Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Ąžuolynas2023 m vasaraĄžuolynas54 54 00 š pl 23 56 20 r ilg 54 900 š pl 23 939 r ilg 54 900 23 939 Ąžuolynas Apskritis K
Ąžuolyno parkas
| Ąžuolynas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Ąžuolynas | ||||||||||||||||
| 54°54′00″š. pl. 23°56′20″r. ilg. / 54.900°š. pl. 23.939°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Kauno apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kauno miesto savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Žaliakalnio seniūnija | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Ąžuolynas – Kauno miesto teritorija ir parkas, poilsio vieta Žaliakalnyje. Didžiausias Europoje ąžuolynas (~770 ąžuolų) miesto teritorijoje.
Plotas 84,42 ha. Valdytojas – Kauno miesto savivaldybė. Piečiau Ąžuolyno yra Mažasis Ąžuolynas – nedidelis parkas tarp K. Petrausko, Parodos ir Radastų gatvių, kur yra Kauno apskrities viešoji biblioteka.
Geografija
Ąžuolyną sudaro: Parodos kalno, Vytauto parko, Dainų slėnio, Adomo Mickevičiaus slėnio, Lietuvos Zoologijos sodo, S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro, KTU, televizijos retransliacijos centro įrenginių teritorijos ir Žaliakalnio bei Aukštųjų Šančių žalieji plotai.
Iš šiaurės į pietus per parką eina pagrindinė alėja. Antraeiliai takai daugiausia vingiuoti, sudaro įvairaus dydžio žiedinius maršrutus pasivaikščiojimui ir poilsiui.
Istorija
Kauno Ąžuolyno parkas – tai Nemuno ir Neries santakoje anksčiau augusių ąžuolynų likučiai. Kauno ąžuolynai kažkada jungėsi su Karmėlavos, Rumšiškių ir Kaišiadorių giriomis. XIV–XVI a. ąžuolai buvo intensyviai kertami. Mediena naudota tiltams, namams, pilims, laivams statyti. Vėliau prasidėję ilgi karai su švedais ir juos lydėję bado bei maro laikotarpiai kiek sustabdė girių kirtimą. XVIII a. dvarininkai Godlevskiai pardavė kirtimui ąžuolyną tarp Kauno ir Garliavos. Kazimiero Baršausko (anksčiau Tunelio) gatvė dar XIX a. tapo Aukštųjų Šančių ąžuolyno riba.
Nuo 1922 m. pietvakarinėje Ąžuolyno dalyje pradedamos rengti žemės ūkio ir pramonės parodos , sklypai pardavinėjami gyvenamųjų namų statybai. 1926 m. pradėjo veikti Kauno radijo stotis, 1930 m. įsikūrė miesto sodininkystė. 1935–1936 m. natūralios griovos vietoje įrengti Kauko laiptai (archit. Stasys Kudokas). 1938 m. dalis Girstupio slėnio atiduota Kauno zoologijos sodui, įrengta estrada dainų šventėms ir kitiems renginiams. Vykdomos statybos Parodų kalne, pastatytas sporto halės ir futbolo stadiono kompleksas, Lietuvos kūno kultūros akademija.
„Radio rajonas“ tarpukariu buvo laikomas prestižiniu. Čia gyveno poetai Vincas Mykolaitis-Putinas, Salomėja Nėris, kunigas ir poetas Antanas Šmulkštys-Paparonis, aktorė Unė Babickaitė, dirigentas Nikodemas Martinonis, architektas Stasys Kudokas, profesoriai Petras Avižonis, Jonas Gudaitis-Vabalas, Juozas Tonkūnas, diplomatas Petras Klimas, Krašto apsaugos ministras Juozas Papečkys, Susisiekimo ministras Juozas Jankevičius, karininkai Pranas Lesauskis, Oskaras Urbonas ir Vytautas Engleris. Namus projektavo žinomi architektai Bronius Elsbergas, Edmundas Alfonsas Frykas, Stasys Kudokas, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis ir kt.
Pokario metais sutankinus gyvenamuosius pastatus galutinai atskirtas Žaliakalnio Ąžuolynas nuo Aukštųjų Šančių dalies. 1955 m. architektas Vladimiras Zubovas parengė Ąžuolyno, 1966 m. Dainų slėnio išplanavimo projektus.1967 m. vienoje iš Girstupio slėnio įlankų įrengta Dainų slėnio vasaros estrada. Parodos kalne įkurtas Vytauto parkui priklausantis pramogų aikštynas, šokių paviljonas, kurį nugriovus 1987 m. pastatyta Kauno viešoji biblioteka (dab. Kauno apskrities viešoji biblioteka).
