Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Aleksandras reikšmės AleksandrasLenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštisAleksandras pavaizduota
Aleksandras Jogailaitis
- Kitos reikšmės – Aleksandras (reikšmės).
| Aleksandras | |
|---|---|
| Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Aleksandras, pavaizduotas kaip saracėnų karalius, apie 1504 m. (Janas Gorajus) | |
| Gediminaičiai | |
| Gimė | 1461 m. rugpjūčio 5 d. Krokuva |
| Mirė | 1506 m. rugpjūčio 19 d. (45 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus katedroje |
| Tėvas | Kazimieras |
| Motina | Elžbieta Habsburgaitė |
| Sutuoktinis (-ė) | Elena |
| Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Valdė | 1492 m. – 1506 m. (~14 metų) |
| Pirmtakas | Kazimieras I |
| Įpėdinis | Žygimantas I |
| Lenkijos karalius | |
| Valdė | 1501 m. – 1506 m. (~5 metai) |
| Pirmtakas | Jonas Albrechtas |
| Įpėdinis | Žygimantas I |
| Vikiteka | Aleksandras |
| Parašas | |
Aleksandras (lenk. Aleksander Jagiellończyk, 1461 m. rugpjūčio 5 d. – 1506 m. rugpjūčio 19/20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1492 m. iki mirties) ir Lenkijos karalius (nuo 1501 m. spalio pradžios iki mirties). Kazimiero Jogailaičio ir „romėnų karaliaus“ (nevainikuoto Šventosios Romos imperijos valdovo) Albrechto II dukters Elžbietos ketvirtasis sūnus, Jogailos vaikaitis.
Valdymo charakteristika
Aleksandro valdymo laikotarpis pasižymėjo nuolatiniais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karais su kaimyninėmis šalimis. Pavojingiausias Lietuvos kaimynas tuo metu buvo sparčiai stiprėjanti Maskvos didžioji kunigaikštystė, nemažai rūpesčių kėlė ir du Maskvos sąjungininkai – Menglio Girėjaus valdomas Krymo chanatas ir gospodario Stepono Didžiojo valdoma Moldavija, kurių karinės pajėgos aptariamu laikotarpiu dažnai puldinėjo LDK pietines sritis (XVI a. pradžioje Krymo raitelių būriai ne kartą įsiveržė ir į tikrąją Lietuvą, 1503 m. pasiekė net Vilniaus apylinkes).
Aleksandro valdymo laikotarpiu ženkliai suintensyvėjo Lietuvos sistemos raida; kita vertus, Aleksandro nuolaidos Ponų Tarybai faktiškai atvėrė kelią didikų oligarchijos įsigalėjimui Lietuvoje.
Apie 1501 m. Aleksandro nurodymu Lietuvoje iki tol galiojusius atskirus įstatymus (vad. „nuostatus“) bei teismų „užrašymus“ pradėta kodifikuoti į vieningą rašytinę teisę, − šio darbo rezultatu tapo apie 1522 m. sudarytas ir 1529 m. įsigaliojęs I Lietuvos Statutas.
Valdant Aleksandrui per didžiojo kunigaikščio ir kai kurių didikų dvarus Lietuvoje ėmė plisti renesanso ir humanizmo idėjos (daugelis architektūros istorikų mano, kad būtent Aleksandras buvo Vilniaus Žemutinės pilies perstatymo renesansiniu stiliumi iniciatorius). Aleksandro valdymo pradžioje imta reguliariai tvarkyti bei sisteminti valstybės archyvą (Lietuvos Metriką), patobulinta LDK oficialiosios raštvedybos sistema, be to, iš esmės reorganizuota didžiojo kunigaikščio raštinė, nuo šiol tapusi labiau „lotyniška“ nei „rusėniška“.
