Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Baltija nukreipia čia Kitas reikšmes žiūrėkite Baltija reikšmės Baltijos jūraBaltijos jūra ties PalangaBaltijos jūros že
Baltijos jūra
- „Baltija“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite Baltija (reikšmės).
| Baltijos jūra | |
|---|---|
| Vandenyno baseinas | Atlanto vandenyno |
| Plotas | 412 500 km² |
| Tipas | uždara |
| Vidutinis gylis | 52 m |
| Didžiausias gylis | 459 m |
| Tūris | 21 700 km³ |
| Įteka | Nemunas, Vysla, Neva, Odra, Dauguva |
Baltijos jūra – Atlanto vandenyno baseino vidinė jūra, esanti Europos šiaurėje. Iš vienos pusės ją supa Skandinavijos pusiasalis, iš kitos – Rytų ir Centrinės Europos šalys ir Danijos salos. Didžiojo Belto (16 km pločio), Mažojo Belto (600 m) ir Eresuno (3,5 km) sąsiauriais susisiekia su Kategatu, o per Kategatą ir Skageraką – su Šiaurės jūra. Kanalais Baltijos jūra yra sujungta su Baltąja jūra (Baltosios ir Baltijos jūrų kanalas) ir Šiaurės jūra (Kylio kanalas).
Baltijos jūros plotas įskaičiavus Kategato sąsiaurį yra apie 412 500 km², be Kategato sąsiaurio – apie 390 000 km². Baltijos jūros vandens baseino tūris – apie 21 600 km³.
Etimologija
Romėnai žinojo Baltijos jūrą, nes iš jos pietinių pakrančių gaudavo gintaro. 5–ais m. e. metais Romos laivynas apiplaukė Jutlandijos pusiasalį ir pasiekė Baltijos jūrą. Tacitas Baltijos jūrą vadino Mare Suebicum pagal germanų gentį svebus. Ptolemėjus (II a.) Baltijos jūrą vadino Venedų jūra. Kiti romėnų vartoti pavadinimai buvo Sinus Codanus, Sinus Venetus (Venedus) ir Oceanus Sarmaticus. Pirmasis dabartiniu vardu pavadino XI a. vokiečių kronikininkas Adomas Brėmenietis (Mare Balticum). Persas Al Birūnis (973–1048 m.) Baltijos jūrą vadino Bahr Varank (Variagų jūra), taip pat ir Nestoras (XI–XII a.) bei kai kurie kiti rusų metraštininkai. Viduramžiais jūra vadinta įvairiai. Olauso Magnuso 1539 m. žemėlapyje Baltijos jūros įlankos vadintos jūromis (mare Finicvm, Goticvm, Livonivm, Sveticvm), o Baltijos pavadinimas nusistovėjo tik nuo XVI a.
Dabartinio Baltijos jūros pavadinimo kilmė nėra aiški. Pavadinimas gali būti siejamas su germanišku žodžiu belt, kuris vartojamas dviejų Danijos sąsiaurių Beltų (dan. Bælt) pavadinimuose (abipus Zelandijos salos), taip pat su lot. balteus 'juosta'. Pats Adomas Brėmenietis palygino jūrą su juosta, nes ji esą „kaip juosta driekiasi per skitų žemes“ (Balticus, eo quod in modum baltei longo tractu per Scithicas regiones tendatur usque in Greciam). Jam įtaką galėjo turėti Plinijus Vyresnysis (I a.), kuris pirmasis panaudojo Baltijos () vardą, rašydamas, kad Ksenofontas iš Lampsako atradęs Baltijos salą, kurią Pytheas vadinąs Basilia.
Pasak ir E. Blesės, jūros pavadinimas kilęs iš baltiškos šalnies *balt-, *bal- (iš jos kilę liet. baltas, latv. balts 't. p.', liet. bala 'pelkė, klampynė', latv. bala 't. p.', prūs. *balta- 'pelkė' (plg. prūs. vietovardį Namuynbalt). 1688 m. savo darbe „Orbis gothicus“ Baltijos jūros pavadinimą taip pat kildino iš liet. baltas. Pagal kitą versiją, iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilę žodžiai, įvairiose indoeuropiečių kalbose susiję su pelkėse matomomis spalvomis, o Baltijos jūros pavadinimas reikštų 'uždara jūros zona' kaip priešingybė atvirai jūrai.
Pavadinimai kitomis kalbomis
Vakarinių Baltijos jūros pakraščių gyventojai Baltijos jūrą vadina Rytų jūra (sen. skand. Eystrasalt, šved. Östersjön, dan. Østersøen, vok. Ostsee). Iš jų jūros pavadinimą perėmė suomiai – suom. Itämeri 'Saulėtekio jūra', nors suomiams Baltija driekiasi Vakaruose. Estams ji yra Lääne meri 'Saulėlydžio jūra'.
Kitų Baltijos jūros pakraščių tautos jūrą vadina Baltija.
Geofiziniai duomenys
Dydis
Baltijos jūra yra apie 1600 km ilgio, vidutiniškai 193 km pločio bei vidutiniškai 50 m gylio. Didžiausias gylis 459 m. Plotas: 386 tūkst. km². Bendras Baltijos jūros vandens tūris – 21 000 km³. Pakrantės ilgis – apie 8000 km.
Vandens ypatumai ir sūrumas
Vandens spalva drumzlinai žalsva, jo spalva priklauso nuo fitoplanktono. Vanduo mažiau skaidrus nei Atlanto vandenyno.
Baltijos jūros vanduo yra apysūris. Druskingumas siekia nuo 1,7 % Belto sąsiauriuose iki 0,3–0,5 % šiaurės rytų dalyje (Suomijos įlanka). Kai kuriose uždarose Baltijos jūros lagūnose vanduo išvis gėlas. Gilus Skagerakas yra žymiai sūresnis, tačiau druskingas jo vanduo į Baltijos jūrą negali patekti per negilų Kategatą ir seklius Beltus bei Zundą. Jūros sūrumą mažina gėlas didelių upių, lietaus ir sniego vanduo, stipriai atskiedžiantis iš vandenyno patenkantį sūrų vandenį. Be to, Baltijos jūra mažai garuoja, o tai taip pat mažina jos sūrumą. Vandens sūrumas mažėja iš vakarų į rytus ir prie upių žiočių. Sūrus vanduo grimzta gilyn, ir Baltijos jūros gelmėse yra didesnis nei paviršiuje. Daugelyje vietų druskingumas nepastovus. Vakarinėje dalyje (sąsiauriuose) vanduo yra sūresnis tada, kai pučia šiaurės vakarų vėjai, kurie atvaro sūrų vandenį iš Skagerako; sūrumas sumažėja pučiant pietryčių vėjui. Dėl mažesnio druskingumo greičiau užšąla šiaurinė ir rytinė Baltijos dalis.
Dugnas ir gylis
Baltijos jūros dugnas negiliose vietose ir arčiau krantų sudarytas iš smėlio, žvyro, žvirgždo ir nuosėdinio dumblo. Plikos uolos randamos tik šiaurinėje dalyje: Estijos ir pietų Švedijos pakraščiuose kalkakmeniai, Suomijos ir šiaurinės Švedijos vandenyse granitai ir gneisas. Gilesnių vietų ir ramesnių įlankų dugnas sudarytas iš nuosėdų dumblo, kuriame yra mergelio, molio, smulkaus smėlio ir įvairių augmenijos ir gyvūnijos liekanų. Suomijos įlankos ir Švedijos pakraščiai Stokholmo apylinkėse turi daug povandeninių uolų.
Dugnas gana lygus, yra tik kelios gilios duobės. Baltijos jūra negili, daugiau nei 60 proc. jos dugno ploto nenusileidžia giliau 100 m. Išimtį sudaro tik keturios nedidelės duobės: viena 459 m pusiaukelėje tarp Gotlando ir Stokholmo į vakarus nuo Gotska Sandoe salos; antroji 301 m tarp Alandų salų ir Švedijos kranto; trečioji 294 m Botnijos įlankoje prie Ulfoe salos; ketvirtoji 249 m tarp Ventspilio ir Gotlando. Gylis: vidutinis – 56 m, Suomijos įlankoje – 38 m, didžiausias – 459 m (Landsorto įduba), Suomijos įlankoje – 121 m. Giliausia Mažojo Belto vieta yra 80 m, Didžiojo Belto – 55 m, Zundo – 38 m. Šiuose sąsiauriuose bei Meklenburgo įlankoje daug seklumų. Tarp Riūgeno ir Bornholmo salų yra pavojingos Adlergrundo povandeninės uolos.
Saremos sala sąsiauris su Muhu sala 1890 m. buvo užpiltas ir padarytas plentas. Muhu sąsiauryje, tarp Estijos salų ir žemyninės dalies yra daug mažų salelių, seklumų ir povandeninių uolų. Sąsiauriais tarp Saremos ir Hijumos, Vormsi ir Hijumos gali plaukti tik nedideli laivai. Dėl to susisiekimas su Rygos įlanka yra daugiau per Irbės sąsiaurį tarp Saremos salos pietinės dalies ir Kuršo kranto.
Ledas
Baltijos jūros vanduo, ypač Lietuvos-Latvijos pakrantėje turėtų užšalti vidutiniškai -0,3 – -0,4 °C temperatūroje. Kadangi Baltijos jūra yra negili ir nesūraus vandens, dalyje jos kasmet susiformuoja jūrinis ledas. Kasmet užšąla Botnijos ir Suomijos įlankos. Rytinėje pakrantėje vidutinis užšalimo laikotarpis trumpėja iš šiaurės į pietus. Klaipėdos, Liepojos, Ventspilio ir Baltijsko uostai jau laikomi neužšąlančiais, nes čia nors ir susiformuoja ledas, tačiau jis yra plonas ir laivyba galima be ledlaužių, kurie naudojami Rygos, Talino ir kt. šiauresniuose uostuose. Vakariniai jūros pakraščiai neužšąla, nes yra labiau įtakojami šiltosios Golfo srovės paveiktų orų.
Srovės ir lygio svyravimai
Visoje Baltijos jūroje vandens lygio skirtumas nėra didesnis nei 30 cm. Šalia didelių intakų vandens lygis padidėja 4-8 cm. Daugiausia vandens per Kategatą ir išteka gegužės mėnesį, o daugiausia įteka lapkričio mėnesį ir dėl to rudenį pakyla Baltijos jūros vandens lygis.
Srovės Baltijos jūroje susidaro dėl vėjų, įvairių sluoksnių netolygaus sūrumo (svorio), skirtingos temperatūros ir intakų. Sūriosios gelmių srovės, slinkdamos iš vakarų į rytus, pasiekia Botnijos ir Suomijos įlankas bei padidina jų sūrumą. Stiprūs vakarų vėjai Kategate ir Beltuose kartais pakreipia paviršinę srovė į rytus. Suomijos ir Botnijos įlankose pavasarį ir vasarą vėjai išstumia dalį vandens, o rudenį – įstumia papildomai. Dėl Žemės sukimosi aplink savo ašį, šios srovės pakrypsta dešinėn ir Botnijos įlankoje eina arčiau Suomijos krantų, o Suomijos įlankoje – arčiau Estijos.
Pavasarį, nepaisant sniego tirpimo ir upių potvynių Baltijos jūros lygis būna žemiausias, nes upių suneštas vandens perteklius greit išteka per sąsiaurius į Šiaurės jūrą. Aukščiausias paviršiaus horizontas būna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, išskyrus Botnijos įlanką, kur šis maksimumas pasiekiamas sausio mėnesį. Nedidelis vandens horizonto pakilimas sausio mėnesį pastebimas ir kitose Baltijos jūros dalyse. Vasario-balandžio mėn. pietryčių vėjai stumia vandenį iš Skagerako į Šiaurės jūrą ir taip sustiprina ištekančią paviršiaus srovę bei numuša vandens lygį. Kitais metų laikais vyrauja pietvakarių vėjai, kurie į Kategatą ir Skageraką suvaro daugiau vandens ir pakelia Baltijos vandens lygį.
Mėnulio sukeliami potvyniai Baltijos jūroje yra visai nežymūs. Skagerake ir Kategate šie potvyniai siekia iki 20 cm, prie Kopenhagos – 10 cm, nuo Danijos-Švedijos iki Liepojos 1,5-3 cm, prie Kronštato – 1 cm.
Baltijos jūros baseinas
Baltijos jūra turi apie 250 didesnių intakų. Šiauriniai ir vakariniai Baltijos jūros intakai turi mažesnius baseinus ir duoda mažiau vandens, nei pietiniai ir rytiniai intakai. Toliausiai Baltijos jūros baseinas siekia pietuose, kur prieina prie šiaurinių Karpatų kalnų šlaitų (Vysla).
Didžiausius baseinus turi Nemunas (98 000 km²), Dauguva (87 900 km²), Narva (56 225 km²), Neva (282 000 km²), Kiumijokis (37 107 km²), Oulujokis (22 841 km²), Kemijokis (51 000 km²), Tornė (37-40 000 km²), Lulėjas (25 240,5 km²), Umėjas (26 700 km²), Ongermanelvenas (31 860 km²), Indalselvenas (26,720 km²), Dalis (29 200 km²), (22 650 km²), Oderis (118 861 km²) ir Vysla (194 424 km²).
Šiauriniai ir vakariniai intakai (Švedija ir Suomija) teka stačiau ir greičiau, todėl gerai tinka hidroelektrinėms statyti. Pietiniai intakai (Vokietija, Lenkija, Lietuva, Latvija) lėtesni, geriau tinka navigacijai.
Svarbiausios upės įtekančios į Baltijos jūra:
- Lietuvoje – Nemunas, Dreverna, Smeltė, Dangė, Rąžė, Šventoji
- Latvijoje – Bartuva, Saka, , Užava, Venta, Irbė, Roja, , Lielupė, Dauguva, Gauja, , Salaca
- Estijoje – Pernu, Keila, Pirita, Jegala, Valgė, Lolu, Seija, , Purtsė, Narva
- Rusijoje – Luga, Neva
- Kaliningrado srityje – Prieglius su Deimena
- Suomijoje – Kiumijokis, Oulujokis, Kemijokis, Tornė
- Švedijoje – Lulė, Pitė, Šeleftė, Umė, Ongermanelvenas, Indalselvenas, Junganas, Jusnanas, Dalis
- Vokietijoje – Varnė, Reknicas, Penė, Ukeris, Oderis
- Lenkijoje – Parsenta, Viperis, Slupkas, Leba, Vysla su ,
Geografija
Padėtis ir ribos
Šiauriausias taškas yra Botnijos įlankoje netoli poliarinio rato (65° 40′ š.pl.), piečiausias – Vismaro apylinkėse (53° 45′ š.pl.), labiausiai į vakarus nutolęs taškas yra netoli Flensburgo (9° 10′ r.il.), ryčiausias – Suomijos įlankoje, Sankt-Peterburgo apylinkėse (30° 15′ r.il.).
