Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kuršių marios Kuršmarės seniau vadintos Prūsų jūra prūs Kursjanmari vok Kurisches Haff rus Kуршский залив vandens telkin
Kuršių marios
Kuršių marios, Kuršmarės, seniau vadintos Prūsų jūra (prūs. Kursjanmari, vok. Kurisches Haff, rus. Kуршский залив) – vandens telkinys Baltijos jūros baseine, nuo jūros atskirtas Kuršių nerija. Sembos pusiasalis skiria nuo Aismarių. Pietinė ir didesnė marių dalis priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai. Bendras marių plotas yra 1584 km², tačiau Lietuvai priklausanti marių dalis tesudaro 381,6 km². Marių ilgis (nuo Klaipėdos sąsiaurio žiočių uosto vartuose iki marių pietinio kranto) 93 kilometrai, didžiausias plotis 46 kilometrai, siauriausia vieta esanti Klaipėdos sąsiauryje yra 390 m pločio. Kranto linijos ilgis 324 km; iš jų Lietuvai priklausančio vakarinio (Kuršių nerijos) kranto 60,35 km, rytinio kranto 98,94 kilometro. Kuršių marios susidarė prieš 3000 metų prieš mūsų erą, kai vėjas ir Baltijos jūros bangos suplakė siaurą Kuršių neriją. Savo kilme Kuršių marios yra bahiros tipo. Vandens apykaitos režimas – estuarinio tipo lagūna. Mariose yra viena sala – Kiaulės Nugara.
Geofiziniai duomenys
Kuršių marios yra gana sekli ir beveik gėla (druskingumas beveik niekada neviršija 8 promilių) lagūna, jūros druskingas vanduo prasiskverbia tik iki Ventės rago ir tiesia linija į vakarus iki Kuršių nerijos. Druskingumas žiemą 1–3 ‰, vasarą mažesnis – 0,5 ‰, o Baltijos jūros druskingumas ties Kuršių nerija taip pat mažesnis – vidutiniškai apie 7 ‰.
Sekliausia yra marių šiaurinė dalis, pradedant nuo Kintų ir tiesia linija šiaurės vakarų kryptimi į Kuršių nerija ir iki pat Klaipėdos sąsiaurio. Giliausios vietos yra marių pietvakarių, vakarų dalyje. Kuršių marių vidutinis gylis 3,8 m, didžiausias gylis yra į pietryčius nuo Rasytės (dabar Rybačis) – 5,8 m. Pagilinus Klaipėdos sąsiaurį kad galėtų įplaukti dideli jūrų laivai, čia gylis siekia iki 14,5 m. Kuršių marių vandens tūris yra apie 6 km³. Kuršių mariose siaučiant audrai, bangų aukštis kartais siekia iki 1-3 metrų. Bangos žemiausios marių šiaurinėje dalyje ir jų aukštis didėja pietų kryptimi. Pietinėje marių dalyje pasitaiko iki 3 metrų aukščio bangos.
Marių dugnas smėlingas. Dumblingų nuosėdų daugiau tik Vidmarių (marių vidurio) dauburiuose. Prie Ventės rago sutinkama moreninio priemolio bei riedulių. Mariose nemaži žuvų ištekliai, yra gintaro telkinių.
Į Kuršių marias įteka Nemunas, per metus atplukdantis apie 25 km³ vandens bei plukdydamas sąnašas čia formuoja deltą, kuri apytikliai 20 metrų per metus pasistumėja į Kuršių marias. Per pastaruosius 125 metus Nemuno delta į Kuršių marias pasistūmėjo maždaug 2,5 km. Šiaurinėje marių dalyje yra Klaipėdos sąsiauris, kuriuo marios susijungia su Baltijos jūra ir prie kurio yra įsikūręs Klaipėdos uostas.
