Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos TSRLietuvos Tarybų Socialistinė RespublikaЛитовская Советская Социалистическая РеспубликаLietuvos TSR vėliava L
Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika
| Lietuvos TSR | ||
|---|---|---|
| Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika | ||
| Литовская Советская Социалистическая Республика | ||
| Lietuvos TSR vėliava | Lietuvos TSR herbas | |
| Lietuvos SSR himnas | ||
| Gyvavimo laikotarpis | Nuo 1940 m. liepos 21 d. Iki 1990 m. kovo 11 d. | |
| Valstybinė kalba | Lietuvių ir rusų; lietuvių (nuo 1988 m.) | |
| Plotas | 65200 km² | |
| Sostinė | Vilnius | |
| Gyventojų skaičius | 3689779 (1989) | |
| Gyventojų tankumas | 56,6/km² | |
| Valiuta | Sovietinis rublis | |
| Laiko zona | UTC+2 | |
Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika, oficialiai Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika) – okupuotos Lietuvos pavadinimas, taikytas 1940–1941 ir 1944–1990 m.
Formaliai viena iš Sovietų sąjungos respublikų, sudaryta okupacinės sovietų valdžios pagrindu.
Nuo 1945 m. ribos beveik sutapo su dabartinės Lietuvos Respublikos, de jure egzistavusios okupacijos metu ir atkurtos 1990 m. kovo 11 d., teritorija ir sienomis (su pakeitimais Baltarusijos pasienyje).
Istorija
Okupacinės valdžios prielaidos
1940 m. birželio Lietuvos okupacijos dingstį sudarė:
- 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas Molotovo–Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai. Tai užtikrino Vokietijai, kad sovietai negins sovietų besiruošiamos pulti Lenkijos, o slaptaisiais protokolais pasidalinta įtakos sferomis: taip Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sferą.
- 1939 m. rugsėjo 28 d. pasirašyta Sovietų Sąjungos ir Vokietijos sienos ir draugystės sutartimi dar kartą pasidalinta įtakos sferomis: mainais į dalį Lenkijos teritorijos, Lietuva atiduota sovietų įtakai.
Besiremdami šiais svetimų šalių dokumentais, sovietai ėmė plėsti savo įtaką Baltijos valstybėse: su Latvija (1939 m. rugsėjo 28 d.) ir su Estija (1939 m. spalio 5 d.). pasirašytos Savitarpio pagalbos sutartys. 1939 m. spalio 3 d. sovietai pareikalavo, kad ir Lietuva pasirašytų analogišką sutartį. Mainais į pasirašymą sovietai pasiūlė grąžinti Lietuvai Vilnių.
1939 m. spalio 10 d. Juozas Urbšys ir Viačeslavas Molotovas, įgalioti savo vyriausybių, pasirašė Lietuvos–Sovietų sąjungos savitarpio pagalbos sutartį ir Vilniaus bei Vilniaus krašto perdavimo Lietuvos Respublikai aktą.
Pagal sutartį Lietuvos strategines vietose atsirado keletas Raudonosios armijos įgulų: Alytuje, Prienuose, Gaižiūnuose ir Naujojoje Vilnioje, iš viso 18 786 sovietų kariai . SSRS pajėgos (kurios formaliai dar nebuvo okupacinės, mat pasirodė abiejų valstybių susitarimu), neretai veldavosi į Lietuvos vidaus reikalus. Spalio 31 d. Raudonoji armija nekviesta slopino lenkų antisemitines riaušes Vilniuje, grasino kištis ir į kitus panašius įvykius, jei Lietuvos valdžia nesiims rimtesnių priemonių dėl Vilniaus lenkų. Bet sovietų vyriausybė nenorėjo konfliktuoti su Lietuvos valdžia (kaip ir lietuviai nenorėjo konfliktų su sovietais). Spalio 19 d. V. Molotovas įsakė sovietų pasiuntiniui N. Pozdniakovui nutraukti bet kokią paramą ir pažadus Lietuvos kairiesiems. Maskva siekė teisėto Lietuvos prisijungimo, nenorėjo kompromituoti savo siekių.
| Lietuvos istorija |
| Lietuvos priešistorė |
| Baltų žemės |
| Kryžiaus žygiai į Pabaltijį |
| Lietuvos valstybės susidarymas |
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Lietuvos statutai |
| Liublino unija |
| Abiejų Tautų Respublika |
| ATR padalijimai |
| Rusijos imperija (Vakarų kraštas) |
| Vokietijos imperija (Oberostas) |
| Nepriklausomybės paskelbimas |
| Lietuvos Respublika, Vilniaus kraštas |
| Hitlerinės Vokietijos okupacija |
| Sovietinė okupacija (Lietuvos TSR) |
| Po Nepriklausomybės atkūrimo |
Faktiškai tai reiškė Lietuvos nepriklausomybės praradimą. Tai matosi gruodžio 13 d., kai Lietuvos (kaip ir Latvijos bei Estijos) atstovas Tautų Sąjungoje dėl sovietų karo prieš Suomiją, nebalsavo už sovietų pašalinimą iš organizacijos.
Spalio 10-osios sutartimi Lietuva atgavo ~7 tūkst. km² teritorijos, tačiau tai buvo tik penktadalis teritorijos, kurią sovietinė Rusija buvo pripažinusi Lietuvai 1920 m. liepos 12 d. taikos sutartimi. Lietuvai negrąžintos visos lietuviškos teritorijos užimtos sovietų.
1939 m. lapkričio 22 d. Antanas Smetona patvirtino 21-ąjį Lietuvos ministrų kabinetą, kuriam vadovavo Antanas Merkys. Ši vyriausybė išbuvo iki Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d.
Lietuvos užėmimas ir aneksija
1940 m. birželį sovietų kariai užpuolė Lietuvos teritoriją. 1940 m. liepos 21 d. pagal Maskvos scenarijų įsteigta Lietuvos TSR: okupavus Lietuvą „išrinktas“ marionetinis Liaudies Seimas pirmojoje sesijoje pirmu klausimu, svarstydamas valstybinės santvarkos pakeitimą, Antanui Sniečkui pasiūlius, priėmė nutarimą „prašyti“ sovietų Aukščiausiąją Tarybą priimti Lietuvos TSR į Sovietų sąjungos sudėtį, nors savo rinkiminėse programose nei , nei pavieniai kandidatai tokios nuostatos nedeklaravo. Taip siekta formaliai įteisinti Lietuvos okupaciją bei Sovietų sąjungos aneksiją. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva pripažinta Sovietų sąjungos sudėtyje, t. y. aneksuota.
1940 m. rugpjūčio 25 d. Liaudies Seimo ypatingos sesijos metu patvirtinta Lietuvos TSR konstitucija (1936 m. gruodžio 5 d. sovietų konstitucijos analogas).
Antrasis pasaulinis karas
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui dar neokupuota Lietuva į jį neįsitraukė. 1941 m. į karą įsitraukė ir sovietai (tada Lietuva jau buvo okupuota). Nors 1939 m. Vokietija siūlė tada dar buvusiai Lietuvos Respublikai atsiimti Vilniaus kraštą. 1941 m. birželio 22 d. Hitleris pradėjo karą su sovietais.
1941 m. birželio 22–28 d. Lietuvos aktyvistai ir kitos patriotinės organizacijos suorganizavo Birželio sukilimą: suformuota Lietuvos vyriausybė, tačiau Vokietija jos nepripažino ir po 43 dienų veikimo išvaikė.
1941–1944 m. Lietuva buvo įtraukta į vokiečių Ostlando reichskomisariatą kaip Lietuvos generalinė sritis, valdoma civilinės administracijos. 1944 m. liepos–spalio mėn. sovietai užėmė Lietuvą antrą kartą.
Po Antrojo pasaulinio karo
1944 m. sovietams vėl okupavus Lietuvą, iškart prasidėjo masinės Lietuvos gyventojų tremtys į Sibirą, kurios vykdytos iki 1953 m. Stalino mirties.
Tada uždrausti tautiškumo simboliai – trispalvė vėliava bei „Tautiška giesmė“ ir kiti; už jų naudojimą buvo baudžiama. „Lietuvos TSR ūkio atkūrimo“ pretekstu sovietai skatino darbininkų ir kitų gyventojų migraciją į Lietuvą iš Rusijos ir kitų sovietinių respublikų; taip ketinta Lietuvą labiau integruoti į Sovietų Sąjungą ir plėtoti jos pramonę. Tada darbingi lietuviai buvo viliojami darbams Rusijos TFSR gilumoje, žadant visokeriopas įsikūrimo naujoje vietoje lengvatas.