Valdymo pradžia ir Ponų Tarybos teisių išplėtimas
Lietuvoje Aleksandras nuolat lankydavosi nuo 1479 m., o Lietuvos didžiojo kunigaikščio pareigas ėjo faktiškai jau nuo 1488 m. (dalies istorikų manymu – nuo 1490 m.), tuomet savo tėvo paliktas Vilniuje kaip didžiojo kunigaikščio vietininkas. Taigi 1492 m. liepą Vilniuje susirinkęs visų LDK žemių atstovų seimas (jis laikytinas pirmuoju tikru seimu Lietuvos valstybės istorijoje, anksčiau Lietuvoje būdavo šaukiami tik LDK Ponų Tarybos posėdžiai ir šios tarybos išplėstiniai posėdžiai) Aleksandrą didžiuoju kunigaikščiu ne išrinko, o tik patvirtino (liepos 20 d.). Tą patį mėnesį Petrakave susirinkęs Lenkijos seimas Aleksandrą ketino kviesti užimti ir Lenkijos karaliaus sostą, tačiau liepos pabaigoje į šį sostą atsisėdo Aleksandro brolis Jonas Albrechtas, paremtas už motinos pinigus pasamdyto kariuomenės dalinio. Taip kuriam laikui nutrūko nuo 1447 m. gyvavusi LDK ir Lenkijos karalystės personalinė unija.
Aleksandro pakėlimo didžiuoju kunigaikščiu ceremonija įvyko 1492 m. liepos 26 d. Vilniaus katedroje. Ceremonijos metu LDK didikai Aleksandrą paragino valdyti tautą „pagal lietuviškus papročius, arba pagal Vytauto pavyzdį“.
1492 m. rugpjūčio 6 d. Aleksandras specialia privilegija išplėtė LDK Ponų Tarybos teises ir apribojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžią: nuo šiol didysis kunigaikštis jau nebegalėjo bausti Ponų Tarybos narių už kitokios nei valdovo nuomonės išsakymą, taip pat be Tarybos žinios keisti jo kartu su Taryba priimtų nutarimų. Be to, Ponų taryba įgijo teisę atmesti didžiojo kunigaikščio jai siūlomus svarstyti klausimus.
Pirmasis karas su Maskva
1492 m. rudenį kilo LDK ir sparčiai stiprėjančios Maskvos didžiosios kunigaikštystės karas, pasibaigęs 1494 m. vasario mėn. sudaryta LDK ir Maskvos „amžinosios taikos“ sutartimi, 1495 m. vasarį dar sutvirtinta Aleksandro ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III dukters Elenos vedybomis (Elenos į Vilnių atsivežtas rusiškas dvaras ne tik saugojo didžiąją kunigaikštienę nuo neva žalingos katalikybės įtakos, bet ir atliko savotiško Lietuvoje akredituoto Maskvos šnipų korpuso funkcijas). Minėta sutartimi Lietuva Maskvai užleido Viazmos kunigaikštystę ir šiaurinę Okos aukštupio srities dalį (Vorotinską, Beliovą, Kozelską, Odojevą), taip netekdama ~87 tūkst. km² teritorijos (1492 m. LDK apėmė ~800 tūkst. km²).
Antrasis karas su Maskva
1500 m. gegužę Ivanas III „amžinąją taiką“ nutraukė ir Lietuvoje neva skriaudžiamų stačiatikių gynimo pretekstu pasiuntė į LDK didžiulę maskvėnų kariuomenę. Liepos 14 d. šiai kariuomenei prie Vedrošos kaimo (dabar Smolensko srities miestelis Aleksinas Dorogobužo rajone) stipriai sumušus Konstantino Ostrogiškio vadovaujamą LDK kariuomenės avangardą, iki 1500 m. rugpjūčio rusai pasiekė Dniepro vidurupį ir užėmė maždaug trečdalį LDK teritorijos.
1501 m. pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje Aleksandro iniciatyva buvo sudaryta prieš Maskvos DK ir jos sąjungininką Krymo chanatą nukreipta LDK ir Aukso ordos karinio bendradarbiavimo sutartis (derybos dėl šios sutarties vyko jau nuo 1496 m.), tačiau ji neteko reikšmės jau 1502 m. birželį, tada Krymo totoriams netoli Vorsklos upės kone visiškai sunaikinus Aukso ordos karines pajėgas, o netrukus po to galutinai iširus pačiai Aukso ordos valstybei. Kur kas naudingesnė Lietuvai buvo 1501 m. kovo 3 d. Aleksandro ir Livonijos ordino magistro Valterio Pletenberbo sudaryta prieš Maskvą ir jos sąjungininką Pskovą nukreipta LDK ir Livonijos karinė sutartis (Vendeno sutartis buvo pasirašyta tų pačių metų birželio 21 d.), 1501–1503 m. atitraukusi dalį maskvėnų pajėgų iš Maskvos–Lietuvos į Pskovo–Livonijos frontą.
