Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nepainioti su Rusinų kalba Rusėnų kalba рускїй ѧзыкъKalbamaLietuvos Didžioji KunigaikštystėKilmėindoeuropiečių baltoslav
Rusėnų kalba
- Nepainioti su Rusinų kalba.
| Rusėnų kalba рускїй ѧзыкъ | |
| Kalbama | Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
|---|---|
| Kilmė | indoeuropiečių *baltoslavų **slavų ***rytų slavų ****rusėnų |
| Oficialus statusas | |
| Oficiali kalba | LDK |
| Prižiūrinčios institucijos | - |
Rusėnų kalba, arba rutėnų kalba (angl. Ruthenian language, rus. Западнорусский язык, kiti pavadinimai, kurie skiriasi ukrainiečių ir baltarusių filologijoje: рутенский язык, староукраинский язык, славянский язык Великого княжества Литовского, канцелярский язык Великого княжества Литовского, старобелорусский литературный язык ir kt.) – rytų slavų kalba, buvusi oficiali kanceliarinė kalba Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a.–1696 m. Rusėnų kalba surašyti Lietuvos ir lietuvių kultūros fenomenai – Lietuvos Statutai, Lietuvos Metrika, metraščiai. Iš šios kalbos kilusios šiuolaikinės ukrainiečių, baltarusių, rusinų kalbos.
Istorija
Rusėnų kalba kilo iš Kijevo Rusioje vartotos senosios rusų kalbos, tiksliau – jos vakarinio varianto, kuris dėl Rusios vakarinių žemių įtraukimo į Lenkijos politinę orbitą ar net į šios valstybės sudėtį (1349 m. prijungta Galicija) vis labiau buvo veikiamas gerokai prestižiškesnės lenkų kalbos.
Iki XI a. Kijevo Rusioje vartota tik . Rytų slavų dialektų pagrindu nuo XI iki XIV a. susiformavusi kalba vadinama senąja rusų kalba, kuri jau XIV a. pradėjo skirtis į rytinius ir vakarinius dialektus. Rytuose šie dialektai davė pradžią rusų kalbai (великорусский язык 'didžiarusių kalba') Maskvos apylinkių šnektų pagrindu. Vakaruose vėliau susiformavo baltarusių ir ukrainiečių kalbos. Vakariniai dialektai buvo veikiami kaimynų kalbų ir įgavo naujų ypatybių, todėl galima kalbėti apie XIV a. viduryje LDK teritorijoje senosios rusų kalbos vakarinių dialektų pagrindu besiformuojančią rusėnų kalbą, kurią būtina skirti nuo stačiatikių religiniuose tekstuose vartotos . Jau XV a. viduryje iš pradžių tik kaip kanceliarinė LDK kalba ji pradėta vartoti gana plačiai. Po unijų su Lenkija rusėnų kalbos pozicijos LDK pradėjo silpti, o XVII a. pabaigoje (1696 m.) oficialia tapo lenkų kalba. Rusėnų kalba, išstumta iš rašytinių LDK raštų, egzistuoti galėjo tik kaip šnekamoji, tačiau dėl ja šnekančių žmonių skaičiaus sumažėjmo ir toliau nyko.
LDK valdovai savo valstybės dokumentams pasirinko rašto tradiciją jau turinčią kanceliarinę rytų slavų kalbą (kartais vadinamą rutėnų ar rusėnų kalba), kuri buvo paplitusi dalyje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių. Kaip rodo kitų kalbų raštijos istorija, būtent valstybės kanceliarija yra pagrindinė raštijos tradicijos formuotoja. Lietuvių kalbos prestižo stoka lėmė ir tai, kad nuo XVII a. valstybės dokumentų kalba tapo lenkų kalba.
Valstybinė raštvedyba ATR
LDK ir Lenkijos Karalystė nuo 1569 m. buvo susijungusios į vieną valstybę – Abiejų Tautų Respubliką, tačiau abi išlaikė daug savo vidinės santvarkos savitumų. Lietuvoje ministrai (jais buvo skiriami įtakingiausi didikai) turėjo santykinai didesnius nei Lenkijoje įgaliojimus. Lietuvoje buvo labiau apribota bajorijos savivalda. Skyrėsi ir valstybinės raštvedybos kalba: Lietuvoje – rusėnų, o Lenkijoje – lotynų ir lenkų. Rusėnų kalbos oficialų statusą įtvirtino 1588 m. patvirtintas Trečiasis Lietuvos Statutas: „Žemės raštininkas privalo rusėniškai, raidėmis ir žodžiais rusėniškais visus pranešimus, įrašus ir šaukimus rašyti, o ne kuria kita kalba ir žodžiais“ (žemės raštininkas dirbo svarbiausiame bajoriškosios savivaldos teisme – vaivadijų ar pavietų žemės teisme). Vaivadijos, kurioje rinkdavosi Vyriausiasis tribunolas, raštininko pareigas eidavo tos vaivadijos žemės teismo raštininkas. Todėl iki 1697 m. Lietuvoje žemės teismų ir Vyriausiojo tribunolo raštvedyba buvo vedama beveik tik rusėnų kalba.
