Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Salomėja NėrisGimė 1904 m lapkričio 17 d Kiršai Alvito valsčiusMirė 1945 m liepos 7 d 40 metų Maskva SSRSProfesija mokyt

Salomėja Nėris

  • Pagrindinis puslapis
  • Salomėja Nėris
Salomėja Nėris
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Salomėja Nėris
Gimė 1904 m. lapkričio 17 d. Kiršai, Alvito valsčius
Mirė 1945 m. liepos 7 d. (40 metų) Maskva, SSRS
Profesija mokytoja
Žanrai poezija
Žymiausi darbai „Eglė – Žalčių karalienė“, rinkinys „Diemedžiu žydėsiu“
Sutuoktinis Bernardas Bučas
Vaikai Saulius Balandis Bučas

Salomėja Nėris (tikr. Salomėja Bačinskaitė-Bučienė; 1904 m. lapkričio 17 d. Kiršuose, Alvito valsčius, Vilkaviškio apskritis – 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje) – lietuvių poetė.

Slapyvardis

Poetė 1923 m. ateitininkų žurnale „Ateitis“ (nr. 11) išspausdintą eilėraštį „Pajūry“ pirmą kartą pasirašė slapyvardžiu Neris (vėliau Nėris). Ją įkvėpė Neries upės vardas. 1927 m. poetės eilėraščių rinkinys „Anksti rytą“ pasirašytas S. Neries, o 1931 m. antrasis rinkinys „Pėdos smėly“ – jau S. Nėries slapyvardžiu. Iki tol pirmuosius eilėraščiu poetė pasirašinėjo Liūdytės ir Juraitės slapyvardžiu.

Petras Vileišis XIX–XX a. sandūroje taip pat naudojo tokį slapyvardį (buvo Petras Nėris).

Biografija

   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Šeima

Gimė Kiršų kaime, Alvito valsčiuje (dab. Vilkaviškio raj.), netoli tuometinės Vokietijos sienos, pasiturinčių suvalkiečių ūkininkų Simono ir Uršulės Bačinskų šeimoje. Šeimoje ji buvo vyriausia, nors prieš tai viena sesuo jau buvo mirusi. Turėjo dar du brolius Bronių ir Viktorą bei seserį Onutę.

Tėvas buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje palaikė ryšius su knygnešiais, simpatizavo socialistinėms idėjoms. Motina, Uršulė Žemaitytė-Bačinskienė, kaip ir visi jos giminės, išsiskyrė religingumu, pamaldumu, vienas jos brolis buvo kunigas.

Mokslų ir kūrybos pradžia

1911 m. S. Nėris pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. pavasarį – Marijampolės mergaičių progimnazijos antrąją klasę. Iki Naujųjų metų, savarankiškai pasirengusi, išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją.

Gimnazijoje veikė moksleivių ateitininkų kuopa, į ją įstojo ir S. Nėris. Mėgo dalyvauti moksleivių vakaruose, skaitydavo lyrinius prozos vaizdelius, eilėraščius. 1921 m. ateitininkų šapirografuotame laikraštėlyje „Ateities žiedai“ S. Nėris pradėjo spausdinti eilėraščius, pasirašydama Jūraitės ir Liūdytės slapyvardžiais, o po 1923 m. lapkričio mėn. išspausdintu eilėraščiu „Jūra banguoja, jūra beribė“ ji pirmą kartą pasirašo Nėries slapyvardžiu. Nuo to laiko, ypač nuo 1924 m., jos eilėraščiai, pasirašyti Nėries, o vėliau Salomėjos Nėries slapyvardžiais, pradeda dažnai rodytis spaudoje.

Studijos universitete

Baigusi Vilkaviškio gimnaziją, 1924 m. S. Nėris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakultetą, kur studijavo lietuvių literatūrą, taip pat vokiečių kalbą ir literatūrą, pedagogiką – psichologiją, ateidavo į Humanitarinių mokslų fakultetą pasiklausyti Juozo Tumo-Vaižganto, Vinco Krėvės-Mickevičiaus, Balio Sruogos paskaitų, dalyvavo ateitininkų meno draugijos „Šatrija“ veikloje.

Tuo metu draugai ją atsimena kaip subtilią, didelio jausmo ir įspūdžių žmogų. Draugiškesnius jausmus palaikė su jaunais poetais, rašytojais – Juozu Tysliava, kilusiu iš to paties kaimo, ir Stasiu Santvaru, Petronėle Orintaite, Vincu Mykolaičiu-Putinu. Buvo įsimylėjusi savo dėstytoją Juozą Eretą. Susikaupusius išgyvenimus išliedavo dienoraštyje arba eilėraščiuose, kuriuos rašė naktimis.

Augino kasas, jas nukirpo tik 1929 m., grįžusi iš užsienio. Mėgo kuklius ir tvarkingus drabužius, dėvėjo aksomo suknutes, papuoštas baltomis apykaklaitėmis, mėgo įvairias skareles, šalikus, sages, avėdavo aukštakulniais batukais.

Studijuodama universitete S. Nėris išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Anksti rytą“ (1927 m.) ir iškart buvo pripažinta kaip poetė. 1928 m. baigė universitetą.

Po universiteto baigimo

1928 m. persikėlė į Lazdijus: nuo rugsėjo 1 d. Švietimo ministerijos paskirta Seinų „Žiburio“ gimnazijos neetatine mokytoja praktikantės teisėmis. Gyvendama Lazdijuose, S. Nėris dėstė gimnazijoje vokiečių kalbą, vadovavo literatų būreliui, padėdavo mokiniams rengti vakarus, taip pat dėstė kursuose suaugusiems vokiečių kalbą.

Nuo 1930 m. rugpjūčio 1 d. švietimo ministro įsakymu ji laikoma Seinų „Žiburio“ gimnazijoje etatinėje tarnyboje. Mokytojaujant Lazdijuose, 1930 m. liepos 3 d., Mokytojų cenzo tikrinimo komisija pripažino S. Nėriai aukštesniosios mokytojos vardą ir teisę mokyti: a) aukštesniojoje mokykloje – lietuvių kalbos, b) vidurinėje mokykloje – lietuvių ir vokiečių kalbų.

1929 m. birželio mėn. paskutinėmis dienomis S. Nėris išvažiavo į Vieną. Gyvendama Vienoje gilino vokiečių kalbos studijas vokiečių kalbos kursuose užsieniečiams prie Vienos universiteto. O jau 1929 m. vasarą pradėjo ruošti spaudai savo antrąjį eilėraščių rinkinį – „Pėdos smėly“, kuris išėjo 1931 m.

1930 m. vasarą trečią kartą lankėsi Vakarų Europoje su profesoriumi Baliu Sruoga. 1931 m. rudenį poetė persikėlė gyventi į Kauną. 1931–1934 m., gyvendama Kaune vertėsi privačiomis pamokomis, atsitiktiniu literatūriniu darbu, grožinės literatūros vertimais, kurie buvo spausdinami, pasirašyti įvairiais slapyvardžiais ir be parašų, periodinėje spaudoje ir atskiromis knygomis. Kaune suartėjo su trečiafrontininkais – kairiųjų ir prokomunistinių pažiūrų rašytojais.

1934 m. išleista S. Nėries versta Aleksandro Kuprino „Sulamita“, vėliau išėjo pasakų rinkinys „Mūsų pasakos“, kurias surinko Panevėžio apylinkėse. Tais pačiais metais poetė persikėlė gyventi į Panevėžį: nuo rugsėjo 15 d. švietimo ministro įsakymu ji paskirta Valstybės mergaičių gimnazijos mokytoja.

Mokytojaudama Panevėžio gimnazijoje, S. Nėris vadovavo meno kuopai, padėjo ruošti literatūrinius vakarus. Čia poetė artimiau bendradarbiavo su rašytojos Liudvikos Didžiulienės dukterimi Vanda Didžiulyte-Albrechtiene, susipažino su savo būsimu vyru skulptoriumi Bernardu Buču.

1935 m. pradžioje išleido trečiąjį savo eilėraščių rinkinį – „Per lūžtantį ledą“. Vasarą gyveno Palangoje. Ten lankė švietimo ministerijos įsteigtus lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų vasaros kursus. 1936 m. kovo 15 d. Panevėžy įvyko literatūros vakaras, skirtas lietuvių rašytojos – realistės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 75 m. sukakčiai paminėti, kurio metu S. Nėris skaitė kelis savo naujus eilėraščius.

1936 m. gyveno savo tėviškėje, lankėsi Kaune. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį išleido verstą V. Korolenkos kūrinį „Baisioji naktis. Makaro sapnas“, vėliau – poemėlę vaikams „Paštas“. Rugsėjo mėnesio pabaigoje išvažiavo į Paryžių studijuoti prancūzų kalbos. 1936 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje įvyko Salomėjos Nėries ir skulptoriaus Bernardo Bučo civilinės jungtuvės.

Yra manoma, jog 1936-1937 buvo Kominterno ryšininkė slapyvardžiu Virvyčia. Tačiau kitų istorikų teigimu, įrodymų, kad ji būtų užsiėmusi šia veikla nėra.

1937 m., gyvendama Paryžiuje, rašė poemą „Eglė žalčių karalienė“, lankė žymiausius miesto paminklus, muziejus, teatrus, dailės parodas, koncertus. Liepos mėnesį grįžo į Lietuvą, į Palemoną prie Kauno. Jos vyras B. Bučas, sukūręs šeimą, nusipirko plotelį žemės, pats projektavo ir kukliomis abiejų lėšomis statė namą, pasisodino didelį sodą. Poetė turėjo savo darbo kambarį, kuriame rašė eilėraščius ir ruošėsi pamokoms, skulptorius čia įsirengė dirbtuves.

1937 m. rudenį S. Nėris savo prašymu atkelta iš Panevėžio į Kauną ir pradėjo dirbti Kauno III Valstybinėje gimnazijoje, kasdien važinėjo iš Palemono į Kauną traukiniu. Gimnazijoje dėstė vokiečių ir lietuvių kalbas žemesnėse klasėse. Spalio 23 d. pagimdė sūnų, kuriam davė Sauliuko – Balandžio vardą.

1938 m. pirmojoje pusėje išleido ketvirtąjį savo eilėraščių rinkinį – „Diemedžiu žydėsiu“, laimėjusį 1938 m. Valstybinę literatūros premiją. 1939 m. sausio 13 d. Lietuvos rašytojų draugija Kaune, Valstybės teatre, surengė literatūros šventę, kurios metu jai įteikta 1938 m. Valstybinė premija už šį rinkinį. Tai buvo labai didelis poetės įvertinimas.

1939 m. išleistas jos eilėraščių rinkinio „Diemedžiu žydėsiu“ antrasis leidimas. 1940 m. kovo 27 d. Maskvoje, Vakarų Meno muziejaus rūmuose atidaryta lietuvių knygos paroda, kurioje buvo eksponuoti ir S. Nėries kūriniai. 1940 m. išleista poetės tautosakinė poema „Eglė žalčių karalienė“ (rašyta 1937–1940 m.) ir eiliuota pasaka „Našlaitė“, už kurias Lituanistikos instituto komisija paskyrė 1940 m. premiją kaip už geriausius veikalus, populiarinančius lietuvių kalbą, lietuvių istoriją ir tautosaką.

Okupacijos laikotarpis

1940 m. okupacija buvo S. Nėries gyvenimo dramos kulminacija. Poetė paskirta vadinamojo Liaudies Seimo atstove, taip pat išrinkta į delegaciją vykti į SSRS Aukščiausiąją Tarybą (išrinkta AT deputate) prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį. Jai buvo pavesta parašyti poemą Josifo Stalino garbei. Poetė tokią poemą parašė. 1940 m. rugpjūčio 3 d. SSRS AT sesijoje, įtraukiant Lietuvą į SSRS sudėtį, ji perskaitė pagal Vladimiro Dekanozovo nurodymą parašytos „Poemos apie Staliną“ ištrauką.

Buvo glaudžiai susijusi su po okupacijos 1940 m. vykdytomis politinėmis Lietuvos permainomis: autorė aprašo poetės ryšius su Liaudies Seimu, kelionę su delegacija į Maskvą prašyti, jog Lietuva po okupacijos būtų priimta į Sovietų Sąjungą.

