Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Fitoplanktonas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Fitoplanktonas (iš sen. gr. φυτόν 'augalas' + gr. πλαγκτός 'klajūnas') – autotrofiniai organizmai planktono bendrijoje. Dauguma fitoplanktono yra pernelyg maži, kad būtų pastebimi plika akimi. Fitoplanktono organizmų esant pakankamai daug vanduo būna matomai žalios spalvos dėl chlorofilo fitoplanktono ląstelėse. Spalva gali skirtis priklausomai nuo fitoplanktono rūšies, nes skiriasi chlorofilo ar kitų pigmentų (fikobiliproteinai, ksantofilai ir t. t.) kiekis.
Ekologija
Fitoplanktonas gauna energiją fotosintezės proceso metu, todėl turi gyventi gerai apšviestame vandenynų, jūrų, ežerų ar kitų vandens telkinių paviršiniame sluoksnyje (vadinamoje ). Fitoplanktonas atlieka pusę visos fotosintezės veiklos Žemėje[2]. Taigi, fitoplanktonas papildo Žemės hidrosferą ir atmosferą deguonimi. Fitoplanktonas Saulės šviesos energiją paverčia angliavandenių cheminių ryšių energija, kurią naudoja palaikyti gyvybingumą, augti ir daugintis. Fitoplanktono yra daugumos vandenyno ir gėlo vandens mitybos tinklų (išimtis - chemosintezė) pagrindas. Nuo XX amžiaus, fitoplanktono kasmet sumažėja beveik 1%. Tai gali būti susiję su klimato atšilimo įtaka vandenyno temperatūrai, kuri 2010 m. buvo 40% mažesnė negu 1950 m.[4][5]. Fitoplanktonas - svarbi maisto grandinės dalis, jos kiekio pokyčiai daro įtaką krilio (krevečių grupė) gausumui, kuriuo minta baltieji banginiai.
Fitoplanktono gausa labai priklauso nuo vandenyne vandenyje esančių jonų (pvz., nitratų, fosfatų, silicio rūgšties) koncentracijos. Kai kuriuose Pasaulinio vandenyno regionuose (pvz., Pietų vandenyne) fitoplanktono yra mažai dėl geležies stokos. Tai lėmė kai kurių mokslininkų pasisakymą už tų regionų tręšimą geležimi, tokiu būdu didinant fitoplanktono kiekį ir fiksuojant daugiau atmosferos anglies dioksido (CO2), kurio koncentracija sparčiai didėja dėl žmogaus veiklos ir stiprina šiltnamio efektą.
Nors beveik visos aptinkamos fitoplanktono rūšys - fotoautotrofai, yra išimčių, kai fitoplanktonui priskiriami miksotrofai ar kitos, nepigmentinės rūšys, kurios faktiškai heterotrofinės (pastarosios dažnai laikomos zooplanktonu). Iš jų geriausiai žinomos dinofitinės gentys (pvz., Noctiluca ir Dinophysis), jos kad gautų organinius anglies junginius minta kitais organizmais ar jų liekanų medžiagomis.
Fitoplanktono sąvoka apima visus fotoautotrofinius mikroorganizmus vandens maisto kloduose. Fitoplanktonas tarnauja kaip vandens mitybos bazė, atliekanti esmines ekologines funkcijas visai vandens aplinkai. Tačiau, skirtingai nuo sausumos bendruomenių, kur gausiausi autotrofai yra augalai, fitoplanktono grupė yra įvairialypė, apimanti kai kuriuos eukariotus ir prokariotinius organizmus (tiek eubakterijas, tiek archeobakterijas). Yra apie 5000 jūrinio fitoplanktono rūšių[8]. Dar neaišku, kaip tokia įvairovė vystėsi aplinkoje, kur didelė konkurencija dėl išteklių sudarė ribotas galimybes nišų diferenciacijai [9].
Fitoplanktono grupės
Fitoplanktono rūšinė sudėtis:
- Pasauliniame vandenyne žinoma > 5 000 fitoplanktono rūšių;
- Baltijos jūroje ~ 2000 rūšių;
- Kuršių mariose ~ 800 rūšių.