Ekologija
Didžiausia Kuršių marių problema yra eutrofikacija, kurią sukelia organinės ir biogenetinės medžiagos, kurias atneša Nemunas ir kurios patenka iš pamario gyvenviečių bei Klaipėdos miesto. Ją sustiprina tokios marių hidrologinės savybės, kaip mažas gylis bei ribota vandens apykaita su Baltijos jūra.
Krantas
Kuršių marios ištįsusios iš šiaurės į pietus.; Pietuose plačiausios, į šiaurę tolydžiu siaurėja (forma panaši į trikampį) Šiaurėje Klaipėdos sąsiauriu jungiasi su Baltija; prie pat jūros sąsiauris yra 390 m pločio. Vakaruose marias nuo Baltijos skiria Kuršių nerija. Jos rytiniame (marių) krante yra kyšulių – ragų; didžiausi (iš šiaurės į pietus): Agilo, Bulvikio, Grobšto, . Didžiausios įlankos Agilo, Pervalkos, Kervaičio, Didžioji ir mažoji Preilos, Brukio. Pietiniai marių krantai daugiausiai žemi, pelkėti. Prie jų vietomis, ypač vidurinėje dalyje, ties , yra bangų abrazijos atsidentų ir nugludintų riedulių sankaupų. Į rytus nuo marių yra Nemuno deltos žemuma, kurios krantai žemi, pelkėti. Čia yra 2 dideli kyšuliai: virš vandens iškilęs moreninis akmeningas Ventės ragas, piečiau žemas samplovinis smėlingas . Yra 2 didelės įlankos – ir Gaurinė, arba Karklė. Tarp Ventės rago ir Klaipėdos krantai vietomis kiek aukštesni. Kranto linijos ilgis 324 km.
Terminis ir cheminis režimas
Marių vandens terminiam režimui būdinga homotermija, nes vėjas gerai išmaišo visus vandens sluoksnius. Giedromis ramiomis vasaros dienomis pakraščiuose vanduo įšyla iki 25 °C. Labiausiai (iki 28 °C) buvo įšilęs ties Nida 1954 metų vasarą. Jūros vanduo, vasarą įsiveržęs į marių šiaurinę dalį vandenį keletu laipsnių atšaldo, o žiemą ir anksti pavasarį – sušildo. Vidutinė metinė vandens temperatūra einant iš pietų į šiaurę mažėja. Marios užšąla gruodžio antroje pusėje. 1911–1972 m. ledo danga vidutiniškai išsilaikė 110 dienų, trumpiausiai – 12 dienų, ilgiausiai – 169 dienų. Vandens skaidrumas pavasarį, tuoj po audrų ir vandens žydėjimo metu ~0,5 m. Ties upių žiotimis ir marių šiaurinėje dalyje, įsiveržus jūros vandeniui, skaidrumas žiemą ir rudenį gali būti >2 m. Vandens reakcija šarminė pH 7,65-8,6; mažiausia – žiemą, didžiausia vasarą. Vandens perteklius Klaipėdos sąsiauriu nuteka į Baltijos jūrą. Ypač daug jo į marias atplūsta per pavasario potvynius. Tada Klaipėdos sąsiauris virsta kone upe, kada į Baltijos jūrą tėkmės greitis būna 1-3 m/s.
Marių vandenyje gana daug ištirpusio deguonies, biogeninių medžiagų (fosforo, kalcio, azoto, geležies, silicio, kalcio). Bendra vandens neviršija 0,3 % (300 mg/l), tik šiaurinėje dalyje, kai į marias priplūsta jūros vandens, gali pasiekti iki 7-8 %.
Žuvys
Kuršių marios nuo seno garsėja kaip žuvingiausias Europos vandens telkinys. Jose yra apie 50 žuvų rūšių: 12 rūšių jūrinių (strimelės, menkės, , otai, plekšnės), 11 rūšių praeivių (gyvena ir jūroje, ir mariose, o neršti plaukia į upes) – unguriai, žiobriai, stintos, sykai, ir 27 rūšys gėlavandenių žuvų.