S. Nėris tuo laikotarpiu rašė ir daugiau eilėraščių partinėmis temomis. 1940 m. pabaigoje periodikoje išspausdino poemą „Keturi“. Tuo metu pradėjo eiti literatūros, meno ir kritikos mėnesinis žurnalas „Raštai“, kurio redakcinei kolegijai priklausė ir S. Nėris. Ji taip pat įėjo į komitetą, organizuojantį lietuvių literatūros ir meno dekadą Maskvoje. 1941 m. pradžioje išleido savo poezijos „Rinktinę“, pradėtą ruošti 1939 metais. S. Nėris aktyviai dalyvavo rinkimų mitinguose Zarasuose, Dusetose ir Utenoje. 1941 m. sausio 12 d. ji išrinkta SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputate.

1941 m. vasarą, nacistinės Vokietijos kariuomenei pradėjus įsiveržimą į SSRS, bėgdama nuo vokiečių, S. Nėris su mažu sūnumi per Zarasus, Daugpilį, Didžiuosius Lukus, Rževą pasitraukia į Rusiją. Latvijos teritorijoje traukinys, kuriuo važiavo S. Nėris, buvo subombarduotas. Bombardavimo metu pražuvo poetės daiktai ir rankraščiai, kuriuos ji buvo pasiėmusi su savim.

1941 m. birželio paskutinėmis dienomis S. Nėris su sūnumi pasiekė Maskvą. Čia gyvendama ji aktyviai bendradarbiavo radijo komitete, ruošdama medžiagą laidoms lietuvių kalba.

1941 m. liepos pabaigoje Nėris iš Maskvos išvažiavo į Penzą, kur susipažino su Petru Veržbilausku, globojusiu poetę karo metais. Gyvendama Penzoje, parašė eilėraščius „Sakalai broleliai”, „Tėvynė”, „Kareivio motina”, „Partizanai miškuos” ir kitus. Aktyviai dalyvavo literatūriniuose lietuvių rašytojų vakaruose kartu su lietuvių rašytojais Liudu Gira, Kostu Korsaku, Antanu Venclova.

Gruodžio 10 d. iš Penzos išvažiavo į Ufą. Kurį laiką pagyvenusi „Baškirijos“ viešbutyje, įsikūrė Lenino gatvėje. Gruodžio mėnesį jos eilėraščiai pradėti skaityti per Maskvos radiją lietuviams skirtose laidose.

1942 m. birželio viduryje poetė iš Ufos išvažiavo į Maskvą ir ten liko gyventi. Maskvoje ji sutiko senus savo draugus, bendradarbiavo laikraščiuose, ypač leidžiamuose lietuvių kalba, dalyvavo literatūros vakaruose, skaitė savo kūrybą per radiją. Gyvendama Maskvoje ji pradėjo blogai jaustis, tačiau nenorėjo apsilankyti pas gydytojus.

Pokario metai

1944 m. rugsėjo 30 d. vakare S. Nėris grįžo iš Maskvos į Kauną, susitiko su vyru Bernardu, bet Palemono namelyje nebegyveno. Apsigyveno Maironio gatvėje, o vėliau persikėlė į butą Dainavos gatvėje. Jau sirgdama poetė nenuleido rankų, nenusiminė, kad nelengvos gyvenimo sąlygos – dėl kuro stokos žiemą turėjo gyventi nešildomame bute.

1944 m. rudenį lankėsi savo tėviškėje. 1945 m. sausio 30 d. Kaune, kino „Forum“ salėje, įvyko antras rašytojų literatūros vakaras, skirtas Kauno moksleiviams. Jo metu poetė skaitė savo eilėraščius.

1945 m. birželio 8 d. S. Nėris paguldyta į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę. Gulėdama ligoninėje, ji rūpinosi išleisti savo paskutinį eilių rinkinį, kurį rašė gyvendama Rusijoje. Šią knygą S. Nėris pavadino „Prie didelio kelio“, tačiau leidėjai ją pervadino „Lakštingala negali nečiulbėti“. Rinkinys, jos prašymu, buvo atneštas į ligoninę. Poetei nepatiko nei pakeistas pavadinimas, nei kai kurie ištaisyti jos eilėraščiai.

1945 m. liepos 7 d. Maskvoje S. Nėris mirė nuo kepenų vėžio.Liepos 8 d. jos palaikai parvežti į Kauną. Liepos 9 d. įvyko S. Nėries laidotuvės. Poetė buvo palaidota Karo muziejaus sodelyje. 1992 m. palaikai iš Karo muziejaus sodelio iškilmingai perlaidoti Petrašiūnų kapinėse.

Palikimas ir kontroversija

Vertinama už didžiulį indėlį į lietuvišką poeziją bei išskirtinį talentą, visuomenėje Salomėja Nėris išlieka prieštaringa asmenybe dėl savo veiklos Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą.

1964 m. Jonas Aistis rašė, kad Salomėja Nėris yra didžiausia lietuvė poetė, tačiau aštriai kritikavo Nėries propagandines eiles bei vėlesnius bandymus teisinti poetę, pavadindamas jos veiksmus „tėvynės išdavimu“. Po 1990 m. literatūros tyrinėtojai ir kritikai laikėsi vertinimo, kad paskutiniuose Nėries eilėraščiuose, rašytuose nuo 1942 metų, atsiskleidžia kaltės jausmas. Literatūros tyrinėtoja prof. Viktorija Daujotytė teigė, kad Nėris yra didžiausia lietuvių poetė, o prieš mirtį ji jautė atgailą. Šia prasme, anot profesorės, Salomėja Nėris „pirmiausia nusikalto sau“ ir „išdavė save“. Neneigiant Salomėjos Nėries meninio talento, kiti literatūros tyrinėtojai atkreipia dėmesį, kad poetės įtraukimas į mokyklinę programą bei geriausios lietuvių poetės kulto formavimas prasidėjo dar 1940 metais, stalinizmo laikotarpiu.Ideologizuota poetės kūryba dėstyta mokyklos kurse per visą sovietinės okupacijos laikotarpį, tačiau 1990–2010 m. jos biografijos interpretacija keitėsi, nušviečiant Nėrį kaip atgailautoją.

