Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Niurnbergas vok Nürnberg miestas pietų Vokietijoje antras pagal dydį Bavarijos žemėje po Miuncheno Kartu su Fiurtu Erlan
Niurnbergas
Niurnbergas (vok. Nürnberg) – miestas pietų Vokietijoje, antras pagal dydį Bavarijos žemėje (po Miuncheno). Kartu su Fiurtu, Erlangenu ir miestai sudaro ekonominį ir kultūrinį šiaurės Bavarijos centrą.
| Niurnbergas vok. Nürnberg | |
|---|---|
| Niurnbergas žiemą | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Vokietija |
| Žemė | Bavarija |
| Regionas | |
| Meras | Marcus König |
| Gyventojų | 518 370 |
| Plotas | 186,38 km² |
| Tankumas | 2 781 žm./km² |
| Vikiteka | Niurnbergas |
| Kirčiavimas | Niùrnbergas |
Istorija
Miestas įkurtas XI a., o pirmąkart paminėtas 1050 m., dėl imperatoriškosios pilies tarp rytų frankų ir Bavarijos Nordgau markos.1050–1571 m. miestas išsiplėtė, nes buvo prekybinių kelių sankryžoje. Konradas III įkūrė Niurnbergo burggrafystę. Pirmieji grafai buvo iš austrų Raabų giminės, kuri išnyko 1190 m. Titulą paveldėjo paskutinio grafo žentas iš Hohencolernų giminės. Tarp XII a. pabaigos ir tarpuvaldžio (1254–1273 m.) burggrafų valdžia nusilpo, nes imperatoriškieji Hohencolernai perkėlė nekarinę valdžią kaštelionui, o miesto administravimą imperatoriškajam merui nuo 1173/1174 m. XIV a. pabaigoje – XV a. pradžioje kaštelionas gavo dar daugiau valdžios ir burggrafas atvirai su juo susipyko, įtakodamas miesto istoriją.
Niurnbergas buvo neoficiali Šventosios Romos imperijos sostine, nes Niurnbergo pilyje rinkosi Reichstagas, ten gyveno imperatorius. Imperijai svarbūs Niurnbergo parlamentai pritraukė į miestą pirklius. 1219 m. imperatorius Frydrichas II suteikė Niurnbergui miesto teises, tiesioginį pavaldumą imperatoriui ir privilegiją kalti monetas. Niurnbergo valdymas beveik visai išslydo iš burggrafų rankų. Niurbergas su Augsburgu tapo svarbiais prekybos centrais tarp Šiaurės Vokietijos ir Italijos.
1298 m. Niurnbergo žydai buvo apkaltinti komunijos išniekinimu, 698 jų buvo nužudyti per pogromą. 1349 m. vėl vyko pogromas, žydai buvo deginami prie stulpų ar išvaromi, o jų kvartalo vietoje pastatyta turgaus aikštė.
Maras siaubė miestą 1405, 1435, 1437, 1482, 1494, 1520 ir 1534 m.
XIV a. Niurnbergas tapo vienu iš trijų svarbiausių imperijos miestų, nes 1356 m. Karolio IV auksinė bulė reikalavo, kad naujai išrinktas Vokietijos karalius pirmą parlamentą sušauktų Niurnberge. Karolis IV rėmė Mūsų Mergelės bažnyčios statybą 1352–1362 m. Čia melsdavosi imperatoriaus dvariškiai. Ryšiai tarp miesto ir imperatoriaus sustiprėjo, kai Zigmantas Liuksemburgietis 1423 m. nusprendė imperatoriaus regalijas laikyti Niurnberge. Jos ten buvo iki 1796 m., kai dėl besiartinančių prancūzų buvo perkeltos į Rėgensburgą, o vėliau Vieną.
1349 m. gildijos nesėkmingai sukilo prieš patricijus, jos buvo uždraustos. Oligarchija liko valdžioje, nors Niurnbergas buvo laisvas miestas. Karolis IV suteikė teisę miestui nepriklausomai sudarinėti sąjungas, tad Niurnbergas buvo tame pačiame lygyje su imperijos princais. Dažnos kovos su burggrafais miestui didelės žalos nedarė. Kai pilis sudegė 1420 m., ją 1427 m. nupirko miestas. Per kitus pirkimus miesto teritorija išaugo. Husitų karai, maras ir Pirmasis burggrafų karas sumažino miesto gyventojų skaičių XV a. vidury. Po sėkmingo Landshuto įpėdinystės karo miesto plotas išaugo iki 64,7 km² ir jis tapo vienu didžiausių laisvų miestų imperijoje.