2004 m. pastatytas „Ąžuolyno“ sporto centro kompleksas (archit. V. Adomavičius, V. Vyšniauskienė, D. Čiuta).
Teritorijoje yra keli Kauno tvirtovės objektai: UAB „Kauno vandenys“ sklype išlikę tarpinio parako sandėlio fragmentai (1887 m.), Vytauto kalno šlaite – įtvirtinta betoninė komendanto slėptuvė (apie 1905 m.), Perkūno alėjos pradžioje – mūrinis automobilių garažas (1913 m.), įtvirtinta radijo stotis (1913–1915 m., tarpukariu pritaikyta Kauno radiofonui).
1986 m. Ąžuolyno parkas paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. 2006 m. gegužės 16 d. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.2008 m. rugpjūčio 6 d. Ąžuolyne, šalia S. Dariaus ir S. Girėno stadiono įrengtame lengvosios atletikos tolimųjų metimų sektoriuje, atidarytas golfo treniruočių aikštynas.
Vytauto parkas
1871 m. Ąžuolyno vakarinėje dalyje įkurtas pramogoms ir pasivaikščiojimams skirtas parkas. 1872 m. čia vyko caro Petro I gimimo 200 metų minėjimas, pastatytas medinis paviljonas, estrada, teniso aikštelės, sūpuoklės. Netrukus vieta praminta Petrovka, Petrovskaja gora. Parko tvarkymu rūpinosi Kauno sodininkų draugija, vadovaujama grafo Zubovo. 1930 m. pavadintas Vytauto parku.
Parkas užima 9 ha teritoriją. Nelygaus paviršiaus, vyrauja vingiuoti takai, įrengti laiptai į Laisvės alėją. 1959 m. pastatytas paminklas Vytautui Montvilai (skulpt. Kostas Narkevičius).
Dainų slėnis
Kauno Dainų slėnis – tradicinė Dainų švenčių vieta. Iš pradžių Dainų šventės vyko neišvaizdžioje Petro Vileišio aikštėje. Muzikai reikėjo poetiškesnės aplinkos. Ją rado choro dirigentas ir kompozitorius Klemensas Griauzdė (1905–1983). 1937 m. jo dėmesį patraukė bevardis slėnis – šlaitai Ąžuolyno pakraštyje. Išmėginimui buvo suruoštos Joninių iškilmės. Po sėkmingo bandymo kompozitorius pasiūlė šią skambią vietą vadinti „Dainų slėniu“.
A. Mickevičiaus slėnis
Girstupio slėnyje, dabar vadinamu Adomo Mickevičiaus (1798–1855) vardu, poetas mėgdavo ilsėtis, skaitydavo iš Vilniaus atsiųstus draugų, filomatų, laiškus, semdavosi jėgų kūrybai. 1823 m. pavasarį draugai slėnį pavadino Adomo Mickevičiaus slėniu, o akmenyje, ant kurio poetas mėgdavo sėdėti, iškalė inicialus „A. M.“ ir metus „1823“. Per Kauną ėmus tiesti geležinkelį, buvo išleistas įsakymas surinkti visus Kauno apylinkių akmenis, bet kažkas šį akmenį paslėpė – užkasė upelio šlaite. Tik 1918 m. Girstupio vanduo per didelį potvynį išplovė jį. Akmuo buvo pastatytas į dabartinę vietą. Šis akmuo dabar vadinamas Adomo Mickevičiaus akmens vardu ir valstybės yra saugomas kaip geologinis gamtos paveldo objektas (iš sąrašo išbrauktas 2016 m. vasario 8 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu).
Girstupio slėnis minimas poemose „Konradas Valenrodas“, „Gražina“, korespondencijoje. Poemoje „Gražina“ apie slėnį A. Mickevičius rašė:
- Yra slėnis prie Kauno netoli,–
- Undinės ten kas vasarą, kas šviesią,
- Gėles ir veją žaliąją patiesia,
- Atsigrožėt tuo slėniu negali…
(vertė Justinas Marcinkevičius)
Skulptūros
Parką puošia skulptūros, daugiausiai įrengtos sovietmečiu:
- Dalios Matulaitės diplominis darbas „Stumbras“ (1969–1979 m., archit. A. Sasnauskas)
- Leono Striogos „Poilsis“, „Motina su vaiku“, „Gulinti mergina“
- Dalios Palukaitienės „Suktinis“
- Virginijos Babušytės-Venckūnienės "Rytas" (1989, šalia Kauno viešosios bibliotekos)
- 1993 m. liepos 17 d. Parodos ir Sporto gatvių ašyje atidengtas paminklas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiui atminti (skulpt. Juozas Šlivinskas, inž. K. Linkus). Pastarasis įrengtas vietoje buvusio fontano ir skulptūros „Suktinis“, iškeltos į Dainų slėnį.