Svarbiausios fitoplanktono grupės:
- Melsvabakterės (Cyanophyta),
- Žaliadumbliai (Chlorophyta),
- Titnagdumbliai (Diatomophyta),
- kriptofitiniai (Cryptophyta),
- Šarvadumbliai (Dinophyta),
- Auksadumbliai (Chrysophyta),
- (Euglenophyta),
- Gelsvadumbliai (Xanthophyta),
- grupė smulkių (Flagellata).
Svarbiausias fitoplanktono grupes sudaro titnagdumbliai, melsvadumbliai ir dinoflageliatai, nors galima būtų įskaityti ir daugelį kitų grupių dumblių. Viena grupė, „kokolitoforidai“, yra atsakinga (iš dalies) už didelį (DMS) išmetimą į atmosferą. DMS yra konvertuojamas į sulfatus, sulfatų molekulės veikia kaip debesų kondensacijos branduoliai, taip padidinantys bendrąjį debesuotumą. Oligotrofiniuose vandenyno regionuose, tokiuose kaip Sargaso jūra arba Pietų Ramiojo vandenyno dalis, dominuoja mažos fitoplanktono ląstelės, vadinamos pikoplanktonu, daugiausia sudarytas iš melsvadumblių (Prochlorococcus, Synechococcus) ir pikoeukariotų, pvz., Micromonas.
Akvakultūra
Fitoplanktonas yra pagrindinis maisto šaltinis akvakultūroje ir . Abiejose fitoplanktonas yra gyvūnų maistas. Marikultūroje naudojamas natūralus fitoplanktonas, kuris į marikultūros aptvarus patenka su savaime pratekančiu jūros vandeniu. Akvakultūroje naudojamas fitoplanktonas gaunamas ir įterpiamas tiesiogiai. Planktonas renkamas vandens telkiniuose ar specialiai auginamas. Pastarasis metodas naudojamas retai.
Fitoplanktonas naudojamas kaip verpečių maistas[10], o verpetės, savo ruožtu, naudojamos kaip kitų organizmų maistas. Fitoplanktonu minta daugelio rūšių akvakultūrų moliuskai, įskaitant perluotes ir tridaknas.
Fitoplanktono auginimas dirbtinėmis sąlygomis yra akvakultūros forma. Jis auginamas įvairiems tikslams, pvz., kaip maistas kitiems organizmams[10], kaip maisto papildai nelaisvėje akvariumuose auginamiems bestuburiams. Akvakultūrų talpyklų dydžių diapazonas yra nuo mažų laboratorinių (mažiau nei 1 l) talpyklų iki kelių dešimčių tūkstančių litrų talpos komercinių talpyklų[10].
Nepriklausomai nuo akvakultūrų talpyklų dydžio efektyviam augimui užtikrinti būtinos tam tikros sąlygos:
- Dažniausiai auginamas jūrinis fitoplanktonas, todėl jam auginti mitybinei terpei naudojamas jūros vanduo, kurio lyginamasis tankis yra 1,010-1,026.
- Šis vanduo turi būti sterilizuotas, paprastai aukšta temperatūra autoklave ar ultravioletine spinduliuote, užkertant kelią kultūrų biologinei taršai.
- Fitoplanktono augimas skatinamas į terpę įdedant trąšų.
- Per terpę pučiamas oras ar terpė tiesiog maišoma, kad fitoplanktonas plūduriuotų vandenyje.
- Tiekiamas (su oru ar atskirai) anglies dvideginis, būtinas fotosintezei.
- Fitoplanktonui reikalinga šviesa. Apšvietimo temperatūra turi būti maždaug 6500 K, bet tinka ir variantai nuo 4000 K iki daugiau kaip 20000 K. Šviesos poveikio trukmė turėtų būti apie 16 valandų kasdien, tai yra efektyviausia dirbtinė dienos trukmė[10].