Anot istoriko Valdemaro Klumbio, poetės veikla laikytina kolaboravimu, tačiau ji atliko dekoratyvinę, o ne politinę funkciją okupuojant Lietuvą. Istoriko teigimu, duomenų apie Salomėjos Nėries dalyvavimą represinėse struktūrose ar bendradarbiavimą su sovietų žvalgybomis nėra. Vis dėlto istorikas abejojo poetės naivumu bei silpnumu: archyviniai dokumentai atskleidžia, kad poetei materialinės gėrybės, socialinis statusas bei noras būti žinomai nebuvo svetima. Kritikai, kaip ir Jonas Aistis, argumentuoja, kad dalyvavimas propagandoje ir sovietinės valdžios legitimacijos procese buvo ne mažiau destruktyvus. Tyrinėtoja Daiva Vilkelytė argumentuoja, kad 1942–1944 metais, pasitraukusi į Rusiją bei rašydama tėvynės ilgesio kupinus eilėraščius, poetė ir toliau pagal užsakymus rašė sovietinę sistemą šlovinančius tekstus bei pareiškimus, o 1942 m. ištekėjo už SSRS funkcionieriaus bei pasikeitė vardą ir pavardę. Okupacijos metu bei pasitraukusi į Rusijos gilumą, Nėris naudojosi sovietinio elito privilegijomis, o atgailos motyvai atsiranda tik prieš mirtį. Salomėjos Nėries biografas Viktoras Alekna yra teigęs, kad Lietuvos visuomenė 1939–1940 m. buvo pasimetusi bei ištikta šoko, o komunistai bei sovietinės valdžios politiniai veikėjai, spaudimo bei manipuliacijų pagalba, greitai palenkė poetę į savo pusę. Anot Aleknos, Nėris yra didi lietuvių poetė, tačiau, dėl emocingo būdo, jos politinės klaidos buvo „nesusivokimo gyvenime pavyzdys“.

Poezijos rinkiniai

  • „Anksti rytą“, 1927 m.
  • „Pėdos smėly“, 1931 m.
  • „Per lūžtantį ledą“, 1935 m.
  • „Diemedžiu žydėsiu“, 1938 m.
  • „Eglė žalčių karalienė“, 1940 m.
  • „Dainuok, širdie, gyvenimą“, 1943 m.
  • , 1945 m.
  • „Baltais takeliais bėga saulytė“, 1956 m.
  • „Širdis mana – audrų daina“, 1959 m.
  • „Kur baltas miestas“, 1964 m.
  • „Laumės dovanos“, 1966 m.
  • „Negesk, žiburėli“, 1973 m.
  • „Kaip žydėjimas vyšnios“, 1978 m.
  • „Prie didelio kelio“, 1994 m. (kt. pav. – Lakštingala negali nečiulbėti)

Šaltiniai

  1. Mitaitė, Donata. „Salomėja Nėris“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2025-07-02.
  2. Ugnius Antanavičius. Maironis, Nėris, Krėvė ir kiti: kaip gimė garsiausių šalies rašytojų slapyvardžiai? 2021-08-22, 15min.lt (tikrinta 2023-05-25).
  3. Autorius: Salomėja Nėris. Antologija.lt (tikrinta 2023-05-25).
  4. Petras Vileišis. Llti.lt (tikrinta 2023-05-25).
  5. Klumbys, Valdemaras (2024-03-12). „Alternatyvi pažyma apie Salomėją Nėrį“. LRT. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
  6. Birutė Kemežaitė. Tikroji Salomėja Nėris-Bačinskaitė ir jos bendražygiai Archyvuota kopija 2024-03-13 iš Wayback Machine projekto.. XXI amžius. Nuoroda tikrinta 2024-03-13.
  7. Samoškaitė, Eglė (2025-06-16). „Salomėjos istorija: už Stalino saulę gavo 5000 rublių, tik nebūtinai laukė tokio komunizmo“. LRT. Nuoroda tikrinta 2025-06-30.
  8. Biržietis, Dominykas; Vladičkė, Karina (2025-05-31). „„Trūksta gailestingumo“: daugiau kaip šimtas žmonių Vilniuje klausėsi poezijos prie S. Nėries paminklo“. Bernardinai. Nuoroda tikrinta 2025-06-30.
  9. „S. Nėris: pasmerkti ar reabilituoti?“. LRT. 2018-12-21. Nuoroda tikrinta 2025-06-30.
  10. Aistis, Jonas (1964-10-17). „Kada Salomėja Nėris galėjo grįžti?“ (PDF). Draugas. Mokslas, menas, literatūra. Chicago, IL: Lietuvių katalikų spaudos draugija. p. 4.
  11. Jasiulionis, Ridas (2018-05-28). „Viktorija Daujotytė: Salomėja Nėris išdavė pati save“. 15min. Nuoroda tikrinta 2025-06-30.
  12. Skučaitė, Virginija (2019-03-02). „S. Nėris: širdis, pilna vinių ir atgailos“. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2025-06-30.
  13. Kučinskienė, Aistė; Šeina, Viktorija; Saulius Vasiliauskas (2023-10-14). „Nuo kovotojos iki atgailautojos: Salomėja Nėris mokykliniame kanone“. Naujasis Židinys-Aidai.
  14. „Valdemaras Klumbys. Salomėja Nėris kaip ne herojė“. LRT. 2025-06-28. Nuoroda tikrinta 2025-07-02.
  15. „Nėris, Kovalevskaja ar Puškinas – vardai, kurie sovietams buvo instrumentai: kaip juos vertinti šiandien?“. LRT. 2024-03-04. Nuoroda tikrinta 2025-07-02.
  16. Dykovienė, Asta (2025-04-03). „Poetė namo nesiveržė“. Kauno Diena. Nuoroda tikrinta 2025-06-30.
  17. Kreivytė, Laima (2021-08-29). „Neatsakyti klausimai apie Salomėją Nėrį: posūkis į kairę, ryšininkės statusas ir juodasis atgailos sąsiuvinis“. LRT. Nuoroda tikrinta 2025-07-02.
  18. „Literatūrologas V. Alekna: apie S. Nėries gyvenimo vingius ir jos gyvenimo meiles“. Balsas (TV3). 2004-11-29. Suarchyvuotas originalas 2024-04-16. Nuoroda tikrinta 2025-06-30.