XX a. dėl intensyvios žvejybos ir taršos Kuršių mariose žuvų rūšių sudėtis smarkiai keitėsi, žuvingumas mažėjo. Nuo 1955 metų nebepasitaiko eršketų. Lašišos įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą. 1991–2000 m. pagilinus Klaipėdos kanalą į marias ir Nemuno upyną pradėjo atplaukti gerokai daugiau žuvų. Į marias vis daugiau patenka išvalyto vandens. Padaugėjo lašišų, karšių, žiobrių.
Būdingiausios žuvų rūšys: kuoja, ešerys, raudė, plakis, karšis.
Augalija
Vandens ir priekrančių augalija nelabai įvairi – rasta 114 rūšių. Iš dumblių daugiausiai rasta titnagdumblių, vyraujančių pavasarį; gausu ir žaliadumblių bei melsvadumblių, kurių ypač padaugėja vasarą ir rudenį. Vandens žydėjimo metu, vasaros pabaigoje 1 litre marių vandens randama iki 4 mln. fitoplanktono individų.
Buriavimas
Kuršių mariose puikios sąlygos buriavimui, todėl Smiltynėje ir Nidoje yra įsikūrę jachtklubai, priimantys įvairaus dydžio jachtas, už kurių stovėjimą ima mokestį. Taip pat, farvateris tarp Smiltynės ir Nidos sužymėtas specialiais ženklais. Rengiamos ir pramoginės ekskursijos po Kuršių marias bei Ventės ragą. Be to, kasmet organizuojamos regatos, pritraukiančios dalyvių ir žiūrovų iš Lietuvos ir užsienio.
Žvejyba
Nuo vėlyvųjų viduramžių iki 1945 m. kuršininkai ir jų laivai kurėnai buvo neatskiriama Kuršių marių dalis. Pirmosios žinios apie žvejybą Kuršių mariose aptinkamos XVII a. kryžiuočių kronikose. 1589 m. nurodytos žvejybos taisykles, išdėstyta žuvų realizavimo tvarka. Pagal 1640 m. taisykles buvo įvestas mokestis už žvejybą ir nustatytos žuvies kainos. 1874 m. uždrausta žvejoti naudojant sprogmenis ir nuodingąsias medžiagas, nustatytas leidžiamų gaudyti žuvų kiekis, o kiek vėliau – žvejybos terminai.
1928–38 m. mariose per metus vidutiniškai būdavo sužvejojama 58,5 kg/ha žuvies. Po Antrojo pasaulinio karo daugiausiai sugauta 1954 m. (58,7 kg/ha). Daugiausiai sugaunama kuojų, karšių, stintų. Sumažėjo ungurių, žiobrių, lašišų, sykų ištekliai. Žvejojama buvo tik burinėmis valtimis (laivais), žūklė Kuršių nerijoje buvo draudžiama iš esmės siekiant apsaugoti išteklius.
Lietuvos gyvenvietės prie Kuršių marių
- Dreverna
- Juodkrantė
- Kintai
- Klaipėda
- Lūžgaliai
- Nida
- Pervalka
- Preila
- Šturmai
- Ventė
- Svencelė
Galerija
- Prūsijos kunigaikštystės didysis kurfiurstas keliasi per marias 1679 m. (Wilhelm Simmler (1840-1914) paveikslas, žuvęs per Antrąjį pasaulinį karą)
- Kuršininkų apgyventa teritorija 1649 m. pažymėta žaliai
- Vaizdas į Kuršių marias nuo Ventės rago
Išnašos
- earthobservatory.nasa.gov / Curonian Spit Archyvuota kopija 2015-09-22 iš Wayback Machine projekto.
- Kuršių marios. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- Sereika, Remigijus (2021). Vadovas po Kuršių neriją (PDF). Vilnius: Didakta. p. 11. ISBN 978-609-442-148-8.
- „Žuvys“. Suarchyvuota iš originalo 2012-04-28. Nuoroda tikrinta 2014-05-27.