Net ir nuslopinus Lietuvos partizaninį pasipriešinimą sovietai neužgniaužė judėjimo už Lietuvos nepriklausomybę – veikė persekiojamos pogrindinės disidentinės grupės, leidusios pogrindinę spaudą, katalikišką literatūrą.
Po tarptautinės konferencijos Helsinkyje, kur buvo pripažintos po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios sienos, Lietuvos Helsinkio grupė per užsienio radiją paskelbė nepriklausomybės reikalavimą.
1972 m. po Romo Kalantos susideginimo kilo antisovietiniai jaunimo protestai ir kiti neramumai, vadinti Kauno pavasariu.
1978 m. balandžio 20 d. devintojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos neeilinėje devintojoje sesijoje buvo priimta antroji Lietuvos TSR Konstitucija (1977 m. spalio 7 d. sovietinės konstitucijos analogas), kuri veikė iki SSRS žlugimo.
Sovietų Sąjungos žlugimas
XX a. devintajame dešimtmetyje Sovietų sąjungą ištiko ekonominė krizė. 1985 m. Sovietų sąjungos vadovu tapo Michailas Gorbačiovas, kuris pradėjo liberalias reformas („Pertvarką“) ir baigė Šaltąjį karą. Tai paskatino antikomunistinių judėjimų suaktyvėjimą Sovietų Sąjungoje, taip pat ir okupuotoje Lietuvoje.
1988 m. spalio 22–23 d. įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, siekęs Lietuvos valstybingumo atkūrimo.
1989 m. rugpjūčio 23 d., minint 50-ąsias Molotovo–Ribentropo pakto, panaikinusio Baltijos valstybių nepriklausomybę, metines, įvyko Sąjūdžio organizuotas Baltijos kelias: ~600 km susikibusių žmonių grandinė, sustojusi apjungti trijų Baltijos šalių sostines – Vilnių, Rygą ir Taliną. Akcija simbolizavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių siekį atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas pasirašė Aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo. Okupacinė Lietuvos TSR faktiškai nustojo egzistuoti. Kadangi Lietuvos okupacija bei aneksija visuomet buvo laikyta prieštaraujančia tarptautinei teisei ir niekinė, formalaus išstojimo iš Sovietų sąjungos nereikėjo.
Valdymas
Lietuvos TSR buvo okupacinė Sovietų Sąjungos teritorija, todėl svarbiausi nutarimai buvo priimami Maskvoje.
Būta ir vietinių valdžios organų. Aukščiausias vietinės valdžios organas – Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba, buvo imituojami rinkimai ketveriems metams, pagal principą: vienas deputatas dešimčiai tūkstančių gyventojų (deputatas „renkamas“ iš vieno iškelto kandidato). Tarp Aukščiausiosios Tarybos sesijų aukščiausias šalies valstybės valdžios organas buvo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas. Respublikos vyriausybė – Ministrų Taryba, atsakinga už įstatymų įgyvendinimą.
Rajonuose, miestuose, gyvenvietėse ir apylinkėse vietinės valdžios organais buvo Darbo žmonių deputatų tarybos (vėliau Liaudies deputatų tarybos), kuriuos gyventojai „išrinkdavo“ 2 metų laikotarpiui. Rinkimai buvo tik formalūs – balsuoti buvo galima tik už vieną kandidatą, paskirtą komunistų partijos. Sovietų Aukščiausios Tarybos Tautybių taryboje Lietuvos TSR atstovaudavo 32 deputatai.
Lietuvos TSR vadovai
LKP Centro komiteto pirmieji sekretoriai:
- 1940−1974 m. Antanas Sniečkus
- 1974−1987 m. Petras Griškevičius
- 1987−1988 m. Ringaudas Bronislovas Songaila
- 1988−1990 m. Algirdas Mykolas Brazauskas
Suskirstymas
Lietuvos TSR pradžioje buvo suskirstyta į apskritis.
Įvykdžius 1950 m. Lietuvos TSR rajonų reformą, apskritys panaikintos ir suformuoti mažesni 87 rajonai, pavaldūs 4 sritims. 1953 m. sritys panaikintos. 1954–1965 m. rajonai kelis kartus reformuoti, kol nusistovėjo 44 rajonai, išlikę iki pat SSRS žlugimo. Rajonai buvo skirstomi į apylinkes.