1500 m. kilęs Lietuvos karas su Maskva buvo nutrauktas 1503 m. kovo pab. pasirašyta šešerių metų paliaubų sutartimi, kuria Lietuva prarado dar ~210 tūkst. km² teritorijos (Brianską, Černigovą, Severianų Naugardą, Gomelį, Starodubą, Toropecą ir kt.). Tačiau Maskvos kurstomas Krymo chanas LDK žemių puldinėjimų nenutraukė ir po šių paliaubų pasirašymo. Totorių grėsmė etninei Lietuvai buvo pašalinta tik 1506 m. rugpjūčio 6 d., tada Mykolo Glinskio vadovaujamai LDK kariuomenei Klecko mūšyje sunaikinus kone visas Krymo chanato karines pajėgas.
Aleksandras ir lietuvių kalba
Aleksandras, kaip ir daugelis kitų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, rūpinosi lietuvių kalbos vartojimu LDK katalikų bažnyčiose. Pritardamas Vilniaus vyskupo Alberto Taboro siekiui padidinti Vilniaus vyskupijoje lietuviškai mokančių kunigų skaičių, 1501 m. rugsėjį Aleksandras šio vyskupo naudai atsisakė vadinamosios valdovo patronato teisės 28 Vilniaus vyskupijos parapijose bei dar 5 atskirose bažnyčiose.
Kai kurie tyrinėtojai Aleksandrą laiko paskutiniuoju Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, mokėjusiu ir kalbėjusiu lietuviškai (kad Aleksandras mokėjo lietuvių kalbą, netiesiogiai rodo tam tikri nuo jo valdymo pradžios fiksuojami LDK kanceliarinės slavų kalbos pokyčiai: Aleksandro raštininkai, skirtingai nei Kazimiero raštinėje dirbę jų pirmtakai, jau nebeiškraipydavo didžiojo kunigaikščio lietuviškai diktuojamuose tekstuose pasitaikydavusių socialinės ūkinės srities lituanizmų, o ir pačių šių lituanizmų Aleksandro padiktuotuose dokumentuose yra kur kas daugiau nei ankstesnių Lietuvos valdovų dokumentuose).
Santykiai su LDK žydais
1495 m. Lietuvos žydams prasiskolinęs Aleksandras išvarė iš LDK beveik visus joje gyvenusius judėjus, t. y. LDK žydus ir karaimus. Tiesa, vėliau, jau tapęs Lenkijos karaliumi, Aleksandras suprato, kad be naudingo žydų kapitalo poveikio sunkių karų su Maskva bei nuolatinių grobiamųjų Krymo totorių puldinėjimų nualintą LDK ūkį gali ištikti tikra katastrofa, ir nuo 1503 m. jau nebedraudė LDK judėjams gyventi savo gimtosiose vietose.
Aleksandro valdomos LDK santykiai su Lenkija
Nuo XV a. paskutiniojo dešimtmečio vidurio Aleksandras nuolat prašė Lenkijos paremti LDK, šiai atremiant totorių puldinėjimus bei rengiantis naujam karui su Maskva. Nepaisant lenkų pusės keletą kartų duotų pažadų paremti su Maskva kariaujančią Lietuvą karine jėga, Lietuva visu Aleksandro valdymo laikotarpiu tokios pagalbos taip ir nesulaukė. Tačiau 1496 m. slapto pasitarimo su Jonu Albrechtu metu Aleksandrui pavyko susitarti dėl bendro Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių žygio prieš Juodosios jūros šiaurinėje pakrantėje dar 1484 m. įsitvirtinusius turkus bei totorius (atrodo, Lietuva tuo žygiu tikėjosi iš Osmanų imperijai pavaldaus Edisano susigrąžinti Juodosios jūros pakrantės ruožą tarp Dniepro ir Dniestro žemupių).