Nors Kategatas ir nėra Baltijos jūros dalis, tačiau dažnai su Baltijos jūra susijusių organizacijų laikomas jos dalimi, pvz., Helsinkio komisija Baltijos jūros aplinkos apsaugai (HELCOM).
Besiribojančios valstybės ir skirstymas
| Nr. | Valstybė | Kranto linijos ilgis (km) |
|---|---|---|
| 1. | Švedija | 7600 |
| 2. | Suomija | 4606 |
| 3. | Rusija | 83 |
| 4. | Estija | 3794 |
| 5. | Latvija | 496 |
| 6. | Lietuva | 91 |
| 7. | Lenkija | 843 |
| 8. | Vokietija | 2000 |
| 9. | Danija | 7300 |
| Iš viso: | 27569 |
Baltijos jūra, kurioje yra daugybė įlankų, fiordų, sąsiaurių bei daugybė įvairaus dydžio salų, grubiai gali būti skirstoma į šias dalis: paprastai Baltijos jūrai nepriskiriamas Kategatas, , tikroji Baltijos jūra, šiaurės rytų Baltija, šiaurinė Baltija.
Kategatas
22 000 km² ploto Kategatas, kuris tam tikromis aplinkybėmis priskiriamas prie Baltijos jūros biologine, susisiekimo ir istorine prasmėmis negali būti laikomas vidaus jūra, kokia yra Baltija.
Beltas
8.000 km² ploto Beltas, taip pat vadinamas Vakarų Baltijos jūra, apima jūros plotą į vakarus nuo Zelandijos, Falsterio bei tarp jų ir Rostoko esančią jūros dalį.
Geologinė istorija
Baltijos jūra susiformavo po paskutinio ledynmečio, prieš maždaug 12 000 metų ištirpus milžiniškiems regioną dengusiems ledynams. Dabartinę savo formą Baltijos jūra įgavo per keletą stadijų, keičiantis vandens lygiui:
- Apie 10000-8000 m. pr. m. e. pasikeitus klimatui ledynai pasitraukė į Skandinaviją. Ledyno pakraštys buvo į šiaurės rytus nuo Stokholmo, o palei jį susiformavo Baltijos ledyninis ežeras,
- Apie 8200-6900 m. pr. m. e. jūros lygis pakilo tiek, kad bent jau dabartinio Švedijos vidurio ežeryno vietoje, o pagal kitus šaltinius iki pat Baltosios jūros susidarė jungtis su pasauliniu vandenynu. Ištekėjus gėlam vandeniui ir iš vandenyno patekus sūriam vandeniui susidarė (sūri) Joldijos jūra.
- Apie 6900-5000 m. pr. m. e. Skandinavijos ledynai dar atsitraukė, sumažėjo slėgis į Skandinavijos žemės plotus, kurie dėl to pradėjo kilti ir uždarė sąsiaurius su vandenynu. Taip susidarė (gėlas) Anciliaus ežeras.
- Maždaug nuo 5000 m. pr. m. e. iki mūsų eros pradžios jūros lygis pakilo ir sausumos plotai tarp pietų Švedijos ir Danijos pateko po vandeniu, o rytinė Danijos dalis tapo suskaidyta į salas. Šios vadinamosios Litorinos transgresijos metu susiformavo Litorinos jūra.
- Dar keičiantis vandens lygiui ir formuojantis dabartinėms jūros pakrantėms susidarė dabartinė Baltijos jūra.
Klimatas
Baltijos jūra ir jos pakrantės patenka į vidutinio klimato juostą. Pietiniai pakraščiai yra šiltesni už šiaurinius, o vakariniai drėgnesni (ir šiltesni) už rytų pakrantes. Vandens temperatūra kartais labai svyruoja veikiant vėjams, nustumiantiems paviršinį įšilusį vandenį ir iškeliantiems šaltą gelmių vandenį. Kadangi vasarą pučia daugiausia vakarų vėjai, rytinėje (ir Lietuvos) pakrantėje vandens temperatūra būna 2-3 laipsniais aukštesnė nei Švedijos pakrantėje. Tam poveikį turi ir šaltoji srovė, slenkanti iš Botnijos įlankos palei Švedijos pakrantę.
Audrų pasitaiko daugiausia žiemą, mažiausia vasarą ir dažniau rudenį nei pavasarį. Palyginus su kitomis Europos kontinentinėmis jūromis Baltijos jūroje yra stipresni vėjai. Jūroje ir atviruose pajūriuose vėjo greitis tris kartus didesnis nei toliau nuo vandens. Negili Baltijos jūra turi trumpas bangas, kurios pavojingesnės mažiems laivams.
Baltijos jūros baseine atmosferos kritulių kiekis labai svyruoja. Didžiojoje dalyje kritulių kiekis yra apie 600–700 mm per metus. Vakarinėje dalyje, taip pat Kategate ir Skagerake, kai kuriose Švedijos ir Norvegijos vietose jų iškrinta 1500 mm. Kritulių kiekis į rytus mažėja. Sausiausias klimatas yra šiaurės Suomijoje ir šiaurės rytų Švedijoje. Gotlando, Alandų salose, Karlskronos-Kalmaro apylinkėse iškrinta 300–500 mm. Rūkas kyla dažniausiai rudenį ir žiemą, kai yra didžiausias skirtumas tarp atšalusio oro ir dar šilto vandens. Mažiausia rūkų būna rugpjūčio mėnesį.
Ištekliai
Baltijos jūroje nedideliais kiekiais išgaunama nafta, pakrantėje (Kaliningrado srityje) kasamas gintaras, išvystyta žvejyba. Baltijos jūroje gyvena apie 70 jūrų žuvų rūšių (plekšnės, vėjažuvės ir kt.) ir apie 30 gėlavandenių, t. y. upinių (lašišos, unguriai ir t.k.)
Krantų formos ir sudėtis
Baltijos jūros pakrantės savo forma yra žemos ir turinčios aukštus krantus. Žemos pakrantės paprastai yra plokščios ir mažai raižytos. Pakraščių jūros dugnas leidžiasi gilyn lėtai, turi plačią atabradą, kuri yra nepatogi navigacijai, tačiau labai tinka rekreaciniams tikslams. Toks lėkštasis (akumuliacinis) krantas būdingas pietiniam Baltijos jūros pakraščiui nuo Oderio žiočių iki Piarnu pietinėje Estijoje su nedidelėmis išimtimis Vokietijoje, kur žemas pajūris turi stačius krantus.
Baltijos jūroje vyrauja tokie krantai:
- Šcherinis krantas – pietvakarių Suomija,
- – šiaurinė Estija, pietinė Baltijos pakrantė,
- – daugumoje Baltijos krantų,
- Lagūninis krantas – pietvakarių Lietuva, Kaliningrado sritis, šiaurėsLenkija,
- Išlygintasis krantas – šiaurės vakarų Lenkija,
- Fjardinis krantas – šiaurryčių Vokietija, pietryčių Danija, vakarų Suomija.
Baltijos jūros geografiniai objektai
Jūros įlankos
|
|
|
Didžiausios Baltijos salos ir archipelagai
|
|
Kai kurie šaltiniai Baltijos jūrai taip pat priskiria Zelandijos salą. Tokiu atveju ji yra pati didžiausia sala šioje jūroje.