- 2004 m. vasario 12 d. šalia Kauno viešosios bibliotekos atidengtas armėnų architektūros paminklas – chačkaras
- 2009 m. birželio 25 d. prie KTU rūmų įrengtas žmogaus šešėlio saulės laikrodis
Gamtinė įvairovė
2001 m., vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, Ąžuolyne rasta 513 rūšių aukštesniųjų augalų, iš kurių 14 įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, iš kurių pilkoji meleta ir baltnugaris genys įrašyti į Raudonąją knygą. 29 rūšių paukščiai įrašyti į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus. Taip pat aptikta 15 rūšių žinduolių, 6 rūšių varliagyviai ir ropliai. Parko senuosiuose medžiuose, daugiausia ąžuoluose, gyvena ir niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita) – vienas bene labiausiai saugomų vabalų Europoje.
Parke yra 34,4 ha ąžuolynų, 7,9 ha liepynų, 0,8 ha beržynų, 3,2 ha baltalksnynų ir 1,3 ha klevynų. Savaiminės kilmės medynų yra 37 ha, kultūrinės – 10,6 ha. Tarp ąžuolų vyrauja seni 100–320 metų medžiai, kurių kamieno skersmuo 100–160 cm. Liepų amžius 70–145 metai. 1982 m. Ąžuolyne buvo 1009 senieji ąžuolai, iš jų 81 % gyvybingų.
Greta vietinių medžių ir krūmų – paprastojo ąžuolo, mažalapės liepos, karpotojo ir plaukuotojo beržų, paprastojo uosio, paprastosios eglės, trapiojo gluosnio, paprastosios pušies, grauželinės gudobelės, drebulės, paprastosios vinkšnos, paprastosios ievos ir paprastojo šermukšnio – pokario metais pasodinta introducentų: dygiosios eglės sidabrinė forma, vakarinė tuja, paprastasis kaštanas, didžialapė liepa, baltažiedis vikmedis, ailantalapis riešutmedis, paprastasis pūslenis, uosialapis bei ginalinis klevai, paprastojo klevo rutuliškoji forma, paprastojo uosio svyruoklinė forma, raudonasis ąžuolas ir daugelis kitų – iš viso 25 rūšys ir formos.
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Rimantas Didžgalvis. Knyga „Kauno savasties ženklai“. Sudaryta Rimantė Tamoliūnienė. – Kaunas, 2009. // psl. 108
- Algimantas Miškinis. 1921–1936 m. Žemės ūkio ir pramonės parodos Kaune bei jų architektūra. Kauno istorijos metraštis. – Kaunas: VDU, 2000. – T. 3, 157–184 psl. – ISBN 9955-530-01-4
- Antanas Tauras. Lietuvos TSR parkai. Vytauto parkas Kaune (1960 m. schema). – Vilnius: Mintis, 1966. – 18 psl.
- http://renginiai.kvb.lt/view_album.php?set_albumName=album10 Archyvuota kopija 2008-01-30 iš Wayback Machine projekto.
- Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Paveldo apsauga kultūros politikos akiratyje // Laikinoji sostinė, 2008-04-08 – 5 psl. [1][neveikianti nuoroda]
- „Kauno Ąžuolyno parkas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2014-11-11.
- Kauno Ąžuolyne – golfo treniruočių aikštynas, 2008-08-07
- Kęstutis Labanauskas. Vytauto parkas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 586
- Dirigentas, atradęs Dainų slėnį // Nemunas, 2005-05-26, Nr. 21 (58-499) Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- Aldona Ruseckaitė. Ar tebėra gražiausias pasaulyje slėnis? // Kauno diena. 1996-04-20 – 18 psl.