1497 m. vasarą ir rudenį vykęs sutartasis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių žygis, Jonui Albrechtui paties žygio metu netikėtai pakeitus puolimo objektą, virto vad. Moldovos žygiu ir skaudžiu Lenkijos kariuomenės pralaimėjimu; Konstantino Ostrogiškio vadovaujama LDK kariuomenė šio žygio metu tik sumušė (liepos pab. netoli Braclavo) nežinomo dydžio totorių kariuomenės dalinį bei atstatė moldavų prieš porą metų apgriautą Braclavo tvirtovę, o į Moldavijos teritoriją įkandin lenkų nebuvo įžengusi (Aleksandro reikalavimui žygiuoti į Moldovą griežtai pasipriešino LDK didikai).
1501 m. birželį mirus Lenkijos karaliui Jonui Albrechtui, Aleksandras tuoj pat ėmė rūpintis gauti Lenkijos karalystės karūną. Tų pačių metų rugpjūčio pab. Lenkijos seimas nauju Lenkijos karaliumi nutarė skelbti Aleksandrą, tačiau su išlyga, kad šis, tapęs karaliumi, prijungs prie Lenkijos LDK. Aleksandras, nuolat prašęs Lenkijos suteikti Lietuvai jai labai reikalingą karinę pagalbą, sutiko su visomis lenkų sąlygomis ir netrukus išvyko į Melniką susitikti su specialia Lenkijos seimo delegacija, turėjusia perduoti Aleksandrui karalystės valdžią.
Melniko aktas ir Aleksandro valdymo pabaiga
1501 m. spalio pradžioje pasivadinęs „Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu“, to paties mėn. 23 d. Aleksandras kartu su kai kuriais jį į Melniką atlydėjusiais Ponų Tarybos nariais pasirašė Melniko aktą, skelbiantį Lenkijos karalystės ir LDK susijungimą į vieną valstybę su bendru Seimu, bendra kariuomene ir bendra pinigų sistema; 1505 m. pr. Brastoje posėdžiavusiam LDK Seimui šio Lietuvos valstybingumą naikinančio akto nepatvirtinus, „Melniko unija“ liko neįgyvendinta (šiai unijai bent jau dinastiniais sumetimais nepritarė ir pats Aleksandras). Kita vertus, Melniko aktas buvo pagrindas 1569 m. sudarytai Liublino unijai.
Aleksandras mirė 1506 m. rugpjūčio 19 ar 20 d. Vilniaus Žemutinės pilies rūmuose. Netrukus po to Gardino valdytojas (Aleksandro valdymo pradžioje jis buvo faktiškasis LDK vyriausybės vadovas) dėl neva netikėtos valdovo mirties viešai apkaltino Aleksandro favoritą, Klecko mūšio laimėtoją Mykolą Glinskį, Aleksandro ligos metu tariamai siekusį didžiojo kunigaikščio valdžios (iš tiesų Aleksandras nuo 1505 m. birželio buvo paralyžiuotas; 1506 m. gegužę jo sveikata buvo jau tiek pablogėjusi, kad tų metų birželį Aleksandras nutarė atsisakyti didžiojo kunigaikščio valdžios, o liepos pab. surašė testamentą, kuriuo LDK paliko savo broliui Žygimantui). Aleksandrą Lietuvos didžiojo kunigaikščio soste pakeitusiam Žygimantui Senajam iki pat vad. Glinskio maišto (1508 m.) taip ir nesurengus specialaus teismo, tariama Glinskio kaltė liko neįrodyta.
Mirusio Aleksandro palaikai buvo palaidoti Vilniaus katedroje. Aleksandras yra vienintelis Vilniuje palaidotas Lenkijos karalius.