Bibliografija

  • Salomėja Nėris. Archyvai. Kaunas: Maironio lietuvių literatūros muziejus. 2004. ISBN 9986901685.
  • Subačius, Rokas (2019). Dramatiškos biografijos: kovotojai, kūrėjai, karjeristai, kolaborantai. Vilnius: Mintis. ISBN 978-5-417-01111-5.
  • Alekna, Viktoras (2006). Salomėja: biografinė apybraiža. Vilnius: Mūsų Knyga. ISBN 9955-14-119-0.
  • Palilionis, Petras (1997). Išlikę savimi. Kaunas: Varpas. pp. 140–156. ISBN 9986-10-049-6.
  • Ruseckaitė, Aldona (2025). Padai pilni vinių. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. ISBN 9786094800528.

Nuorodos

Vikicitatos

Puslapis Vikicitatose –
Salomėja Nėris
Puslapis Vikišaltiniuose:
Salomėja Nėris
Vikiteka: Salomėja Nėris – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Salomėjos Nėries ir Bernardo Bučo namai-muziejus
  • Eilėraščiai tekstai.lt svetainėje


Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 05 Lie, 2025 / 16:07

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Salomėja Nėris, Kas yra Salomėja Nėris? Ką reiškia Salomėja Nėris?

Salomeja NerisGime 1904 m lapkricio 17 d Kirsai Alvito valsciusMire 1945 m liepos 7 d 40 metu Maskva SSRSProfesija mokytojaZanrai poezijaZymiausi darbai Egle Zalciu karaliene rinkinys Diemedziu zydesiu Sutuoktinis Bernardas BucasVaikai Saulius Balandis Bucas Salomeja Neris tikr Salomeja Bacinskaite Buciene 1904 m lapkricio 17 d Kirsuose Alvito valscius Vilkaviskio apskritis 1945 m liepos 7 d Maskvoje lietuviu poete SlapyvardisPoete 1923 m ateitininku zurnale Ateitis nr 11 isspausdinta eilerastį Pajury pirma karta pasirase slapyvardziu Neris veliau Neris Ja įkvepe Neries upes vardas 1927 m poetes eilerasciu rinkinys Anksti ryta pasirasytas S Neries o 1931 m antrasis rinkinys Pedos smely jau S Neries slapyvardziu Iki tol pirmuosius eilerasciu poete pasirasinejo Liudytes ir Juraites slapyvardziu Petras Vileisis XIX XX a sanduroje taip pat naudojo tokį slapyvardį buvo Petras Neris Biografija Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Seima Gime Kirsu kaime Alvito valsciuje dab Vilkaviskio raj netoli tuometines Vokietijos sienos pasiturinciu suvalkieciu ukininku Simono ir Ursules Bacinsku seimoje Seimoje ji buvo vyriausia nors pries tai viena sesuo jau buvo mirusi Turejo dar du brolius Broniu ir Viktora bei seserį Onute Tevas buvo apsisvietes zmogus jaunysteje palaike rysius su knygnesiais simpatizavo socialistinems idejoms Motina Ursule Zemaityte Bacinskiene kaip ir visi jos gimines issiskyre religingumu pamaldumu vienas jos brolis buvo kunigas Mokslu ir kurybos pradzia 1911 m S Neris pradejo lankyti Alvito pradine mokykla o 1918 m pavasarį Marijampoles mergaiciu progimnazijos antraja klase Iki Naujuju metu savarankiskai pasirengusi islaike egzaminus į ketvirtaja klase ir jau 1919 m persikele į Vilkaviskio Ziburio gimnazija Gimnazijoje veike moksleiviu ateitininku kuopa į ja įstojo ir S Neris Mego dalyvauti moksleiviu vakaruose skaitydavo lyrinius prozos vaizdelius eilerascius 1921 m ateitininku sapirografuotame laikrastelyje Ateities ziedai S Neris pradejo spausdinti eilerascius pasirasydama Juraites ir Liudytes slapyvardziais o po 1923 m lapkricio men isspausdintu eilerasciu Jura banguoja jura beribe ji pirma karta pasiraso Neries slapyvardziu Nuo to laiko ypac nuo 1924 m jos eilerasciai pasirasyti Neries o veliau Salomejos Neries slapyvardziais pradeda daznai rodytis spaudoje Studijos universitete Baigusi Vilkaviskio gimnazija 1924 m S Neris įstojo į Lietuvos universiteto Teologijos filosofijos fakulteta kur studijavo lietuviu literatura taip pat vokieciu kalba ir literatura pedagogika psichologija ateidavo į Humanitariniu mokslu fakulteta pasiklausyti Juozo Tumo Vaizganto Vinco Kreves Mickeviciaus Balio Sruogos paskaitu dalyvavo ateitininku meno draugijos Satrija veikloje Tuo metu draugai ja atsimena kaip subtilia didelio jausmo ir įspudziu zmogu Draugiskesnius jausmus palaike su jaunais poetais rasytojais Juozu Tysliava kilusiu is to paties kaimo ir Stasiu Santvaru Petronele Orintaite Vincu Mykolaiciu Putinu Buvo įsimylejusi savo destytoja Juoza Ereta Susikaupusius isgyvenimus isliedavo dienorastyje arba eilerasciuose kuriuos rase naktimis Augino kasas jas nukirpo tik 1929 m grįzusi is uzsienio Mego kuklius ir tvarkingus drabuzius devejo aksomo suknutes papuostas baltomis apykaklaitemis mego įvairias skareles salikus sages avedavo aukstakulniais batukais Studijuodama universitete S Neris isleido pirmajį eilerasciu rinkinį Anksti ryta 1927 m ir iskart buvo pripazinta kaip poete 1928 m baige universiteta Po universiteto baigimo 1928 m persikele į Lazdijus nuo rugsejo 1 d Svietimo ministerijos paskirta Seinu Ziburio gimnazijos neetatine mokytoja praktikantes teisemis Gyvendama Lazdijuose S Neris deste gimnazijoje vokieciu kalba vadovavo literatu bureliui padedavo mokiniams rengti vakarus taip