- http://renginiai.kvb.lt/Kaunas-%96-pro-kra%F0totyrininko-Aleksandro-Pleska%E8iausko-%5B1921-06-06%961988-11-06%5D-fotoobjektyv%E0/Alb2_4[neveikianti nuoroda]
- http://www.ktu.lt/lt/apie_renginius/KTU_naujienos.asp?id=747 Archyvuota kopija 2013-04-05 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.forest.lt/go.php/lit/Kauno-valdzia-siekia-22-mln.-Lt--pagerinti-saugomo-vabalo-gyvenimo-salygas-Azuolyne-/3510
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ąžuolyno parkas, Kas yra Ąžuolyno parkas? Ką reiškia Ąžuolyno parkas?
Azuolynas2023 m vasaraAzuolynas54 54 00 s pl 23 56 20 r ilg 54 900 s pl 23 939 r ilg 54 900 23 939 Azuolynas Apskritis Kauno apskritisSavivaldybe Kauno miesto savivaldybeSeniunija Zaliakalnio seniunijaVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas AzuolynasKilmininkas AzuolynoNaudininkas AzuolynuiGalininkas AzuolynaĮnagininkas AzuolynuVietininkas Azuolyne Azuolynas Kauno miesto teritorija ir parkas poilsio vieta Zaliakalnyje Didziausias Europoje azuolynas 770 azuolu miesto teritorijoje 2023 m ruduo2016 m Plotas 84 42 ha Valdytojas Kauno miesto savivaldybe Pieciau Azuolyno yra Mazasis Azuolynas nedidelis parkas tarp K Petrausko Parodos ir Radastu gatviu kur yra Kauno apskrities viesoji biblioteka GeografijaRudenį Azuolyna sudaro Parodos kalno Vytauto parko Dainu slenio Adomo Mickeviciaus slenio Lietuvos Zoologijos sodo S Dariaus ir S Gireno sporto centro KTU televizijos retransliacijos centro įrenginiu teritorijos ir Zaliakalnio bei Aukstuju Sanciu zalieji plotai Is siaures į pietus per parka eina pagrindine aleja Antraeiliai takai daugiausia vingiuoti sudaro įvairaus dydzio ziedinius marsrutus pasivaiksciojimui ir poilsiui IstorijaKauno apskrities viesoji biblioteka Kauno Azuolyno parkas tai Nemuno ir Neries santakoje anksciau augusiu azuolynu likuciai Kauno azuolynai kazkada jungesi su Karmelavos Rumsiskiu ir Kaisiadoriu giriomis XIV XVI a azuolai buvo intensyviai kertami Mediena naudota tiltams namams pilims laivams statyti Veliau prasideje ilgi karai su svedais ir juos lydeje bado bei maro laikotarpiai kiek sustabde giriu kirtima XVIII a dvarininkai Godlevskiai pardave kirtimui azuolyna tarp Kauno ir Garliavos Kazimiero Barsausko anksciau Tunelio gatve dar XIX a tapo Aukstuju Sanciu azuolyno riba Nuo 1922 m pietvakarineje Azuolyno dalyje pradedamos rengti zemes ukio ir pramones parodos sklypai pardavinejami gyvenamuju namu statybai 1926 m pradejo veikti Kauno radijo stotis 1930 m įsikure miesto sodininkyste 1935 1936 m naturalios griovos vietoje įrengti Kauko laiptai archit Stasys Kudokas 1938 m dalis Girstupio slenio atiduota Kauno zoologijos sodui įrengta estrada dainu sventems ir kitiems renginiams Vykdomos statybos Parodu kalne pastatytas sporto hales ir futbolo stadiono kompleksas Lietuvos kuno kulturos akademija Stumbro skulptura azuolyne Radio rajonas tarpukariu buvo laikomas prestiziniu Cia gyveno poetai Vincas Mykolaitis Putinas Salomeja Neris kunigas ir poetas Antanas Smulkstys Paparonis aktore Une Babickaite dirigentas Nikodemas Martinonis architektas Stasys Kudokas profesoriai Petras Avizonis Jonas Gudaitis Vabalas Juozas Tonkunas diplomatas Petras Klimas Krasto apsaugos ministras Juozas Papeckys Susisiekimo ministras Juozas Jankevicius karininkai Pranas Lesauskis Oskaras Urbonas ir Vytautas Engleris Namus projektavo zinomi architektai Bronius Elsbergas Edmundas Alfonsas Frykas Stasys Kudokas Vytautas Landsbergis Zemkalnis ir kt Pokario metais sutankinus gyvenamuosius pastatus galutinai atskirtas Zaliakalnio Azuolynas nuo Aukstuju Sanciu dalies 1955 m architektas Vladimiras Zubovas parenge Azuolyno 1966 m Dainu slenio isplanavimo projektus 1967 m vienoje is Girstupio slenio įlanku įrengta Dainu slenio vasaros estrada Parodos kalne įkurtas Vytauto parkui priklausantis pramogu aikstynas sokiu paviljonas kurį nugriovus 1987 m pastatyta Kauno viesoji biblioteka dab Kauno apskrities viesoji biblioteka 2004 m pastatytas Azuolyno sporto centro kompleksas archit V Adomavicius V Vysniauskiene D Ciuta Teritorijoje yra keli Kauno tvirtoves objektai UAB Kauno vandenys sklype islike tarpinio parako sandelio fragmentai 1887 m Vytauto kalno slaite įtvirtinta betonine komendanto sleptuve apie 1905 m Perkuno alejos pradzioje murinis automobiliu garazas 1913 m įtvirtinta radijo stotis 1913 1915 m tarpukariu pritaikyta Kauno radiofonui 1986 m Azuolyno parkas paskelbtas respublikines reiksmes gamtos paminklu 2006 m geguzes 16 d įrasytas į LR Kulturos vertybiu registra 2008 m rugpjucio 6 d Azuolyne salia S Dariaus ir S Gireno stadiono įrengtame lengvosios atletikos tolimuju metimu sektoriuje atidarytas golfo treniruociu aikstynas Vytauto parkas Tvirtoves komendanto blindazas parko slaite 1871 m Azuolyno vakarineje dalyje įkurtas pramogoms ir pasivaiksciojimams skirtas parkas 1872 m cia vyko caro Petro I gimimo 200 metu minejimas pastatytas medinis paviljonas estrada teniso aiksteles supuokles Netrukus vieta praminta Petrovka Petrovskaja gora Parko tvarkymu rupinosi Kauno sodininku draugija vadovaujama grafo Zubovo 1930 m pavadintas Vytauto parku Parkas uzima 9 ha teritorija Nelygaus pavirsiaus vyrauja vingiuoti takai įrengti laiptai į Laisves aleja 1959 m pastatytas paminklas Vytautui Montvilai skulpt Kostas Narkevicius Dainu slenis Kauno Dainu slenis tradicine Dainu svenciu vieta Is pradziu Dainu sventes vyko neisvaizdzioje Petro Vileisio aiksteje Muzikai reikejo poetiskesnes aplinkos Ja rado choro dirigentas ir kompozitorius Klemensas Griauzde 1905 1983 1937 m jo demesį patrauke bevardis slenis slaitai Azuolyno pakrastyje Ismeginimui buvo suruostos Joniniu iskilmes Po sekmingo bandymo kompozitorius pasiule sia skambia vieta vadinti Dainu sleniu A Mickeviciaus slenis Adomo Mickeviciaus akmuoChackarasZmogaus seselio saules laikrodis prie KTU Chemijos fakulteto rumu Girstupio slenyje dabar vadinamu Adomo Mickeviciaus 1798 1855 vardu poetas megdavo ilsetis skaitydavo is Vilniaus atsiustus draugu filomatu laiskus semdavosi jegu kurybai 1823 m pavasarį draugai slenį pavadino Adomo Mickeviciaus sleniu o akmenyje ant kurio poetas megdavo sedeti iskale inicialus A M ir metus 1823 Per Kauna emus tiesti gelezinkelį buvo isleistas įsakymas surinkti visus Kauno apylinkiu akmenis bet kazkas sį akmenį paslepe uzkase upelio slaite Tik 1918 m Girstupio vanduo per didelį potvynį isplove jį Akmuo buvo pastatytas į dabartine vieta Sis akmuo dabar vadinamas Adomo Mickeviciaus akmens vardu ir valstybes yra saugomas kaip geologinis gamtos paveldo objektas is saraso isbrauktas 2016 m vasario 8 d Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Girstupio slenis minimas poemose Konradas Valenrodas Grazina korespondencijoje Poemoje Grazina apie slenį A Mickevicius rase Yra slenis prie Kauno netoli Undines ten kas vasara kas sviesia Geles ir veja zaliaja patiesia Atsigrozet tuo sleniu negali verte Justinas Marcinkevicius SkulpturosParka puosia skulpturos daugiausiai įrengtos sovietmeciu Dalios Matulaites diplominis darbas Stumbras 1969 1979 m archit A Sasnauskas Leono Striogos Poilsis Motina su vaiku Gulinti mergina Dalios Palukaitienes Suktinis Virginijos Babusytes Venckunienes Rytas 1989 salia Kauno viesosios bibliotekos 1993 m liepos 17 d Parodos ir Sporto gatviu asyje atidengtas paminklas Stepono Dariaus ir Stasio Gireno skrydziui atminti skulpt Juozas Slivinskas inz K Linkus Pastarasis įrengtas vietoje buvusio fontano ir skulpturos Suktinis iskeltos į Dainu slenį 2004 m vasario 12 d salia Kauno viesosios bibliotekos atidengtas armenu architekturos paminklas chackaras 2009 m birzelio 25 d prie KTU rumu įrengtas zmogaus seselio saules laikrodisGamtine įvairove2001 m vykdant gamtines įvairoves tyrimus Azuolyne rasta 513 rusiu aukstesniuju augalu is kuriu 14 įrasyta į Lietuvos raudonaja knyga Parko teritorijoje uzregistruoti 59 rusiu pauksciai is kuriu pilkoji meleta ir baltnugaris genys įrasyti į Raudonaja knyga 29 rusiu pauksciai įrasyti į Europoje globaliai nykstanciu rusiu sarasus Taip pat aptikta 15 rusiu zinduoliu 6 rusiu varliagyviai ir ropliai Parko senuosiuose medziuose daugiausia azuoluose gyvena ir niuriaspalvis auksavabalis Osmoderma barnabita vienas bene labiausiai saugomu vabalu Europoje Geltonoji kempine Laetiporus sulphureus Kauno azuolyne Parke yra 34 4 ha azuolynu 7 9 ha liepynu 0 8 ha berzynu 3 2 ha baltalksnynu ir 1 3 ha klevynu Savaimines kilmes medynu yra 37 ha kulturines 10 6 ha Tarp azuolu vyrauja seni 100 320 metu medziai kuriu kamieno skersmuo 100 160 cm Liepu amzius 70 145 metai 1982 m Azuolyne buvo 1009 senieji azuolai is ju 81 gyvybingu Greta vietiniu medziu ir krumu paprastojo azuolo mazalapes liepos karpotojo ir plaukuotojo berzu paprastojo uosio paprastosios egles trapiojo gluosnio paprastosios pusies grauzelines gudobeles drebules paprastosios vinksnos paprastosios ievos ir paprastojo sermuksnio pokario metais pasodinta introducentu dygiosios egles sidabrine forma vakarine tuja paprastasis kastanas didzialape liepa baltaziedis vikmedis ailantalapis riesutmedis paprastasis puslenis uosialapis bei ginalinis klevai paprastojo klevo rutuliskoji forma paprastojo uosio svyruokline forma raudonasis azuolas ir daugelis kitu is viso 25 rusys ir formos SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Rimantas Didzgalvis Knyga Kauno savasties zenklai Sudaryta Rimante Tamoliuniene Kaunas 2009 psl 108 Algimantas Miskinis 1921 1936 m Zemes ukio ir pramones parodos Kaune bei ju architektura Kauno istorijos metrastis Kaunas VDU 2000 T 3 157 184 psl ISBN 9955 530 01 4 Antanas Tauras Lietuvos TSR parkai Vytauto parkas Kaune 1960 m schema Vilnius Mintis 1966 18 psl http renginiai kvb lt view album php set albumName album10 Archyvuota kopija 2008 01 30 is Wayback Machine projekto Nijole Luksionyte Tolvaisiene Paveldo apsauga kulturos politikos akiratyje Laikinoji sostine 2008 04 08 5 psl 1 neveikianti nuoroda Kauno Azuolyno parkas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2014 11 11 Kauno Azuolyne golfo treniruociu aikstynas 2008 08 07 Kestutis Labanauskas Vytauto parkas Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 586 Dirigentas atrades Dainu slenį Nemunas 2005 05 26 Nr 21 58 499 Archyvuota kopija 2007 09 28 is Wayback Machine projekto Aldona Ruseckaite Ar tebera graziausias pasaulyje slenis Kauno diena 1996 04 20 18 psl http renginiai kvb lt Kaunas 96 pro kra F0totyrininko Aleksandro Pleska E8iausko 5B1921 06 06 961988 11 06 5D fotoobjektyv E0 Alb2 4 neveikianti nuoroda http www ktu lt lt apie renginius KTU naujienos asp id 747 Archyvuota kopija 2013 04 05 is Wayback Machine projekto http www forest lt go php lit Kauno valdzia siekia 22 mln Lt pagerinti saugomo vabalo gyvenimo salygas Azuolyne 3510