Nerijos
Baltijos jūroje yra trys nerijos:
- Kuršių Nerija
- Aistmarių nerija
- Helio nerija
Svarbesni Baltijos jūros uostai
| Uosto pavadinimas | Miestas | Tonos | Konteinerių srautas (TEU) | Keleivių | Pastabos |
|---|---|---|---|---|---|
| Gdansko uostas | Gdanskas | 52 154 098 | 2 073 215 | 188 886 | 2019 |
| Gdynės uostas | Gdynė | 23 491 000 | 803 871 | 460 231 | 2018 |
| Kotka | 5 157 633 | 626 791 | 2 000 | 2013 | |
| Helsingborgas | 7 107 000 | 8 339 000 | |||
| Helsinkis | 11 410 000 | 430 431 | 11 169 000 | 2015 | |
| Istadas | 1 913 000 | ||||
| Karaliaučius | 14 100 000 | 2018 | |||
| Kylis | 6 479 727 | 24 369 | 1 599 375 | 2016 | |
| Kunda | 1 576 680 | 2019 | |||
| Klaipėdos uostas | Klaipėda | 47 790 000 | 640 000 | 2020 | |
| Kopenhaga / Malmė | 5 900 000 | 130 000 | 1 897 000 | ||
| Liepojos uostas | Liepoja | 7 431 499 | - | 33 242 | 2012 |
| Liubeko uostas | Liubekas | 27 590 000 | 55 677 | 134 000 | |
| Liuleo | 7 000 000 | 10 000 | |||
| Noršiopingas | 4 000 000 | 101 000 | 2017 | ||
| 7 539 000 | |||||
| Orhusas | 8 895 000 | 2020 | |||
| Paldiskis | 2 800 000 | 2019 | |||
| Pernu | 2 187 211 | 2019 | |||
| Policių uostas | Policės | 2 445 500 | - | 23 | |
| Poris | 5 531 953 | 61 048 | |||
| Primorskas | 53 500 000 | 2018 | |||
| Rauma | 6 320 217 | 115 821 | |||
| Rygos uostas | Ryga | 37 000 000 | 355 241 | 526 243 | 2015 |
| Rostokas | 26 800 000 | 2 300 000 | 2016 | ||
| Sankt Peterburgas | 59 300 000 | 2018 | |||
| Silamejė | 10 490 617 | 2019 | |||
| Stokholmas | 4 705 000 | 36 400 | 9 184 000 | ||
| ir jūrų uostai | Svinouiscis / Ščecinas | 24 113 000 | 90 869 | 930 022 | |
| Talino uostas | Talinas | 19 931 000 | 222 607 | 10 619 000 | 2019 |
| Treleborgas | 10 336 000 | 1 564 000 | |||
| Turku | 3 900 000 | 120 000 | 4 500 000 | ||
| Ust Lugos uostas | 98 700 000 | 2018 | |||
| Ventspilio uostas | Ventspilis | 26 206 000 | - | - | 2014 |
| Visbis | 1 598 000 | ||||
| Vysockas | 18 800 000 | 2018 |
Lietuvos miestai ir gyvenvietės prie Baltijos jūros
- Būtingė
- Giruliai
- Karklė
- Klaipėda
- Palanga
- Šventoji
Taip pat skaityti
- Eridanas – senovinė upė, kurios plačioje vagoje formavosi dabartinė Baltijos jūra.
Šaltiniai
- Algimantas Grigelis. Baltijos jūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- Tacitus, Germania: Ergo iam dextro Suebici maris litore Aestiorum gentes adluuntur, quibus ritus habitusque Sueborum, lingua Britannicae propior.[1]
- Dini, P.U. (2000), p. 26
- Dini, P.U. (2000), p. 26-27
- Dini, P.U. (2000), p. 23
- GRIGELIS Algimantas, JUODKAZIS Vytautas, JURGAITIS Algirdas, KILKUS Kęstutis, PAULIUKEVIČIUS Gediminas. Geomokslai: monografija. Vilnius: Spauda, 1999, 385 p. ISBN 9986-795-03-6.
- „Baltic Sea.“ Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.
- EUCC – Coastal Guide http://www.coastalguide.org/icm/baltic/ Archyvuota kopija 2015-07-11 iš Wayback Machine projekto.
- „Cargo statistics“. Port of Gdansk. Nuoroda tikrinta 2020-01-09.
- „Statystyki“ (lenkų). Suarchyvuotas originalas 2017-06-22. Nuoroda tikrinta 2017-01-20.
- „Statistical yearbook of maritime economy“ (PDF). Rocznik Demograficzny = Demographic Yearbook of Poland. Warsaw, Szczecin: Central Statistical Office - Statistical Office in Szczecin: 65, 86. 2007. ISSN 0867-082X. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-04-08.
- tarptautinis keleivių eismas uostuose laivais, kurių yra didesnis nei 100
- „Statistics produced by Finnish Port Association“. Finnish Port Association. Nuoroda tikrinta 2014-09-07.
- Trafikanalys Sjötrafik 2011 (žr. 45 psl.) (švedų k.)
- „Port Statistics 2015“ (PDF). Port of Helsinki. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2016-02-24.
- „Throughput of Russian seaports in 2018 grew by 3.8% Y-o-Y to 816.5 million tonnes (detalization)“ (anglų). PortNews. 2019-01-16. Nuoroda tikrinta 2020-01-09.
- Statistik, Port of Kiel.
- „statistics estonia“. Suarchyvuotas originalas 2022-09-06.
- „Port statistics | portofklaipeda.lt“. Suarchyvuotas originalas 2020-03-01. Nuoroda tikrinta 2022-09-04.
- „Maritime traffic in European ports: Denmark - Copenhagen | Vlaamse Havencommissie“. Suarchyvuotas originalas 2017-02-24. Nuoroda tikrinta 2017-02-24.
- „Fakta om Norrköpings Hamn AB | Norrköpings Hamn“. www.norrkopingshamn.se. Suarchyvuotas originalas 2016-04-25.
- „Statistikbanken“. www.statbank.dk. Nuoroda tikrinta 2021-06-20.
- „Statistics – Estonian Ports Association“ (amerikiečių anglų). Suarchyvuotas originalas 2020-07-23. Nuoroda tikrinta 2020-07-23.
- „Annual cargo turnover down at Riga Port | Hellenic Shipping News Worldwide“. www.hellenicshippingnews.com. Suarchyvuotas originalas 2017-12-22.
- „Archived copy“. Suarchyvuotas originalas 2015-05-06. Nuoroda tikrinta 2015-09-07.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: archived copy as title (link) - „Umschlagsstatistiken Hauptgutarten | ROSTOCK PORT - Hafen Rostock“. www.rostock-port.de. Suarchyvuotas originalas 2014-08-10.
- „Obroty w granicach administracyjnych portów Szczecin i Świnoujście wg grup towarowych za grudzień 2016 i 12 miesięcy 2016“. Szczecin and Swinoujscie Seaports Authority. 2016. Suarchyvuotas originalas 2017-02-02. Nuoroda tikrinta 2017-01-20.
- „Port of Tallinn Key Figures 2019“ (PDF).
{{cite web}}: CS1 priežiūra: url-status (link) - Free port of Ventspils authority. 2013 Summary
Literatūra
- Dini, P.U. (2000). Baltų kalbos. Lyginamoji istorija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ISBN 5-420-01444-0.
- „Žemė“, geografinis vadovėlis 9 klasei I dalis, 75 psl., 2005.
Nuorodos
- mkp.emokykla.lt Archyvuota kopija 2006-05-05 iš Wayback Machine projekto.
- Baltijos jūros portalas Archyvuota kopija 2008-06-17 iš Wayback Machine projekto. (angl.)
| Baltijos jūros istorija |
Baltijos ledyninis ežeras Joldijos jūra Anciliaus ežeras Litorinos jūra Baltijos jūra |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Baltijos jūra, Kas yra Baltijos jūra? Ką reiškia Baltijos jūra?
Baltija nukreipia cia Kitas reiksmes ziurekite Baltija reiksmes Baltijos juraBaltijos jura ties PalangaBaltijos juros zemelapisVandenyno baseinas Atlanto vandenynoPlotas 412 500 km Tipas uzdaraVidutinis gylis 52 mDidziausias gylis 459 mTuris 21 700 km Įteka Nemunas Vysla Neva Odra Dauguva Baltijos jura Atlanto vandenyno baseino vidine jura esanti Europos siaureje Is vienos puses ja supa Skandinavijos pusiasalis is kitos Rytu ir Centrines Europos salys ir Danijos salos Didziojo Belto 16 km plocio Mazojo Belto 600 m ir Eresuno 3 5 km sasiauriais susisiekia su Kategatu o per Kategata ir Skageraka su Siaures jura Kanalais Baltijos jura yra sujungta su Baltaja jura Baltosios ir Baltijos juru kanalas ir Siaures jura Kylio kanalas Baltijos juros plotas įskaiciavus Kategato sasiaurį yra apie 412 500 km be Kategato sasiaurio apie 390 000 km Baltijos juros vandens baseino turis apie 21 600 km Etimologija1694 m jurinis zemelapisBaltijos juros uostu planai 1906 m Romenai zinojo Baltijos jura nes is jos pietiniu pakranciu gaudavo gintaro 5 ais m e metais Romos laivynas apiplauke Jutlandijos pusiasalį ir pasieke Baltijos jura Tacitas Baltijos jura vadino Mare Suebicum pagal germanu gentį svebus Ptolemejus II a Baltijos jura vadino Venedu jura Kiti romenu vartoti pavadinimai buvo Sinus Codanus Sinus Venetus Venedus ir Oceanus Sarmaticus Pirmasis dabartiniu vardu pavadino XI a vokieciu kronikininkas Adomas Bremenietis Mare Balticum Persas Al Birunis 973 1048 m Baltijos jura vadino Bahr Varank Variagu jura taip pat ir Nestoras XI XII a bei kai kurie kiti rusu metrastininkai Viduramziais jura vadinta įvairiai Olauso Magnuso 1539 m zemelapyje Baltijos juros įlankos vadintos juromis mare Finicvm Goticvm Livonivm Sveticvm o Baltijos pavadinimas nusistovejo tik nuo XVI a Dabartinio Baltijos juros pavadinimo kilme nera aiski Pavadinimas gali buti siejamas su germanisku zodziu belt kuris vartojamas dvieju Danijos sasiauriu Beltu dan Baelt pavadinimuose abipus Zelandijos salos taip pat su lot balteus juosta Pats Adomas Bremenietis palygino jura su juosta nes ji esa kaip juosta driekiasi per skitu zemes Balticus eo quod in modum baltei longo tractu per Scithicas regiones tendatur usque in Greciam Jam įtaka galejo tureti Plinijus Vyresnysis I a kuris pirmasis panaudojo Baltijos varda rasydamas kad Ksenofontas is Lampsako atrades Baltijos sala kuria Pytheas vadinas Basilia Pasak ir E Bleses juros pavadinimas kiles is baltiskos salnies balt bal is jos kile liet baltas latv balts t p liet bala pelke klampyne latv bala t p prus balta pelke plg prus vietovardį Namuynbalt 1688 m savo darbe Orbis gothicus Baltijos juros pavadinima taip pat kildino is liet baltas Pagal kita versija is tos pacios indoeuropietiskos saknies kile zodziai įvairiose indoeuropieciu kalbose susije su pelkese matomomis spalvomis o Baltijos juros pavadinimas reikstu uzdara juros zona kaip priesingybe atvirai jurai Pavadinimai kitomis kalbomis Vakariniu Baltijos juros pakrasciu gyventojai Baltijos jura vadina Rytu jura sen skand Eystrasalt sved Ostersjon dan Ostersoen vok Ostsee Is ju juros pavadinima pereme suomiai suom Itameri Sauletekio jura nors suomiams Baltija driekiasi Vakaruose Estams ji yra Laane meri Saulelydzio jura Kitu Baltijos juros pakrasciu tautos jura vadina Baltija Geofiziniai duomenysBaltijos juros regionu zemelapis 1 Botnijos įlanka 2 3 Archipelago jura 4 5 Suomijos įlanka 6 Rygos įlanka 7 8 9 10 11 12 13 Eresunas 14 padalintas tarp Kategato ir Baltijos juros 15 Kategatas Baltijos jurai nepriklauso 16 Skagerakas Baltijos jurai nepriklauso Dydis Baltijos jura yra apie 1600 km ilgio vidutiniskai 193 km plocio bei vidutiniskai 50 m gylio Didziausias gylis 459 m Plotas 386 tukst km Bendras Baltijos juros vandens turis 21 000 km Pakrantes ilgis apie 8000 km Vandens ypatumai ir surumas Vandens spalva drumzlinai zalsva jo spalva priklauso nuo fitoplanktono Vanduo maziau skaidrus nei Atlanto vandenyno Baltijos juros vanduo yra apysuris Druskingumas siekia nuo 1 7 Belto sasiauriuose iki 0 3 0 5 siaures rytu dalyje Suomijos įlanka Kai kuriose uzdarose Baltijos juros lagunose vanduo isvis gelas Gilus Skagerakas yra zymiai suresnis taciau druskingas jo vanduo į Baltijos jura negali patekti per negilu Kategata ir seklius Beltus bei Zunda Juros suruma mazina gelas dideliu upiu lietaus ir sniego vanduo stipriai atskiedziantis is vandenyno patenkantį suru vandenį Be to Baltijos jura mazai garuoja o tai taip pat mazina jos suruma Vandens surumas mazeja is vakaru į rytus ir prie upiu ziociu Surus vanduo grimzta gilyn ir Baltijos juros gelmese yra didesnis nei pavirsiuje Daugelyje vietu druskingumas nepastovus Vakarineje dalyje sasiauriuose vanduo yra suresnis tada kai pucia siaures vakaru vejai kurie atvaro suru vandenį is Skagerako surumas sumazeja puciant pietryciu vejui Del mazesnio druskingumo greiciau uzsala siaurine ir rytine Baltijos dalis Dugnas ir gylis Baltijos juros dugno modelis Gdynes akvariume muziejujeBaltijos juros gyliu zemelapis Baltijos juros dugnas negiliose vietose ir arciau krantu sudarytas is smelio zvyro zvirgzdo ir nuosedinio dumblo Plikos uolos randamos tik siaurineje dalyje Estijos ir pietu Svedijos pakrasciuose kalkakmeniai Suomijos ir siaurines Svedijos vandenyse granitai ir gneisas Gilesniu vietu ir ramesniu įlanku dugnas sudarytas is nuosedu dumblo kuriame yra mergelio molio smulkaus smelio ir įvairiu augmenijos ir gyvunijos liekanu Suomijos įlankos ir Svedijos pakrasciai Stokholmo apylinkese turi daug povandeniniu uolu Dugnas gana lygus yra tik kelios gilios duobes Baltijos jura negili daugiau nei 60 proc jos dugno ploto nenusileidzia giliau 100 m Isimtį sudaro tik keturios nedideles duobes viena 459 m pusiaukeleje tarp Gotlando ir Stokholmo į vakarus nuo Gotska Sandoe salos antroji 301 m tarp Alandu salu ir Svedijos kranto trecioji 294 m Botnijos įlankoje prie Ulfoe salos ketvirtoji 249 m tarp Ventspilio ir Gotlando Gylis vidutinis 56 m Suomijos įlankoje 38 m didziausias 459 m Landsorto įduba Suomijos įlankoje 121 m Giliausia Mazojo Belto vieta yra 80 m Didziojo Belto 55 m Zundo 38 m Siuose sasiauriuose bei Meklenburgo įlankoje daug seklumu Tarp Riugeno ir Bornholmo salu yra pavojingos Adlergrundo povandenines uolos Saremos sala sasiauris su Muhu sala 1890 m buvo uzpiltas ir padarytas plentas Muhu sasiauryje tarp Estijos salu ir zemynines dalies yra daug mazu saleliu seklumu ir povandeniniu uolu Sasiauriais tarp Saremos ir Hijumos Vormsi ir Hijumos gali plaukti tik nedideli laivai Del to susisiekimas su Rygos įlanka yra daugiau per Irbes sasiaurį tarp Saremos salos pietines dalies ir Kurso kranto Ledas 2001 m kovo menuo Pietineje Baltijos dalyje prasidejo pavasaris o siaurine dengia ledai Baltijos juros vanduo ypac Lietuvos Latvijos pakranteje turetu uzsalti vidutiniskai 0 3 0 4 C temperaturoje Kadangi Baltijos jura yra negili ir nesuraus vandens dalyje jos kasmet susiformuoja jurinis ledas Kasmet uzsala Botnijos ir Suomijos įlankos Rytineje pakranteje vidutinis uzsalimo laikotarpis trumpeja is siaures į pietus Klaipedos Liepojos Ventspilio ir Baltijsko uostai jau laikomi neuzsalanciais nes cia nors ir susiformuoja ledas taciau jis yra plonas ir laivyba galima be ledlauziu kurie naudojami Rygos Talino ir kt siauresniuose uostuose Vakariniai juros pakrasciai neuzsala nes yra labiau įtakojami siltosios Golfo sroves paveiktu oru Sroves ir lygio svyravimai Navigacinis pluduras Visoje Baltijos juroje vandens lygio skirtumas nera didesnis nei 30 cm Salia dideliu intaku vandens lygis padideja 4 8 cm Daugiausia vandens per Kategata ir isteka geguzes menesį o daugiausia įteka lapkricio menesį ir del to rudenį pakyla Baltijos juros vandens lygis Sroves Baltijos juroje susidaro del veju įvairiu sluoksniu netolygaus surumo svorio skirtingos temperaturos ir intaku Suriosios gelmiu sroves slinkdamos is vakaru į rytus pasiekia Botnijos ir Suomijos įlankas bei padidina ju suruma Stiprus vakaru vejai Kategate ir Beltuose kartais pakreipia pavirsine srove į rytus Suomijos ir Botnijos įlankose pavasarį ir vasara vejai isstumia dalį vandens o rudenį įstumia papildomai Del Zemes sukimosi aplink savo asį sios sroves pakrypsta desinen ir Botnijos įlankoje eina arciau Suomijos krantu o Suomijos įlankoje arciau Estijos Pavasarį nepaisant sniego tirpimo ir upiu potvyniu Baltijos juros lygis buna zemiausias nes upiu sunestas vandens perteklius greit isteka per sasiaurius į Siaures jura Auksciausias pavirsiaus horizontas buna rugpjucio rugsejo menesiais isskyrus Botnijos įlanka kur sis maksimumas pasiekiamas sausio menesį Nedidelis vandens horizonto pakilimas sausio menesį pastebimas ir kitose Baltijos juros dalyse Vasario balandzio men pietryciu vejai stumia vandenį is Skagerako į Siaures jura ir taip sustiprina istekancia pavirsiaus srove bei numusa vandens lygį Kitais metu laikais vyrauja pietvakariu vejai kurie į Kategata ir Skageraka suvaro daugiau vandens ir pakelia Baltijos vandens lygį Menulio sukeliami potvyniai Baltijos juroje yra visai nezymus Skagerake ir Kategate sie potvyniai siekia iki 20 cm prie Kopenhagos 10 cm nuo Danijos Svedijos iki Liepojos 1 5 3 cm prie Kronstato 1 cm Baltijos juros baseinas Baltijos jura turi apie 250 didesniu intaku Siauriniai ir vakariniai Baltijos juros intakai turi mazesnius baseinus ir duoda maziau vandens nei pietiniai ir rytiniai intakai Toliausiai Baltijos juros baseinas siekia pietuose kur prieina prie siauriniu Karpatu kalnu slaitu Vysla Didziausius baseinus turi Nemunas 98 000 km Dauguva 87 900 km Narva 56 225 km Neva 282 000 km Kiumijokis 37 107 km Oulujokis 22 841 km Kemijokis 51 000 km Torne 37 40 000 km Lulejas 25 240 5 km Umejas 26 700 km Ongermanelvenas 31 860 km Indalselvenas 26 720 km Dalis 29 200 km 22 650 km Oderis 118 861 km ir Vysla 194 424 km Siauriniai ir vakariniai intakai Svedija ir Suomija teka staciau ir greiciau todel gerai tinka hidroelektrinems statyti Pietiniai intakai Vokietija Lenkija Lietuva Latvija letesni geriau tinka navigacijai Svarbiausios upes įtekancios į Baltijos jura Lietuvoje Nemunas Dreverna Smelte Dange Raze Sventoji Latvijoje Bartuva Saka Uzava Venta Irbe Roja Lielupe Dauguva Gauja Salaca Estijoje Pernu Keila Pirita Jegala Valge Lolu Seija Purtse Narva Rusijoje Luga Neva Kaliningrado srityje Prieglius su Deimena Suomijoje Kiumijokis Oulujokis Kemijokis Torne Svedijoje Lule Pite Selefte Ume Ongermanelvenas Indalselvenas Junganas Jusnanas Dalis Vokietijoje Varne Reknicas Pene Ukeris Oderis Lenkijoje Parsenta Viperis Slupkas Leba Vysla su GeografijaPadetis ir ribos Siauriausias taskas yra Botnijos įlankoje netoli poliarinio rato 65 40 s pl pieciausias Vismaro apylinkese 53 45 s pl labiausiai į vakarus nutoles taskas yra netoli Flensburgo 9 10 r il ryciausias Suomijos įlankoje Sankt Peterburgo apylinkese 30 15 r il Nors Kategatas ir nera Baltijos juros dalis taciau daznai su Baltijos jura susijusiu organizaciju laikomas jos dalimi pvz Helsinkio komisija Baltijos juros aplinkos apsaugai HELCOM Besiribojancios valstybes ir skirstymas Su Baltijos jura besiribojancios valstybes Nr Valstybe Kranto linijos ilgis km 1 Svedija 76002 Suomija 46063 Rusija 834 Estija 37945 Latvija 4966 Lietuva 917 Lenkija 8438 Vokietija 20009 Danija 7300Is viso 27569 Baltijos jura kurioje yra daugybe įlanku fiordu sasiauriu bei daugybe įvairaus dydzio salu grubiai gali buti skirstoma į sias dalis paprastai Baltijos jurai nepriskiriamas Kategatas tikroji Baltijos jura siaures rytu Baltija siaurine Baltija Kategatas 22 000 km ploto Kategatas kuris tam tikromis aplinkybemis priskiriamas prie Baltijos juros biologine susisiekimo ir istorine prasmemis negali buti laikomas vidaus jura kokia yra Baltija Beltas 8 000 km ploto Beltas taip pat vadinamas Vakaru Baltijos jura apima juros plota į vakarus nuo Zelandijos Falsterio bei tarp ju ir Rostoko esancia juros dalį Geologine istorijaBaltijos jura susiformavo po paskutinio ledynmecio pries mazdaug 12 000 metu istirpus milziniskiems regiona dengusiems ledynams Dabartine savo forma Baltijos jura įgavo per keleta stadiju keiciantis vandens lygiui Apie 10000 8000 m pr m e pasikeitus klimatui ledynai pasitrauke į Skandinavija Ledyno pakrastys buvo į siaures rytus nuo Stokholmo o palei jį susiformavo Baltijos ledyninis ezeras Apie 8200 6900 m pr m e juros lygis pakilo tiek kad bent jau dabartinio Svedijos vidurio ezeryno vietoje o pagal kitus saltinius iki pat Baltosios juros susidare jungtis su pasauliniu vandenynu Istekejus gelam vandeniui ir is vandenyno patekus suriam vandeniui susidare suri Joldijos jura Apie 6900 5000 m pr m e Skandinavijos ledynai dar atsitrauke sumazejo slegis į Skandinavijos zemes plotus kurie del to pradejo kilti ir uzdare sasiaurius su vandenynu Taip susidare gelas Anciliaus ezeras Mazdaug nuo 5000 m pr m e iki musu eros pradzios juros lygis pakilo ir sausumos plotai tarp pietu Svedijos ir Danijos pateko po vandeniu o rytine Danijos dalis tapo suskaidyta į salas Sios vadinamosios Litorinos transgresijos metu susiformavo Litorinos jura Dar keiciantis vandens lygiui ir formuojantis dabartinems juros pakrantems susidare dabartine Baltijos jura KlimatasBaltijos jura ir jos pakrantes patenka į vidutinio klimato juosta Pietiniai pakrasciai yra siltesni uz siaurinius o vakariniai dregnesni ir siltesni uz rytu pakrantes Vandens temperatura kartais labai svyruoja veikiant vejams nustumiantiems pavirsinį įsilusį vandenį ir iskeliantiems salta gelmiu vandenį Kadangi vasara pucia daugiausia vakaru vejai rytineje ir Lietuvos pakranteje vandens temperatura buna 2 3 laipsniais aukstesne nei Svedijos pakranteje Tam poveikį turi ir saltoji srove slenkanti is Botnijos įlankos palei Svedijos pakrante Audru pasitaiko daugiausia ziema maziausia vasara ir dazniau rudenį nei pavasarį Palyginus su kitomis Europos kontinentinemis juromis Baltijos juroje yra stipresni vejai Juroje ir atviruose pajuriuose vejo greitis tris kartus didesnis nei toliau nuo vandens Negili Baltijos jura turi trumpas bangas kurios pavojingesnes maziems laivams Baltijos juros baseine atmosferos krituliu kiekis labai svyruoja Didziojoje dalyje krituliu kiekis yra apie 600 700 mm per metus Vakarineje dalyje taip pat Kategate ir Skagerake kai kuriose Svedijos ir Norvegijos vietose ju iskrinta 1500 mm Krituliu kiekis į rytus mazeja Sausiausias klimatas yra siaures Suomijoje ir siaures rytu Svedijoje Gotlando Alandu salose Karlskronos Kalmaro apylinkese iskrinta 300 500 mm Rukas kyla dazniausiai rudenį ir ziema kai yra didziausias skirtumas tarp atsalusio oro ir dar silto vandens Maziausia ruku buna rugpjucio menesį IstekliaiBaltijos juroje nedideliais kiekiais isgaunama nafta pakranteje Kaliningrado srityje kasamas gintaras isvystyta zvejyba Baltijos juroje gyvena apie 70 juru zuvu rusiu pleksnes vejazuves ir kt ir apie 30 gelavandeniu t y upiniu lasisos unguriai ir t k Krantu formos ir sudetisBaltijos juros pakrantes savo forma yra zemos ir turincios aukstus krantus Zemos pakrantes paprastai yra plokscios ir mazai raizytos Pakrasciu juros dugnas leidziasi gilyn letai turi placia atabrada kuri yra nepatogi navigacijai taciau labai tinka rekreaciniams tikslams Toks lekstasis akumuliacinis krantas budingas pietiniam Baltijos juros pakrasciui nuo Oderio ziociu iki Piarnu pietineje Estijoje su nedidelemis isimtimis Vokietijoje kur zemas pajuris turi stacius krantus Baltijos juroje vyrauja tokie krantai Scherinis krantas pietvakariu Suomija siaurine Estija pietine Baltijos pakrante daugumoje Baltijos krantu Laguninis krantas pietvakariu Lietuva Kaliningrado sritis siauresLenkija Islygintasis krantas siaures vakaru Lenkija Fjardinis krantas siaurryciu Vokietija pietryciu Danija vakaru Suomija Baltijos juros geografiniai objektaiJuros įlankos Rygos įlankos pakrante prie Salacgryvos Latvija Botnijos įlanka Suomija Svedija Suomijos įlanka Estija Suomija Rusija Matsalu įlanka Estija Kursiu marios Lietuva Rusija Pernu įlanka Estija Rygos įlanka Latvija Estija Vyslos įlanka Lenkija Rusija Gdansko įlanka Lenkija Scecino įlanka Lenkija Vokietija Greifsvaldo įlanka Vokietija Meklenburgo įlanka Vokietija Kylio įlanka Danija Vokietija Fakso įlanka Danija Kego įlanka Danija Hanebuktenas Svedija Didziausios Baltijos salos ir archipelagai Alandu salos Suomija autonomija Bornholmas Danija Gotlandas Svedija Hailuotas Suomija Hijuma Estija Elandas Oland Svedija Riugenas Vokietija Sarema Estija Stokholmo archipelagas Svedija Uzedomas arba Uznamas Vokietija Lenkija Valo salynas Suomija Volinas Lenkija Kai kurie saltiniai Baltijos jurai taip pat priskiria Zelandijos sala Tokiu atveju ji yra pati didziausia sala sioje juroje Nerijos Baltijos juroje yra trys nerijos Kursiu Nerija Aistmariu nerija Helio nerijaSvarbesni Baltijos juros uostaiPagrindinis straipsnis Baltijos juros uostai Uosto pavadinimas Miestas Tonos Konteineriu srautas TEU Keleiviu PastabosGdansko uostas Gdanskas amp 0000000052154098000000 52 154 098 amp 0000000002073215000000 2 073 215 amp 0000000000188886000000 188 886 2019Gdynes uostas Gdyne amp 0000000023491000000000 23 491 000 amp 0000000000803871000000 803 871 amp 0000000000460231000000 460 231 2018Kotka amp 0000000005157633000000 5 157 633 amp 0000000000626791000000 626 791 amp 0000000000002000000000 2 000 2013Helsingborgas amp 0000000007107000000000 7 107 000 amp 0000000008339000000000 8 339 000Helsinkis amp 0000000011410000000000 11 410 000 amp 0000000000430431000000 430 431 amp 0000000011169000000000 11 169 000 2015Istadas amp 0000000001913000000000 1 913 000Karaliaucius amp 0000000014100000000000 14 100 000 2018Kylis amp 0000000006479727000000 6 479 727 amp 0000000000024369000000 24 369 amp 0000000001599375000000 1 599 375 2016Kunda amp 0000000001576680000000 1 576 680 2019Klaipedos uostas