Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Melniko aktas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir Lenkijos karalystės susitarimas sudarytas 1501 m spalio 3 d Petrakav
Melniko aktas
Melniko aktas – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ir Lenkijos karalystės susitarimas, sudarytas 1501 m. spalio 3 d. Petrakavo (į pietvakarius nuo Varšuvos) seime ir spalio 23 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir keliolikos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Ponų Tarybos narių atskirai patvirtintas Palenkės Melnike.
Sutartis
Skelbiama, kad Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė susijungia į vieną politinį vienetą (nedalomą kūną), turės bendrus pasitarimus (seimus), bendras valdovas turės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio titulą. Per vainikavimą kartu būsią tvirtinamos abiejų valstybių bajorų teisės, visais atvejais jos teiks viena kitai pagalbą, abiejose valstybėse bus naudojami tokios pat vertės pinigai.
Akte nurodyta, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Ponų Tarybos nariai, kiti didikai, žymesni bajorai turį tą naują uniją patvirtinti priesaikomis ir raštais tiek kartų, kiek bus reikalinga. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tvirtindamas susitarimo nuostatus, pasižadėjo pasirūpinti, kad visi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ponai juos priimtų ir savo antspaudais patvirtintų. Aktas iš esmės naikino Jogailaičių tėvonines teises į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštytę. Lietuvos Didžioji Kunigaikštytė norėjo Lenkijos paramos 1499 m. prasidėjusiame nesėkmingame kare su puolančia Maskvos didžiąja kunigaikštyste, o Lenkija siekė sau pajungti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštytę.
1501 m. mirus Lenkijos karaliui Jonui Albrechtui, juo pagal Aktą spalio 4 d. tapo Aleksandras, bet Lenkijos karinė pagalba Lietuvos Didžiajai Kunigaikštytei buvo labai maža. Dėl Akto Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytėje kilo įtakingų didikų (Radvilos, Goštautai, Mykolas Glinskis) opozicija. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės Seimas Lietuvos Brastoje 1505 m. atmetė Aktą kaip susitarimą, kuris siaurina šalies savarankiškumą ir kuriam Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės atstovai neturėję Seimo įgaliojimų. Aktyviausi Akto šalininkai Vilniaus vyskupas Albertas I Taboras, Trakų vaivada, žemės maršalka Jonas Jurgaitis Zaberezinskis ir Žemaitijos seniūnas Stanislovas Kęsgaila buvo pašalinti iš Ponų Tarybos.
Šaltiniai
- Bronius Dundulis. Melniko aktas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 48 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Melniko aktas, Kas yra Melniko aktas? Ką reiškia Melniko aktas?
Melniko aktas Lietuvos Didziosios Kunigaikstytes ir Lenkijos karalystes susitarimas sudarytas 1501 m spalio 3 d Petrakavo į pietvakarius nuo Varsuvos seime ir spalio 23 d Lietuvos didziojo kunigaikscio Aleksandro ir keliolikos Lietuvos Didziosios Kunigaikstytes Ponu Tarybos nariu atskirai patvirtintas Palenkes Melnike SutartisSkelbiama kad Lenkijos karalyste ir Lietuvos Didzioji Kunigaikstyte susijungia į viena politinį vieneta nedaloma kuna tures bendrus pasitarimus seimus bendras valdovas tures ir Lietuvos didziojo kunigaikscio titula Per vainikavima kartu busia tvirtinamos abieju valstybiu bajoru teises visais atvejais jos teiks viena kitai pagalba abiejose valstybese bus naudojami tokios pat vertes pinigai Akte nurodyta kad Lietuvos Didziosios Kunigaikstytes Ponu Tarybos nariai kiti didikai zymesni bajorai turį ta nauja unija patvirtinti priesaikomis ir rastais tiek kartu kiek bus reikalinga Lietuvos didysis kunigaikstis Aleksandras tvirtindamas susitarimo nuostatus pasizadejo pasirupinti kad visi Lietuvos Didziosios Kunigaikstytes ponai juos priimtu ir savo antspaudais patvirtintu Aktas is esmes naikino Jogailaiciu tevonines teises į Lietuvos Didziaja Kunigaikstyte Lietuvos Didzioji Kunigaikstyte norejo Lenkijos paramos 1499 m prasidejusiame nesekmingame kare su puolancia Maskvos didziaja kunigaikstyste o Lenkija sieke sau pajungti Lietuvos Didziaja Kunigaikstyte 1501 m mirus Lenkijos karaliui Jonui Albrechtui juo pagal Akta spalio 4 d tapo Aleksandras bet Lenkijos karine pagalba Lietuvos Didziajai Kunigaikstytei buvo labai maza Del Akto Lietuvos Didziojoje Kunigaikstyteje kilo įtakingu didiku Radvilos Gostautai Mykolas Glinskis opozicija Lietuvos Didziosios Kunigaikstytes Seimas Lietuvos Brastoje 1505 m atmete Akta kaip susitarima kuris siaurina salies savarankiskuma ir kuriam Lietuvos Didziosios Kunigaikstytes atstovai netureje Seimo įgaliojimu Aktyviausi Akto salininkai Vilniaus vyskupas Albertas I Taboras Traku vaivada zemes marsalka Jonas Jurgaitis Zaberezinskis ir Zemaitijos seniunas Stanislovas Kesgaila buvo pasalinti is Ponu Tarybos SaltiniaiBronius Dundulis Melniko aktas Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 48 psl