XV–XVI a. Niurnbergas tapo Vokietijos renesanso centru. 1525 m. mieste išplito reformacija, o 1532 m. buvo pasirašyta Niurnbergo taika, kuria liuteronams buvo suteikta nuolaidų. Per 1552 m. revoliuciją prieš Karolį V miestas bandė nusipirkti neutralumą, bet buvo užpultas be karo paskelbimo ir turėjo pasirašyti nepalankią taikos sutartį. Pagal Augsburgo taiką, imperatorius patvirtino liuteronų nuosavybę, nepriklausomybę nuo Bambergo vyskupo, o vienuolynų sekuliarizacija buvo patvirtinta.
Sumažėjusi prekyba XVI a. pradžioje, sustabarėjusi socialinė ir teisinė sistema lėmė miesto nuosmukį. Karai tarp imperatoriaus, švedų ir Katalikų lygos, jų išlaidos per pus sumažino miesto gyventojų skaičių.1632 m. Gustavo II Adolfo užimtą Niurnbergą apgulė imperatoriaus generolas Albrecht von Wallenstein. Po to miesto svarba smuko iki XIX a. vidurio, kai jis atgimė kaip pramonės centras.
Po Trisdešimtmečio karo, Niurnbergas bandė atsiriboti nuo užsienio reikalų, bet buvo priverstas prisidėti prie Austrijos įpėdinystės karo ir Septynerių metų karo. Eksporto ir importo apribojimai pakenkė miesto gamintojams. Bavarijos elektorius ir Prūsija kėsinosi į dalį Niurnbergo žemių, gautų po Lanshuto įpėdinystės karo. Jausdamas savo silpnumą miestas prašėsi į Prūsijos sudėtį, bet Frydrichas Vilhelmas II atsisakė, nenorėdamas užgauti Prancūzijos, Rusijos ir Austrijos. Imperijos parlamentas patvirtino Niurnbergo nepriklausomybę 1803 m., bet pasirašant Reino konfederaciją 1806 m. liepos 12 d. buvo nutarta, kad miestas atiteks Bavarijai nuo rugsėjo 8 d. su jos garantija išmokėti 12,5 mln. guldenų miesto skolą.
Žlugus Napoleonui prekyba mieste atsigavo. Patogi padėtis, gyventojų darbštumas ir skolos perleidimas Bavarijai lėmė Niurnbergo klestėjimą. Kadangi Bavarija buvo katalikiška, Niurnbergas nebegalėjo jų persekioti ir iš jų atiminėti pilietybę. Katalikų procesijos, kurias rengdavo Vokiečių ordino kunigai, patirdavo sunkumų. Kai Bavarija konfiskavo jo turtą 1806 m., ordinui buvo duota bažnyčia prie turgaus 1809 m. Pirmoji katalikų parapija įkurta 1810 m., o 1818 m. jai priklausė 1010 žmonių.
1817 m. miestas prijungtas prie Rezatkreis rajono, pervadinto į Vidurio Frankoniją 1838 m. sausio 1 d. Pirmasis vokiečių geležinkelis, ėjęs iš Niurnbergo į Fiurtą, atidarytas 1835 m. Geležinkelis ir Vokietijos muitų sąjunga lėmė miesto klestėjimą. 1852 m. Niurnberge gyveno 46 441 protestantas ir 6616 katalikų. Po to jis tapo svarbiausiu pramonės miestu Bavarijoje ir vienu labiausiai klestinčiu Pietų Vokietijoje. 1905 m. jame gyveno 291 351 žmogus, tarp jų 3738 žydai.
Dėl miesto svarbos Šventosios Romos imperijai ir jo patogios padėties naciai mieste organizuodavo dideles konvencijas – Niurnbergo ralius. Jie buvo surengti 1927, 1929 ir kasmet 1933–1938 m. Adolfui Hitleriui atėjus į valdžią 1933 m., raliai tapo nacių propagandos įvykiais. Leni Riefenstahl nufilmavo 1934 m. ralį ir sukūrė filmą „Valios triumfas“ (Triumph des Willens). Po 1935 m. ralio Hitleris liepė Reichstagui susirinkti mieste ir išleisti antisemitinius Niurnbergo įstatymus, kurie atėmė pilietybę iš žydų. Susirinkimams naciai pastatė daug pastatų, kurių kai kurie nebaigti. Niurnberge yra daug nacių architektūros pavyzdžių. Mieste gimė nacių propagandistas Julius Streicher, Der Stürmer leidėjas.