Nuorodos
Aleksandras Jogailaičių dinastija Gimė: 1460 spalio 5 Mirė: 1506 rugpjūčio 20 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Kazimieras Jogailaitis | Lietuvos didysis kunigaikštis 1492 - 1506 | Po to: Žygimantas Senasis |
| Prieš tai: Jonas I Albrechtas | Lenkijos Karalius 1501 - 1506 | Po to: Žygimantas Senasis |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Aleksandras Jogailaitis, Kas yra Aleksandras Jogailaitis? Ką reiškia Aleksandras Jogailaitis?
Kitos reiksmes Aleksandras reiksmes AleksandrasLenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstisAleksandras pavaizduotas kaip saracenu karalius apie 1504 m Janas Gorajus GediminaiciaiGime 1461 m rugpjucio 5 d KrokuvaMire 1506 m rugpjucio 19 d 45 metai VilniusPalaidotas a Vilniaus katedrojeTevas KazimierasMotina Elzbieta HabsburgaiteSutuoktinis e ElenaLietuvos didysis kunigaikstisValde 1492 m 1506 m 14 metu Pirmtakas Kazimieras IĮpedinis Zygimantas ILenkijos karaliusValde 1501 m 1506 m 5 metai Pirmtakas Jonas AlbrechtasĮpedinis Zygimantas IVikiteka AleksandrasParasas Aleksandras lenk Aleksander Jagiellonczyk 1461 m rugpjucio 5 d 1506 m rugpjucio 19 20 d Lietuvos didysis kunigaikstis nuo 1492 m iki mirties ir Lenkijos karalius nuo 1501 m spalio pradzios iki mirties Kazimiero Jogailaicio ir romenu karaliaus nevainikuoto Sventosios Romos imperijos valdovo Albrechto II dukters Elzbietos ketvirtasis sunus Jogailos vaikaitis Valdymo charakteristikaAleksandro valdymo laikotarpis pasizymejo nuolatiniais Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes karais su kaimyninemis salimis Pavojingiausias Lietuvos kaimynas tuo metu buvo sparciai stiprejanti Maskvos didzioji kunigaikstyste nemazai rupesciu kele ir du Maskvos sajungininkai Menglio Girejaus valdomas Krymo chanatas ir gospodario Stepono Didziojo valdoma Moldavija kuriu karines pajegos aptariamu laikotarpiu daznai puldinejo LDK pietines sritis XVI a pradzioje Krymo raiteliu buriai ne karta įsiverze ir į tikraja Lietuva 1503 m pasieke net Vilniaus apylinkes Aleksandro karuna ir kardas rasti Vilniaus katedroje 1931 m Aleksandro valdymo laikotarpiu zenkliai suintensyvejo Lietuvos sistemos raida kita vertus Aleksandro nuolaidos Ponu Tarybai faktiskai atvere kelia didiku oligarchijos įsigalejimui Lietuvoje Apie 1501 m Aleksandro nurodymu Lietuvoje iki tol galiojusius atskirus įstatymus vad nuostatus bei teismu uzrasymus pradeta kodifikuoti į vieninga rasytine teise sio darbo rezultatu tapo apie 1522 m sudarytas ir 1529 m įsigaliojes I Lietuvos Statutas Valdant Aleksandrui per didziojo kunigaikscio ir kai kuriu didiku dvarus Lietuvoje eme plisti renesanso ir humanizmo idejos daugelis architekturos istoriku mano kad butent Aleksandras buvo Vilniaus Zemutines pilies perstatymo renesansiniu stiliumi iniciatorius Aleksandro valdymo pradzioje imta reguliariai tvarkyti bei sisteminti valstybes archyva Lietuvos Metrika patobulinta LDK oficialiosios rastvedybos sistema be to is esmes reorganizuota didziojo kunigaikscio rastine nuo siol tapusi labiau lotyniska nei ruseniska Valdymo pradzia ir Ponu Tarybos teisiu ispletimasLietuvoje Aleksandras nuolat lankydavosi nuo 1479 m o Lietuvos didziojo kunigaikscio pareigas ejo faktiskai jau nuo 1488 m dalies istoriku