44 Lietuvos TSR rajonai:
- Akmenės rajonas
- Alytaus rajonas
- Anykščių rajonas
- Biržų rajonas
- Ignalinos rajonas
- Jonavos rajonas
- Joniškio rajonas
- Jurbarko rajonas
- Kaišiadorių rajonas
- Kapsuko rajonas
- Kauno rajonas
- Kėdainių rajonas
- Kelmės rajonas
- Klaipėdos rajonas
- Kretingos rajonas
- Kupiškio rajonas
- Lazdijų rajonas
- Mažeikių rajonas
- Molėtų rajonas
- Pakruojo rajonas
- Panevėžio rajonas
- Pasvalio rajonas
- Plungės rajonas
- Prienų rajonas
- Radviliškio rajonas
- Raseinių rajonas
- Rokiškio rajonas
- Skuodo rajonas
- Šakių rajonas
- Šalčininkų rajonas
- Šiaulių rajonas
- Šilalės rajonas
- Šilutės rajonas
- Širvintų rajonas
- Švenčionių rajonas
- Tauragės rajonas
- Telšių rajonas
- Trakų rajonas
- Ukmergės rajonas
- Utenos rajonas
- Varėnos rajonas
- Vilkaviškio rajonas
- Vilniaus rajonas
- Zarasų rajonas
Pastabos
- Atitinkamai trumpinama Lietuvos SSR ir Lietuvos TSR.
Išnašos
- „Lietuvos SSR“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-04-27.
- https://vlkk.lt/konsultacijos/2853-sovietai-sovietinis-tarybos-tarybinis Archyvuota kopija 2023-02-05 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija. LGRTC, 2007 p. 45.
- Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija. LGRTC, 2007 p. 48.
- Lietuva 1940 - 1990: Okupuotos Lietuvos istorija. LGRTC, 2007 p. 45.
- Lietuvos Liaudies Seimas (Stenogramos ir medžiaga), Vilnius: „Mintis“. 1985
- 1978 metų Lietuvos TSR Konstitucija
Užkaukazė | Baltijos šalys | Trumpai gyvavusios tarybų respublikos | |||
|---|---|---|---|---|---|
|
|
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika, Kas yra Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika? Ką reiškia Lietuvos Tarybų Socialistinė Respublika?
Lietuvos TSRLietuvos Tarybu Socialistine RespublikaLitovskaya Sovetskaya Socialisticheskaya RespublikaLietuvos TSR veliava Lietuvos TSR herbasLietuvos SSR himnasGyvavimo laikotarpis Nuo 1940 m liepos 21 d Iki 1990 m kovo 11 d Valstybine kalba Lietuviu ir rusu lietuviu nuo 1988 m Plotas 65200 km Sostine VilniusGyventoju skaicius 3689779 1989 Gyventoju tankumas 56 6 km Valiuta Sovietinis rublisLaiko zona UTC 2 Lietuvos Sovietu Socialistine Respublika oficialiai Lietuvos Tarybu Socialistine Respublika okupuotos Lietuvos pavadinimas taikytas 1940 1941 ir 1944 1990 m Formaliai viena is Sovietu sajungos respubliku sudaryta okupacines sovietu valdzios pagrindu Nuo 1945 m ribos beveik sutapo su dabartines Lietuvos Respublikos de jure egzistavusios okupacijos metu ir atkurtos 1990 m kovo 11 d teritorija ir sienomis su pakeitimais Baltarusijos pasienyje IstorijaOkupacines valdzios prielaidos 1940 m birzelio Lietuvos okupacijos dingstį sudare 1939 m rugpjucio 23 d pasirasytas Molotovo Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai Tai uztikrino Vokietijai kad sovietai negins sovietu besiruosiamos pulti Lenkijos o slaptaisiais protokolais pasidalinta įtakos sferomis taip Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sfera 1939 m rugsejo 28 d pasirasyta Sovietu Sajungos ir Vokietijos sienos ir draugystes sutartimi dar karta pasidalinta įtakos sferomis mainais į dalį Lenkijos teritorijos Lietuva atiduota sovietu įtakai Besiremdami siais svetimu saliu dokumentais sovietai eme plesti savo įtaka Baltijos valstybese su Latvija 1939 m rugsejo 28 d ir su Estija 1939 m spalio 5 d pasirasytos