Kitose LDK valdžios įstaigose, kurių Lietuvos Statutas tiesiogiai neįpareigojo tvarkyti raštvedybos rusėnų kalba, jau XVII a. I pusėje buvo pereita prie lenkų kalbos.
Pirmąją knygą Lietuvoje rusėnų kalba išspausdino Pranciškus Skorina.
Pirmoji rusėnų kalbos gramatika 1643 m. (rankraštis) parašyta lotyniškai kataliko, Krokuvos ir Paryžiaus universitetų absolvento (Ivan Uzhevych). Šiam veikalui būdingas gretinamasis metodas: šalia rusėniškų formų kartais pateikiama informacija apie bažnytinę slavų ir kai kurias kitas slavų kalbas. Joje pateikiama abėcėlė kirilica su komentarais lotynų kalba, gausiai pateikiama pavyzdžių iš maldaknygių, aprašoma fonetinė „slavų kalbos" struktūra, morfologija ir sintaksė. Tai baltarusių-rusų mišrios kalbos, kurią naudojo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, gramatika. Ir nors neišplito plačiai, nes nebuvo atspausdinta tipografijoje, tačiau suvaidino svarbų vaidmenį gramatinės minties plitimui.
Šaltiniai
- Sergejus Temčinas. Kada ir kaip rusėnų kalba įsitvirtino Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
- Gintautas Sliesoriūnas. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos bajorų teisių sulyginimas 1697 metais
- Tarptautinis dėmesys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų spausdinimo pradininkui
- Ankstyvosios slavų kalbų gramatikos Archyvuota kopija 2015-05-30 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- LDK rusėnų kalba, raštija ir jos fenomenai
- Bažnytinės knygos rusėnų kalba ir religiniai identitetai slaviškose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemėse XIV–XVIII a.: stačiatikių tradicija
- Senoji lietuvių raštija
- Raimonda Ragauskienė. Rusėniška XV a. pab. – XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų – valdovių ir didikių – korespondencija Archyvuota kopija 2015-05-30 iš Wayback Machine projekto.
- Kokiomis kalbomis kalbėjo ir rašė LDK nekrikščioniškos bendruomenės? Archyvuota kopija 2015-05-30 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusėnų kalba, Kas yra Rusėnų kalba? Ką reiškia Rusėnų kalba?
Nepainioti su Rusinu kalba Rusenu kalba ruskyij ѧzykKalbamaLietuvos Didzioji KunigaikstysteKilmeindoeuropieciu baltoslavu slavu rytu slavu rusenuOficialus statusasOficiali kalbaLDKPriziurincios institucijos Rusenu kalba arba rutenu kalba angl Ruthenian language rus Zapadnorusskij yazyk kiti pavadinimai kurie skiriasi ukrainieciu ir baltarusiu filologijoje rutenskij yazyk staroukrainskij yazyk slavyanskij yazyk Velikogo knyazhestva Litovskogo kancelyarskij yazyk Velikogo knyazhestva Litovskogo starobelorusskij literaturnyj yazyk ir kt rytu slavu kalba buvusi oficiali kanceliarine kalba Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje XIV a 1696 m Rusenu kalba surasyti Lietuvos ir lietuviu kulturos fenomenai Lietuvos Statutai Lietuvos Metrika metrasciai Is sios kalbos kilusios siuolaikines ukrainieciu baltarusiu rusinu kalbos IstorijaFraze rꙋskj yezyk Rusenu kalba is Lietuvos statuto 1588 Rusenu kalba kilo is Kijevo Rusioje vartotos senosios rusu kalbos tiksliau jos vakarinio varianto kuris del Rusios vakariniu zemiu įtraukimo į Lenkijos politine orbita ar net į sios valstybes sudetį 1349 m prijungta Galicija vis labiau buvo veikiamas gerokai prestiziskesnes lenku kalbos Iki XI a Kijevo Rusioje vartota tik Rytu slavu dialektu pagrindu nuo XI iki XIV a susiformavusi kalba vadinama senaja rusu kalba kuri jau XIV a pradejo skirtis į rytinius ir vakarinius dialektus Rytuose sie dialektai dave pradzia rusu kalbai velikorusskij yazyk didziarusiu kalba Maskvos apylinkiu snektu pagrindu Vakaruose veliau susiformavo baltarusiu ir ukrainieciu kalbos Vakariniai dialektai buvo veikiami kaimynu kalbu ir įgavo nauju ypatybiu todel galima kalbeti apie XIV a viduryje LDK teritorijoje senosios rusu kalbos vakariniu dialektu pagrindu besiformuojancia rusenu kalba kuria butina