Per Antrąjį pasaulinį karą mieste buvo gaminami lėktuvai, povandeniniai laivai, tankų varikliai ir t. t. Čia buvo Flossenbürg koncentracijos stovyklos atstovybė. Joje dirbo daug vergų. 1943–45 m. jį bombardavo Sąjungininkai. 1945 m. sausio 2 d. buvo subombarduota 90 proc. senamiesčio, 1800 gyventojų žuvo, 100 tūkst. perkelta. Vasario mėn. vėl krito bombos. Iš viso per oro atakas žuvo 6 tūkst. niurnbergiečių.
Miestą sąjungininkai užėmė po aršaus mūšio 1945 m. balandžio 17–21 d. Nepaisant sugriovimų, miestas buvo atstatytas, restauruota dalis viduramžių pastatų.
1945–1946 m. mieste vyko Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolas. Sovietai norėjo, kad teismas vyktų Berlyne. Sąjungininkai pasirinko Niurnbergą, nes jis buvo svarbus naciams, jame išleisti antisemitiniai įstatymai, o Teisingumo rūmai su dideliu kalėjimu nebuvo sugriauti. Po to Berlyne turėjo vykti kitas tribunolas, neįvykęs dėl Šaltojo karo.
Sportas
Mieste 2006 m. vyko XVIII pasaulio futbolo čempionatas. Mieste žaidžia FC Nürnberg klubas.
Miestų partnerystė
- Nica, Prancūzija nuo 1954
- Krokuva, Lenkija nuo 1979
- Praha, Čekija nuo 1990
- Charkovas, Ukraina nuo 1990
- Atlanta, JAV nuo 1998
- Venecija, Italija nuo 1999
- Skopjė, Makedonija nuo 1982
- Glazgas, Didžioji Britanija nuo 1985
- San Karlosas, Nikaragva nuo 1985
- Gera, Vokietija nuo
- Hadera, Izraelis nuo 1995
- Antalija, Turkija nuo 1997
- Šendženas, Kinijos Liaudies Respublika nuo 1997
- Kavala, Graikija nuo 1998
Išnašos
- Nürnberg, Reichsstadt: Politische und soziale Entwicklung (Political and Social Development of the Imperial City of Nuremberg), Historisches Lexikon Bayerns
- Catholic Encyclopedia. New York: Robert Appleton Company. 1913.
- „Black Death“. JewishEncyclopedia.com
- Cities and People: A Social and Architectural History, Mark Girouard, Yale University Press, 1985, p.69
- Jerry Stannard, Katherine E. Stannard, Richard Kay (1999). Herbs and herbalism in the Middle Ages and Renaissance. University of Michigan Press. ISBN 0-86078-774-5
Nuorodos
- Oficialus miesto puslapis
- Niurnbergo lietuvių bendruomenė[neveikianti nuoroda]
- Oficialus Niurnbergo lietuviu bendruomenes puslapis Archyvuota kopija 2008-09-15 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Niurnbergas, Kas yra Niurnbergas? Ką reiškia Niurnbergas?
Niurnbergas vok Nurnberg miestas pietu Vokietijoje antras pagal dydį Bavarijos zemeje po Miuncheno Kartu su Fiurtu Erlangenu ir miestai sudaro ekonominį ir kulturinį siaures Bavarijos centra Niurnbergas vok Nurnberg Niurnbergas ziemaNiurnbergas49 27 00 s pl 11 05 00 r ilg 49 45000 s pl 11 08333 r ilg 49 45000 11 08333 Niurnbergas Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe VokietijaZeme BavarijaRegionasMeras Marcus KonigGyventoju 2019 518 370Plotas 186 38 km Tankumas 2019 2 781 zm km Vikiteka NiurnbergasKirciavimas NiurnbergasIstorijaNiurnbergo katedraNiurnbergas 1493 m Niurnbergo pilis Miestas įkurtas XI a o pirmakart paminetas 1050 m del imperatoriskosios pilies tarp rytu franku ir Bavarijos Nordgau markos 1050 1571 m miestas issiplete nes buvo prekybiniu keliu sankryzoje Konradas III įkure Niurnbergo burggrafyste Pirmieji grafai buvo is austru Raabu gimines kuri isnyko 1190 m Titula paveldejo paskutinio grafo zentas is Hohencolernu gimines Tarp XII a pabaigos ir tarpuvaldzio 1254 1273 m burggrafu valdzia nusilpo nes imperatoriskieji Hohencolernai perkele nekarine valdzia kastelionui o miesto administravima imperatoriskajam merui nuo 1173 1174 m XIV a pabaigoje XV a pradzioje kastelionas gavo dar daugiau valdzios ir burggrafas atvirai su juo susipyko įtakodamas miesto