Savitarpio pagalbos sutartys 1939 m spalio 3 d sovietai pareikalavo kad ir Lietuva pasirasytu analogiska sutartį Mainais į pasirasyma sovietai pasiule grazinti Lietuvai Vilniu 1939 m spalio 10 d Juozas Urbsys ir Viaceslavas Molotovas įgalioti savo vyriausybiu pasirase Lietuvos Sovietu sajungos savitarpio pagalbos sutartį ir Vilniaus bei Vilniaus krasto perdavimo Lietuvos Respublikai akta Pagal sutartį Lietuvos strategines vietose atsirado keletas Raudonosios armijos įgulu Alytuje Prienuose Gaiziunuose ir Naujojoje Vilnioje is viso 18 786 sovietu kariai SSRS pajegos kurios formaliai dar nebuvo okupacines mat pasirode abieju valstybiu susitarimu neretai veldavosi į Lietuvos vidaus reikalus Spalio 31 d Raudonoji armija nekviesta slopino lenku antisemitines riauses Vilniuje grasino kistis ir į kitus panasius įvykius jei Lietuvos valdzia nesiims rimtesniu priemoniu del Vilniaus lenku Bet sovietu vyriausybe nenorejo konfliktuoti su Lietuvos valdzia kaip ir lietuviai nenorejo konfliktu su sovietais Spalio 19 d V Molotovas įsake sovietu pasiuntiniui N Pozdniakovui nutraukti bet kokia parama ir pazadus Lietuvos kairiesiems Maskva sieke teiseto Lietuvos prisijungimo nenorejo kompromituoti savo siekiu Lietuvos istorijaLietuvos priesistoreBaltu zemesKryziaus zygiai į PabaltijįLietuvos valstybes susidarymasLietuvos Didzioji KunigaikstysteLietuvos statutaiLiublino unijaAbieju Tautu RespublikaATR padalijimaiRusijos imperija Vakaru krastas Vokietijos imperija Oberostas Nepriklausomybes paskelbimasLietuvos Respublika Vilniaus krastasHitlerines Vokietijos okupacijaSovietine okupacija Lietuvos TSR Po Nepriklausomybes atkurimo Faktiskai tai reiske Lietuvos nepriklausomybes praradima Tai matosi gruodzio 13 d kai Lietuvos kaip ir Latvijos bei Estijos atstovas Tautu Sajungoje del sovietu karo pries Suomija nebalsavo uz sovietu pasalinima is organizacijos Spalio 10 osios sutartimi Lietuva atgavo 7 tukst km teritorijos taciau tai buvo tik penktadalis teritorijos kuria sovietine Rusija buvo pripazinusi Lietuvai 1920 m liepos 12 d taikos sutartimi Lietuvai negrazintos visos lietuviskos teritorijos uzimtos sovietu 1939 m lapkricio 22 d Antanas Smetona patvirtino 21 ajį Lietuvos ministru kabineta kuriam vadovavo Antanas Merkys Si vyriausybe isbuvo iki Lietuvos okupacijos 1940 m birzelio 15 d Lietuvos uzemimas ir aneksija Pagrindinis straipsnis Baltijos saliu okupacija 1940 m birzelį sovietu kariai uzpuole Lietuvos teritorija 1940 m liepos 21 d pagal Maskvos scenariju įsteigta Lietuvos TSR okupavus Lietuva isrinktas marionetinis Liaudies Seimas pirmojoje sesijoje pirmu klausimu svarstydamas valstybines santvarkos pakeitima Antanui Snieckui pasiulius prieme nutarima prasyti sovietu Auksciausiaja Taryba priimti Lietuvos TSR į Sovietu sajungos sudetį nors savo rinkiminese programose nei nei pavieniai kandidatai tokios nuostatos nedeklaravo Taip siekta formaliai įteisinti Lietuvos okupacija bei Sovietu sajungos aneksija 1940 m rugpjucio 3 d Lietuva pripazinta Sovietu sajungos sudetyje t y aneksuota 1940 m rugpjucio 25 d Liaudies Seimo ypatingos sesijos metu patvirtinta Lietuvos TSR konstitucija 1936 m gruodzio 5 d sovietu konstitucijos analogas Antrasis pasaulinis karas PrasidejusAntrajam pasauliniam karui dar neokupuota Lietuva į jį neįsitrauke 1941 m į kara įsitrauke ir sovietai tada Lietuva