nebuvo ilgalaikiai ir daugelis teritoriju po Justiniano I mirties buvo prarastos Siomis kampanijomis imperija atkure vakarines Vidurzemio juros dalis kontrole o tai imperijos metines pajamas padidino daugiau nei milijonu solidu Atkariauti Galijos ir siaures vakaru Ispanijos nepavyko del įnirtingo naujuju germanu valdovu priesinimosi Justiniano valdymo metu buvo uzkariauti zanai gyvene rytineje Juodosios juros pakranteje teritorija kuri niekada iki tol nebuvo valdyta romenu Valdymas ir reformosJustinianas stiprino imperija is vidaus centralizavo paprastino valdyma plete valdymo aparata Valde tvirta ranka prieme autokratoriaus titula Imperatoriaus figura valdant Justinianui imta sakralizuoti Taip buvo sunaikinti paskutiniai principato sukurtos fikcijos esa imperatorius tesas tik primus inter pares likuciai Jo valdymo metu augo prekyba buvo sukurtos naujos pramones sakos silko gamyba Imperatorius sudare teisininku ir mokslininku komisija kuri turejo modernizuoti ir sistematizuoti Romos teise komisijai vadovavo teisininkas Tribonianas 535 m buvo sudarytas vadinamasis Justiniano kodeksas Corpus iuris civilis romenu teises kompiliacija kuri iki siol laikoma civilines teises pagrindu Imperatorius prisidejo prie kulturos vystymosi jo valdymo metu iskilo daug zymiu istoriku ir rasytoju Justiniano epochos klestejimui didelį smugį sudave maro epidemija nusiaubusi Rytu Romos imperija ir visa Vidurzemio juros regiona Statybos ir infrastrukturos pletraPrisidejo prie Bizantijos meno suklestejimo iniciavo daugelio statiniu tarp ju Sv Sofijos bazilikos Konstantinopolyje statybas Veikla religijos sferojeSalia siekio atkurti universaliaja Romos imperija jis bande suvienyti ir krikscionis į universaliaja Baznycia Aktyviai kovojo su religiniais disidentais kartais prievarta kartais dialogu ypac su monofizitais nors tai jam ne visada sekesi Justinianas sieke padidinti Baznycios autoriteta ir kovoti su jos skilimu Justinianas I uzdraude pagonims eretikams ir samaritieciams skleisti savo paziuras ir uzdare garsiaja Platono Akademija Atenuose Justinianas I persekiojo samaritiecius montanistus manichejus ofitus ir kitus kurie priesinosi atverciami į krikscionybe Jo valdymas gali buti laikomas ilgos pagonybes ir krikscionybes kovos pabaiga Isnasos St Justinian the Emperor Orthodox Church in America Nuoroda tikrinta 2017 11 25 Justinian I In Britannica ENCYCLOPEDIA OF WORLD RELIGIONS 2006 P 624 ISBN 978 1 59339 491 2 J F Haldon Byzantium in the seventh century Cambridge 2003 17 19 Britannica Concise Encyclopedia Encyclopaedia Britannica Inc 2008 ISBN 1593394926 p 1007 Michael Maas The Cambridge Companion to the Age of Justinian Cambridge University Press 2005 ISBN 978 1139826877 Treadgold Warren T 1997 A history of the Byzantine state and society Stanford University Press p 246 ISBN 978 0 8047 2630 6 Tikrinta 2010 10 12 John W Barker Justinian and the later Roman Empire University of Wisconsin Press 1966 p 75 ISBN 978 0 299 03944 8 Tikrinta 2011 11 28 Robert Browning Justinian and Theodora Gorgias Press 2003 ISBN 978 1593330538 Shifting Genres in Late Antiquity Hugh Elton Geoffrey Greatrex Ashgate Publishing Ltd 2015 ISBN 1472443500 p 259 Pannonia and Upper Moesia A History of the Middle Danube Provinces of the Roman Empire Andras Mocsy Routledge 2014 ISBN 1317754255 p 350 The Inheritance of Rome Chris Wickham Penguin Books Ltd 2009 ISBN 978 0 670 02098 0 p 90 J A S Evans Justinian I In Thomas Carson Joann Cerrito eds The New Catholic Encyclopedia Second Edition Vol 8 Thomson Gale 2003 P 95 ISBN 0 7876 4004 2 Manfredas Volodka Justinianas I Didysis vle lt Joan Mervyn Hussey Justinian I in britannica com Pvz George Philip Baker Justinian New York 1938 arba Outline of Great Books series Justinian the Great History 303 Finances under Justinian Tulane edu Suarchyvuota 2008 03 09 originalo versija Tikrinta 2012 11 14 Evans J A S The Age of Justinian the circumstances of imperial power P 93 94 Justinianas IJustinianu dinastijaGime 482 483 Mire 565 lapkricio 13 lapkricio 14Karaliskieji titulaiPries tai Bizantijos imperatorius 527 565 Kartu su 527 Po to