manymu nuo 1490 m tuomet savo tevo paliktas Vilniuje kaip didziojo kunigaikscio vietininkas Taigi 1492 m liepa Vilniuje susirinkes visu LDK zemiu atstovu seimas jis laikytinas pirmuoju tikru seimu Lietuvos valstybes istorijoje anksciau Lietuvoje budavo saukiami tik LDK Ponu Tarybos posedziai ir sios tarybos isplestiniai posedziai Aleksandra didziuoju kunigaiksciu ne isrinko o tik patvirtino liepos 20 d Ta patį menesį Petrakave susirinkes Lenkijos seimas Aleksandra ketino kviesti uzimti ir Lenkijos karaliaus sosta taciau liepos pabaigoje į sį sosta atsisedo Aleksandro brolis Jonas Albrechtas paremtas uz motinos pinigus pasamdyto kariuomenes dalinio Taip kuriam laikui nutruko nuo 1447 m gyvavusi LDK ir Lenkijos karalystes personaline unija Lietuviskas denaras su Lietuvos ir Lenkijos herbais Aleksandro pakelimo didziuoju kunigaiksciu ceremonija įvyko 1492 m liepos 26 d Vilniaus katedroje Ceremonijos metu LDK didikai Aleksandra paragino valdyti tauta pagal lietuviskus paprocius arba pagal Vytauto pavyzdį 1492 m rugpjucio 6 d Aleksandras specialia privilegija isplete LDK Ponu Tarybos teises ir apribojo Lietuvos didziojo kunigaikscio valdzia nuo siol didysis kunigaikstis jau nebegalejo bausti Ponu Tarybos nariu uz kitokios nei valdovo nuomones issakyma taip pat be Tarybos zinios keisti jo kartu su Taryba priimtu nutarimu Be to Ponu taryba įgijo teise atmesti didziojo kunigaikscio jai siulomus svarstyti klausimus Pirmasis karas su MaskvaAleksandras ir Elena Ivano III dukte 1521 m raizinysPagrindinis straipsnis Pasienio karas 1487 1494 1492 m rudenį kilo LDK ir sparciai stiprejancios Maskvos didziosios kunigaikstystes karas pasibaiges 1494 m vasario men sudaryta LDK ir Maskvos amzinosios taikos sutartimi 1495 m vasarį dar sutvirtinta Aleksandro ir Maskvos didziojo kunigaikscio Ivano III dukters Elenos vedybomis Elenos į Vilniu atsiveztas rusiskas dvaras ne tik saugojo didziaja kunigaikstiene nuo neva zalingos katalikybes įtakos bet ir atliko savotisko Lietuvoje akredituoto Maskvos snipu korpuso funkcijas Mineta sutartimi Lietuva Maskvai uzleido Viazmos kunigaikstyste ir siaurine Okos aukstupio srities dalį Vorotinska Beliova Kozelska Odojeva taip netekdama 87 tukst km teritorijos 1492 m LDK apeme 800 tukst km Antrasis karas su MaskvaPagrindinis straipsnis LDK Maskvos karas 1500 1503 1500 m geguze Ivanas III amzinaja taika nutrauke ir Lietuvoje neva skriaudziamu staciatikiu gynimo pretekstu pasiunte į LDK didziule maskvenu kariuomene Liepos 14 d siai kariuomenei prie Vedrosos kaimo dabar Smolensko srities miestelis Aleksinas Dorogobuzo rajone stipriai sumusus Konstantino Ostrogiskio vadovaujama LDK kariuomenes avangarda iki 1500 m rugpjucio rusai pasieke Dniepro vidurupį ir uzeme mazdaug trecdalį LDK teritorijos Aleksandro antspaudas XIX a litografija 1501 m pavasario pabaigoje ar vasaros pradzioje Aleksandro iniciatyva buvo sudaryta pries Maskvos DK ir jos sajungininka Krymo chanata nukreipta LDK ir Aukso ordos karinio bendradarbiavimo sutartis derybos del sios sutarties vyko jau nuo 1496 m taciau ji neteko reiksmes jau 1502 m birzelį tada Krymo totoriams netoli Vorsklos upes kone visiskai sunaikinus Aukso ordos karines pajegas o netrukus po to galutinai isirus paciai Aukso ordos