jau buvo okupuota Nors 1939 m Vokietija siule tada dar buvusiai Lietuvos Respublikai atsiimti Vilniaus krasta 1941 m birzelio 22 d Hitleris pradejo kara su sovietais 1941 m birzelio 22 28 d Lietuvos aktyvistai ir kitos patriotines organizacijos suorganizavo Birzelio sukilima suformuota Lietuvos vyriausybe taciau Vokietija jos nepripazino ir po 43 dienu veikimo isvaike 1941 1944 m Lietuva buvo įtraukta į vokieciu Ostlando reichskomisariata kaip Lietuvos generaline sritis valdoma civilines administracijos 1944 m liepos spalio men sovietai uzeme Lietuva antra karta Po Antrojo pasaulinio karo Okupacijos jubiliejaus sovietinis pasto zenklas 1960 1944 m sovietams vel okupavus Lietuva iskart prasidejo masines Lietuvos gyventoju tremtys į Sibira kurios vykdytos iki 1953 m Stalino mirties Tada uzdrausti tautiskumo simboliai trispalve veliava bei Tautiska giesme ir kiti uz ju naudojima buvo baudziama Lietuvos TSR ukio atkurimo pretekstu sovietai skatino darbininku ir kitu gyventoju migracija į Lietuva is Rusijos ir kitu sovietiniu respubliku taip ketinta Lietuva labiau integruoti į Sovietu Sajunga ir pletoti jos pramone Tada darbingi lietuviai buvo viliojami darbams Rusijos TFSR gilumoje zadant visokeriopas įsikurimo naujoje vietoje lengvatas Net ir nuslopinus Lietuvos partizaninį pasipriesinima sovietai neuzgniauze judejimo uz Lietuvos nepriklausomybe veike persekiojamos pogrindines disidentines grupes leidusios pogrindine spauda katalikiska literatura Po tarptautines konferencijos Helsinkyje kur buvo pripazintos po Antrojo pasaulinio karo nusistovejusios sienos Lietuvos Helsinkio grupe per uzsienio radija paskelbe nepriklausomybes reikalavima 1972 m po Romo Kalantos susideginimo kilo antisovietiniai jaunimo protestai ir kiti neramumai vadinti Kauno pavasariu 1978 m balandzio 20 d devintojo saukimo Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos neeilineje devintojoje sesijoje buvo priimta antroji Lietuvos TSR Konstitucija 1977 m spalio 7 d sovietines konstitucijos analogas kuri veike iki SSRS zlugimo Sovietu Sajungos zlugimas XX a devintajame desimtmetyje Sovietu sajunga istiko ekonomine krize 1985 m Sovietu sajungos vadovu tapo Michailas Gorbaciovas kuris pradejo liberalias reformas Pertvarka ir baige Saltajį kara Tai paskatino antikomunistiniu judejimu suaktyvejima Sovietu Sajungoje taip pat ir okupuotoje Lietuvoje 1988 m spalio 22 23 d įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sajudis siekes Lietuvos valstybingumo atkurimo 1989 m rugpjucio 23 d minint 50 asias Molotovo Ribentropo pakto panaikinusio Baltijos valstybiu nepriklausomybe metines įvyko Sajudzio organizuotas Baltijos kelias 600 km susikibusiu zmoniu grandine sustojusi apjungti triju Baltijos saliu sostines Vilniu Ryga ir Talina Akcija simbolizavo Lietuvos Latvijos ir Estijos zmoniu siekį atsiskirti nuo Sovietu Sajungos 1990 m kovo 11 d Auksciausioji Taryba Atkuriamasis Seimas pasirase Akta del Lietuvos nepriklausomos valstybes atstatymo Okupacine Lietuvos TSR faktiskai nustojo egzistuoti Kadangi Lietuvos okupacija bei aneksija visuomet buvo laikyta priestaraujancia tarptautinei teisei ir niekine formalaus isstojimo is Sovietu sajungos nereikejo ValdymasLietuvos komjaunimo susitikimas su Lietuvos TSR vadovais 1951 Vilniaus filharmonija Lietuvos TSR buvo okupacine Sovietu Sajungos teritorija