Žydėjimas
- Islandijos vakarai
- Prancūzijos vakarai
-
- Norvegijos jūra
-
- Rytinis Naujosios Zelandijos krantas
- Argentinos pakrantė
- Pietinė Atlanto vandenyno dalis
- Patagonija
-
- Golfo srovė
- Rytinis Grenlandijos krantas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fitoplanktonas, Kas yra Fitoplanktonas? Ką reiškia Fitoplanktonas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Fitoplanktonas is sen gr fyton augalas gr plagktos klajunas autotrofiniai organizmai planktono bendrijoje Dauguma fitoplanktono yra pernelyg mazi kad butu pastebimi plika akimi Fitoplanktono organizmu esant pakankamai daug vanduo buna matomai zalios spalvos del chlorofilo fitoplanktono lastelese Spalva gali skirtis priklausomai nuo fitoplanktono rusies nes skiriasi chlorofilo ar kitu pigmentu fikobiliproteinai ksantofilai ir t t kiekis Diatomejos yra viena is dazniausiai sutinkamu fitoplanktono rusiuEkologijaKai dvi sroves cia Oyashio ir Kuroshio sroves susiduria jos sukuria sukurius Fitoplanktonas susikoncentruoja prie siu sukuriu ribu sekdamas vandens judesius Fitoplanktonas gauna energija fotosintezes proceso metu todel turi gyventi gerai apsviestame vandenynu juru ezeru ar kitu vandens telkiniu pavirsiniame sluoksnyje vadinamoje Fitoplanktonas atlieka puse visos fotosintezes veiklos Zemeje 2 Taigi fitoplanktonas papildo Zemes hidrosfera ir atmosfera deguonimi Fitoplanktonas Saules sviesos energija pavercia angliavandeniu cheminiu rysiu energija kuria naudoja palaikyti gyvybinguma augti ir daugintis Fitoplanktono yra daugumos vandenyno ir gelo vandens mitybos tinklu isimtis chemosinteze pagrindas Nuo XX amziaus fitoplanktono kasmet sumazeja beveik 1 Tai gali buti susije su klimato atsilimo įtaka vandenyno temperaturai kuri 2010 m buvo 40 mazesne negu 1950 m 4 5 Fitoplanktonas svarbi maisto grandines dalis jos kiekio pokyciai daro įtaka krilio kreveciu grupe gausumui kuriuo minta baltieji banginiai Fitoplanktono gausa labai priklauso nuo vandenyne vandenyje esanciu jonu pvz nitratu fosfatu silicio rugsties koncentracijos Kai kuriuose Pasaulinio vandenyno regionuose pvz Pietu vandenyne fitoplanktono yra mazai del gelezies stokos Tai leme kai kuriu mokslininku pasisakyma uz tu regionu tresima gelezimi tokiu budu didinant fitoplanktono kiekį ir fiksuojant daugiau atmosferos anglies dioksido CO2 kurio koncentracija sparciai dideja del zmogaus veiklos ir stiprina siltnamio efekta Nors beveik visos aptinkamos fitoplanktono rusys fotoautotrofai yra isimciu kai fitoplanktonui priskiriami miksotrofai ar kitos nepigmentines rusys kurios faktiskai heterotrofines pastarosios daznai laikomos zooplanktonu Is ju geriausiai zinomos dinofitines gentys pvz Noctiluca ir Dinophysis jos kad gautu organinius anglies junginius minta kitais organizmais ar ju liekanu medziagomis Fitoplanktono savoka apima visus fotoautotrofinius mikroorganizmus vandens maisto kloduose Fitoplanktonas tarnauja kaip vandens mitybos baze atliekanti esmines ekologines funkcijas visai vandens aplinkai Taciau skirtingai nuo sausumos bendruomeniu kur gausiausi autotrofai yra augalai fitoplanktono grupe yra įvairialype apimanti kai kuriuos eukariotus ir prokariotinius organizmus tiek eubakterijas tiek archeobakterijas Yra apie 5000 jurinio fitoplanktono rusiu 8 Dar neaisku kaip tokia įvairove vystesi aplinkoje kur didele konkurencija del istekliu sudare ribotas galimybes nisu diferenciacijai 9 Fitoplanktono grupesFitoplanktono rusine sudetis Pasauliniame vandenyne zinoma gt 5 000 fitoplanktono rusiu Baltijos juroje 2000 rusiu Kursiu mariose 800 rusiu Svarbiausios fitoplanktono grupes Melsvabakteres Cyanophyta Zaliadumbliai Chlorophyta Titnagdumbliai Diatomophyta kriptofitiniai Cryptophyta Sarvadumbliai Dinophyta Auksadumbliai Chrysophyta Euglenophyta Gelsvadumbliai Xanthophyta grupe smulkiu Flagellata Svarbiausias fitoplanktono grupes sudaro titnagdumbliai melsvadumbliai ir dinoflageliatai nors galima butu įskaityti ir daugelį kitu grupiu dumbliu Viena grupe kokolitoforidai yra atsakinga is dalies uz didelį DMS ismetima į atmosfera DMS yra konvertuojamas į sulfatus sulfatu molekules veikia kaip debesu kondensacijos branduoliai taip padidinantys bendrajį debesuotuma Oligotrofiniuose vandenyno regionuose tokiuose kaip Sargaso jura arba Pietu Ramiojo vandenyno dalis dominuoja mazos fitoplanktono lasteles vadinamos pikoplanktonu daugiausia sudarytas is melsvadumbliu Prochlorococcus Synechococcus ir pikoeukariotu pvz Micromonas AkvakulturaFitoplanktonas yra pagrindinis maisto saltinis akvakulturoje ir Abiejose fitoplanktonas yra gyvunu maistas Marikulturoje naudojamas naturalus fitoplanktonas kuris į marikulturos aptvarus patenka su savaime pratekanciu juros vandeniu Akvakulturoje naudojamas fitoplanktonas gaunamas ir įterpiamas tiesiogiai Planktonas renkamas vandens telkiniuose ar specialiai auginamas Pastarasis metodas naudojamas retai Fitoplanktonas naudojamas kaip verpeciu maistas 10 o verpetes savo ruoztu naudojamos kaip kitu organizmu maistas Fitoplanktonu minta daugelio rusiu akvakulturu moliuskai įskaitant perluotes ir tridaknas Fitoplanktono auginimas dirbtinemis salygomis yra akvakulturos forma Jis auginamas įvairiems tikslams pvz kaip maistas kitiems organizmams 10 kaip maisto papildai nelaisveje akvariumuose auginamiems bestuburiams Akvakulturu talpyklu dydziu diapazonas yra nuo mazu laboratoriniu maziau nei 1 l talpyklu iki keliu desimciu tukstanciu litru talpos komerciniu talpyklu 10 Nepriklausomai nuo akvakulturu talpyklu dydzio efektyviam augimui uztikrinti butinos tam tikros salygos Dazniausiai auginamas jurinis fitoplanktonas todel jam auginti mitybinei terpei naudojamas juros vanduo kurio lyginamasis tankis yra 1 010 1 026 Sis vanduo turi buti sterilizuotas paprastai auksta temperatura autoklave ar ultravioletine spinduliuote uzkertant kelia kulturu biologinei tarsai Fitoplanktono augimas skatinamas į terpe įdedant trasu Per terpe puciamas oras ar terpe tiesiog maisoma kad fitoplanktonas pluduriuotu vandenyje Tiekiamas su oru ar atskirai anglies dvideginis butinas fotosintezei Fitoplanktonui reikalinga sviesa Apsvietimo temperatura turi buti mazdaug 6500 K bet tinka ir variantai nuo 4000 K iki daugiau kaip 20000 K Sviesos poveikio trukme turetu buti apie 16 valandu kasdien tai yra efektyviausia dirbtine dienos trukme 10 ZydejimasIslandijos vakarai Prancuzijos vakarai Siaures jura Norvegijos jura Barenco jura Rytinis Naujosios Zelandijos krantas Argentinos pakrante Pietine Atlanto vandenyno dalis Patagonija Arabijos jura Golfo srove Rytinis Grenlandijos krantas Sis straipsnis apie biologija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį