Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Senovės indoeuropiečiai

  • Pagrindinis puslapis
  • Senovės indoeuropiečiai
Senovės indoeuropiečiai
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Praindoeuropiečiai arba protoindoeuropiečiai – žmonių grupė, kalbėjusi indoeuropiečių prokalbe; šiuolaikinių indoeuropiečių protėviai.

Žinios apie juos atkuriamos daugiausia remiantis lingvistine analize, taip pat archeologijos ir duomenimis. Indoeuropiečių protėvynė, kultūriniai, socialiniai aspektai tebėra akademinių diskusijų objektas. Vienas svarbių neatitikimų yra tai, kad pagal archeologinius radinius, praindoeuropiečiai turėję užimti plačias teritorijas, todėl abejotina, ar jie kalbėję viena kalba – ide. prokalbe.

Praindoeuropiečiai kaip manoma gyveno maždaug 4 tūkstantmetyje pr. m. e. kažkur Eurazijos stepėse, pagal plačiausiai priimtą teoriją, Ponto-Kaspijos stepėje. Dalis hipotezių indoeuropiečių protėvių gyvavimo laikotarpį nukelia iki pat ankstyvojo neolito (7–5 tūkstantmetis pr. m. e.).

3 tūkstantmetyje pr. m. e. praindoeuropiečių gentys pasiekė Mažąją Aziją, Vakarų Europą, Vidurinę Aziją ir Pietų Sibirą.

Remiantis archeologiniais radiniais, kalbiniais aspektais ir senaisiais indoeuropiečių literatūros šaltiniais bandoma nustatyti praindoeuropiečių kultūrinius bruožus. Duomenys rodo, kad jie vertėsi ganykline gyvulininkyste, buvo domestikavę arklius, karves, šunis. Jie vertėsi žemdirbyste, buvo išradę plūgą ir augino javus. Žiemą indoeuropiečių protėvynėje turėjo būti sniego. Jie keliaudavo vandens keliais, buvo pritaikę ratą (nestipininį, naudojo paprastiems jaučiais kinkomiems vežimams, bet dar ne ). Socialinė santvarka buvo , giminė vesta pagal tėvo liniją. Buvo išvystyta gausi žodinė literatūra. Buvo žynių kasta, atlikinėdavusi ugnies ritualus. Buvo garbinama dangaus dievybė *dyeus ph2tēr („dangaus tėvas“, plg. skr.  = IAST: dyaus – dangus, diena, skr.  = IAST: pitar – tėvas, lot. Jupiter), svarbi buvo griausmų dievybė *trgwe welumai. Didikai buvo laidojami pilkapiuose (kurganuose), kartais ir su paaukotais šeimos nariais (sati). Žoržas Diumezilis iškėlė teoriją, kad jau praindoeuropiečiai buvo susiskirstę į žynių, karių ir valstiečių luomus. Ankstyvuoju bronzos amžiumi gamino grynosios bronzos dirbinius, žinojo sidabrą ir auksą.

Praindoeuropiečių istorijos atkūrimas ir jų protėvynės analizė ilgą laiką buvo sudėtinga dėl įvairių pseudoistorinių metodologijų ir nacionalistinių teorijų (pvz., „arijų rasė“, „Indija – tautų lopšys“), įvairių tautų siekio įrodyti savo išskirtinį giminingumą praindoeuropiečiams.

Dabar plačiausiai akademinėje terpėje yra Kurganų hipotezė, kurios autorė yra Marija Gimbutienė. Pasak jos, praindoeuropiečiai buvę klajoklių gentimi, klajojusia Ponto-Kaspijos stepėje. Prisijaukinę arklius, jie pradėjo ekspansiją ir įsiveržė į Europą (tai siejama su virvelinės keramikos kultūra), kurioje tuo metu gyveno matriarchalinės taikių žemdirbių gentys, ir ją užkariavo. Kita dalis patraukė į pietryčius ir pasiekė Vidurinę Aziją, iš jos – Iraną ir Indiją.

Kita, skeptiškiau vertinama hipotezės yra , teigianti, kad praindoeuropiečiai gyveno Armėnijos kalnyne. pristatė , pagal kurią praindoeuropiečiai jau nuo 7 tūkstantmečio pr. m. e. taikiais būdais kėlėsi į Europą keliomis bangomis. yra populiariausia tarp Indijos nacionalistų, kurie teigia, kad indoeuropiečiai yra kilę iš Indijos, o sanskritas yra pirminė jų kalba; ši teorija teigia Indo slėnio civilizaviją buvus indoeuropietišką. Indoeuropiečių kilmės paleolitinio tęstinumo teorija teigia praindoeuropiečius gyvenus Europoje jau paleolite.

Taip pat skaitykite

  • Indoeuropiečių protėvynė
  • Senoji Europa
  • Indoeuropiečių prokalbė
  • Sanskritas
  • Baktrijos-Margianos archeologinis kompleksas

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 22 Bir, 2025 / 16:50

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Senovės indoeuropiečiai, Kas yra Senovės indoeuropiečiai? Ką reiškia Senovės indoeuropiečiai?

Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Praindoeuropieciai arba protoindoeuropieciai zmoniu grupe kalbejusi indoeuropieciu prokalbe siuolaikiniu indoeuropieciu proteviai Zinios apie juos atkuriamos daugiausia remiantis lingvistine analize taip pat archeologijos ir duomenimis Indoeuropieciu protevyne kulturiniai socialiniai aspektai tebera akademiniu diskusiju objektas Vienas svarbiu neatitikimu yra tai kad pagal archeologinius radinius praindoeuropieciai tureje uzimti placias teritorijas todel abejotina ar jie kalbeje viena kalba ide prokalbe Praindoeuropieciai kaip manoma gyveno mazdaug 4 tukstantmetyje pr m e kazkur Eurazijos stepese pagal placiausiai priimta teorija Ponto Kaspijos stepeje Dalis hipoteziu indoeuropieciu proteviu gyvavimo laikotarpį nukelia iki pat ankstyvojo neolito 7 5 tukstantmetis pr m e 3 tukstantmetyje pr m e praindoeuropieciu gentys pasieke Mazaja Azija Vakaru Europa Vidurine Azija ir Pietu Sibira Remiantis archeologiniais radiniais kalbiniais aspektais ir senaisiais indoeuropieciu literaturos saltiniais bandoma nustatyti praindoeuropieciu kulturinius bruozus Duomenys rodo kad jie vertesi ganykline gyvulininkyste buvo domestikave arklius karves sunis Jie vertesi zemdirbyste buvo israde pluga ir augino javus Ziema indoeuropieciu protevyneje turejo buti sniego Jie keliaudavo vandens keliais buvo pritaike rata nestipininį naudojo paprastiems jauciais kinkomiems vezimams bet dar ne Socialine santvarka buvo gimine vesta pagal tevo linija Buvo isvystyta gausi zodine literatura Buvo zyniu kasta atlikinedavusi ugnies ritualus Buvo garbinama dangaus dievybe dyeus ph2ter dangaus tevas plg skr IAST dyaus dangus diena skr IAST pitar tevas lot Jupiter svarbi buvo griausmu dievybe trgwe welumai Didikai buvo laidojami pilkapiuose kurganuose kartais ir su paaukotais seimos nariais sati Zorzas Diumezilis iskele teorija kad jau praindoeuropieciai buvo susiskirste į zyniu kariu ir valstieciu luomus Ankstyvuoju bronzos amziumi gamino grynosios bronzos dirbinius zinojo sidabra ir auksa Praindoeuropieciu istorijos atkurimas ir ju protevynes analize ilga laika buvo sudetinga del įvairiu pseudoistoriniu metodologiju ir nacionalistiniu teoriju pvz ariju rase Indija tautu lopsys įvairiu tautu siekio įrodyti savo isskirtinį gimininguma praindoeuropieciams Dabar placiausiai akademineje terpeje yra Kurganu hipoteze kurios autore yra Marija Gimbutiene Pasak jos praindoeuropieciai buve klajokliu gentimi klajojusia Ponto Kaspijos stepeje Prisijaukine arklius jie pradejo ekspansija ir įsiverze į Europa tai siejama su virvelines keramikos kultura kurioje tuo metu gyveno matriarchalines taikiu zemdirbiu gentys ir ja uzkariavo Kita dalis patrauke į pietrycius ir pasieke Vidurine Azija is jos Irana ir Indija Kita skeptiskiau vertinama hipotezes yra teigianti kad praindoeuropieciai gyveno Armenijos kalnyne pristate pagal kuria praindoeuropieciai jau nuo 7 tukstantmecio pr m e taikiais budais kelesi į Europa keliomis bangomis yra populiariausia tarp Indijos nacionalistu kurie teigia kad indoeuropieciai yra kile is Indijos o sanskritas yra pirmine ju kalba si teorija teigia Indo slenio civilizavija buvus indoeuropietiska Indoeuropieciu kilmes paleolitinio testinumo teorija teigia praindoeuropiecius gyvenus Europoje jau paleolite Taip pat skaitykiteIndoeuropieciu protevyne Senoji Europa Indoeuropieciu prokalbe Sanskritas Baktrijos Margianos archeologinis kompleksas

Naujausi straipsniai
  • Birželis 22, 2025

    Anglikonų bažnyčia

  • Birželis 12, 2025

    Anglikonizmas

  • Birželis 21, 2025

    Anglijos karaliai

  • Birželis 20, 2025

    Angliavandenis

  • Birželis 22, 2025

    Anglosaksų teisė

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje