Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Privatizacija taip pat denacionalizacija turto perdavimas iš visuomeninės arba valstybinės nuosavybės privačiai nuosavyb
Privatizacija
Privatizacija (taip pat – denacionalizacija) – turto perdavimas iš visuomeninės arba valstybinės nuosavybės privačiai nuosavybei, taip pat turto valdymo perleidimas privačioms įmonėms. Priešingas procesas vadinamas nacionalizacija.
Privatizacijos sąvoka pradėta naudoti 1948 m. ir buvo išpopuliarinta žurnalo „The Economist“ XX a. devintajame dešimtmetyje.
Privatizacija paprastai siejama su pramonės ar paslaugų įmonėmis, tačiau gali būti taikoma bet kokiam turtui, pvz., žemei, keliams ir kt. Nuo XX a. pabaigos kai kuriose šalyse privatizacijos objektais tampa ir tokios valstybės anksčiau teiktos paslaugos kaip sveikatos apsauga, švietimas ir municipalinės paslaugos.
Du galimi privatizacijos keliai
Įvairiose šalyse buvo svarstomi du socialistinės santvarkos keitimo kapitalistine keliai: „šoko terapija“ ir laipsniškas keitimas.
„Šoko terapijos“ šalininkai buvo įsitikinę, jog ekonomika vystysis tuo sėkmingiau, kuo greičiau bus sukurta kapitalistinei valstybei būdinga rinka. Jie manė, jog privatizuoti reikia kuo greičiau ir nesiejant to su kapitalistinei valstybei būdingų teisinių bei finansinių institucijų kūrimu. Buvo manoma, jog atsiradus poreikiui šios institucijos susiformuos savaime.
Laipsniško kelio šalininkai nerimavo, jog be kapitalistinės valstybės institucinių struktūrų, kurios gali atsirasti tik laipsniškai, privatizacija gali, užuot paskatinusi gerovės kūrimą, sukelti ekonomikos nuosmukį. Jie įtarė, jog sparti privatizacija gali sutelkti vertybes nedaugelio žmonių rankose, jiems vėliau šia galia įtakojant besiformuojančių institucijų kūrimąsi taip, jog jų įtaka ir turtas būtų ir toliau išsaugoti.
Laikoma, jog privatizacija geriausiai pavyko Kinijoje ir Vietname. Abi šios šalys laikėsi laipsniško kelio strategijos. Kai kada ginčijamasi, jog ten privatizaciją palengvino sąlyginai žemas ekonomikos išsivystymo lygis. Tačiau sąlyginai mažiau išvystytose buvusios Tarybų Sąjungos šalyse (pavyzdžiui, Kirgizijoje) privatizacija nevyko sėkmingiau nei kitose buvusiose respublikose.
1990 metų pradžioje daugelis ekonomistų skelbė darbus, siūlančius jų nuomone optimalius santvarkos pakeitimo kelius. Tuo metu daugelis jų pateikdavo išvadas, skatinančias kuo greitesnę liberalizaciją ir privatizaciją. Tačiau tuo pat metu Lenkija ir Slovėnija, kurios abi laikėsi laipsniško kelio strategijos, keitėsi daug sėkmingiau nei pasirinkusios šoko terapiją. Kai kuriais atvejais jos netgi pažengė toliau liberalizacijos bei privatizacijos keliu. Šiuo metu galima palyginti abiem keliais ėjusias šalis kurios viena lėčiau, kita greičiau, bet jau privatizavo didžiąją dalį valstybinių įmonių. Šie nauji duomenys rodo, jog šoko terapijos kelias buvo mažiau sėkmingas.
Ekonomikos nuosmukis privatizacijos metu neretai aiškinamas ankstesnių ekonominių ryšių su buvusia Tarybų Sąjunga nutrūkimu. Nutrūkę ryšiai ir būtinybė rasti naujas rinkas yra svarbi posocialistinių šalių problema, tačiau nėra akivaizdžios sąsajos tarp ryšių glaudumo ir šalies ekonominės padėties po privatizacijos. Pavyzdžiui, buvusi Jugoslavija buvo tiek geografiškai, tiek ir ekonomiškai daug geriau integruota į Vakarų Europą, tačiau santvarkos kaita ten pavyko daug prasčiau nei daugelyje kitų Rytų Europos ar net ir buvusios Tarybų Sąjungos šalių.
Analitikai pastebi, jog privatizacija valdančiajai partijai yra labai naudinga politiškai, nes iškart sukuria privačius savininkus, kurie nedelsiant užsiima įvairaus tipo lobizmu, skatindami kurti jiems reikalingas valstybės institucijas ir apskritai toliau eiti privatizacijos keliu. Būtent todėl, nepriklausomai nuo ekonominių ir kitokių pasekmių, kartą prasidėjusį privatizacijos procesą sustabdyti labai sunku.
Privatizaciją sėkmės vertinimui reikšmingi faktoriai
Vertinant, kaip vienoje ar kitoje valstybėje pavyko privatizacija, ekonomistai atsižvelgia į vienuolika papildomų faktorių:
- Valstybės geografinė padėtis.
- Ankstesnis ekonomikos augimo greitis.
- Nepriklausomybės turėjimas Tarybų Sąjungos laikais, standartine slenkstine data paprastai laikant 1989 metus.
- Gamtiniai resursai.
- Industrializacijos laipsnis.
- Urbanizacijos laipsnis.
- 1989 pajamos vienam gyventojui.
- Paslėptoji infliacija.
- Ekonominė priklausomybė nuo buvusio Sovietų bloko.
- Juodosios rinkos užsienio valiutos kursas mastas.
- Socialistinės santvarkos galiojimo šalyje trukmė.
Būtent ignoruojant šias pradines sąlygas ir buvo gautos dabar neteisingomis laikomos išvados, jog „šoko terapija“ yra efektyviausias privatizacijos būdas. Tuo tarpu šiuos faktorius apimantis 21 posocialistinės šalies privatizacijos rezultatų apibendrinimas sąlygoja išvadą, jog privatizacijos sparta turi neigiamą įtaką ekonominiam augimui. Iš kitos pusės, ta pati ekonominė studija liudija, jog jau turimos nuosavybes teisių saugojimas turėjo žymų teigiamą efektą. Nepavyko nustatyti jokios tvirtos sąsajos tarp privatizacijos masto, visuotinumo ir vėlesnės ekonominės šalies gerovės. Būtina taip pat skirti reformos vykdymo greitį nuo jos radikalumo: laipsniškai gali atlikti net ir labai esminius pertvarkymus, tiesiog tam skiriant daugiau laiko.
Privatizacijos užbaigimo tikimybė
Vienas esminių „šoko terapijos“ šalininkų argumentų yra tikimybė, jog lėta privatizacija gali laipsniškai sukelti žmonių nepasitenkinimą ir sustoti anksčiau, nei paaiškės teigiami santvarkos pakeitimo rezultatai. Tačiau jų kritikai tvirtina, jog daug labiau tikėtina, jog būtent greita privatizacija bus įvykdyta labai prastai, taip prarandant daugelį reformos šalininkų. Daugelyje „šoko terapijos“ strategiją vykdžiusių šalių sekančiuose rinkimuose į valdžią patekdavo glaudžiai su buvusiomis komunistų partijomis istoriškai susijusi parlamentinė dauguma.
Nors keletas apskritai reformos atsisakiusių šalių išsaugojo autoritarinius režimus, nė vienoje laipsniškų reformų kelią pasirinkusių valstybių šios reformos nesustojo.
Privatizacijos nauda
Nėra vieningos nuomonės, kokio didumo turi būti valstybei likęs pramonės sektorius. Manantys, jog valstybinio sektoriaus daugumoje sričių turi nelikti ar jis turi būti kiek įmanoma mažesnis, pateikia tokius argumentus:
- Našumas. Vyriausybė gali rūpintis įmonės darbo našumu tik tada, jei tampa politiškai reikšminga.
- Pertvarkymai. Dėl politinių priežasčių vyriausybė gali vengti įmonių pertvarkymo, ypač jei tenka atleisti dalį darbuotojų.
- Korupcija. Įmonės darbuotojai gali būti pasirenkami pirmiausia dėl politinių priežasčiu.
- Tikslai. Vyriausybė gali pirmiausia siekti ne komercinių, o socialinių tikslų (privatizacijos priešininkai šią ypatybę irgi pateikia kaip argumentą savo naudai).
- Kapitalas. Privačiai įmonei lengviau pritraukti didesnį kapitalą.
- Išlieka nepelningos įmonės. Nepelninga įmonė gali būti ilgą laiką palaikoma valstybės saskaita, kuomet labiau naudinga būtų leisti jai bankrutuoti.
- Politinė įtaka. Įvairūs politikai gali siekti, jog valstybinė įmonė pirktų vietinės gamybos (brangesnę) žaliavą, ribotų pardavimo kainas ar įdarbintų nereikalingų žmonių kovojant su nedarbu. Visa tai gali paversti valstybinę įmonę nepelninga.
Tačiau esama šalių (pvz., Švedija), kur valstybinis sektorius yra pakankamai platus ir dirba veiksmingai. Neretai teigiama, jog tikrai laisvoje, demokratinėje ir skaidrioje valstybėje vyriausybė turi pakankamai (be kita ko ir politinių) priežasčių tinkamai valdyti įmonę: veiksmingas valdymas gali padidinti vyriausybės populiarumą, prisidėti, laimint rinkimus, tuo tarpu prastas daugelio įmonių valdymas gali būti ateinančių rinkimų pralaimėjimo priežastis.
Privatizacijos kritika
Valstybinio sektoriaus, socializmo šalininkai pateikia tokius argumentus:
- Pelno vaikymasis. Kiekvienas žmogus turi vieną balsą rinkimuose, tačiau rinkoje žmonės „renka“ savo pinigais, kurių jie turi ne po tiek pat. Turtingesni žmonės turi daugiau „rinkos balsų“. Todėl privati įmonė gali pradėti tenkinti ne daugumos, o „daugiausia užmokančių“ poreikius.
- Korupcija. Privatizacijos metu neretai atsiranda galimybių piktnaudžiauti atsakingais postais, paverčiant tai asmeninio praturtėjimo šaltiniu (pavyzdžiui, privatizacija Rusijoje).
- Visuomenė nebevaldo įmonės. Privačios įmonės veiksmai bei ketinimai nekontroliuojami valdžios struktūrų. Jie gali nesutapti su iš visuomenės pusės laukiamais ar deklaruojamais veiksmais. Tai svarbu privatizuojant reikšmingas ūkio šakas. Pavyzdžiui, greičiausiai negalima laikyti lauktais ir numatytais dalies Lietuvos naftos sektoriaus bendrovės Mažeikių nafta pardavimo Williams kompanijai padarinių (nuosavybė buvo perparduota Rusijai).
- Paslaugų apimties sumažėjimas. Privatizuota įmonė gali nustoti teikti būtinas paslaugas (pavyzdžiui, tokias komunalines paslaugas kaip geriamą vandenį) rajonuose, kur tai nepelninga arba apskritai neapsimoka.
- . Daugelis privataus verslo privalumų sumenksta ar išnyksta jei egzistuoja .
- Pelno koncentracija. Visas valstybinės įmonės pelnas priklauso valstybei ir gali būti panaudotas daugelio piliečių problemoms spręsti. Privačios įmonės pelnas priklauso jos savininkui, ir tik dalis jo vėliau pasiekia valstybės biudžetą mokesčių pavidalu; todėl sumažėja išteklių perskirstymo galimybė, kuria ir yra pagrįstas valstybės distribucinės (perskirstymo) funkcijos mechanizmas (iš turtingų – vargšams, siekiant lygybės idealų).
- Palūkanos. Paprastai valstybinė įmonė gali skolintis iš banko mažesnėmis palūkanomis, nes ji apsaugota nuo bankroto valstybės turtu (pvz., mokesčių mokėtojų pinigais iš valstybės biudžeto).
- Degradacija. Kai kada atsiranda prieštaravimai tarp galimo pelno ir teikiamų paslaugų kiekio ar kokybės. Tarkim, gali būti pelningiau panaikinti kai kuriuos autobusų ar traukinių reisus, įdarbinti prastesnės kvalifikacijos darbuotojus ir pan.
Trumpalaikiai privatizacijos padariniai
Atlikus privatizaciją, pirmieji jos rezultatai neretai būna neigiami. Pavienės nedidelės firmos privatizacija šaliai gali ir neturėti didesnės įtakos, tačiau jei privatizuojama didesnė šalies ūkio dalis, tai neretai sutrikdo visą ekonomiką. Pavyzdžiui, Tarybų Sąjungoje, daugelis naujai privatizuotų įmonių pasirodė esančios nepajėgios išlikti naujomis sąlygomis, išlaidoms tiesiog viršijant pajamas. Rytų Vokietijoje ir Lenkijoje nedarbas po privatizacijos siekė 16 procentų (Lenkija kitur vis viena minima kaip sėkmingą privatizacijos kelią pasirinkusi šalis). Rusija nusmuko nuo vienos galingiausių pasaulio valstybių iki palyginus skurdžios, nors ir didelės, šalies. Iš kitos pusės, neretai tvirtinama, jog ūkio nuosmukis tokiose šalyse galėjo atspindėti bendrą socialistinės sistemos ekonomikos griūtį (gamybos priemonės daugelyje bankrutavusių įmonių daug metų nebuvo atnaujintos) ir nebūti sukeltas būtent privatizacijos. Tikimasi, jog neigiamos privatizacijos pasekmės vis viena turėtų praeiti ir ekonomikos atsigavimas pastebimas jau dabar.
Iš kitos pusės, jei privatizavimo procesas sukūrė tikrą konkurenciją, jo padariniai vartotojams gali būti ir labai teigiami. Pavyzdžiui, privatizavus daugelio Europos ryšių tinklus, konkurencija stipriai sumažino ryšio paslaugų kainas.
Privatizacijos grįžtamumas
Retais atvejais (pavyzdžiui, Anglijos geležinkelių privatizacija) privatizuotos įmonės savininkas įpareigojamas deramai tvarkyti privatizuotą turtą ir teikti tinkamos kokybės paslaugas. Jei jam nepavyksta šių sąlygų išpildyti, valstybė privatizuotą turtą pasiima atgal. Taip buvu susigrąžinti kai kurie prastai tvarkomi privatizuoti geležinkeliai. Tačiau dažniausiai vyriausybė nesiryžta susigrąžinti net ir blogai valdomos privatizuotos įmonės. Laikoma, jog tokie veiksmai gali atbaidyti kapitalistų investicijas, atsirandant baimei, jog valstybė gali rasti pretekstą paimti savo žinion bet kokį privatų verslą.
Literatūra
Straipsnio pavadinimo nuoroda veda į galimą atsisiųsti .pdf dokumentą anglų kalba.
- Sergio Godoy, Joseph E. Stiglitz (2006) Growth, Initial Conditions, Law and Speed of Privatization in Transition Countries: 11 Years Later. Archyvuota kopija 2006-06-16 iš Wayback Machine projekto.
- Karla Hoff, Joseph E. Stiglitz (2005) After the Big Bang? Obstacles to the Emergence of the Rule of Law in Post-Communist Societies Archyvuota kopija 2006-08-28 iš Wayback Machine projekto.. American Economic Review '94 (3), pp. 753-763.
- Clarke, Thomas (ed.) (1994) „International Privatisation: Strategies and Practices“ Berlin and New York: Walter de Gruyter, ISBN 3-11-013569-8
- Clarke, Thomas and Pitelis, Christos (eds.) (1995) „The Political Economy of Privatization“ London and New York: Routledge, ISBN 0-415-12705-X
- Nellis, John and Kikeri, Sunita (2002), „Privatization in Competitive Sectors: The Record to Date“ (June 2002). World Bank Policy Research Working Paper No. 2860.
- Nancy Birdsall and John Nelllis (2002), „Winners and Losers: Assessing the Distributional Impact of Privatization“ Archyvuota kopija 2005-06-23 iš Wayback Machine projekto., Center for Global Development Working Paper No 6., May 2002
- William L. Megginson and Jeffry M. Netter (2001), Megginson-1/prvsvpapJLE.pdf „From State To Market: A Survey Of Empirical Studies On Privatization“[neveikianti nuoroda], Journal of Economic Literature June 2001
- Juliet D’Souza, William L. Megginson (1999), Megginson-1/prv90pap.pdf „The Financial and Operating Performance of Privatized Firms during the 1990s“[neveikianti nuoroda], Journal of Finance August 1999
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Privatizacija, Kas yra Privatizacija? Ką reiškia Privatizacija?
Privatizacija taip pat denacionalizacija turto perdavimas is visuomenines arba valstybines nuosavybes privaciai nuosavybei taip pat turto valdymo perleidimas privacioms įmonems Priesingas procesas vadinamas nacionalizacija Privatizacijos savoka pradeta naudoti 1948 m ir buvo ispopuliarinta zurnalo The Economist XX a devintajame desimtmetyje Privatizacija paprastai siejama su pramones ar paslaugu įmonemis taciau gali buti taikoma bet kokiam turtui pvz zemei keliams ir kt Nuo XX a pabaigos kai kuriose salyse privatizacijos objektais tampa ir tokios valstybes anksciau teiktos paslaugos kaip sveikatos apsauga svietimas ir municipalines paslaugos Du galimi privatizacijos keliaiĮvairiose salyse buvo svarstomi du socialistines santvarkos keitimo kapitalistine keliai soko terapija ir laipsniskas keitimas Soko terapijos salininkai buvo įsitikine jog ekonomika vystysis tuo sekmingiau kuo greiciau bus sukurta kapitalistinei valstybei budinga rinka Jie mane jog privatizuoti reikia kuo greiciau ir nesiejant to su kapitalistinei valstybei budingu teisiniu bei finansiniu instituciju kurimu Buvo manoma jog atsiradus poreikiui sios institucijos susiformuos savaime Laipsnisko kelio salininkai nerimavo jog be kapitalistines valstybes instituciniu strukturu kurios gali atsirasti tik laipsniskai privatizacija gali uzuot paskatinusi geroves kurima sukelti ekonomikos nuosmukį Jie įtare jog sparti privatizacija gali sutelkti vertybes nedaugelio zmoniu rankose jiems veliau sia galia įtakojant besiformuojanciu instituciju kurimasi taip jog ju įtaka ir turtas butu ir toliau issaugoti Laikoma jog privatizacija geriausiai pavyko Kinijoje ir Vietname Abi sios salys laikesi laipsnisko kelio strategijos Kai kada gincijamasi jog ten privatizacija palengvino salyginai zemas ekonomikos issivystymo lygis Taciau salyginai maziau isvystytose buvusios Tarybu Sajungos salyse pavyzdziui Kirgizijoje privatizacija nevyko sekmingiau nei kitose buvusiose respublikose 1990 metu pradzioje daugelis ekonomistu skelbe darbus siulancius ju nuomone optimalius santvarkos pakeitimo kelius Tuo metu daugelis ju pateikdavo isvadas skatinancias kuo greitesne liberalizacija ir privatizacija Taciau tuo pat metu Lenkija ir Slovenija kurios abi laikesi laipsnisko kelio strategijos keitesi daug sekmingiau nei pasirinkusios soko terapija Kai kuriais atvejais jos netgi pazenge toliau liberalizacijos bei privatizacijos keliu Siuo metu galima palyginti abiem keliais ejusias salis kurios viena leciau kita greiciau bet jau privatizavo didziaja dalį valstybiniu įmoniu Sie nauji duomenys rodo jog soko terapijos kelias buvo maziau sekmingas Ekonomikos nuosmukis privatizacijos metu neretai aiskinamas ankstesniu ekonominiu rysiu su buvusia Tarybu Sajunga nutrukimu Nutruke rysiai ir butinybe rasti naujas rinkas yra svarbi posocialistiniu saliu problema taciau nera akivaizdzios sasajos tarp rysiu glaudumo ir salies ekonomines padeties po privatizacijos Pavyzdziui buvusi Jugoslavija buvo tiek geografiskai tiek ir ekonomiskai daug geriau integruota į Vakaru Europa taciau santvarkos kaita ten pavyko daug prasciau nei daugelyje kitu Rytu Europos ar net ir buvusios Tarybu Sajungos saliu Analitikai pastebi jog privatizacija valdanciajai partijai yra labai naudinga politiskai nes iskart sukuria privacius savininkus kurie nedelsiant uzsiima įvairaus tipo lobizmu skatindami kurti jiems reikalingas valstybes institucijas ir apskritai toliau eiti privatizacijos keliu Butent todel nepriklausomai nuo ekonominiu ir kitokiu pasekmiu karta prasidejusį privatizacijos procesa sustabdyti labai sunku Privatizacija sekmes vertinimui reiksmingi faktoriaiVertinant kaip vienoje ar kitoje valstybeje pavyko privatizacija ekonomistai atsizvelgia į vienuolika papildomu faktoriu Valstybes geografine padetis Ankstesnis ekonomikos augimo greitis Nepriklausomybes turejimas Tarybu Sajungos laikais standartine slenkstine data paprastai laikant 1989 metus Gamtiniai resursai Industrializacijos laipsnis Urbanizacijos laipsnis 1989 pajamos vienam gyventojui Pasleptoji infliacija Ekonomine priklausomybe nuo buvusio Sovietu bloko Juodosios rinkos uzsienio valiutos kursas mastas Socialistines santvarkos galiojimo salyje trukme Butent ignoruojant sias pradines salygas ir buvo gautos dabar neteisingomis laikomos isvados jog soko terapija yra efektyviausias privatizacijos budas Tuo tarpu siuos faktorius apimantis 21 posocialistines salies privatizacijos rezultatu apibendrinimas salygoja isvada jog privatizacijos sparta turi neigiama įtaka ekonominiam augimui Is kitos puses ta pati ekonomine studija liudija jog jau turimos nuosavybes teisiu saugojimas turejo zymu teigiama efekta Nepavyko nustatyti jokios tvirtos sasajos tarp privatizacijos masto visuotinumo ir velesnes ekonomines salies geroves Butina taip pat skirti reformos vykdymo greitį nuo jos radikalumo laipsniskai gali atlikti net ir labai esminius pertvarkymus tiesiog tam skiriant daugiau laiko Privatizacijos uzbaigimo tikimybeVienas esminiu soko terapijos salininku argumentu yra tikimybe jog leta privatizacija gali laipsniskai sukelti zmoniu nepasitenkinima ir sustoti anksciau nei paaiskes teigiami santvarkos pakeitimo rezultatai Taciau ju kritikai tvirtina jog daug labiau tiketina jog butent greita privatizacija bus įvykdyta labai prastai taip prarandant daugelį reformos salininku Daugelyje soko terapijos strategija vykdziusiu saliu sekanciuose rinkimuose į valdzia patekdavo glaudziai su buvusiomis komunistu partijomis istoriskai susijusi parlamentine dauguma Nors keletas apskritai reformos atsisakiusiu saliu issaugojo autoritarinius rezimus ne vienoje laipsnisku reformu kelia pasirinkusiu valstybiu sios reformos nesustojo Privatizacijos naudaNera vieningos nuomones kokio didumo turi buti valstybei likes pramones sektorius Manantys jog valstybinio sektoriaus daugumoje sriciu turi nelikti ar jis turi buti kiek įmanoma mazesnis pateikia tokius argumentus Nasumas Vyriausybe gali rupintis įmones darbo nasumu tik tada jei tampa politiskai reiksminga Pertvarkymai Del