Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Esperanto EsperantoKūrėjas L L ZamenhofasVartojimas Tarptautinė kalbaKalbančiųjų Gimtoji 1000 Laisvai 100 tūkst Kalbos k
Esperanto kalba
| Esperanto Esperanto | |
|---|---|
| Kūrėjas | L. L. Zamenhofas |
| Vartojimas | Tarptautinė kalba |
| Kalbančiųjų | Gimtoji: ~1000; Laisvai: ~100 tūkst. |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | eo |
| ISO 639-2 | epo |
| ISO/DIS 639-3 | epo |
Esperanto – labiausiai paplitusi dirbtinė kalba, turinti daugiau nei 100 tūkst. vartotojų. Kalbos pavadinimas kilęs iš pseudonimo (Dr. Esperanto), kuriuo naudojosi Liudvikas Zamenhofas spausdindamas pirmą savo darbą šia tema. Pažodžiui tai reiškia „tas, kuris tikisi“. Jis pirmąją esperanto kalbos knygą Unua Libro („Pirmoji knyga“) išspausdino 1887 m. Kurdamas kalbą, L. Zamenhofas norėjo, kad ją būtų galima lengvai išmokti ir kad ji taptų tarptautine pagalbine kalba, antrąja kalba visiems pasaulyje.
L. Zamenhofas pirmajame esperanto vadovėlyje su žodynu Lingvo internacia: Antaŭparolo kaj plena lernolibro („Tarptautinė kalba: Įžanga ir pilnas vadovėlis“) apribojo savo pradinį pasiūlymą minimaliu gramatikos išdėstymu ir nedidele žodžių atsarga. Pradinėje kalbos stadijoje būta apie tūkstančio šaknų, iš kurių buvo galima sudaryti dešimt-dvylika tūkstančių žodžių. Šiandien esperanto kalbos žodynuose esama 15 000-20 000 šaknų, iš kurių galima sudaryti šimtus tūkstančių žodžių. Esperanto kalbos akademija kontroliuoja jos raidos tendencijas. Esperanto kalba laikoma visiškai išsivysčiusi, turi visas išraiškos priemones ir savo kalbančiųjų bendruomenę, paplitusią visame pasaulyje. Ši kalba yra dėstoma kai kuriose mokyklose. Daugelis universitetų yra įtraukę esperanto kalbą į lingvistikos kursą, kai kuriuose ji yra atskiras studijų dalykas. Vadovėliai ir didaktinė medžiaga egzistuoja daugiau kaip šimtu kalbų.
1905 m. Prancūzijoje įvyko pirmasis esperantininkų pasaulinis kongresas, kurie teberengiami kasmet. 1908 m. įkurta Pasaulinė esperantininkų sąjunga (Universala Esperanto-Asocio, UEA) ir Esperanto akademija. Iš pradžių kalba prigijo Rusijos imperijoje (vienas pirmųjų kalbos šalininkų buvo Levas Tolstojus). Tačiau XX a. kalba buvo uždrausta, jos vartotojai persekiojami, ir Stalino (kaip „kosmopolitų“ kalba), ir Hitlerio (kaip žydų kalba, nes kalbos kūrėjas Zamenhofas buvo žydas). 1954 m. UNESCO Generalinė asamblėja esperanto pripažino viena svarbių kalbų tarptautiniams ryšiams plėsti, ir tarp UNESCO ir UEA buvo užmegzti konsultaciniai santykiai. UEA sudaro aktyviausi esperanto bendruomenės nariai, ji turi savo skyrius 62 šalyse, o individualių narių yra dvigubai didesniame šalių skaičiuje. UEA taip pat turi patarėjo statusą Jungtinėse Tautose, UNICEF (Tarptautinės pagalbos vaikams fonde), Europos Taryboje, Amerikos Valstybių Organizacijoje ir Tarptautinėje Standartizacijos Organizacijoje (ISO).