pat deste kursuose suaugusiems vokieciu kalba Nuo 1930 m rugpjucio 1 d svietimo ministro įsakymu ji laikoma Seinu Ziburio gimnazijoje etatineje tarnyboje Mokytojaujant Lazdijuose 1930 m liepos 3 d Mokytoju cenzo tikrinimo komisija pripazino S Neriai aukstesniosios mokytojos varda ir teise mokyti a aukstesniojoje mokykloje lietuviu kalbos b vidurineje mokykloje lietuviu ir vokieciu kalbu 1929 m birzelio men paskutinemis dienomis S Neris isvaziavo į Viena Gyvendama Vienoje gilino vokieciu kalbos studijas vokieciu kalbos kursuose uzsienieciams prie Vienos universiteto O jau 1929 m vasara pradejo ruosti spaudai savo antrajį eilerasciu rinkinį Pedos smely kuris isejo 1931 m 1930 m vasara trecia karta lankesi Vakaru Europoje su profesoriumi Baliu Sruoga 1931 m rudenį poete persikele gyventi į Kauna 1931 1934 m gyvendama Kaune vertesi privaciomis pamokomis atsitiktiniu literaturiniu darbu grozines literaturos vertimais kurie buvo spausdinami pasirasyti įvairiais slapyvardziais ir be parasu periodineje spaudoje ir atskiromis knygomis Kaune suartejo su treciafrontininkais kairiuju ir prokomunistiniu paziuru rasytojais 1934 m isleista S Neries versta Aleksandro Kuprino Sulamita veliau isejo pasaku rinkinys Musu pasakos kurias surinko Panevezio apylinkese Tais paciais metais poete persikele gyventi į Panevezį nuo rugsejo 15 d svietimo ministro įsakymu ji paskirta Valstybes mergaiciu gimnazijos mokytoja Mokytojaudama Panevezio gimnazijoje S Neris vadovavo meno kuopai padejo ruosti literaturinius vakarus Cia poete artimiau bendradarbiavo su rasytojos Liudvikos Didziulienes dukterimi Vanda Didziulyte Albrechtiene susipazino su savo busimu vyru skulptoriumi Bernardu Bucu 1935 m pradzioje isleido treciajį savo eilerasciu rinkinį Per luztantį leda Vasara gyveno Palangoje Ten lanke svietimo ministerijos įsteigtus lietuviu kalbos ir literaturos mokytoju vasaros kursus 1936 m kovo 15 d Panevezy įvyko literaturos vakaras skirtas lietuviu rasytojos realistes Gabrieles Petkevicaites Bites 75 m sukakciai pamineti kurio metu S Neris skaite kelis savo naujus eilerascius 1936 m gyveno savo teviskeje lankesi Kaune Tu paciu metu rugpjucio menesį isleido versta V Korolenkos kurinį Baisioji naktis Makaro sapnas veliau poemele vaikams Pastas Rugsejo menesio pabaigoje isvaziavo į Paryziu studijuoti prancuzu kalbos 1936 m gruodzio 12 d Paryziuje įvyko Salomejos Neries ir skulptoriaus Bernardo Buco civilines jungtuves Yra manoma jog 1936 1937 buvo Kominterno rysininke slapyvardziu Virvycia Taciau kitu istoriku teigimu įrodymu kad ji butu uzsiemusi sia veikla nera S Neries namai Palemone 1937 m gyvendama Paryziuje rase poema Egle zalciu karaliene lanke zymiausius miesto paminklus muziejus teatrus dailes parodas koncertus Liepos menesį grįzo į Lietuva į Palemona prie Kauno Jos vyras B Bucas sukures seima nusipirko plotelį zemes pats projektavo ir kukliomis abieju lesomis state nama pasisodino didelį soda Poete turejo savo darbo kambarį kuriame rase eilerascius ir ruosesi pamokoms skulptorius cia įsirenge dirbtuves 1937 m rudenį S Neris savo prasymu atkelta is Panevezio į Kauna ir pradejo dirbti Kauno III Valstybineje gimnazijoje kasdien vazinejo is Palemono į Kauna traukiniu Gimnazijoje deste vokieciu ir lietuviu kalbas zemesnese klasese Spalio 23 d pagimde sunu kuriam dave Sauliuko Balandzio varda 1938 m pirmojoje puseje isleido ketvirtajį savo eilerasciu rinkinį Diemedziu zydesiu laimejusį 1938 m Valstybine literaturos premija 1939 m sausio 13 d Lietuvos rasytoju draugija Kaune Valstybes teatre surenge literaturos svente kurios metu jai įteikta 1938 m Valstybine premija uz sį rinkinį Tai buvo labai didelis poetes įvertinimas 1939 m isleistas jos eilerasciu rinkinio Diemedziu zydesiu antrasis leidimas 1940 m kovo 27 d Maskvoje Vakaru Meno muziejaus rumuose atidaryta lietuviu knygos paroda kurioje buvo eksponuoti ir S Neries kuriniai 1940 m isleista poetes tautosakine poema Egle zalciu karaliene rasyta 1937 1940 m ir eiliuota pasaka Naslaite uz kurias Lituanistikos instituto komisija paskyre 1940 m premija kaip uz geriausius veikalus populiarinancius lietuviu kalba lietuviu istorija ir tautosaka Okupacijos laikotarpis 1940 m okupacija buvo S Neries gyvenimo dramos kulminacija Poete paskirta vadinamojo Liaudies Seimo atstove taip pat isrinkta į delegacija vykti į SSRS Auksciausiaja Taryba isrinkta AT deputate prasyti kad okupuota Lietuva butu priimta į Sovietu Sajungos sudetį Jai buvo pavesta parasyti poema Josifo Stalino garbei Poete tokia poema parase 1940 m rugpjucio 3 d SSRS AT sesijoje įtraukiant Lietuva į SSRS sudetį ji perskaite pagal Vladimiro Dekanozovo nurodyma parasytos Poemos apie Stalina istrauka Buvo glaudziai susijusi su po okupacijos 1940 m vykdytomis politinemis Lietuvos permainomis autore apraso poetes rysius su Liaudies Seimu kelione su delegacija