- Jaeger: Die Fischerkähne auf dem kurischen Haff, p. 104 (r. u.)
- Fischer aus dem Memelland, umfangreicher Artikel über die Fischerei am Kurischen Haff
Šaltiniai
- Kuršių marios. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
- Werner Jaeger: Die Fischerkähne auf dem kurischen Haff. ISBN 3-895-34160-6.
Nuorodos
- youtube.com / Nuotykių ieškotojai Kuršių marias perbrido per 4,5 val.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kuršių marios, Kas yra Kuršių marios? Ką reiškia Kuršių marios?
Kursiu marios Kursmares seniau vadintos Prusu jura prus Kursjanmari vok Kurisches Haff rus Kurshskij zaliv vandens telkinys Baltijos juros baseine nuo juros atskirtas Kursiu nerija Sembos pusiasalis skiria nuo Aismariu Pietine ir didesne mariu dalis priklauso Rusijos Kaliningrado sriciai Bendras mariu plotas yra 1584 km taciau Lietuvai priklausanti mariu dalis tesudaro 381 6 km Mariu ilgis nuo Klaipedos sasiaurio ziociu uosto vartuose iki mariu pietinio kranto 93 kilometrai didziausias plotis 46 kilometrai siauriausia vieta esanti Klaipedos sasiauryje yra 390 m plocio Kranto linijos ilgis 324 km is ju Lietuvai priklausancio vakarinio Kursiu nerijos kranto 60 35 km rytinio kranto 98 94 kilometro Kursiu marios susidare pries 3000 metu pries musu era kai vejas ir Baltijos juros bangos suplake siaura Kursiu nerija Savo kilme Kursiu marios yra bahiros tipo Vandens apykaitos rezimas estuarinio tipo laguna Mariose yra viena sala Kiaules Nugara Kursiu mariosSauletekis Kursiu marioseKursiu marios nuo Ventes ragoKursiu marios Reginys į Nagliu įlanka nuo Agilos koposVirs Kursiu mariu ir Kursiu nerijos siaucianti audra Kursiu mariu nuotrauka daryta is palydovo Terra 2006 m liepos 25 d Geofiziniai duomenysKursiu marios yra gana sekli ir beveik gela druskingumas beveik niekada nevirsija 8 promiliu laguna juros druskingas vanduo prasiskverbia tik iki Ventes rago ir tiesia linija į vakarus iki Kursiu nerijos Druskingumas ziema 1 3 vasara mazesnis 0 5 o Baltijos juros druskingumas ties Kursiu nerija taip pat mazesnis vidutiniskai apie 7 Sekliausia yra mariu siaurine dalis pradedant nuo Kintu ir tiesia linija siaures vakaru kryptimi į Kursiu nerija ir iki pat Klaipedos sasiaurio Giliausios vietos yra mariu pietvakariu vakaru dalyje Kursiu mariu vidutinis gylis 3 8 m didziausias gylis yra į pietrycius nuo Rasytes dabar Rybacis 5 8 m Pagilinus Klaipedos sasiaurį kad galetu įplaukti dideli juru laivai cia gylis siekia iki 14 5 m Kursiu mariu vandens turis yra apie 6 km Kursiu mariose siauciant audrai bangu aukstis kartais siekia iki 1 3 metru Bangos zemiausios mariu siaurineje dalyje ir ju aukstis dideja pietu kryptimi Pietineje mariu dalyje pasitaiko iki 3 metru aukscio bangos Mariu dugnas smelingas Dumblingu nuosedu daugiau tik Vidmariu mariu vidurio dauburiuose Prie Ventes rago sutinkama moreninio priemolio bei rieduliu Mariose nemazi zuvu istekliai yra gintaro telkiniu Į Kursiu marias įteka Nemunas per metus atplukdantis apie 25 km vandens bei plukdydamas sanasas cia formuoja delta kuri apytikliai 20 metru per metus