Kalbinės savybės
Klasifikacija
Kadangi esperanto yra dirbtinė kalba, ji nėra genealogiškai susijusi su jokia etnine kalba, tačiau jos pagrindas yra lotynų kalba. Esperanto yra leksiškai panašiausia į romanų kalbas. Fonologija, gramatika, leksika ir semantika yra sukurta pagal indoeuropiečių kalbas, kalbamas Europoje.
Fonologija
Esperanto kalboje yra 23 priebalsiai, 5 balsiai ir 2 pusbalsiai, kurie kartu su balsiais sudaro 6 dvigarsius (priebalsis /j/ ir pusbalsis /i̯/ abu rašomi j, o nedažnas priebalsis /dz/ rašomas dvigarsiu dz; tai vienintelis priebalsis, neturintis savo atskiros raidės). Žodžių prasmei atskirti tonai nenaudojami. Visada kirčiuojamas priešpaskutinio skiemens balsis, nebent galūnė o yra netariama (dažniausiai poezijoje). Pavyzdžiui, žodyje familio „šeima“ [fa.mi.ˈli.o] kirčiuojama antroji i, tačiau žodyje netariama galūnė o (famili’), vis tiek kirčiuojama antroji i.
Rašymo sistema
Esperanto kalbos abėcėlę sudaro 28 raidės:
| Didžiosios raidės | Mažosios raidės | Garsai |
|---|---|---|
| A | a | /a/ |
| B | b | /b/ |
| C | c | /ʦ/ |
| Ĉ | ĉ | /ʧ/ |
| D | d | /d/ |
| E | e | /e/ |
| F | f | /f/ |
| G | g | /g/ |
| Ĝ | ĝ | /ʤ/ |
| H | h | /h/ |
| Ĥ | ĥ | /x/ |
| I | i | /i/ |
| J | j | /j/ |
| Ĵ | ĵ | /ʒ/ |
| K | k | /k/ |
| L | l | /l/ |
| M | m | /m/ |
| N | n | /n/ |
| O | o | /o/ |
| P | p | /p/ |
| R | r | /ɾ/ |
| S | s | /s/ |
| Ŝ | ŝ | /ʃ/ |
| T | t | /t/ |
| U | u | /u/ |
| Ŭ | ŭ | /w/ |
| V | v | /v/ |
| Z | z | /z/ |
Iš 26 lotynų/anglų abėcėlės raidžių atmestos 4 (q w x y) ir pridėtos 6 naujos, uždėjus stogelį priebalsiams c g h j s bei lankelį balsei u. Abėcėlėje yra 5 balsiai (u, o, a, e, i), kurie žymi atskirą skiemenį, ir dvi pusbalsiai (j ir u su lankeliu), kurios pridėtos po balsio sudaro dvibalsį. Žodyje kirčiuojama antras nuo galo (priešpaskutinis skiemuo). Vienaskaitos daiktavardžiui nukandus galūnę -o, kirtis lieka tame pačiame skiemenyje.
Gramatika
Esperanto gramatika nesudėtinga, remiasi 16 taisyklių.
Kultūra
Literatūra
Klestinčios esperantiškos literatūros tradicijas pripažino PEN internacionalas, kuris per savo 60-ąjį kongresą 1993 m. rugsėjo mėnesį priėmė esperanto skyrių į savo narius. Žymūs šiuolaikiniai esperanto rašytojai yra prozininkai Trevor Steele (Australija), Ištvan Nemere (Vengrija) ir Spomenka Štimec (Kroatija), poetai William Auld (Škotija), Michail Gišpling de Diego (Venesuela) ir Kurisu Kei (Japonija). W. Auld 1999 ir 2000 metais buvo kandidatu Nobelio literatūros premijai už jo indėlį į poeziją.
Vertimai
Į esperanto kalbą yra išversta įvairių kūrinių, kaip antai Hemingvėjaus „Senis ir jūra“, Tolkino „Žiedų valdovas“, Garsijos Markeso „Šimtas metų vienatvės“, Omaro Chajamo „Rubajatai“, Graso „Skardinis būgnelis“, Marko Polo „Nuostabių dalykų knyga“ ir didžioji Cao Xueqino šeimyninė saga „Svajonė apie raudoną namą“.