į Maskva prasyti jog Lietuva po okupacijos butu priimta į Sovietu Sajunga S Neris tuo laikotarpiu rase ir daugiau eilerasciu partinemis temomis 1940 m pabaigoje periodikoje isspausdino poema Keturi Tuo metu pradejo eiti literaturos meno ir kritikos menesinis zurnalas Rastai kurio redakcinei kolegijai priklause ir S Neris Ji taip pat įejo į komiteta organizuojantį lietuviu literaturos ir meno dekada Maskvoje 1941 m pradzioje isleido savo poezijos Rinktine pradeta ruosti 1939 metais S Neris aktyviai dalyvavo rinkimu mitinguose Zarasuose Dusetose ir Utenoje 1941 m sausio 12 d ji isrinkta SSRS Auksciausiosios Tarybos deputate 1941 m vasara nacistines Vokietijos kariuomenei pradejus įsiverzima į SSRS begdama nuo vokieciu S Neris su mazu sunumi per Zarasus Daugpilį Didziuosius Lukus Rzeva pasitraukia į Rusija Latvijos teritorijoje traukinys kuriuo vaziavo S Neris buvo subombarduotas Bombardavimo metu prazuvo poetes daiktai ir rankrasciai kuriuos ji buvo pasiemusi su savim 1941 m birzelio paskutinemis dienomis S Neris su sunumi pasieke Maskva Cia gyvendama ji aktyviai bendradarbiavo radijo komitete ruosdama medziaga laidoms lietuviu kalba 1941 m liepos pabaigoje Neris is Maskvos isvaziavo į Penza kur susipazino su Petru Verzbilausku globojusiu poete karo metais Gyvendama Penzoje parase eilerascius Sakalai broleliai Tevyne Kareivio motina Partizanai miskuos ir kitus Aktyviai dalyvavo literaturiniuose lietuviu rasytoju vakaruose kartu su lietuviu rasytojais Liudu Gira Kostu Korsaku Antanu Venclova Gruodzio 10 d is Penzos isvaziavo į Ufa Kurį laika pagyvenusi Baskirijos viesbutyje įsikure Lenino gatveje Gruodzio menesį jos eilerasciai pradeti skaityti per Maskvos radija lietuviams skirtose laidose 1942 m birzelio viduryje poete is Ufos isvaziavo į Maskva ir ten liko gyventi Maskvoje ji sutiko senus savo draugus bendradarbiavo laikrasciuose ypac leidziamuose lietuviu kalba dalyvavo literaturos vakaruose skaite savo kuryba per radija Gyvendama Maskvoje ji pradejo blogai jaustis taciau nenorejo apsilankyti pas gydytojus Pokario metai Poetei skirtas 1954 m SSRS pasto zenklas 1944 m rugsejo 30 d vakare S Neris grįzo is Maskvos į Kauna susitiko su vyru Bernardu bet Palemono namelyje nebegyveno Apsigyveno Maironio gatveje o veliau persikele į buta Dainavos gatveje Jau sirgdama poete nenuleido ranku nenusimine kad nelengvos gyvenimo salygos del kuro stokos ziema turejo gyventi nesildomame bute 1944 m rudenį lankesi savo teviskeje 1945 m sausio 30 d Kaune kino Forum saleje įvyko antras rasytoju literaturos vakaras skirtas Kauno moksleiviams Jo metu poete skaite savo eilerascius 1945 m birzelio 8 d S Neris paguldyta į Kauno Raudonojo Kryziaus ligonine Guledama ligonineje ji rupinosi isleisti savo paskutinį eiliu rinkinį kurį rase gyvendama Rusijoje Sia knyga S Neris pavadino Prie didelio kelio taciau leidejai ja pervadino Lakstingala negali neciulbeti Rinkinys jos prasymu buvo atnestas į ligonine Poetei nepatiko nei pakeistas pavadinimas nei kai kurie istaisyti jos eilerasciai 1945 m liepos 7 d Maskvoje S Neris mire nuo kepenu vezio Liepos 8 d jos palaikai parvezti į Kauna Liepos 9 d įvyko S Neries laidotuves Poete buvo palaidota Karo muziejaus sodelyje 1992 m palaikai is Karo muziejaus sodelio iskilmingai perlaidoti Petrasiunu kapinese Palikimas ir kontroversijaVertinama uz didziulį indelį į lietuviska poezija bei isskirtinį talenta visuomeneje Salomeja Neris islieka priestaringa asmenybe del savo veiklos Sovietu Sajungai okupuojant Lietuva 1964 m Jonas Aistis rase kad Salomeja Neris yra didziausia lietuve poete taciau astriai kritikavo Neries propagandines eiles bei velesnius bandymus teisinti poete pavadindamas jos veiksmus tevynes isdavimu Po 1990 m literaturos tyrinetojai ir kritikai laikesi vertinimo kad paskutiniuose Neries eilerasciuose rasytuose nuo 1942 metu atsiskleidzia kaltes jausmas Literaturos tyrinetoja prof Viktorija Daujotyte teige kad Neris yra didziausia lietuviu poete o pries mirtį ji jaute atgaila Sia prasme anot profesores Salomeja Neris pirmiausia nusikalto sau ir isdave save Neneigiant Salomejos Neries meninio talento kiti literaturos tyrinetojai atkreipia demesį kad poetes įtraukimas į mokykline programa bei geriausios lietuviu poetes kulto formavimas prasidejo dar 1940 metais stalinizmo laikotarpiu Ideologizuota poetes kuryba destyta mokyklos kurse per visa sovietines okupacijos laikotarpį taciau 1990 2010 m jos biografijos interpretacija keitesi nusvieciant Nerį kaip atgailautoja Anot istoriko Valdemaro Klumbio poetes veikla laikytina kolaboravimu taciau ji atliko dekoratyvine o ne politine funkcija okupuojant Lietuva Istoriko teigimu duomenu apie Salomejos Neries dalyvavima represinese strukturose ar bendradarbiavima su sovietu zvalgybomis nera Vis delto istorikas abejojo poetes naivumu bei silpnumu archyviniai dokumentai