todel svarbiausi nutarimai buvo priimami Maskvoje Buta ir vietiniu valdzios organu Auksciausias vietines valdzios organas Lietuvos TSR Auksciausioji Taryba buvo imituojami rinkimai ketveriems metams pagal principa vienas deputatas desimciai tukstanciu gyventoju deputatas renkamas is vieno iskelto kandidato Tarp Auksciausiosios Tarybos sesiju auksciausias salies valstybes valdzios organas buvo Lietuvos TSR Auksciausiosios Tarybos Prezidiumas Respublikos vyriausybe Ministru Taryba atsakinga uz įstatymu įgyvendinima Rajonuose miestuose gyvenvietese ir apylinkese vietines valdzios organais buvo Darbo zmoniu deputatu tarybos veliau Liaudies deputatu tarybos kuriuos gyventojai isrinkdavo 2 metu laikotarpiui Rinkimai buvo tik formalus balsuoti buvo galima tik uz viena kandidata paskirta komunistu partijos Sovietu Auksciausios Tarybos Tautybiu taryboje Lietuvos TSR atstovaudavo 32 deputatai Lietuvos TSR vadovaiLKP Centro komiteto pirmieji sekretoriai 1940 1974 m Antanas Snieckus 1974 1987 m Petras Griskevicius 1987 1988 m Ringaudas Bronislovas Songaila 1988 1990 m Algirdas Mykolas BrazauskasSuskirstymasLietuvos TSR pradzioje buvo suskirstyta į apskritis Įvykdzius 1950 m Lietuvos TSR rajonu reforma apskritys panaikintos ir suformuoti mazesni 87 rajonai pavaldus 4 sritims 1953 m sritys panaikintos 1954 1965 m rajonai kelis kartus reformuoti kol nusistovejo 44 rajonai islike iki pat SSRS zlugimo Rajonai buvo skirstomi į apylinkes 44 Lietuvos TSR rajonai Akmenes rajonas Alytaus rajonas Anyksciu rajonas Birzu rajonas Ignalinos rajonas Jonavos rajonas Joniskio rajonas Jurbarko rajonas Kaisiadoriu rajonas Kapsuko rajonas Kauno rajonas Kedainiu rajonas Kelmes rajonas Klaipedos rajonas Kretingos rajonas Kupiskio rajonas Lazdiju rajonas Mazeikiu rajonas Moletu rajonas Pakruojo rajonas Panevezio rajonas Pasvalio rajonas Plunges rajonas Prienu rajonas Radviliskio rajonas Raseiniu rajonas Rokiskio rajonas Skuodo rajonas Sakiu rajonas Salcininku rajonas Siauliu rajonas Silales rajonas Silutes rajonas Sirvintu rajonas Svencioniu rajonas Taurages rajonas Telsiu rajonas Traku rajonas Ukmerges rajonas Utenos rajonas Varenos rajonas Vilkaviskio rajonas Vilniaus rajonas Zarasu rajonasPastabosAtitinkamai trumpinama Lietuvos SSR ir Lietuvos TSR Isnasos Lietuvos SSR vle lt Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2023 04 27 https vlkk lt konsultacijos 2853 sovietai sovietinis tarybos tarybinis Archyvuota kopija 2023 02 05 is Wayback Machine projekto Lietuva 1940 1990 Okupuotos Lietuvos istorija LGRTC 2007 p 45 Lietuva 1940 1990 Okupuotos Lietuvos istorija LGRTC 2007 p 48 Lietuva 1940 1990 Okupuotos Lietuvos istorija LGRTC 2007 p 45 Lietuvos Liaudies Seimas Stenogramos ir medziaga Vilnius Mintis 1985 1978 metu Lietuvos TSR KonstitucijaTarybu Sajungos Respublikos Tarybu Sajunga Rytu Europa Vidurine Azija Uzkaukaze Baltijos salys Trumpai gyvavusios tarybu respublikosInfolentele ziureti aptarti redaguoti Baltarusijos TSR Moldavijos TSR Rusijos TFSR Ukrainos TSR Kazachijos TSR Kirgizijos TSR Tadzikijos TSR Turkmenijos TSR Uzbekijos TSR Armenijos TSR Azerbaidzano TSR Gruzijos TSR Estijos TSR Latvijos TSR Lietuvos TSR Abchazijos TSR1921 1931 dd Uzkaukazes TFSR1922 1936 dd Karelijos Suomijos TSR1940 1956 dd Sis straipsnis apie TSRS yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį