Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Antanas PoškaGimimo vardas Antanas PaškevičiusGimė 1903 m kovo 10 d Gripkeliai Pasvalio valsčiusMirė 1992 m spalio 16 d
Antanas Poška
| Antanas Poška | |
|---|---|
| Gimimo vardas | Antanas Paškevičius |
| Gimė | 1903 m. kovo 10 d. Gripkeliai, Pasvalio valsčius |
| Mirė | 1992 m. spalio 16 d. (89 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
| Tautybė | lietuvis |
| Tėvas | Jonas Paškevičius |
| Motina | Elena Stapulionytė - Paškevičienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Staselė Viskantaitė (1937-1941 †) Marija Petrylienė (1948-1979 †) |
| Vaikai | Ramutis, Laimutė (1950) |
| Veikla | lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų. |
| Sritis | antropologija, indologija |
| Alma mater | Kauno universitetas
|
| Žymūs apdovanojimai | |
| Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius | |
| Vikiteka | Antanas Poška |
Antanas Poška (iki 1929 m. Paškevičius, 1903 m. kovo 10 d. Gripkeliuose, Pasvalio valsčius – 1992 m. spalio 16 d. Vilniuje) – lietuvių keliautojas, mokslininkas, antropologas, rašytojas, žurnalistas, vienas pirmųjų lietuvių esperantininkų.
Biografija
Gimė Gripkelių kaime, Panevėžio apskrityje. 1915 m. gavo dovanų pirmąjį esperanto kalbos vadovėlį. 1921 m. persikėlė į Kauną, dirbo statybose, 1922 m. įstojo į vakarinę gimnaziją. 1923 m. dalyvavo esperantininkų kongrese Niurnberge, o 1924 m. lankėsi Italijoje, gavo Švietimo ministerijos patvirtintą esperanto kalbos mokytojo pažymėjimą. 1927–1929 ir 1937 m. Kauno radiofone vedė laidas esperanto kalba. 1926–1929 m. A. Poška Kauno universitete studijavo mediciną.
Poška dar vaikystėje susidomėjęs kelionėmis, kitų kraštų žmonių gyvenimu, šiam potraukiui liko ištikimas visą gyvenimą. 1925 m. A. Poška su dviem draugais (Č. Kaunu–Kudreikiu ir A. Bučniu) dviračiais išvyko į pirmąją kelionę po Lietuvą, pavadintą „Be kelnių aplink Lietuvą“. Keliaudamas ėmė užrašinėti savo įspūdžius, juos skelbė spaudoje. 1928 m. su draugais įsigijo motociklą ir juo keliavo po Lietuvą, apvažiavo aplink Baltijos jūrą. Ypač domėjosi esperanto kalba. Pamėgęs keliauti A. Poška nusprendė motociklu pasiekti Indiją. Ruošdamasis šiai kelionei, susipažino su kitu lietuvių keliautoju Matu Šalčiumi.
Azijoje
1929 m. rudenį A. Poška ir M. Šalčius iš Kauno per Marijampolę, Kybartus pasiekė Vokietiją ir keliavo toliau pietų kryptimi. Pasiekę Viduržemio jūrą, persikėlė per ją ir toliau keliavo po Egiptą. Artimuosiuose Rytuose atsiskyrė nuo Mato Šalčiaus. Irane susirgo maliarija ir apie pusmetį turėjo praleisti Teherane. 1931 m. vasarį pasiekė Indiją – atvyko į Bombėjų. Kelionėje daugiausia naudojosi šalių, per kurias važiavo, esperantininkų pagalba. Apie šią kelionę parašė knygą „Nuo Baltijos iki Bengalijos“.
1931–1933 m. Antanas Poška studijavo antropologiją, įgijo sanskrito žinių. Ten susipažino su žymiu indų (parsų) tyrinėtoju . Lydėjo Oksfordo universiteto profesorių Aurelijų Steiną ekspedicijoje po Kinijos Turkestaną. 1933 m. Bombėjaus universitete gavo diplomą už darbą „Arijai, jų kilmė ir migracijos“. Vėliau (1934 m.) dalyvavo ekspedicijoje į Baltistaną, lankėsi Nepale. Paruošė disertaciją. 1933–1936 m. dalyvavo antropologinėse ekspedicijose po Pietryčių Aziją, rinko duomenis apie kalbančias tauteles Himalajų šiaurės vakaruose, aplankė Birmą, Takla Makano dykumą, Andamanų ir Nikobarų salas. Benarese, padedamas vietinių panditų, Antanas Poška gilino sanskrito žinias, paruošė „Bhagavadgytos“ vertimą.
1937 m. keliavo po Afganistaną, Iraną, Iraką ir Turkijos Kurdistaną. Turkijoje Poška buvo sulaikytas, manant jį buvus britų šnipu, kalintas, jo surinkta medžiaga ir vertimai dingo. Bulgarijoje surinko atsiminimų apie J. Basanavičių (išsp. 1940 m.).
Grįžus į Lietuvą
Grįžęs į Lietuvą, nuo 1937 m. bendradarbiavo leidiniuose „Akademikas“, „Lietuvos aidas“, „Trimitas“. 1937–1940 m. Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininkas. 1938 m. – leidinio „Darbas“ redaktorius. 1939 m. Poška išleido du „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ tomus, persikėlė į Vilnių.
Vokiečių okupacijos metais jis pradėjo dirbti bibliotekininku, 1944 m. A. Poška gelbėjo žydų tautybės autorių knygas. 1944 m. TSRS vėl užėmus Lietuvą, dirbo LTSR švietimo komisariato bibliotekų skyriaus viršininku. 1945 m. birželio 28 d. suimtas, kalintas Archangelsko srityje ir Komijos lageriuose. Kazachstane dirbo felčeriu. 1949–1958 m. dirbo Vidurinės Azijos kraštotyros muziejuose (Petropavlovske, Oše, Andižane), dalyvavo ekspedicijose. 1958 m. rugsėjo 18 d. – LTSR AT baudžiamųjų bylų kolegija nutraukė A. Poškos bylą, ir keliautojas 1959 m. grįžo į Lietuvą. 1960–1969 m. vadovavo Lietuvos esperantininkų klubui.
1960 m. su prof. Tadu Ivanausku keliavo į gamtos rezervatą „Tigrų Balka“ Tadžikijoje. 1965–1966 m. autostopu aplankė Leningrado ir Moldavijos esperantininkus. 1972 m. motociklu keliavo į Kaukazo ir Užkaukazės respublikas, 1973 m. aplankė tremties vietą Komijoje, 1976 m. lankėsi Kirgizijoje.
Paskutinįjį gyvenimo dešimtmetį jis tvarkė savo turtingą archyvą, rengė spaudai savo knygas, tačiau sovietinė cenzūra jų nepraleido. 1987–1988 m. svečiavosi Čekoslovakijoje. Devintajame dešimtmetyje sušlubavo jo sveikata ir po ilgos sunkios ligos jis 1992 m. mirė. Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Idėjos
Antanas Poška puoselėjo lietuvių ir senovės indų bendrybės idėją. Plačiai domėjosi , Himalajuose ieškojo galimų bendrų lietuvių ir indoarijų protėvių. Antanas Poška parengė „Bhagavadgytos“ vertimą, kuris pradingo grįžtant Turkijoje, grįžęs į Lietuvą parengė Rigvedos vertimus (>100 himnų), jiems parašė komentarus. Pabrėžė lietuvių ir sanskrito kalbų panašumus, todėl vertime nevengė gretinti bendrašaknių ar panašiai skambančių žodžių. Teorijoje vadovavosi žymaus indų visuomenės veikėjo Balo Gangadharo Tilako vadinamąja „arkties arijų“ hipoteze, pagal kurią senovės indoeuropiečių protėviai gyvenę už šiaurės poliaračio. Tiesa, vertimai taip ir liko neišleisti ir yra saugomi Martyno Mažvydo bibliotekos archyvuose.
Antanas Poška skatino Lietuvos ir Indijos tarpusavio santykius, Poškai grįžus į Lietuvą, pas jį lankėsi žymus indų kalbininkas Suniti Kumaras Čaterdži, išleidęs monografiją Balts and Aryans in Their Indo-European Background.
Apdovanojimai ir atminimas
Ant A. Poškos kapo stovi prasmingas liaudies meistro I. Užkurnio sukurtas paminklas – medinis koplytstulpis su žodžiais iš A. Poškos rankraštyje likusios knygos „Artojų pėdomis“: „Gerojo Dievo vaikai aria žemę, augina gyvulius… Blogojo Dievo vaikai – plėšikai, teroristai“.
- 1998 m. Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius
- 2001 m. Pasaulio tautų teisuolio atminimo medalis
- 2014 m. Kalkutos universitetas Antaną Pošką po mirties paskelbė garbės daktaru
- 2017 m. liepos 22 d. Klaipėdoje atidengtas paminklas Antanui Poškai atminti, kartu pirmajam Lietuvoje automobilių-motorračių klubui „M.S.C. Memelland“.
- 2018–2019 m. žurnalistas Rimas Bružas ir keliautojas Aurimas Mockus, vienu motociklu su priekaba atkartojo autentišką, 1929 m. A.Poškos maršrutą nuo Lietuvos iki Indijos.
Bibliografija
- Esperanto raktas, 1929 m. (1969 m. perl.)
- Lithuania, 1934 m.
- Vadovas po Lietuvą, 1938 m.
- Nuo Baltijos iki Bengalijos, 2 t., 1939 m.
- Kalnai lieka rymoti, 1970 m.
- Indoeuropiečių istorijos pėdsakais, 1988 m.
- Requiem, miniatiūros, 1989 m.
- Dievai, dvasios ir žmonės, 1993 m.
- Mano gyvenimo pasaka, autobiografija, 2003 m.
- Nuo Baltijos iki Bengalijos, 9 t., 2012 m.
Šaltiniai
- Algirdas Zaukas, Genovaitė Žukauskienė, Virginija Šiukščienė (2005). "Didieji Lietuvos keliautojai dviračiais". Didieji Lietuvos keliautojai dviračiais, Šiaulių Aušros muziejus. Tikrinta 2015-08-05.
- Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 396 psl.
Nuorodos
- A. Poškos atminimui skirtas puslapis Archyvuota kopija 2014-11-29 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvių keliautojas Antanas Poška Archyvuota kopija 2012-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- Antano Poškos gyvenimo vingiais Archyvuota kopija 2012-03-09 iš Wayback Machine projekto.
- Įrašas asianstudies.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Antanas Poška, Kas yra Antanas Poška? Ką reiškia Antanas Poška?
Antanas PoskaGimimo vardas Antanas PaskeviciusGime 1903 m kovo 10 d Gripkeliai Pasvalio valsciusMire 1992 m spalio 16 d 89 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio kapinesTautybe lietuvisTevas Jonas PaskeviciusMotina Elena Stapulionyte PaskevicieneSutuoktinis e Stasele Viskantaite 1937 1941 Marija Petryliene 1948 1979 Vaikai Ramutis Laimute 1950 Veikla lietuviu keliautojas mokslininkas antropologas rasytojas zurnalistas vienas pirmuju lietuviu esperantininku Sritis antropologija indologijaAlma mater Kauno universitetasZymus apdovanojimaiZuvanciuju gelbejimo kryzius Pasaulio tautu teisuolis Kalkutos universiteto garbes daktarasVikiteka Antanas Poska Antanas Poska iki 1929 m Paskevicius 1903 m kovo 10 d Gripkeliuose Pasvalio valscius 1992 m spalio 16 d Vilniuje lietuviu keliautojas mokslininkas antropologas rasytojas zurnalistas vienas pirmuju lietuviu esperantininku BiografijaGime Gripkeliu kaime Panevezio apskrityje 1915 m gavo dovanu pirmajį esperanto kalbos vadovelį 1921 m persikele į Kauna dirbo statybose 1922 m įstojo į vakarine gimnazija 1923 m dalyvavo esperantininku kongrese Niurnberge o 1924 m lankesi Italijoje gavo Svietimo ministerijos patvirtinta esperanto kalbos mokytojo pazymejima 1927 1929 ir 1937 m Kauno radiofone vede laidas esperanto kalba 1926 1929 m A Poska Kauno universitete studijavo medicina Poska dar vaikysteje susidomejes kelionemis kitu krastu zmoniu gyvenimu siam potraukiui liko istikimas visa gyvenima 1925 m A Poska su dviem draugais C Kaunu Kudreikiu ir A Bucniu dviraciais isvyko į pirmaja kelione po Lietuva pavadinta Be kelniu aplink Lietuva Keliaudamas eme uzrasineti savo įspudzius juos skelbe spaudoje 1928 m su draugais įsigijo motocikla ir juo keliavo po Lietuva apvaziavo aplink Baltijos jura Ypac domejosi esperanto kalba Pameges keliauti A Poska nusprende motociklu pasiekti Indija Ruosdamasis siai kelionei susipazino su kitu lietuviu keliautoju Matu Salciumi Azijoje 1929 m rudenį A Poska ir M Salcius is Kauno per Marijampole Kybartus pasieke Vokietija ir keliavo toliau pietu kryptimi Pasieke Vidurzemio jura persikele per ja ir toliau keliavo po Egipta Artimuosiuose Rytuose atsiskyre nuo Mato Salciaus Irane susirgo maliarija ir apie pusmetį turejo praleisti Teherane 1931 m vasarį pasieke Indija atvyko į Bombeju Kelioneje daugiausia naudojosi saliu per kurias vaziavo esperantininku pagalba Apie sia kelione parase knyga Nuo Baltijos iki Bengalijos 1931 1933 m Antanas Poska studijavo antropologija įgijo sanskrito ziniu Ten susipazino su zymiu indu parsu tyrinetoju Lydejo Oksfordo universiteto profesoriu Aureliju Steina ekspedicijoje po Kinijos Turkestana 1933 m Bombejaus universitete gavo diploma uz darba Arijai ju kilme ir migracijos Veliau 1934 m dalyvavo ekspedicijoje į Baltistana lankesi Nepale Paruose disertacija 1933 1936 m dalyvavo antropologinese ekspedicijose po Pietryciu Azija rinko duomenis apie kalbancias tauteles Himalaju siaures vakaruose aplanke Birma Takla Makano dykuma Andamanu ir Nikobaru salas Benarese padedamas vietiniu panditu Antanas Poska gilino sanskrito zinias paruose Bhagavadgytos vertima 1937 m keliavo po Afganistana Irana Iraka ir Turkijos Kurdistana Turkijoje Poska buvo sulaikytas manant jį buvus britu snipu kalintas jo surinkta medziaga ir vertimai dingo Bulgarijoje surinko atsiminimu apie J Basanaviciu issp 1940 m Grįzus į Lietuva Grįzes į Lietuva nuo 1937 m bendradarbiavo leidiniuose Akademikas Lietuvos aidas Trimitas 1937 1940 m Lietuvos esperantininku sajungos pirmininkas 1938 m leidinio Darbas redaktorius 1939 m Poska isleido du Nuo Baltijos iki Bengalijos tomus persikele į Vilniu Vokieciu okupacijos metais jis pradejo dirbti bibliotekininku 1944 m A Poska gelbejo zydu tautybes autoriu knygas 1944 m TSRS vel uzemus Lietuva dirbo LTSR svietimo komisariato biblioteku skyriaus virsininku 1945 m birzelio 28 d suimtas kalintas Archangelsko srityje ir Komijos lageriuose Kazachstane dirbo felceriu 1949 1958 m dirbo Vidurines Azijos krastotyros muziejuose Petropavlovske Ose Andizane dalyvavo ekspedicijose 1958 m rugsejo 18 d LTSR AT baudziamuju bylu kolegija nutrauke A Poskos byla ir keliautojas 1959 m grįzo į Lietuva 1960 1969 m vadovavo Lietuvos esperantininku klubui 1960 m su prof Tadu Ivanausku keliavo į gamtos rezervata Tigru Balka Tadzikijoje 1965 1966 m autostopu aplanke Leningrado ir Moldavijos esperantininkus 1972 m motociklu keliavo į Kaukazo ir Uzkaukazes respublikas 1973 m aplanke tremties vieta Komijoje 1976 m lankesi Kirgizijoje Paskutinįjį gyvenimo desimtmetį jis tvarke savo turtinga archyva renge spaudai savo knygas taciau sovietine cenzura ju nepraleido 1987 1988 m sveciavosi Cekoslovakijoje Devintajame desimtmetyje suslubavo jo sveikata ir po ilgos sunkios ligos jis 1992 m mire Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinese IdejosAntanas Poska puoselejo lietuviu ir senoves indu bendrybes ideja Placiai domejosi Himalajuose ieskojo galimu bendru lietuviu ir indoariju proteviu Antanas Poska parenge Bhagavadgytos vertima kuris pradingo grįztant Turkijoje grįzes į Lietuva parenge Rigvedos vertimus gt 100 himnu jiems parase komentarus Pabreze lietuviu ir sanskrito kalbu panasumus todel vertime nevenge gretinti bendrasakniu ar panasiai skambanciu zodziu Teorijoje vadovavosi zymaus indu visuomenes veikejo Balo Gangadharo Tilako vadinamaja arkties ariju hipoteze pagal kuria senoves indoeuropieciu proteviai gyvene uz siaures poliaracio Tiesa vertimai taip ir liko neisleisti ir yra saugomi Martyno Mazvydo bibliotekos archyvuose Antanas Poska skatino Lietuvos ir Indijos tarpusavio santykius Poskai grįzus į Lietuva pas jį lankesi zymus indu kalbininkas Suniti Kumaras Caterdzi isleides monografija Balts and Aryans in Their Indo European Background Apdovanojimai ir atminimasAnt A Poskos kapo stovi prasmingas liaudies meistro I Uzkurnio sukurtas paminklas medinis koplytstulpis su zodziais is A Poskos rankrastyje likusios knygos Artoju pedomis Gerojo Dievo vaikai aria zeme augina gyvulius Blogojo Dievo vaikai plesikai teroristai 1998 m Zuvanciuju gelbejimo kryzius 2001 m Pasaulio tautu teisuolio atminimo medalis 2014 m Kalkutos universitetas Antana Poska po mirties paskelbe garbes daktaru 2017 m liepos 22 d Klaipedoje atidengtas paminklas Antanui Poskai atminti kartu pirmajam Lietuvoje automobiliu motorraciu klubui M S C Memelland 2018 2019 m zurnalistas Rimas Bruzas ir keliautojas Aurimas Mockus vienu motociklu su priekaba atkartojo autentiska 1929 m A Poskos marsruta nuo Lietuvos iki Indijos BibliografijaEsperanto raktas 1929 m 1969 m perl Lithuania 1934 m Vadovas po Lietuva 1938 m Nuo Baltijos iki Bengalijos 2 t 1939 m Kalnai lieka rymoti 1970 m Indoeuropieciu istorijos pedsakais 1988 m Requiem miniatiuros 1989 m Dievai dvasios ir zmones 1993 m Mano gyvenimo pasaka autobiografija 2003 m Nuo Baltijos iki Bengalijos 9 t 2012 m SaltiniaiAlgirdas Zaukas Genovaite Zukauskiene Virginija Siuksciene 2005 Didieji Lietuvos keliautojai dviraciais Didieji Lietuvos keliautojai dviraciais Siauliu Ausros muziejus Tikrinta 2015 08 05 Zurnalistikos enciklopedija Vilnius Pradai 1997 396 psl NuorodosA Poskos atminimui skirtas puslapis Archyvuota kopija 2014 11 29 is Wayback Machine projekto Lietuviu keliautojas Antanas Poska Archyvuota kopija 2012 03 09 is Wayback Machine projekto Antano Poskos gyvenimo vingiais Archyvuota kopija 2012 03 09 is Wayback Machine projekto Įrasas asianstudies lt