atskleidzia kad poetei materialines gerybes socialinis statusas bei noras buti zinomai nebuvo svetima Kritikai kaip ir Jonas Aistis argumentuoja kad dalyvavimas propagandoje ir sovietines valdzios legitimacijos procese buvo ne maziau destruktyvus Tyrinetoja Daiva Vilkelyte argumentuoja kad 1942 1944 metais pasitraukusi į Rusija bei rasydama tevynes ilgesio kupinus eilerascius poete ir toliau pagal uzsakymus rase sovietine sistema slovinancius tekstus bei pareiskimus o 1942 m istekejo uz SSRS funkcionieriaus bei pasikeite varda ir pavarde Okupacijos metu bei pasitraukusi į Rusijos giluma Neris naudojosi sovietinio elito privilegijomis o atgailos motyvai atsiranda tik pries mirtį Salomejos Neries biografas Viktoras Alekna yra teiges kad Lietuvos visuomene 1939 1940 m buvo pasimetusi bei istikta soko o komunistai bei sovietines valdzios politiniai veikejai spaudimo bei manipuliaciju pagalba greitai palenke poete į savo puse Anot Aleknos Neris yra didi lietuviu poete taciau del emocingo budo jos politines klaidos buvo nesusivokimo gyvenime pavyzdys Poezijos rinkiniai Anksti ryta 1927 m Pedos smely 1931 m Per luztantį leda 1935 m Diemedziu zydesiu 1938 m Egle zalciu karaliene 1940 m Dainuok sirdie gyvenima 1943 m 1945 m Baltais takeliais bega saulyte 1956 m Sirdis mana audru daina 1959 m Kur baltas miestas 1964 m Laumes dovanos 1966 m Negesk zibureli 1973 m Kaip zydejimas vysnios 1978 m Prie didelio kelio 1994 m kt pav Lakstingala negali neciulbeti SaltiniaiMitaite Donata Salomeja Neris Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2025 07 02 Ugnius Antanavicius Maironis Neris Kreve ir kiti kaip gime garsiausiu salies rasytoju slapyvardziai 2021 08 22 15min lt tikrinta 2023 05 25 Autorius Salomeja Neris Antologija lt tikrinta 2023 05 25 Petras Vileisis Llti lt tikrinta 2023 05 25 Klumbys Valdemaras 2024 03 12 Alternatyvi pazyma apie Salomeja Nerį LRT Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Birute Kemezaite Tikroji Salomeja Neris Bacinskaite ir jos bendrazygiai Archyvuota kopija 2024 03 13 is Wayback Machine projekto XXI amzius Nuoroda tikrinta 2024 03 13 Samoskaite Egle 2025 06 16 Salomejos istorija uz Stalino saule gavo 5000 rubliu tik nebutinai lauke tokio komunizmo LRT Nuoroda tikrinta 2025 06 30 Birzietis Dominykas Vladicke Karina 2025 05 31 Truksta gailestingumo daugiau kaip simtas zmoniu Vilniuje klausesi poezijos prie S Neries paminklo Bernardinai Nuoroda tikrinta 2025 06 30 S Neris pasmerkti ar reabilituoti LRT 2018 12 21 Nuoroda tikrinta 2025 06 30 Aistis Jonas 1964 10 17 Kada Salomeja Neris galejo grįzti PDF Draugas Mokslas menas literatura Chicago IL Lietuviu kataliku spaudos draugija p 4 Jasiulionis Ridas 2018 05 28 Viktorija Daujotyte Salomeja Neris isdave pati save 15min Nuoroda tikrinta 2025 06 30 Skucaite Virginija 2019 03 02 S Neris sirdis pilna viniu ir atgailos Kauno diena Nuoroda tikrinta 2025 06 30 Kucinskiene Aiste Seina Viktorija Saulius Vasiliauskas 2023 10 14 Nuo kovotojos iki atgailautojos Salomeja Neris mokykliniame kanone Naujasis Zidinys Aidai Valdemaras Klumbys Salomeja Neris kaip ne heroje LRT 2025 06 28 Nuoroda tikrinta 2025 07 02 Neris Kovalevskaja ar Puskinas vardai kurie sovietams buvo instrumentai kaip juos vertinti siandien LRT 2024 03 04 Nuoroda tikrinta 2025 07 02 Dykoviene Asta 2025 04 03 Poete namo nesiverze Kauno Diena Nuoroda tikrinta 2025 06 30 Kreivyte Laima 2021 08 29 Neatsakyti klausimai apie Salomeja Nerį posukis į kaire rysininkes statusas ir juodasis atgailos sasiuvinis LRT Nuoroda tikrinta 2025 07 02 Literaturologas V Alekna apie S Neries gyvenimo vingius ir jos gyvenimo meiles Balsas TV3 2004 11 29 Suarchyvuotas originalas 2024 04 16 Nuoroda tikrinta 2025 06 30 BibliografijaSalomeja Neris Archyvai Kaunas Maironio lietuviu literaturos muziejus 2004 ISBN 9986901685 Subacius Rokas 2019 Dramatiskos biografijos kovotojai kurejai karjeristai kolaborantai Vilnius Mintis ISBN 978 5 417 01111 5 Alekna Viktoras 2006 Salomeja biografine apybraiza Vilnius Musu Knyga ISBN 9955 14 119 0 Palilionis Petras 1997 Islike savimi Kaunas Varpas pp 140 156 ISBN 9986 10 049 6 Ruseckaite Aldona 2025 Padai pilni viniu Vilnius Lietuvos rasytoju sajungos leidykla ISBN 9786094800528 NuorodosVikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Salomeja Neris Wikisource Puslapis Vikisaltiniuose Salomeja Neris Vikiteka Salomeja Neris vaizdine ir garsine medziagaSalomejos Neries ir Bernardo Buco namai muziejus Eilerasciai tekstai lt svetaineje Sis straipsnis įtrauktas į Vertingu straipsniu kategorija

Naujausi straipsniai
  • Liepa 04, 2025

    Kardinolas

  • Liepa 05, 2025

    Karačiajų Čerkesija

  • Liepa 05, 2025

    Karačiajų-balkarų kalba

  • Liepa 05, 2025

    Karačajų Čerkesija

  • Liepa 05, 2025

    Karačajevo Čerkesija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje