Helio nerija lenk Mierzeja Helska Półwysep Helski kaš Hélskô Sztremlëzna vok Halbinsel Hela arba Putziger siauras seklum
Helio nerija

Helio nerija (lenk. Mierzeja Helska, Półwysep Helski; kaš. Hélskô Sztremlëzna; vok. Halbinsel Hela arba Putziger) – siauras, seklumoje susiformavęs pusiasalis, esantis šiaurinėje Lenkijoje, Pamario vaivadijoje, Pucko apskrityje. Jis skiria Pucko įlanką nuo Baltijos jūros.
Pusiasalio ilgis siekia 33 km. Plotis vietomis kinta, ties Jurata siekia apie 300 m, siauriausioje dalyje vos 100 m, o smaigalyje viršija 3 km. Kadangi pusiasalis buvo suformuotas vien tik iš smėlio, žiemos audrų metu siauriausios vietos dažnai užliejamos, tad pusiasalis virsta sala. Iki XVII a. nerija buvo salų grandinė, kuri tik vasaromis suformuodavo vientisą sausumos ruožą.
Iš žemyninės dalies iki tolimiausio taško, gausiai turistų lankomo Helio miestelio, nutiestas plentas ir geležinkelis. Kiti nerijoje įsikūrę miesteliai, uostai ir kurortai yra: , Kužnica, Chalupai ir .
Nuo 1978 m. Helio nerija priklauso Pajūrio kraštovaizdžio parkui.
Karinė reikšmė
Nuo 1657 iki 1919 m. pusiasalis priklausė Prūsijai ir Vokietijai. Kai po Pirmojo pasaulinio karo pusiasalis atiteko Antrajai Lenkijos Respublikai, jis įgijo didelę karinę reikšmę ir buvo paverstas įtvirtintu rajonu, kuriame buvo dislokuota 3000 įgulos karių. 1939 m. Helio mūšio metu lenkų pajėgos vienoje vietoje susprogdino dalį pusiasalio, taip jį paversdami sala.
Nacistinės Vokietijos okupacijos metais Helio įtvirtinimai buvo dar labiau praplėsti, buvo įrengta 40.6 cm SK C/34 pabūklų baterija, tačiau jie greitai buvo perkelti į įtvirtinimus okupuotoje Prancūzijoje.
Lenkijai vėl atgavus sausumos ruožą, jis iki šiol naudojamas kariniams tikslams. Papildomų pabūklų buvo įrengta 5-ajame ir 6-ajame dešimtmečiuose. Dauguma šių įtvirtinimų šiandien yra atviri turistams, tačiau kai kurios pusiasalio vietovės priklauso Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms.
Šaltiniai
- Helio nerija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-01-02.
- Хель // Большая советская энциклопедия. — М. : Советская энциклопедия, 1969—1978. — С. 113. — (Большая советская энциклопедия : [в 30 т.] / гл. ред. А. М. Прохоров ; 1969—1978).
- „Helska, Mierzeja“. Internetowa Encyklopedia PWN [on-line] (lenkų). Wydawnictwo Naukowe PWN. Nuoroda tikrinta 2023-01-02.
54°38′30″ š. pl. 18°46′53″ r. ilg. / 54.64167°š. pl. 18.78139°r. ilg.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Helio nerija, Kas yra Helio nerija? Ką reiškia Helio nerija?
Helio nerija lenk Mierzeja Helska Polwysep Helski kas Helsko Sztremlezna vok Halbinsel Hela arba Putziger siauras seklumoje susiformaves pusiasalis esantis siaurineje Lenkijoje Pamario vaivadijoje Pucko apskrityje Jis skiria Pucko įlanka nuo Baltijos juros Helio nerija Pusiasalio ilgis siekia 33 km Plotis vietomis kinta ties Jurata siekia apie 300 m siauriausioje dalyje vos 100 m o smaigalyje virsija 3 km Kadangi pusiasalis buvo suformuotas vien tik is smelio ziemos audru metu siauriausios vietos daznai uzliejamos tad pusiasalis virsta sala Iki XVII a nerija buvo salu grandine kuri tik vasaromis suformuodavo vientisa sausumos ruoza Is zemynines dalies iki tolimiausio tasko gausiai turistu lankomo Helio miestelio nutiestas plentas ir gelezinkelis Kiti nerijoje įsikure miesteliai uostai ir kurortai yra Kuznica Chalupai ir Nuo 1978 m Helio nerija priklauso Pajurio krastovaizdzio parkui Karine reiksmeLandsat palydovo padaryta Helio nerijos palydovine nuotrauka 2000 m Nuo 1657 iki 1919 m pusiasalis priklause Prusijai ir Vokietijai Kai po Pirmojo pasaulinio karo pusiasalis atiteko Antrajai Lenkijos Respublikai jis įgijo didele karine reiksme ir buvo paverstas įtvirtintu rajonu kuriame buvo dislokuota 3000 įgulos kariu 1939 m Helio musio metu lenku pajegos vienoje vietoje susprogdino dalį pusiasalio taip jį paversdami sala Nacistines Vokietijos okupacijos metais Helio įtvirtinimai buvo dar labiau praplesti buvo įrengta 40 6 cm SK C 34 pabuklu baterija taciau jie greitai buvo perkelti į įtvirtinimus okupuotoje Prancuzijoje Lenkijai vel atgavus sausumos ruoza jis iki siol naudojamas kariniams tikslams Papildomu pabuklu buvo įrengta 5 ajame ir 6 ajame desimtmeciuose Dauguma siu įtvirtinimu siandien yra atviri turistams taciau kai kurios pusiasalio vietoves priklauso Lenkijos ginkluotosioms pajegoms SaltiniaiHelio nerija Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2023 01 02 Hel Bolshaya sovetskaya enciklopediya M Sovetskaya enciklopediya 1969 1978 S 113 Bolshaya sovetskaya enciklopediya v 30 t gl red A M Prohorov 1969 1978 Helska Mierzeja Internetowa Encyklopedia PWN on line lenku Wydawnictwo Naukowe PWN Nuoroda tikrinta 2023 01 02 54 38 30 s pl 18 46 53 r ilg 54 64167 s pl 18 78139 r ilg 54 64167 18 78139 Vikiteka Helio nerija vaizdine ir garsine medziaga