Vaikams prie Asterikso, Mikės Pūkuotuko, Pepės Ilgakojinės, Muminukų personažų prisijungė suomių autoriaus Tove Jansono ir L. Frank Baumo knygų veikėjai. Iš esperanto kalbos išverstas „Maskaradas“, kurį 1965 m. išleido Tivadar Soros, finansininko Džordžo Sorošo tėvas; knygoje pasakojama apie jo šeimos pergyvenimus nacių okupuotame Budapešte. Ši knyga išleista angliškai D. Britanijoje (2000) ir JAV (2001), pasirodė ir rusiškas, vokiškas bei turkiškas vertimai.
Teatras ir kinas
Paskutiniu metu esperanto kalboje pasirodė tokių autorių, kaip Goldonio, Ionesko, Šekspyro ir Alano Ayckbourgo dramos kūrinių. Daugelis Šekspyro veikalų yra išversta į esperanto kalbą. Kaip vieną iš naujausių pastatymų šia kalba reikia paminėti „Karalių Lyrą“ Hanojaus scenoje, Vietname 2001 m. gruodžio mėn., vaidinant vietos aktoriams. Nors Čaplino filmo „Didysis diktatorius“ scenose buvo esperantiškų užrašų, pilnametražių filmų dar maža. Pažymėtiną išimtį sudaro Williamo Shatnerio filmas „Košmaras“, kurio dialogai vien esperanto kalba.
Muzika
Muzikos žanras esperanto kalba apima populiariąsias ir liaudies dainas, toko ir kabaretų muziką, pjeses solistams bei chorams ir net operą. Populiarūs kompozitoriai ir atlikėjai, įskaitant Elvį Costello Britanijoje ir Maiklą Džeksoną JAV, įkvėpti esperanto kalbos skambumo, sukūrė ir įrašė daug kūrinių su tekstais esperanto kalba. Kai kurie kūriniai iš grynai esperantiško Warner albumo, išleisto 1996 m. lapkričio mėnesį , pateko į populiariausių dainų sąrašą. Klasikiniuose kūriniuose orkestrams ir chorams atsiranda esperantiškų tekstų, pavyzdžiui, Lou Harisono „La koro Sutro“ ir pirmoji Davido Gaineso simfonija (abu iš JAV). Esperantiška muzika randama Internete, įskaitant ir kelis tinklalapius, skirtus esperantiškai karaokei.
Periodiniai leidiniai
Esperanto kalba reguliariai leidžiama daugiau kaip šimtas laikraščių ir žurnalų, tame skaičiuje naujienų žurnalas „Monato“ (Mėnuo), literatūrinis žurnalas „Fonto“ (Versmė) ir UEA leidinys „Esperanto“. Dvisavaitinis esperanto pasaulio naujienų leidinys „Eventoj“ (Įvykiai) išeina ir elektronine forma, kaip ir minėtas „Monato“. Ir kai kurie kiti leidiniai pateikia santraukas žiniatinklyje. Yra periodinių leidinių, skirtų medicinai ir kitiems mokslams, religinių žurnalų, periodinių leidinių jaunimui, auklėjimo temomis ir daugybė specialios tematikos žurnalų.
Radijas ir televizija
Austrijos, Brazilijos, Kinijos, Kubos, Vengrijos, Italijos ir Lenkijos radijo stotys reguliariai transliuoja laidas esperanto kalba, taip pat ir Vatikano radijas. Kai kurios programos girdimos ir per internetą. Įvairiose šalyse vyksta esperanto kalbos kursai per televiziją, pvz., neseniai transliuota 16 dalių BBC programa „Mazi en Gondolando“ Lenkijos pirmuoju kanalu.
Šaltiniai
- Harald Haarmann, Eta leksikono pri lingvoj, 2011, archive date March 4, 2016: Esperanto … estas lernata ankaŭ de pluraj miloj da homoj en la mondo kiel gepatra lingvo. ("Esperanto has also been learned by several thousand people in the world as a mother tongue.")
- Esperanto. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-03-21.