istorija Niurnbergas buvo neoficiali Sventosios Romos imperijos sostine nes Niurnbergo pilyje rinkosi Reichstagas ten gyveno imperatorius Imperijai svarbus Niurnbergo parlamentai pritrauke į miesta pirklius 1219 m imperatorius Frydrichas II suteike Niurnbergui miesto teises tiesioginį pavalduma imperatoriui ir privilegija kalti monetas Niurnbergo valdymas beveik visai isslydo is burggrafu ranku Niurbergas su Augsburgu tapo svarbiais prekybos centrais tarp Siaures Vokietijos ir Italijos 1298 m Niurnbergo zydai buvo apkaltinti komunijos isniekinimu 698 ju buvo nuzudyti per pogroma 1349 m vel vyko pogromas zydai buvo deginami prie stulpu ar isvaromi o ju kvartalo vietoje pastatyta turgaus aikste Maras siaube miesta 1405 1435 1437 1482 1494 1520 ir 1534 m XIV a Niurnbergas tapo vienu is triju svarbiausiu imperijos miestu nes 1356 m Karolio IV auksine bule reikalavo kad naujai isrinktas Vokietijos karalius pirma parlamenta susauktu Niurnberge Karolis IV reme Musu Mergeles baznycios statyba 1352 1362 m Cia melsdavosi imperatoriaus dvariskiai Rysiai tarp miesto ir imperatoriaus sustiprejo kai Zigmantas Liuksemburgietis 1423 m nusprende imperatoriaus regalijas laikyti Niurnberge Jos ten buvo iki 1796 m kai del besiartinanciu prancuzu buvo perkeltos į Regensburga o veliau Viena 1349 m gildijos nesekmingai sukilo pries patricijus jos buvo uzdraustos Oligarchija liko valdzioje nors Niurnbergas buvo laisvas miestas Karolis IV suteike teise miestui nepriklausomai sudarineti sajungas tad Niurnbergas buvo tame paciame lygyje su imperijos princais Daznos kovos su burggrafais miestui dideles zalos nedare Kai pilis sudege 1420 m ja 1427 m nupirko miestas Per kitus pirkimus miesto teritorija isaugo Husitu karai maras ir Pirmasis burggrafu karas sumazino miesto gyventoju skaiciu XV a vidury Po sekmingo Landshuto įpedinystes karo miesto plotas isaugo iki 64 7 km ir jis tapo vienu didziausiu laisvu miestu imperijoje XV XVI a Niurnbergas tapo Vokietijos renesanso centru 1525 m mieste isplito reformacija o 1532 m buvo pasirasyta Niurnbergo taika kuria liuteronams buvo suteikta nuolaidu Per 1552 m revoliucija pries Karolį V miestas bande nusipirkti neutraluma bet buvo uzpultas be karo paskelbimo ir turejo pasirasyti nepalankia taikos sutartį Pagal Augsburgo taika imperatorius patvirtino liuteronu nuosavybe nepriklausomybe nuo Bambergo vyskupo o vienuolynu sekuliarizacija buvo patvirtinta Sumazejusi prekyba XVI a pradzioje sustabarejusi socialine ir teisine sistema leme miesto nuosmukį Karai tarp imperatoriaus svedu ir Kataliku lygos ju islaidos per pus sumazino miesto gyventoju skaiciu 1632 m Gustavo II Adolfo uzimta Niurnberga apgule imperatoriaus generolas Albrecht von Wallenstein Po to miesto svarba smuko iki XIX a vidurio kai jis atgime kaip pramones centras Po Trisdesimtmecio karo Niurnbergas bande atsiriboti nuo uzsienio reikalu bet buvo priverstas prisideti prie Austrijos įpedinystes karo ir Septyneriu metu karo Eksporto ir importo apribojimai pakenke miesto gamintojams Bavarijos elektorius ir Prusija kesinosi į dalį Niurnbergo zemiu gautu po Lanshuto įpedinystes karo Jausdamas savo silpnuma miestas prasesi į Prusijos sudetį bet Frydrichas Vilhelmas II atsisake nenoredamas uzgauti Prancuzijos Rusijos ir Austrijos Imperijos parlamentas patvirtino Niurnbergo nepriklausomybe 1803 m bet pasirasant Reino konfederacija 1806 m liepos 12 d buvo nutarta kad miestas atiteks Bavarijai nuo rugsejo 8 d su jos garantija ismoketi 12 5 mln guldenu miesto skola Zlugus Napoleonui prekyba mieste atsigavo Patogi padetis gyventoju darbstumas ir skolos perleidimas Bavarijai leme Niurnbergo klestejima Kadangi Bavarija buvo katalikiska Niurnbergas nebegalejo ju persekioti ir is ju atimineti pilietybe Kataliku procesijos kurias rengdavo Vokieciu ordino kunigai patirdavo sunkumu Kai Bavarija konfiskavo jo turta 1806 m ordinui buvo duota baznycia prie turgaus 1809 m Pirmoji kataliku parapija įkurta 1810 m o 1818 m jai priklause 1010 zmoniu Niurnbergo ralis 1935 m 1817 m miestas prijungtas prie Rezatkreis rajono pervadinto į Vidurio Frankonija 1838 m sausio 1 d Pirmasis vokieciu gelezinkelis ejes is Niurnbergo į Fiurta atidarytas 1835 m Gelezinkelis ir Vokietijos muitu sajunga leme miesto klestejima 1852 m Niurnberge gyveno 46 441 protestantas ir 6616 kataliku Po to jis tapo svarbiausiu pramones miestu Bavarijoje ir vienu labiausiai klestinciu Pietu Vokietijoje 1905 m jame gyveno 291 351 zmogus tarp ju 3738 zydai Del miesto svarbos Sventosios Romos imperijai ir jo patogios padeties naciai mieste organizuodavo dideles konvencijas Niurnbergo ralius Jie buvo surengti 1927 1929 ir kasmet 1933 1938 m Adolfui Hitleriui atejus į valdzia 1933 m raliai tapo naciu propagandos įvykiais Leni Riefenstahl nufilmavo 1934 m ralį ir sukure filma Valios triumfas Triumph des Willens Po 1935 m ralio Hitleris liepe Reichstagui susirinkti mieste ir isleisti antisemitinius Niurnbergo įstatymus kurie ateme pilietybe is zydu Susirinkimams naciai pastate daug pastatu kuriu kai kurie nebaigti Niurnberge yra daug naciu architekturos pavyzdziu Mieste gime naciu propagandistas Julius Streicher Der Sturmer leidejas Per Antrajį pasaulinį kara mieste buvo gaminami lektuvai povandeniniai laivai tanku varikliai ir t t Cia buvo Flossenburg koncentracijos stovyklos atstovybe Joje dirbo daug vergu 1943 45 m jį bombardavo Sajungininkai 1945 m sausio 2 d buvo subombarduota 90 proc senamiescio 1800 gyventoju zuvo 100 tukst perkelta Vasario men vel krito bombos Is viso per oro atakas zuvo 6 tukst niurnbergieciu Miesta sajungininkai uzeme po arsaus musio 1945 m balandzio 17 21 d Nepaisant sugriovimu miestas buvo atstatytas restauruota dalis viduramziu pastatu 1945 1946 m mieste vyko Niurnbergo karo nusikaltimu tribunolas Sovietai norejo kad teismas vyktu Berlyne Sajungininkai pasirinko Niurnberga nes jis buvo svarbus naciams jame isleisti antisemitiniai įstatymai o Teisingumo rumai su dideliu kalejimu nebuvo sugriauti Po to Berlyne turejo vykti kitas tribunolas neįvykes del Saltojo karo SportasMieste 2006 m vyko XVIII pasaulio futbolo cempionatas Mieste zaidzia FC Nurnberg klubas Miestu partnerysteNica Prancuzija nuo 1954 Krokuva Lenkija nuo 1979 Praha Cekija nuo 1990 Charkovas Ukraina nuo 1990 Atlanta JAV nuo 1998 Venecija Italija nuo 1999 Skopje Makedonija nuo 1982 Glazgas Didzioji Britanija nuo 1985 San Karlosas Nikaragva nuo 1985 Gera Vokietija nuo Hadera Izraelis nuo 1995 Antalija Turkija nuo 1997 Sendzenas Kinijos Liaudies Respublika nuo 1997 Kavala Graikija nuo 1998IsnasosNurnberg Reichsstadt Politische und soziale Entwicklung Political and Social Development of the Imperial City of Nuremberg Historisches Lexikon Bayerns Catholic Encyclopedia New York Robert Appleton Company 1913 Black Death JewishEncyclopedia com Cities and People A Social and Architectural History Mark Girouard Yale University Press 1985 p 69 Jerry Stannard Katherine E Stannard Richard Kay 1999 Herbs and herbalism in the Middle Ages and Renaissance University of Michigan Press ISBN 0 86078 774 5NuorodosOficialus miesto puslapis Niurnbergo lietuviu bendruomene neveikianti nuoroda Oficialus Niurnbergo lietuviu bendruomenes puslapis Archyvuota kopija 2008 09 15 is Wayback Machine projekto