skirti nuo staciatikiu religiniuose tekstuose vartotos Jau XV a viduryje is pradziu tik kaip kanceliarine LDK kalba ji pradeta vartoti gana placiai Po uniju su Lenkija rusenu kalbos pozicijos LDK pradejo silpti o XVII a pabaigoje 1696 m oficialia tapo lenku kalba Rusenu kalba isstumta is rasytiniu LDK rastu egzistuoti galejo tik kaip snekamoji taciau del ja snekanciu zmoniu skaiciaus sumazejmo ir toliau nyko LDK valdovai savo valstybes dokumentams pasirinko rasto tradicija jau turincia kanceliarine rytu slavu kalba kartais vadinama rutenu ar rusenu kalba kuri buvo paplitusi dalyje Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes zemiu Kaip rodo kitu kalbu rastijos istorija butent valstybes kanceliarija yra pagrindine rastijos tradicijos formuotoja Lietuviu kalbos prestizo stoka leme ir tai kad nuo XVII a valstybes dokumentu kalba tapo lenku kalba Valstybine rastvedyba ATRP Skorinos Biblija LDK ir Lenkijos Karalyste nuo 1569 m buvo susijungusios į viena valstybe Abieju Tautu Respublika taciau abi islaike daug savo vidines santvarkos savitumu Lietuvoje ministrai jais buvo skiriami įtakingiausi didikai turejo santykinai didesnius nei Lenkijoje įgaliojimus Lietuvoje buvo labiau apribota bajorijos savivalda Skyresi ir valstybines rastvedybos kalba Lietuvoje rusenu o Lenkijoje lotynu ir lenku Rusenu kalbos oficialu statusa įtvirtino 1588 m patvirtintas Treciasis Lietuvos Statutas Zemes rastininkas privalo ruseniskai raidemis ir zodziais ruseniskais visus pranesimus įrasus ir saukimus rasyti o ne kuria kita kalba ir zodziais zemes rastininkas dirbo svarbiausiame bajoriskosios savivaldos teisme vaivadiju ar pavietu zemes teisme Vaivadijos kurioje rinkdavosi Vyriausiasis tribunolas rastininko pareigas eidavo tos vaivadijos zemes teismo rastininkas Todel iki 1697 m Lietuvoje zemes teismu ir Vyriausiojo tribunolo rastvedyba buvo vedama beveik tik rusenu kalba Kitose LDK valdzios įstaigose kuriu Lietuvos Statutas tiesiogiai neįpareigojo tvarkyti rastvedybos rusenu kalba jau XVII a I puseje buvo pereita prie lenku kalbos Pirmaja knyga Lietuvoje rusenu kalba isspausdino Pranciskus Skorina Pirmoji rusenu kalbos gramatika 1643 m rankrastis parasyta lotyniskai kataliko Krokuvos ir Paryziaus universitetu absolvento Ivan Uzhevych Siam veikalui budingas gretinamasis metodas salia rusenisku formu kartais pateikiama informacija apie baznytine slavu ir kai kurias kitas slavu kalbas Joje pateikiama abecele kirilica su komentarais lotynu kalba gausiai pateikiama pavyzdziu is maldaknygiu aprasoma fonetine slavu kalbos struktura morfologija ir sintakse Tai baltarusiu rusu misrios kalbos kuria naudojo Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje gramatika Ir nors neisplito placiai nes nebuvo atspausdinta tipografijoje taciau suvaidino svarbu vaidmenį gramatines minties plitimui SaltiniaiSergejus Temcinas Kada ir kaip rusenu kalba įsitvirtino Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje Gintautas Sliesoriunas Lenkijos Karalystes ir Lietuvos bajoru teisiu sulyginimas 1697 metais Tarptautinis demesys Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes knygu spausdinimo pradininkui Ankstyvosios slavu kalbu gramatikos Archyvuota kopija 2015 05 30 is Wayback Machine projekto Nuorodos Linguist kalbos kodo orv olr informacija angl The Linguist List Information by code orv olr LDK rusenu kalba rastija ir jos fenomenai Baznytines knygos rusenu kalba ir religiniai identitetai slaviskose Lietuvos Didziosios Kunigaikstijos zemese XIV XVIII a staciatikiu tradicija Senoji lietuviu rastija Raimonda Ragauskiene Ruseniska XV a pab XVI a Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes moteru valdoviu ir didikiu korespondencija Archyvuota kopija 2015 05 30 is Wayback Machine projekto Kokiomis kalbomis kalbejo ir rase LDK nekrikscioniskos bendruomenes Archyvuota kopija 2015 05 30 is Wayback Machine projekto