- „Esperanto“. Britannica. Nuoroda tikrinta 2022-03-21.
- Esperanto. Encyclopedia of Modern Europe. Nuoroda tikrinta 2022-03-21.
- The Oxford Dictionary of Phrase and Fable
Nuorodos
- esperanto.net – daug naudingų nuorodų
- lernu! – didžiausia daugiakalbė interneto svetainė esperanto kalbos mokymuisi
- Kurso de Esperanto Archyvuota kopija 2005-12-01 iš Wayback Machine projekto. – „Kurso de Esperanto“ yra vienas populiariausių ir efektyviausių kursų, greitai išmokinantis esperanto kalbos pagrindus (prieinamas ir lietuvių kalba)
- Борис Колкер. Учебник языка эсперанто. Основной курс
- esperanto.lt – Lietuvos esperantininkų sąjungos interneto svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Esperanto kalba, Kas yra Esperanto kalba? Ką reiškia Esperanto kalba?
Esperanto EsperantoKurejas L L ZamenhofasVartojimas Tarptautine kalbaKalbanciuju Gimtoji 1000 Laisvai 100 tukst Kalbos kodaiISO 639 1 eoISO 639 2 epoISO DIS 639 3 epo Esperanto labiausiai paplitusi dirbtine kalba turinti daugiau nei 100 tukst vartotoju Kalbos pavadinimas kiles is pseudonimo Dr Esperanto kuriuo naudojosi Liudvikas Zamenhofas spausdindamas pirma savo darba sia tema Pazodziui tai reiskia tas kuris tikisi Jis pirmaja esperanto kalbos knyga Unua Libro Pirmoji knyga isspausdino 1887 m Kurdamas kalba L Zamenhofas norejo kad ja butu galima lengvai ismokti ir kad ji taptu tarptautine pagalbine kalba antraja kalba visiems pasaulyje Esperanto kalbos bei judejimo veliavaEsperanto kalbos kurejas L L Zamenhofas Nuotrauka daryta 1895 L Zamenhofas pirmajame esperanto vadovelyje su zodynu Lingvo internacia Antaŭparolo kaj plena lernolibro Tarptautine kalba Įzanga ir pilnas vadovelis apribojo savo pradinį pasiulyma minimaliu gramatikos isdestymu ir nedidele zodziu atsarga Pradineje kalbos stadijoje buta apie tukstancio saknu is kuriu buvo galima sudaryti desimt dvylika tukstanciu zodziu Siandien esperanto kalbos zodynuose esama 15 000 20 000 saknu is kuriu galima sudaryti simtus tukstanciu zodziu Esperanto kalbos akademija kontroliuoja jos raidos tendencijas Esperanto kalba laikoma visiskai issivysciusi turi visas israiskos priemones ir savo kalbanciuju bendruomene paplitusia visame pasaulyje Si kalba yra destoma kai kuriose mokyklose Daugelis universitetu yra įtrauke esperanto kalba į lingvistikos kursa kai kuriuose ji yra atskiras studiju dalykas Vadoveliai ir didaktine medziaga egzistuoja daugiau kaip simtu kalbu 1905 m Prancuzijoje įvyko pirmasis esperantininku pasaulinis kongresas kurie teberengiami kasmet 1908 m įkurta Pasauline esperantininku sajunga Universala Esperanto Asocio UEA ir Esperanto akademija Is pradziu kalba prigijo Rusijos imperijoje vienas pirmuju kalbos salininku buvo Levas Tolstojus Taciau XX a kalba buvo uzdrausta jos vartotojai persekiojami ir Stalino kaip kosmopolitu kalba ir Hitlerio kaip zydu kalba nes kalbos kurejas Zamenhofas buvo zydas 1954 m UNESCO Generaline asambleja esperanto pripazino viena svarbiu kalbu tarptautiniams rysiams plesti ir tarp UNESCO ir UEA buvo uzmegzti konsultaciniai santykiai UEA sudaro aktyviausi esperanto bendruomenes nariai ji turi savo skyrius 62 salyse o individualiu nariu yra dvigubai didesniame saliu skaiciuje UEA taip pat turi patarejo statusa Jungtinese Tautose UNICEF Tarptautines pagalbos vaikams fonde Europos Taryboje Amerikos Valstybiu Organizacijoje ir Tarptautineje Standartizacijos Organizacijoje ISO Kalbines savybesKlasifikacija Kadangi esperanto yra dirbtine kalba ji nera genealogiskai susijusi su jokia etnine kalba taciau jos pagrindas yra lotynu kalba Esperanto yra leksiskai panasiausia į romanu kalbas Fonologija gramatika leksika ir semantika yra sukurta pagal indoeuropieciu kalbas kalbamas Europoje Fonologija Esperanto kalboje yra 23 priebalsiai 5 balsiai ir 2 pusbalsiai kurie kartu su balsiais sudaro 6 dvigarsius priebalsis j ir pusbalsis i abu rasomi j o nedaznas priebalsis dz rasomas dvigarsiu dz tai vienintelis priebalsis neturintis savo atskiros raides Zodziu prasmei atskirti tonai nenaudojami Visada kirciuojamas priespaskutinio skiemens balsis nebent galune o yra netariama dazniausiai poezijoje Pavyzdziui zodyje familio seima fa mi ˈli o kirciuojama antroji i taciau zodyje netariama galune o famili vis tiek kirciuojama antroji i Rasymo sistema Esperanto kalbos abecele sudaro 28 raides Didziosios raides Mazosios raides GarsaiA a a B b b C c ʦ Ĉ ĉ ʧ D d d E e e F f f G g g Ĝ ĝ ʤ H h h Ĥ ĥ x I i i J j j Ĵ ĵ ʒ K k k L l l M m m N n n O o o P p p R r ɾ S s s Ŝ ŝ ʃ T t t U u u Ŭ ŭ w V v v Z z z Is 26 lotynu anglu abeceles raidziu atmestos 4 q w x y ir pridetos 6 naujos uzdejus stogelį priebalsiams c g h j s bei lankelį balsei u Abeceleje yra 5 balsiai u o a e i kurie zymi atskira skiemenį ir dvi pusbalsiai j ir u su lankeliu kurios pridetos po balsio sudaro dvibalsį Zodyje kirciuojama antras nuo galo priespaskutinis skiemuo Vienaskaitos daiktavardziui nukandus galune o kirtis lieka tame paciame skiemenyje Gramatika Pagrindinis straipsnis Esperanto gramatika Esperanto gramatika nesudetinga remiasi 16 taisykliu KulturaLiteratura Klestincios esperantiskos literaturos tradicijas pripazino PEN internacionalas kuris per savo 60 ajį kongresa 1993 m rugsejo menesį prieme esperanto skyriu į savo narius Zymus siuolaikiniai esperanto rasytojai yra prozininkai Trevor Steele Australija Istvan Nemere Vengrija ir Spomenka Stimec Kroatija poetai William Auld Skotija Michail Gispling de Diego Venesuela ir Kurisu Kei Japonija W Auld 1999 ir 2000 metais buvo kandidatu Nobelio literaturos premijai uz jo indelį į poezija Vertimai Į esperanto kalba yra isversta įvairiu kuriniu kaip antai Hemingvejaus Senis ir jura Tolkino Ziedu valdovas Garsijos Markeso Simtas metu vienatves Omaro Chajamo Rubajatai Graso Skardinis bugnelis Marko Polo Nuostabiu dalyku knyga ir didzioji Cao Xueqino seimynine saga Svajone apie raudona nama Vaikams prie Asterikso Mikes Pukuotuko Pepes Ilgakojines Muminuku personazu prisijunge suomiu autoriaus Tove Jansono ir L Frank Baumo knygu veikejai Is esperanto kalbos isverstas Maskaradas kurį 1965 m isleido Tivadar Soros finansininko Dzordzo Soroso tevas knygoje pasakojama apie jo seimos pergyvenimus naciu okupuotame Budapeste Si knyga isleista angliskai D Britanijoje 2000 ir JAV 2001 pasirode ir rusiskas vokiskas bei turkiskas vertimai Teatras ir kinas Paskutiniu metu esperanto kalboje pasirode tokiu autoriu