politiniu priezasciu vyriausybe gali vengti įmoniu pertvarkymo ypac jei tenka atleisti dalį darbuotoju Korupcija Įmones darbuotojai gali buti pasirenkami pirmiausia del politiniu priezasciu Tikslai Vyriausybe gali pirmiausia siekti ne komerciniu o socialiniu tikslu privatizacijos priesininkai sia ypatybe irgi pateikia kaip argumenta savo naudai Kapitalas Privaciai įmonei lengviau pritraukti didesnį kapitala Islieka nepelningos įmones Nepelninga įmone gali buti ilga laika palaikoma valstybes saskaita kuomet labiau naudinga butu leisti jai bankrutuoti Politine įtaka Įvairus politikai gali siekti jog valstybine įmone pirktu vietines gamybos brangesne zaliava ribotu pardavimo kainas ar įdarbintu nereikalingu zmoniu kovojant su nedarbu Visa tai gali paversti valstybine įmone nepelninga Taciau esama saliu pvz Svedija kur valstybinis sektorius yra pakankamai platus ir dirba veiksmingai Neretai teigiama jog tikrai laisvoje demokratineje ir skaidrioje valstybeje vyriausybe turi pakankamai be kita ko ir politiniu priezasciu tinkamai valdyti įmone veiksmingas valdymas gali padidinti vyriausybes populiaruma prisideti laimint rinkimus tuo tarpu prastas daugelio įmoniu valdymas gali buti ateinanciu rinkimu pralaimejimo priezastis Privatizacijos kritikaValstybinio sektoriaus socializmo salininkai pateikia tokius argumentus Pelno vaikymasis Kiekvienas zmogus turi viena balsa rinkimuose taciau rinkoje zmones renka savo pinigais kuriu jie turi ne po tiek pat Turtingesni zmones turi daugiau rinkos balsu Todel privati įmone gali pradeti tenkinti ne daugumos o daugiausia uzmokanciu poreikius Korupcija Privatizacijos metu neretai atsiranda galimybiu piktnaudziauti atsakingais postais paverciant tai asmeninio praturtejimo saltiniu pavyzdziui privatizacija Rusijoje Visuomene nebevaldo įmones Privacios įmones veiksmai bei ketinimai nekontroliuojami valdzios strukturu Jie gali nesutapti su is visuomenes puses laukiamais ar deklaruojamais veiksmais Tai svarbu privatizuojant reiksmingas ukio sakas Pavyzdziui greiciausiai negalima laikyti lauktais ir numatytais dalies Lietuvos naftos sektoriaus bendroves Mazeikiu nafta pardavimo Williams kompanijai padariniu nuosavybe buvo perparduota Rusijai Paslaugu apimties sumazejimas Privatizuota įmone gali nustoti teikti butinas paslaugas pavyzdziui tokias komunalines paslaugas kaip geriama vandenį rajonuose kur tai nepelninga arba apskritai neapsimoka Daugelis privataus verslo privalumu sumenksta ar isnyksta jei egzistuoja Pelno koncentracija Visas valstybines įmones pelnas priklauso valstybei ir gali buti panaudotas daugelio pilieciu problemoms spresti Privacios įmones pelnas priklauso jos savininkui ir tik dalis jo veliau pasiekia valstybes biudzeta mokesciu pavidalu todel sumazeja istekliu perskirstymo galimybe kuria ir yra pagrįstas valstybes distribucines perskirstymo funkcijos mechanizmas is turtingu vargsams siekiant lygybes idealu Palukanos Paprastai valstybine įmone gali skolintis is banko mazesnemis palukanomis nes ji apsaugota nuo bankroto valstybes turtu pvz mokesciu moketoju pinigais is valstybes biudzeto Degradacija Kai kada atsiranda priestaravimai tarp galimo pelno ir teikiamu paslaugu kiekio ar kokybes Tarkim gali buti pelningiau panaikinti kai kuriuos autobusu ar traukiniu reisus įdarbinti prastesnes kvalifikacijos darbuotojus ir pan Trumpalaikiai privatizacijos padariniaiAtlikus privatizacija pirmieji jos rezultatai neretai buna neigiami Pavienes nedideles firmos privatizacija saliai gali ir netureti didesnes įtakos taciau jei privatizuojama didesne salies ukio dalis tai neretai sutrikdo visa ekonomika Pavyzdziui Tarybu Sajungoje daugelis naujai privatizuotu įmoniu pasirode esancios nepajegios islikti naujomis salygomis islaidoms tiesiog virsijant pajamas Rytu Vokietijoje ir Lenkijoje nedarbas po privatizacijos sieke 16 procentu Lenkija kitur vis viena minima kaip sekminga privatizacijos kelia pasirinkusi salis Rusija nusmuko nuo vienos galingiausiu pasaulio valstybiu iki palyginus skurdzios nors ir dideles salies Is kitos puses neretai tvirtinama jog ukio nuosmukis tokiose salyse galejo atspindeti bendra socialistines sistemos ekonomikos griutį gamybos priemones daugelyje bankrutavusiu įmoniu daug metu nebuvo atnaujintos ir nebuti sukeltas butent privatizacijos Tikimasi jog neigiamos privatizacijos pasekmes vis viena turetu praeiti ir ekonomikos atsigavimas pastebimas jau dabar Is kitos puses jei privatizavimo procesas sukure tikra konkurencija jo padariniai vartotojams gali buti ir labai teigiami Pavyzdziui privatizavus daugelio Europos rysiu tinklus konkurencija stipriai sumazino rysio paslaugu kainas Privatizacijos grįztamumasRetais atvejais pavyzdziui Anglijos gelezinkeliu privatizacija privatizuotos įmones savininkas įpareigojamas deramai tvarkyti privatizuota turta ir teikti tinkamos kokybes paslaugas Jei jam nepavyksta siu salygu ispildyti valstybe privatizuota turta pasiima atgal Taip buvu susigrazinti kai kurie prastai tvarkomi privatizuoti gelezinkeliai Taciau dazniausiai vyriausybe nesiryzta susigrazinti net ir blogai valdomos privatizuotos įmones Laikoma jog tokie veiksmai gali atbaidyti kapitalistu investicijas atsirandant baimei jog valstybe gali rasti preteksta paimti savo zinion bet kokį privatu versla LiteraturaStraipsnio pavadinimo nuoroda veda į galima atsisiusti pdf dokumenta anglu kalba Sergio Godoy Joseph E Stiglitz 2006 Growth Initial Conditions Law and Speed of Privatization in Transition Countries 11 Years Later Archyvuota kopija 2006 06 16 is Wayback Machine projekto Karla Hoff Joseph E Stiglitz 2005 After the Big Bang Obstacles to the Emergence of the Rule of Law in Post Communist Societies Archyvuota kopija 2006 08 28 is Wayback Machine projekto American Economic Review 94 3 pp 753 763 Clarke Thomas ed 1994 International Privatisation Strategies and Practices Berlin and New York Walter de Gruyter ISBN 3 11 013569 8 Clarke Thomas and Pitelis Christos eds 1995 The Political Economy of Privatization London and New York Routledge ISBN 0 415 12705 X Nellis John and Kikeri Sunita 2002 Privatization in Competitive Sectors The Record to Date June 2002 World Bank Policy Research Working Paper No 2860 Nancy Birdsall and John Nelllis 2002 Winners and Losers Assessing the Distributional Impact of Privatization Archyvuota kopija 2005 06 23 is Wayback Machine projekto Center for Global Development Working Paper No 6 May 2002 William L Megginson and Jeffry M Netter 2001 Megginson 1 prvsvpapJLE pdf From State To Market A Survey Of Empirical Studies On Privatization neveikianti nuoroda Journal of Economic Literature June 2001 Juliet D Souza William L Megginson 1999 Megginson 1 prv90pap pdf The Financial and Operating Performance of Privatized Firms during the 1990s neveikianti nuoroda Journal of Finance August 1999