valstybei Kur kas naudingesne Lietuvai buvo 1501 m kovo 3 d Aleksandro ir Livonijos ordino magistro Valterio Pletenberbo sudaryta pries Maskva ir jos sajungininka Pskova nukreipta LDK ir Livonijos karine sutartis Vendeno sutartis buvo pasirasyta tu paciu metu birzelio 21 d 1501 1503 m atitraukusi dalį maskvenu pajegu is Maskvos Lietuvos į Pskovo Livonijos fronta 1500 m kiles Lietuvos karas su Maskva buvo nutrauktas 1503 m kovo pab pasirasyta seseriu metu paliaubu sutartimi kuria Lietuva prarado dar 210 tukst km teritorijos Brianska Cernigova Severianu Naugarda Gomelį Staroduba Toropeca ir kt Taciau Maskvos kurstomas Krymo chanas LDK zemiu puldinejimu nenutrauke ir po siu paliaubu pasirasymo Totoriu gresme etninei Lietuvai buvo pasalinta tik 1506 m rugpjucio 6 d tada Mykolo Glinskio vadovaujamai LDK kariuomenei Klecko musyje sunaikinus kone visas Krymo chanato karines pajegas Aleksandras ir lietuviu kalbaBaznycios kuriose kunigai privalejo moketi lietuviu kalba pagal Aleksandro 1501 m laiska Vilniaus vyskupui Aleksandras kaip ir daugelis kitu Lietuvos didziuju kunigaiksciu rupinosi lietuviu kalbos vartojimu LDK kataliku baznyciose Pritardamas Vilniaus vyskupo Alberto Taboro siekiui padidinti Vilniaus vyskupijoje lietuviskai mokanciu kunigu skaiciu 1501 m rugsejį Aleksandras sio vyskupo naudai atsisake vadinamosios valdovo patronato teises 28 Vilniaus vyskupijos parapijose bei dar 5 atskirose baznyciose Kai kurie tyrinetojai Aleksandra laiko paskutiniuoju Lietuvos didziuoju kunigaiksciu mokejusiu ir kalbejusiu lietuviskai kad Aleksandras mokejo lietuviu kalba netiesiogiai rodo tam tikri nuo jo valdymo pradzios fiksuojami LDK kanceliarines slavu kalbos pokyciai Aleksandro rastininkai skirtingai nei Kazimiero rastineje dirbe ju pirmtakai jau nebeiskraipydavo didziojo kunigaikscio lietuviskai diktuojamuose tekstuose pasitaikydavusiu socialines ukines srities lituanizmu o ir paciu siu lituanizmu Aleksandro padiktuotuose dokumentuose yra kur kas daugiau nei ankstesniu Lietuvos valdovu dokumentuose Santykiai su LDK zydais1495 m Lietuvos zydams prasiskolines Aleksandras isvare is LDK beveik visus joje gyvenusius judejus t y LDK zydus ir karaimus Tiesa veliau jau tapes Lenkijos karaliumi Aleksandras suprato kad be naudingo zydu kapitalo poveikio sunkiu karu su Maskva bei nuolatiniu grobiamuju Krymo totoriu puldinejimu nualinta LDK ukį gali istikti tikra katastrofa ir nuo 1503 m jau nebedraude LDK judejams gyventi savo gimtosiose vietose Aleksandro valdomos LDK santykiai su LenkijaNuo XV a paskutiniojo desimtmecio vidurio Aleksandras nuolat prase Lenkijos paremti LDK siai atremiant totoriu puldinejimus bei rengiantis naujam karui su Maskva Nepaisant lenku puses keleta kartu duotu pazadu paremti su Maskva kariaujancia Lietuva karine jega Lietuva visu Aleksandro valdymo laikotarpiu tokios pagalbos taip ir nesulauke Taciau 1496 m slapto pasitarimo su Jonu Albrechtu metu Aleksandrui pavyko susitarti del bendro Lenkijos ir Lietuvos kariuomeniu zygio pries Juodosios juros siaurineje pakranteje dar 1484 m įsitvirtinusius turkus bei totorius atrodo Lietuva tuo zygiu tikejosi is Osmanu imperijai pavaldaus Edisano susigrazinti Juodosios juros pakrantes ruoza tarp Dniepro ir Dniestro zemupiu