kaip Goldonio Ionesko Sekspyro ir Alano Ayckbourgo dramos kuriniu Daugelis Sekspyro veikalu yra isversta į esperanto kalba Kaip viena is naujausiu pastatymu sia kalba reikia pamineti Karaliu Lyra Hanojaus scenoje Vietname 2001 m gruodzio men vaidinant vietos aktoriams Nors Caplino filmo Didysis diktatorius scenose buvo esperantisku uzrasu pilnametraziu filmu dar maza Pazymetina isimtį sudaro Williamo Shatnerio filmas Kosmaras kurio dialogai vien esperanto kalba Muzika Muzikos zanras esperanto kalba apima populiariasias ir liaudies dainas toko ir kabaretu muzika pjeses solistams bei chorams ir net opera Populiarus kompozitoriai ir atlikejai įskaitant Elvį Costello Britanijoje ir Maikla Dzeksona JAV įkvepti esperanto kalbos skambumo sukure ir įrase daug kuriniu su tekstais esperanto kalba Kai kurie kuriniai is grynai esperantisko Warner albumo isleisto 1996 m lapkricio menesį pateko į populiariausiu dainu sarasa Klasikiniuose kuriniuose orkestrams ir chorams atsiranda esperantisku tekstu pavyzdziui Lou Harisono La koro Sutro ir pirmoji Davido Gaineso simfonija abu is JAV Esperantiska muzika randama Internete įskaitant ir kelis tinklalapius skirtus esperantiskai karaokei Periodiniai leidiniai Esperanto kalba reguliariai leidziama daugiau kaip simtas laikrasciu ir zurnalu tame skaiciuje naujienu zurnalas Monato Menuo literaturinis zurnalas Fonto Versme ir UEA leidinys Esperanto Dvisavaitinis esperanto pasaulio naujienu leidinys Eventoj Įvykiai iseina ir elektronine forma kaip ir minetas Monato Ir kai kurie kiti leidiniai pateikia santraukas ziniatinklyje Yra periodiniu leidiniu skirtu medicinai ir kitiems mokslams religiniu zurnalu periodiniu leidiniu jaunimui auklejimo temomis ir daugybe specialios tematikos zurnalu Radijas ir televizija Austrijos Brazilijos Kinijos Kubos Vengrijos Italijos ir Lenkijos radijo stotys reguliariai transliuoja laidas esperanto kalba taip pat ir Vatikano radijas Kai kurios programos girdimos ir per interneta Įvairiose salyse vyksta esperanto kalbos kursai per televizija pvz neseniai transliuota 16 daliu BBC programa Mazi en Gondolando Lenkijos pirmuoju kanalu SaltiniaiHarald Haarmann Eta leksikono pri lingvoj 2011 archive date March 4 2016 Esperanto estas lernata ankaŭ de pluraj miloj da homoj en la mondo kiel gepatra lingvo Esperanto has also been learned by several thousand people in the world as a mother tongue Esperanto Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2022 03 21 Esperanto Britannica Nuoroda tikrinta 2022 03 21 Esperanto Encyclopedia of Modern Europe Nuoroda tikrinta 2022 03 21 The Oxford Dictionary of Phrase and FableNuorodosVikizodynas Duomenys apie kodu epo zymima kalba svetaineje ethnologue com esperanto net daug naudingu nuorodu lernu didziausia daugiakalbe interneto svetaine esperanto kalbos mokymuisi Kurso de Esperanto Archyvuota kopija 2005 12 01 is Wayback Machine projekto Kurso de Esperanto yra vienas populiariausiu ir efektyviausiu kursu greitai ismokinantis esperanto kalbos pagrindus prieinamas ir lietuviu kalba Boris Kolker Uchebnik yazyka esperanto Osnovnoj kurs esperanto lt Lietuvos esperantininku sajungos interneto svetaineWikipedia Vikipedija Esperanto