Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 53 50 š pl 23 54 49 r ilg 54 89722 š pl 23 91361 r ilg 54 89722 23 91361 Laisvės alėja2023 m Gyvenvietė KaunasIlgis 1
Laisvės alėja
54°53′50″ š. pl. 23°54′49″ r. ilg. / 54.89722°š. pl. 23.91361°r. ilg.
| Laisvės alėja | |
|---|---|
| 2023 m. | |
| Gyvenvietė | Kaunas |
| Ilgis | 1,6 km |
| Pradžia | Naujamiestis |
| Pabaiga | Naujamiestis |
| Atidaryta (-as) | XIX amžius |
| Miesto dalys | Naujamiestis |
Laisvės alėja – pėsčiųjų gatvė Kaune, esanti Naujamiestyje (Centro seniūnija), besitęsianti iš Vakarų į Rytus. 1982 m. alėja rekonstruota, paversta pėsčiųjų zona (nuo Vilniaus gatvės iki Nepriklausomybės aikštės).
2015 m. prasidėjo pagrindinės Laisvės alėjos dalies rekonstrukcija, darbai baigti 2021 m. Pakeistas grindinys ir šviestuvai. Laisvės alėjos atkarpa, esanti tarp soboro ir Trakų gatvės, žadama bus rekonstruota 2025 m.
Istorija
1843 m. Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu įsteigta Kauno gubernija. Iki 1847 m. parengtas ir patvirtintas miesto projektinis planas. Suprojektuotas taisyklingas gatvių ir kvartalų tinklas, trys aikštės (dab. Nepriklausomybės, Vienybės ir skveras Laisvės al./ L. Sapiegos g. prie Savivaldybės). Pagrindinė gatvė, pavadinta caro garbei Nikolajaus prospektu, įrengta platesnė, sudaryta iš dviejų važiuojamųjų dalių, atskirtų pėsčiųjų taku.
Dvi aikštes – vakarų ir rytų naujosios miesto teritorijos dalyje – alėja sujungė, trečioji aikštė numatyta į šiaurę nuo jos. 1848 m. Naujamiesčio gatvės pradėtos žymėti natūroje, 1849 m. imta dalyti sklypus statybai. 1851 m. didesnėje Laisvės alėjos atkarpoje (iki Nepriklausomybės aikštės) pasodintos liepos, rytinėje dalyje – topoliai. Nuo 1857 m. transportui skirtos juostos grįstos akmenimis.
Pagal 1862 m. Kauno miesto projektinį planą abiejose aikštėse, kurias jungė Laisvės alėja, numatytos bažnyčios: dabartinėje Nepriklausomybės aikštėje – katalikų, o aikštėje priešais miesto sodu paverstas kapines ties skersine (dabar L. Sapiegos) gatve – stačiatikių.
XIX a. 7–8 dešimtmetyje beveik visi Laisvės alėjos sklypai išdalyti, tačiau tik dalis jų apstatyta. Miesto visuomeninio gyvenimo centru ir toliau išliko Senamiestis, kuriame koncentravosi prekyba, įvairių konfesijų maldyklos, pastatyta Kauno gubernatoriaus būstinė (dab. Lietuvos istorinė prezidentūra).
Ryškesni Laisvės alėjos formavimo pokyčiai išryškėjo XIX a. paskutiniais dešimtmečiais, 1879 m. paskelbus Kauną Rusijos imperijos pasienio 1-os kategorijos tvirtove. 1887 m. belgų inžinieriui E. O. Diuponui duota koncesija arklių tramvajui įrengti.
Nuo 1892 m. pradėti įgyvendinti miestų tvirtovių statybos nuostatai: suvaržytas lietuvių apgyvendinimas, uždrausta aukštesnių kaip 2 aukštai pastatų statyba. Viena iš negausių išimčių – Kauno karinės įgulos cerkvė (žinoma kaip Soboras), iškilusi 1895 m. likvidavus fontaną dabartinėje Nepriklausomybės aikštėje.
XIX–XX a. sandūroje dauguma Laisvės al. pastatų jau buvo mūriniai dviaukščiai, o kai kurie – 3 aukštų. Iki Pirmojo pasaulinio karo alėjoje mediniai pastatai palaipsniui keičiami mūriniais, jungiamos valdos.
Kaizerinė okupacija
1915 m. Lietuvą okupavus Vokietijos kariuomenei, 1917 m. parengta Kauno projektinė schema, pagal kurią planuota Naujamiesčio pagrindine gatve padaryti ne tokią reikšmę jau beveik įgavusią Laisvės alėją, o lygiagrečią jai pietų pusėje, dabartinę Kęstučio gatvę, kuri per Senamiestį turėjo būti pratęsta iki Rotušės aikštės. Tačiau ši projektinė schema okupacijos sąlygomis nebuvo įgyvendinta.
Tarpukaris
1919 m. vasario 16 d., pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metinių proga centrinė miesto gatvė pavadinta Laisvės alėja (jos krikštatėvis – teisininkas Kazimieras Oleka), o viena gatvių, atsiremiančių į ją – Vasario 16-osios.
Trečiajame dešimtmetyje vyko kosmetiniai tvarkymai-rekonstrukcijos: keliami tretieji aukštai, pirmuosiuose išmušamos didelės vitrinos. Ketvirtajame dešimtmetyje Laisvės alėjoje iškilo keliolika penkių-šešių aukštų urbanistiniu požiūriu reikšmingų pastatų: Centrinis paštas, Centralinio žydų banko statinys su pasažu, „Pažanga“, „Pienocentras“, Apskrities savivaldybė, Taupomosios kasos, „Romuvos“ kino teatras, verslininkės Minos Kotkauskienės namas ir kt. Modernistinė architektūra įvertinta Europos paveldo ženklu.
Naujamiestis galutinai pasidarė miesto centru, o Laisvės alėja – svarbiausia miesto funkcine erdve.
Sovietmetis
Antrojo pasaulinio karo metu ir antrosios sovietų okupacijos pradžioje Laisvės alėjoje bent kiek reikšmingesnių pokyčių neįvyko. 1958 m. paklota nauja asfaltbetonio danga, šaligatviai, pažymėtos pėsčiųjų perėjos. 1961 m. gatvei sugrąžintas ankstesnysis pavadinimas. Iki XX a. 8-ojo dešimtmečio pabaigos pastatyta keliolika įvairios paskirties pastatų, dar keli jų iš esmės rekonstruoti.
1953 m. miesto generaliniame plane buvo numatyta pėsčiųjų zona. 1973 m. imta svarstyti alėjos perspektyvą. Tuometinis Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filialas pasiūlė įkurti pėsčiųjų zoną. 1975 m. uždraustas eismas vienoje alėjos pusėje tarp E. Ožeškienės ir I. Kanto (tada V. Majakovskio) gatvių. Čia įrengta paprastų betono plytelių danga. 1976 m. uždarytas transporto eismas tarp I. Kanto (V. Majakovskio) ir Maironio gatvių.
Darbai buvo vykdomi pagal architektų Alfredo Paulausko ir Vandos Paleckienės projektą.1977 m. pradėta požeminių tinklų rekonstrukcija. Pagamintos penkių tipų betono plokštės, iš kurių sudarytos atskiros įvairaus rašto dangos zonos. Paklota 61,4 tūkst. m² betoninių plokščių, 10,5 tūkst. m² asfaltbetonio dangos, įrengtos 198 apšvietimo atramos. Tuo pat metu buvo tvarkomi gatvės pastatai.
1982 m. lapkričio 6 d. rekonstrukcija baigta. Tai buvo antroji pėsčiųjų zona visoje Tarybų Sąjungoje, po Šiaulių pėsčiųjų bulvaro atsiradimo1975 metais. 1984 m. autoriams skirta TSRS Ministrų Tarybos premija. Iš viso rekonstrukcijos darbai kainavo 3,141 milijono rublių.
Pagrindiniai duomenys
Laisvės alėjos ilgis – 1621 m, plotis – 24–27 m. Soboras dalija alėjos erdvę į dvi nelygias ir gana savarankiškas dalis (apie 1100 ir 340 m, be Nepriklausomybės aikštės). Dominuoja didžioji erdvės dalis.
Alėjoje auga 577 vnt. medžių: 567 liepos, 6 kaštonai, 4 paprastieji klevai. Medžiai skiriasi amžiumi, augimo sparta, lajų forma. Pagal amžių skirstoma į tris grupes: virš 50 metų amžiaus – 350 vnt., nuo 30 iki 50 metų amžiaus – 150 vnt., iki 30 metų amžiaus – 77 vnt.
Susikertančios gatvės
Trakų gatvė
S. Daukanto gatvė
Maironio gatvė
Vasario 16-osios g.
Savanorių prospektas
Vilniaus gatvė
Pavadinimų kaita
- 1847 m. Nikolajaus prospektas
- 1918 m. Kaizerio Vilhelmo gatvė (Kaiserwilhelmstrasse)
- 1919 m. Laisvės alėja
- 1946 m. Stalino prospektas
- 1961 m. Laisvės alėja
Paminklai
- D. Dolskiui atminti (skulptorius ), priešais Metropolį, netoli fontano, Laisvės al. 68, 2007 m.
- Plaukikės Rūtos Meilutytės pagerbimo lenta, netoli fontano, Laisvės al. 68
- „Marionetė“ (skulptorius ), prie lėlių teatro, Laisvės al. 87A, 2020 m.
- Vytauto paminklas (skulptorius Juozas Zikaras) prie Kauno miesto savivaldybės pastato, įsikūrusio Taupomųjų kasų rūmuose, Laisvės al. 96, sankirtoje su L. Sapiegos g., 1990 m.
- Jono Vileišio skulptūra (skulptorius , priešais Kauno centrinį paštą, Laisvės al. 102, 2017 m.
- „Žinia“ (skulptorius ), Laisvės al. 103, sankirtoje su E. Ožeškienės g., 1979 m.
- Romui Kalantai atminti, 2002 m. atidengtas žūties vietos įamžinimo paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. Robertas Antinis jaunesnysis, arch. Saulius Juškys).
Gatvės nuotraukos
- Kauno soboras
- Kauno muzikinis teatras
- Alėjos pradžia
-
- Olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės liepa su atminimo ženklu grindinyje, pasodinta 2012 m.
-
- Vytauto Didžiojo Universiteto Menų fakultetas Laisvės al.
- Laisvės al.45
- Kauno centrinis paštas
- Šių laikų Napoleono karių paradas Laisvės al.
-
Šaltiniai
- „Sieks, kad stiklinis antstatas būtų kuo greičiau nugriautas“. delfi.lt. 2011-05-03. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-12-11.
- Laisvės alėja. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2024-11-04.
- „Laisvės alėjos atkarpos rekonstrukcija užtruks, užbaigti planuojama 2025 m.“. lrt.lt. 2024-11-03. Nuoroda tikrinta 2024-11-04.
- http://www.kamane.lt/lt/atgarsiai/architektura/architekatgarsis156 Archyvuota kopija 2007-11-23 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.travel.lt/turizmas/catalog/general.jsp;jsessionid=0928C4378787F084EED9339FB68E38BA?catId=80053&caseId=5E1D3778811911DB83D6746164617373&locId=9DBD7997811811DB83D6746164617373&inlanguage=lt
- Dainoras Lukas. Laisvės alėja prašosi naujo rūbo // Kauno diena, 2003 m. birželio 19 d. [1]
- http://renginiai.kvb.lt/view_album.php?set_albumName=I%F0-Kauno-istorijos Archyvuota kopija 2006-01-09 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Turizmo informacija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Laisvės alėja, Kas yra Laisvės alėja? Ką reiškia Laisvės alėja?
54 53 50 s pl 23 54 49 r ilg 54 89722 s pl 23 91361 r ilg 54 89722 23 91361 Laisves aleja2023 m Gyvenviete KaunasIlgis 1 6 kmPradzia NaujamiestisPabaiga NaujamiestisAtidaryta as XIX amziusMiesto dalys Naujamiestis2011 m Vienas is renovuotu pastatu stiklinį antstata buvo siekiama nugriauti Laisves aleja pesciuju gatve Kaune esanti Naujamiestyje Centro seniunija besitesianti is Vakaru į Rytus 1982 m aleja rekonstruota paversta pesciuju zona nuo Vilniaus gatves iki Nepriklausomybes aikstes 2015 m prasidejo pagrindines Laisves alejos dalies rekonstrukcija darbai baigti 2021 m Pakeistas grindinys ir sviestuvai Laisves alejos atkarpa esanti tarp soboro ir Traku gatves zadama bus rekonstruota 2025 m IstorijaNikolajaus prospektas valdant Lietuva carinei Rusijai 1843 m Rusijos caro Nikolajaus I įsakymu įsteigta Kauno gubernija Iki 1847 m parengtas ir patvirtintas miesto projektinis planas Suprojektuotas taisyklingas gatviu ir kvartalu tinklas trys aikstes dab Nepriklausomybes Vienybes ir skveras Laisves al L Sapiegos g prie Savivaldybes Pagrindine gatve pavadinta caro garbei Nikolajaus prospektu įrengta platesne sudaryta is dvieju vaziuojamuju daliu atskirtu pesciuju taku Dvi aikstes vakaru ir rytu naujosios miesto teritorijos dalyje aleja sujunge trecioji aikste numatyta į siaure nuo jos 1848 m Naujamiescio gatves pradetos zymeti naturoje 1849 m imta dalyti sklypus statybai 1851 m didesneje Laisves alejos atkarpoje iki Nepriklausomybes aikstes pasodintos liepos rytineje dalyje topoliai Nuo 1857 m transportui skirtos juostos grįstos akmenimis Senasis XIX a Laisves Alejos Nikolajaus prospekto grindinys atkastas 2018 m ir tais paciais metais sunaikintas vykdant alejos rekonstrukcija Pagal 1862 m Kauno miesto projektinį plana abiejose aikstese kurias junge Laisves aleja numatytos baznycios dabartineje Nepriklausomybes aiksteje kataliku o aiksteje priesais miesto sodu paverstas kapines ties skersine dabar L Sapiegos gatve staciatikiu XIX a 7 8 desimtmetyje beveik visi Laisves alejos sklypai isdalyti taciau tik dalis ju apstatyta Miesto visuomeninio gyvenimo centru ir toliau isliko Senamiestis kuriame koncentravosi prekyba įvairiu konfesiju maldyklos pastatyta Kauno gubernatoriaus bustine dab Lietuvos istorine prezidentura Ryskesni Laisves alejos formavimo pokyciai isryskejo XIX a paskutiniais desimtmeciais 1879 m paskelbus Kauna Rusijos imperijos pasienio 1 os kategorijos tvirtove 1887 m belgu inzinieriui E O Diuponui duota koncesija arkliu tramvajui įrengti Nuo 1892 m pradeti įgyvendinti miestu tvirtoviu statybos nuostatai suvarzytas lietuviu apgyvendinimas uzdrausta aukstesniu kaip 2 aukstai pastatu statyba Viena is negausiu isimciu Kauno karines įgulos cerkve zinoma kaip Soboras iskilusi 1895 m likvidavus fontana dabartineje Nepriklausomybes aiksteje XIX XX a sanduroje dauguma Laisves al pastatu jau buvo muriniai dviauksciai o kai kurie 3 aukstu Iki Pirmojo pasaulinio karo alejoje mediniai pastatai palaipsniui keiciami muriniais jungiamos valdos Kaizerine okupacija 1915 m Lietuva okupavus Vokietijos kariuomenei 1917 m parengta Kauno projektine schema pagal kuria planuota Naujamiescio pagrindine gatve padaryti ne tokia reiksme jau beveik įgavusia Laisves aleja o lygiagrecia jai pietu puseje dabartine Kestucio gatve kuri per Senamiestį turejo buti pratesta iki Rotuses aikstes Taciau si projektine schema okupacijos salygomis nebuvo įgyvendinta Tarpukaris 1919 m vasario 16 d pirmuju Lietuvos nepriklausomybes metiniu proga centrine miesto gatve pavadinta Laisves aleja jos krikstatevis teisininkas Kazimieras Oleka o viena gatviu atsiremianciu į ja Vasario 16 osios Treciajame desimtmetyje vyko kosmetiniai tvarkymai rekonstrukcijos keliami tretieji aukstai pirmuosiuose ismusamos dideles vitrinos Ketvirtajame desimtmetyje Laisves alejoje iskilo keliolika penkiu sesiu aukstu urbanistiniu poziuriu reiksmingu pastatu Centrinis pastas Centralinio zydu banko statinys su pasazu Pazanga Pienocentras Apskrities savivaldybe Taupomosios kasos Romuvos kino teatras verslininkes Minos Kotkauskienes namas ir kt Modernistine architektura įvertinta Europos paveldo zenklu Naujamiestis galutinai pasidare miesto centru o Laisves aleja svarbiausia miesto funkcine erdve Sovietmetis 1983 m atidarytas prekybos centras Merkurijus architektas Antanas Algimantas Sprindys pastatas nugriautas 2009 m Antrojo pasaulinio karo metu ir antrosios sovietu okupacijos pradzioje Laisves alejoje bent kiek reiksmingesniu pokyciu neįvyko 1958 m paklota nauja asfaltbetonio danga saligatviai pazymetos pesciuju perejos 1961 m gatvei sugrazintas ankstesnysis pavadinimas Iki XX a 8 ojo desimtmecio pabaigos pastatyta keliolika įvairios paskirties pastatu dar keli ju is esmes rekonstruoti 1953 m miesto generaliniame plane buvo numatyta pesciuju zona 1973 m imta svarstyti alejos perspektyva Tuometinis Komunalinio ukio projektavimo instituto Kauno filialas pasiule įkurti pesciuju zona 1975 m uzdraustas eismas vienoje alejos puseje tarp E Ozeskienes ir I Kanto tada V Majakovskio gatviu Cia įrengta paprastu betono plyteliu danga 1976 m uzdarytas transporto eismas tarp I Kanto V Majakovskio ir Maironio gatviu Darbai buvo vykdomi pagal architektu Alfredo Paulausko ir Vandos Paleckienes projekta 1977 m pradeta pozeminiu tinklu rekonstrukcija Pagamintos penkiu tipu betono plokstes is kuriu sudarytos atskiros įvairaus rasto dangos zonos Paklota 61 4 tukst m betoniniu ploksciu 10 5 tukst m asfaltbetonio dangos įrengtos 198 apsvietimo atramos Tuo pat metu buvo tvarkomi gatves pastatai 1982 m lapkricio 6 d rekonstrukcija baigta Tai buvo antroji pesciuju zona visoje Tarybu Sajungoje po Siauliu pesciuju bulvaro atsiradimo1975 metais 1984 m autoriams skirta TSRS Ministru Tarybos premija Is viso rekonstrukcijos darbai kainavo 3 141 milijono rubliu Pagrindiniai duomenysLaisves alejos ilgis 1621 m plotis 24 27 m Soboras dalija alejos erdve į dvi nelygias ir gana savarankiskas dalis apie 1100 ir 340 m be Nepriklausomybes aikstes Dominuoja didzioji erdves dalis Alejoje auga 577 vnt medziu 567 liepos 6 kastonai 4 paprastieji klevai Medziai skiriasi amziumi augimo sparta laju forma Pagal amziu skirstoma į tris grupes virs 50 metu amziaus 350 vnt nuo 30 iki 50 metu amziaus 150 vnt iki 30 metu amziaus 77 vnt Susikertancios gatvesTraku gatve S Daukanto gatve Maironio gatve Vasario 16 osios g Savanoriu prospektas Vilniaus gatvePavadinimu kaita1847 m Nikolajaus prospektas 1918 m Kaizerio Vilhelmo gatve Kaiserwilhelmstrasse 1919 m Laisves aleja 1946 m Stalino prospektas 1961 m Laisves alejaPaminklaiD Dolskiui atminti skulptorius priesais Metropolį netoli fontano Laisves al 68 2007 m Plaukikes Rutos Meilutytes pagerbimo lenta netoli fontano Laisves al 68 Marionete skulptorius prie leliu teatro Laisves al 87A 2020 m Vytauto paminklas skulptorius Juozas Zikaras prie Kauno miesto savivaldybes pastato įsikurusio Taupomuju kasu rumuose Laisves al 96 sankirtoje su L Sapiegos g 1990 m Jono Vileisio skulptura skulptorius priesais Kauno centrinį pasta Laisves al 102 2017 m Zinia skulptorius Laisves al 103 sankirtoje su E Ozeskienes g 1979 m Romui Kalantai atminti 2002 m atidengtas zuties vietos įamzinimo paminklas Aukos laukas ir įrasas grindinyje Romas Kalanta 1972 skulpt Robertas Antinis jaunesnysis arch Saulius Juskys Gatves nuotraukosKauno soboras Kauno muzikinis teatras Alejos pradzia Olimpines cempiones Rutos Meilutytes liepa su atminimo zenklu grindinyje pasodinta 2012 m Vytauto Didziojo Universiteto Menu fakultetas Laisves al Laisves al 45 Kauno centrinis pastas Siu laiku Napoleono kariu paradas Laisves al Saltiniai Sieks kad stiklinis antstatas butu kuo greiciau nugriautas delfi lt 2011 05 03 Suarchyvuota is originalo 2016 03 05 Nuoroda tikrinta 2016 12 11 Laisves aleja Visuotine lietuviu enciklopedija Nuoroda tikrinta 2024 11 04 Laisves alejos atkarpos rekonstrukcija uztruks uzbaigti planuojama 2025 m lrt lt 2024 11 03 Nuoroda tikrinta 2024 11 04 http www kamane lt lt atgarsiai architektura architekatgarsis156 Archyvuota kopija 2007 11 23 is Wayback Machine projekto http www travel lt turizmas catalog general jsp jsessionid 0928C4378787F084EED9339FB68E38BA catId 80053 amp caseId 5E1D3778811911DB83D6746164617373 amp locId 9DBD7997811811DB83D6746164617373 amp inlanguage lt Dainoras Lukas Laisves aleja prasosi naujo rubo Kauno diena 2003 m birzelio 19 d 1 http renginiai kvb lt view album php set albumName I F0 Kauno istorijos Archyvuota kopija 2006 01 09 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Laisves aleja vaizdine ir garsine medziagaTurizmo informacija