Klaipeda amp 0000000047790000000000 47 790 000 amp 0000000000640000000000 640 000 2020Kopenhaga Malme amp 0000000005900000000000 5 900 000 amp 0000000000130000000000 130 000 amp 0000000001897000000000 1 897 000Liepojos uostas Liepoja amp 0000000007431499000000 7 431 499 amp 0000000000033242000000 33 242 2012Liubeko uostas Liubekas amp 0000000027590000000000 27 590 000 amp 0000000000055677000000 55 677 amp 0000000000134000000000 134 000Liuleo amp 0000000007000000000000 7 000 000 amp 0000000000010000000000 10 000Norsiopingas amp 0000000004000000000000 4 000 000 amp 0000000000101000000000 101 000 2017 amp 0000000007539000000000 7 539 000Orhusas amp 0000000008895000000000 8 895 000 2020Paldiskis amp 0000000002800000000000 2 800 000 2019Pernu amp 0000000002187211000000 2 187 211 2019Policiu uostas Polices amp 0000000002445500000000 2 445 500 amp 0000000000000023000000 23Poris amp 0000000005531953000000 5 531 953 amp 0000000000061048000000 61 048Primorskas amp 0000000053500000000000 53 500 000 2018Rauma amp 0000000006320217000000 6 320 217 amp 0000000000115821000000 115 821Rygos uostas Ryga amp 0000000037000000000000 37 000 000 amp 0000000000355241000000 355 241 amp 0000000000526243000000 526 243 2015Rostokas amp 0000000026800000000000 26 800 000 amp 0000000002300000000000 2 300 000 2016Sankt Peterburgas amp 0000000059300000000000 59 300 000 2018Silameje amp 0000000010490617000000 10 490 617 2019Stokholmas amp 0000000004705000000000 4 705 000 amp 0000000000036400000000 36 400 amp 0000000009184000000000 9 184 000ir juru uostai Svinouiscis Scecinas amp 0000000024113000000000 24 113 000 amp 0000000000090869000000 90 869 amp 0000000000930022000000 930 022Talino uostas Talinas amp 0000000019931000000000 19 931 000 amp 0000000000222607000000 222 607 amp 0000000010619000000000 10 619 000 2019Treleborgas amp 0000000010336000000000 10 336 000 amp 0000000001564000000000 1 564 000Turku amp 0000000003900000000000 3 900 000 amp 0000000000120000000000 120 000 amp 0000000004500000000000 4 500 000Ust Lugos uostas amp 0000000098700000000000 98 700 000 2018Ventspilio uostas Ventspilis amp 0000000026206000000000 26 206 000 2014Visbis amp 0000000001598000000000 1 598 000Vysockas amp 0000000018800000000000 18 800 000 2018Lietuvos miestai ir gyvenvietes prie Baltijos jurosButinge Giruliai Karkle Klaipeda Palanga SventojiTaip pat skaitytiEridanas senovine upe kurios placioje vagoje formavosi dabartine Baltijos jura SaltiniaiAlgimantas Grigelis Baltijos jura Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 Tacitus Germania Ergo iam dextro Suebici maris litore Aestiorum gentes adluuntur quibus ritus habitusque Sueborum lingua Britannicae propior 1 Dini P U 2000 p 26 Dini P U 2000 p 26 27 Dini P U 2000 p 23 GRIGELIS Algimantas JUODKAZIS Vytautas JURGAITIS Algirdas KILKUS Kestutis PAULIUKEVICIUS Gediminas Geomokslai monografija Vilnius Spauda 1999 385 p ISBN 9986 795 03 6 Baltic Sea Encyclopaedia Britannica Encyclopaedia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite Chicago Encyclopaedia Britannica 2009 EUCC Coastal Guide http www coastalguide org icm baltic Archyvuota kopija 2015 07 11 is Wayback Machine projekto Cargo statistics Port of Gdansk Nuoroda tikrinta 2020 01 09 Statystyki lenku Suarchyvuotas originalas 2017 06 22 Nuoroda tikrinta 2017 01 20 Statistical yearbook of maritime economy PDF Rocznik Demograficzny Demographic Yearbook of Poland Warsaw Szczecin Central Statistical Office Statistical Office in Szczecin 65 86 2007 ISSN 0867 082X Suarchyvuotas originalas PDF 2009 04 08 tarptautinis keleiviu eismas uostuose laivais kuriu yra didesnis nei 100 Statistics produced by Finnish Port Association Finnish Port Association Nuoroda tikrinta 2014 09 07 Trafikanalys Sjotrafik 2011 zr 45 psl svedu k Port Statistics 2015 PDF Port of Helsinki Suarchyvuotas originalas PDF 2016 03 04 Nuoroda tikrinta 2016 02 24 Throughput of Russian seaports in 2018 grew by 3 8 Y o Y to 816 5 million tonnes detalization anglu PortNews 2019 01 16 Nuoroda tikrinta 2020 01 09 Statistik Port of Kiel statistics estonia Suarchyvuotas originalas 2022 09 06 Port statistics portofklaipeda lt Suarchyvuotas originalas 2020 03 01 Nuoroda tikrinta 2022 09 04 Maritime traffic in European ports Denmark Copenhagen Vlaamse Havencommissie Suarchyvuotas originalas 2017 02 24 Nuoroda tikrinta 2017 02 24 Fakta om Norrkopings Hamn AB Norrkopings Hamn www norrkopingshamn se Suarchyvuotas originalas 2016 04 25 Statistikbanken www statbank dk Nuoroda tikrinta 2021 06 20 Statistics Estonian Ports Association amerikieciu anglu Suarchyvuotas originalas 2020 07 23 Nuoroda tikrinta 2020 07 23 Annual cargo turnover down at Riga Port Hellenic Shipping News Worldwide www hellenicshippingnews com Suarchyvuotas originalas 2017 12 22 Archived copy Suarchyvuotas originalas 2015 05 06 Nuoroda tikrinta 2015 09 07 a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura archived copy as title link Umschlagsstatistiken Hauptgutarten ROSTOCK PORT Hafen Rostock www rostock port de Suarchyvuotas originalas 2014 08 10 Obroty w granicach administracyjnych portow Szczecin i Swinoujscie wg grup towarowych za grudzien 2016 i 12 miesiecy 2016 Szczecin and Swinoujscie Seaports Authority 2016 Suarchyvuotas originalas 2017 02 02 Nuoroda tikrinta 2017 01 20 Port of Tallinn Key Figures 2019 PDF a href wiki C5 A0ablonas Cite web title Sablonas Cite web cite web a CS1 prieziura url status link Free port of Ventspils authority 2013 SummaryLiteraturaDini P U 2000 Baltu kalbos Lyginamoji istorija Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas ISBN 5 420 01444 0 Zeme geografinis vadovelis 9 klasei I dalis 75 psl 2005 NuorodosVikiteka Baltijos jura vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas mkp emokykla lt Archyvuota kopija 2006 05 05 is Wayback Machine projekto Baltijos juros portalas Archyvuota kopija 2008 06 17 is Wayback Machine projekto angl Baltijos juros istorijaBaltijos ledyninis ezeras Joldijos jura Anciliaus ezeras Litorinos jura Baltijos jura