Aleksandras Jogailaitis Lenkijos Senate 1506 m Janas Haleris 1497 m vasara ir rudenį vykes sutartasis Lenkijos ir Lietuvos kariuomeniu zygis Jonui Albrechtui paties zygio metu netiketai pakeitus puolimo objekta virto vad Moldovos zygiu ir skaudziu Lenkijos kariuomenes pralaimejimu Konstantino Ostrogiskio vadovaujama LDK kariuomene sio zygio metu tik sumuse liepos pab netoli Braclavo nezinomo dydzio totoriu kariuomenes dalinį bei atstate moldavu pries pora metu apgriauta Braclavo tvirtove o į Moldavijos teritorija įkandin lenku nebuvo įzengusi Aleksandro reikalavimui zygiuoti į Moldova grieztai pasipriesino LDK didikai 1501 m birzelį mirus Lenkijos karaliui Jonui Albrechtui Aleksandras tuoj pat eme rupintis gauti Lenkijos karalystes karuna Tu paciu metu rugpjucio pab Lenkijos seimas nauju Lenkijos karaliumi nutare skelbti Aleksandra taciau su islyga kad sis tapes karaliumi prijungs prie Lenkijos LDK Aleksandras nuolat prases Lenkijos suteikti Lietuvai jai labai reikalinga karine pagalba sutiko su visomis lenku salygomis ir netrukus isvyko į Melnika susitikti su specialia Lenkijos seimo delegacija turejusia perduoti Aleksandrui karalystes valdzia Melniko aktas ir Aleksandro valdymo pabaigaPagrindinis straipsnis Melniko aktas Aleksandro Jogailaicio epitafija Vilniaus katedroje 1501 m spalio pradzioje pasivadines Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didziuoju kunigaiksciu to paties men 23 d Aleksandras kartu su kai kuriais jį į Melnika atlydejusiais Ponu Tarybos nariais pasirase Melniko akta skelbiantį Lenkijos karalystes ir LDK susijungima į viena valstybe su bendru Seimu bendra kariuomene ir bendra pinigu sistema 1505 m pr Brastoje posedziavusiam LDK Seimui sio Lietuvos valstybinguma naikinancio akto nepatvirtinus Melniko unija liko neįgyvendinta siai unijai bent jau dinastiniais sumetimais nepritare ir pats Aleksandras Kita vertus Melniko aktas buvo pagrindas 1569 m sudarytai Liublino unijai Aleksandras mire 1506 m rugpjucio 19 ar 20 d Vilniaus Zemutines pilies rumuose Netrukus po to Gardino valdytojas Aleksandro valdymo pradzioje jis buvo faktiskasis LDK vyriausybes vadovas del neva netiketos valdovo mirties viesai apkaltino Aleksandro favorita Klecko musio laimetoja Mykola Glinskį Aleksandro ligos metu tariamai siekusį didziojo kunigaikscio valdzios is tiesu Aleksandras nuo 1505 m birzelio buvo paralyziuotas 1506 m geguze jo sveikata buvo jau tiek pablogejusi kad tu metu birzelį Aleksandras nutare atsisakyti didziojo kunigaikscio valdzios o liepos pab surase testamenta kuriuo LDK paliko savo broliui Zygimantui Aleksandra Lietuvos didziojo kunigaikscio soste pakeitusiam Zygimantui Senajam iki pat vad Glinskio maisto 1508 m taip ir nesurengus specialaus teismo tariama Glinskio kalte liko neįrodyta Mirusio Aleksandro palaikai buvo palaidoti Vilniaus katedroje Aleksandras yra vienintelis Vilniuje palaidotas Lenkijos karalius NuorodosAleksandrasJogailaiciu dinastijaGime 1460 spalio 5 Mire 1506 rugpjucio 20Karaliskieji titulaiPries tai Kazimieras Jogailaitis Lietuvos didysis kunigaikstis 1492 1506 Po to Zygimantas SenasisPries tai Jonas I Albrechtas Lenkijos Karalius 1501 1506 Po to Zygimantas SenasisVikizodynas vardas Laisvajame zodyne yra terminas Aleksandras