pasistumeja į Kursiu marias Per pastaruosius 125 metus Nemuno delta į Kursiu marias pasistumejo mazdaug 2 5 km Siaurineje mariu dalyje yra Klaipedos sasiauris kuriuo marios susijungia su Baltijos jura ir prie kurio yra įsikures Klaipedos uostas EkologijaDidziausia Kursiu mariu problema yra eutrofikacija kuria sukelia organines ir biogenetines medziagos kurias atnesa Nemunas ir kurios patenka is pamario gyvenvieciu bei Klaipedos miesto Ja sustiprina tokios mariu hidrologines savybes kaip mazas gylis bei ribota vandens apykaita su Baltijos jura KrantasKursiu marios istįsusios is siaures į pietus Pietuose placiausios į siaure tolydziu siaureja forma panasi į trikampį Siaureje Klaipedos sasiauriu jungiasi su Baltija prie pat juros sasiauris yra 390 m plocio Vakaruose marias nuo Baltijos skiria Kursiu nerija Jos rytiniame mariu krante yra kysuliu ragu didziausi is siaures į pietus Agilo Bulvikio Grobsto Didziausios įlankos Agilo Pervalkos Kervaicio Didzioji ir mazoji Preilos Brukio Pietiniai mariu krantai daugiausiai zemi pelketi Prie ju vietomis ypac vidurineje dalyje ties yra bangu abrazijos atsidentu ir nugludintu rieduliu sankaupu Į rytus nuo mariu yra Nemuno deltos zemuma kurios krantai zemi pelketi Cia yra 2 dideli kysuliai virs vandens iskiles moreninis akmeningas Ventes ragas pieciau zemas samplovinis smelingas Yra 2 dideles įlankos ir Gaurine arba Karkle Tarp Ventes rago ir Klaipedos krantai vietomis kiek aukstesni Kranto linijos ilgis 324 km Terminis ir cheminis rezimasMariu vandens terminiam rezimui budinga homotermija nes vejas gerai ismaiso visus vandens sluoksnius Giedromis ramiomis vasaros dienomis pakrasciuose vanduo įsyla iki 25 C Labiausiai iki 28 C buvo įsiles ties Nida 1954 metu vasara Juros vanduo vasara įsiverzes į mariu siaurine dalį vandenį keletu laipsniu atsaldo o ziema ir anksti pavasarį susildo Vidutine metine vandens temperatura einant is pietu į siaure mazeja Marios uzsala gruodzio antroje puseje 1911 1972 m ledo danga vidutiniskai issilaike 110 dienu trumpiausiai 12 dienu ilgiausiai 169 dienu Vandens skaidrumas pavasarį tuoj po audru ir vandens zydejimo metu 0 5 m Ties upiu ziotimis ir mariu siaurineje dalyje įsiverzus juros vandeniui skaidrumas ziema ir rudenį gali buti gt 2 m Vandens reakcija sarmine pH 7 65 8 6 maziausia ziema didziausia vasara Vandens perteklius Klaipedos sasiauriu nuteka į Baltijos jura Ypac daug jo į marias atplusta per pavasario potvynius Tada Klaipedos sasiauris virsta kone upe kada į Baltijos jura tekmes greitis buna 1 3 m s Mariu vandenyje gana daug istirpusio deguonies biogeniniu medziagu fosforo kalcio azoto gelezies silicio kalcio Bendra vandens nevirsija 0 3 300 mg l tik siaurineje dalyje kai į marias priplusta juros vandens gali pasiekti iki 7 8 Zuvys Kursiu marios nuo seno garseja kaip zuvingiausias Europos vandens telkinys Jose yra apie 50 zuvu rusiu 12 rusiu juriniu strimeles menkes otai pleksnes 11 rusiu praeiviu gyvena ir juroje ir mariose o nersti plaukia į upes unguriai ziobriai stintos sykai ir 27 rusys gelavandeniu zuvu XX a del intensyvios zvejybos ir tarsos Kursiu mariose zuvu rusiu sudetis smarkiai keitesi zuvingumas mazejo Nuo 1955 metu nebepasitaiko ersketu Lasisos įtrauktos į Lietuvos raudonaja knyga 1991 2000 m pagilinus Klaipedos kanala į marias ir Nemuno upyna pradejo atplaukti gerokai daugiau zuvu Į marias vis daugiau patenka isvalyto vandens Padaugejo lasisu karsiu ziobriu Budingiausios zuvu rusys kuoja eserys raude plakis karsis AugalijaVandens ir priekranciu augalija nelabai įvairi rasta 114 rusiu Is dumbliu daugiausiai rasta titnagdumbliu vyraujanciu pavasarį gausu ir zaliadumbliu bei melsvadumbliu kuriu ypac padaugeja vasara ir rudenį Vandens zydejimo metu vasaros pabaigoje 1 litre mariu vandens randama iki 4 mln fitoplanktono individu BuriavimasKursiu mariose puikios salygos buriavimui todel Smiltyneje ir Nidoje yra įsikure jachtklubai priimantys įvairaus dydzio jachtas uz kuriu stovejima ima mokestį Taip pat farvateris tarp Smiltynes ir Nidos suzymetas specialiais zenklais Rengiamos ir pramogines ekskursijos po Kursiu marias bei Ventes raga Be to kasmet organizuojamos regatos pritraukiancios dalyviu ir ziurovu is Lietuvos ir uzsienio ZvejybaNuo velyvuju viduramziu iki 1945 m kursininkai ir ju laivai kurenai buvo neatskiriama Kursiu mariu dalis Pirmosios zinios apie zvejyba Kursiu mariose aptinkamos XVII a kryziuociu kronikose 1589 m nurodytos zvejybos taisykles isdestyta zuvu realizavimo tvarka Pagal 1640 m taisykles buvo įvestas mokestis uz zvejyba ir nustatytos zuvies kainos 1874 m uzdrausta zvejoti naudojant sprogmenis ir nuodingasias medziagas nustatytas leidziamu gaudyti zuvu kiekis o kiek veliau zvejybos terminai 1928 38 m mariose per metus vidutiniskai budavo suzvejojama 58 5 kg ha zuvies Po Antrojo pasaulinio karo daugiausiai sugauta 1954 m 58 7 kg ha Daugiausiai sugaunama kuoju karsiu stintu Sumazejo unguriu ziobriu lasisu syku istekliai Zvejojama buvo tik burinemis valtimis laivais zukle Kursiu nerijoje buvo draudziama is esmes siekiant apsaugoti isteklius Lietuvos gyvenvietes prie Kursiu mariuDreverna Juodkrante Kintai Klaipeda Luzgaliai Nida Pervalka Preila Sturmai Vente SvenceleGalerijaPrusijos kunigaikstystes didysis kurfiurstas keliasi per marias 1679 m Wilhelm Simmler 1840 1914 paveikslas zuves per Antrajį pasaulinį kara Kursininku apgyventa teritorija 1649 m pazymeta zaliai Vaizdas į Kursiu marias nuo Ventes ragoIsnasosearthobservatory nasa gov Curonian Spit Archyvuota kopija 2015 09 22 is Wayback Machine projekto Kursiu marios Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 Sereika Remigijus 2021 Vadovas po Kursiu nerija PDF Vilnius Didakta p 11 ISBN 978 609 442 148 8 Zuvys Suarchyvuota is originalo 2012 04 28 Nuoroda tikrinta 2014 05 27 Jaeger Die Fischerkahne auf dem kurischen Haff p 104 r u Fischer aus dem Memelland umfangreicher Artikel uber die Fischerei am Kurischen HaffSaltiniaiKursiu marios Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 Werner Jaeger Die Fischerkahne auf dem kurischen Haff ISBN 3 895 34160 6 Nuorodosyoutube com Nuotykiu ieskotojai Kursiu marias perbrido per 4 5 val