Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Nikodemas Martinonis 1887 m birželio 1 d Panemunyje Rokiškio raj 1957 m liepos 19 d Kaune vargonininkas choro dirigentas
Nikodemas Martinonis
Nikodemas Martinonis (1887 m. birželio 1 d. Panemunyje, Rokiškio raj. – 1957 m. liepos 19 d. Kaune) – vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius.
Biografija
Muzikos mokė Panemunio ir Rokiškio vargonininkai P. Rasimas ir M. Milaknis, o 1908–1910 m. – Juozas Naujalis Kaune. Nuo 1907 m. vargonininkavo Čedasuose, Joniškyje, ir . Vilniuje išlaikęs keturių gimnazijos klasių egzaminus, 1912 m. išvyko į Maskvą, kur dvejus metus mokėsi muzikos mokykloje. Dienomis mokėsi, o vakarais grojo fortepijonu ir fisharmonija rusų bei rumunų orkestruose ar kine.
1914 m. grįžo į Lietuvą ir Panemunyje bei Čedasuose organizavo jaunimo chorus. Vėl nuvykęs į Maskvą, Mokytojų institute eksternu išlaikė egzaminus iš gimnazijos kurso ir 1915 m. įstojo į konservatoriją, kur pas prof. A. Gedikę studijavo vargonavimą, o muzikos teorijos mokėsi muzikos technikume prie Maskvos konservatorijos.
Mokydamasis grojo lenkų operetės orkestre, vadovavo Lietuvių šelpimo draugijos ir Lietuvių prieglaudos mokyklų vaikų chorams, buvo rusų gimnazijos muzikos ir dainavimo mokytojas, vadovavo kitiems lietuvių ir latvių chorams, dėstė muzikos teorijos disciplinas muzikos mokykloje ir konservatorijoje. 1922 m. suorganizavo didelį Maskvos mokyklų moksleivių chorą ir surengė koncertų. 1921–1925 m. buvo Vakarų tautinių mažumų universiteto instruktorius ir lietuvių darbininkų choro vadovas, taip pat vadovavo ir latvių chorui.
1925 m. grįžo į Lietuvą ir aktyviai įsitraukė į kultūrinį ir muzikinį gyvenimą. Iš pradžių buvo Dotnuvos žemės ūkio akademijos instruktorius ir choro vadovas. 1925–1929 m. vadovavo Lietuvos universiteto studentų chorui, kurį laiką buvo „Dainos“ draugijos choro vadovas, 1935–1940 m. vadovavo „Kauno audinių“ chorui. Buvo Šaulių sąjungos chorų instruktorius ir nuo 1926 m. – šios sąjungos Centrinio mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas.
Su choru, solistais ir simfoniniu orkestru parengė daug stambių klasikinių kūrinių: Volfgango Amadėjaus Mocarto „Requiem“, Georgo Frydricho Hendelio oratoriją „Mesijas“, Jozefo Haidno oratoriją „Pasaulio sutvėrimas“, Džoakino Rosinio „Stabat Mater“, Česlovo Sasnausko „Requiem“ ir kt. Choras daug koncertavo Lietuvoje, dainavo Tilžėje, Rygoje ir Taline, dalyvavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų šventėse.
1936–1940 m. buvo Lietuvos muzikų draugijos pirmininkas ir muzikinio gyvenimo organizatorius.
Nuo 1926 m. – Kauno muzikos mokyklos, nuo 1933 m. – Kauno konservatorijos vargonų ir choro dirigavimo klasių vedėjas. 1944–1945 m. – Kauno konservatorijos direktoriaus pavaduotojas, 1946–1948 m. – Kauno muzikos mokyklos direktorius. 1945–1947 m. – Fortepijono – vargonų katedros vedėjas. Muzikos mokykloje ir konservatorijoje dėstė vargonų, dirigavimo ir muzikos teorijos disciplinas, buvo choro studijos vadovas, e. prof. pareigas, organizavo muzikos kursus ir juose dėstė.
Daug nusipelnė rengiant Lietuvos chorvedžių ir vargonininkų kadrus, tobulinant chorvedybos metodiką, ugdant lietuvių muzikinę kultūrą. Kaune ir kituose miestuose organizavo dainų šventes ir buvo jų dirigentas. Jis – 1930 m. visos Lietuvos dainų šventės jungtinio choro dirigentas. 1938 m. Klaipėdoje vykusiai dainų šventei parengė 120 dalyvių Šaulių sąjungos chorą. Šventės religinės muzikos koncerte choras, solistai ir simfoninis orkestras atliko Liudviko van Bethoveno oratoriją „Kristus Alyvų kalne“; buvo dainų šventės jungtinio choro dirigentas.
N. Martinonio iniciatyva 1945 m. vasario 2 d. Kaune surengta pirmoji pokario metų dainų šventė. Jis – ir pirmosios 1946 m. pokario metų respublikinės dainų šventės Vilniuje vyr. dirigentas. Harmonizavo per 100 lietuvių liaudies dainų, sukūrė kūrinių chorams ir solistams.
Prie N. Martinonio kūrybos publikavimo nemažai prisidėjo jo žmona E. Navickaitė-Martinonienė. 1987 m. išleista jos parengta knyga „Nikodemas Martinonis“. 1997 m. rugpjūčio 16 d. Panemunyje atidengtas N. Martinonio paminklas (autorius D. Jasinevičius). Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Šaltiniai
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Nikodemas Martinonis, Kas yra Nikodemas Martinonis? Ką reiškia Nikodemas Martinonis?
Nikodemas Martinonis 1887 m birzelio 1 d Panemunyje Rokiskio raj 1957 m liepos 19 d Kaune vargonininkas choro dirigentas pedagogas kompozitorius BiografijaMuzikos moke Panemunio ir Rokiskio vargonininkai P Rasimas ir M Milaknis o 1908 1910 m Juozas Naujalis Kaune Nuo 1907 m vargonininkavo Cedasuose Joniskyje ir Vilniuje islaikes keturiu gimnazijos klasiu egzaminus 1912 m isvyko į Maskva kur dvejus metus mokesi muzikos mokykloje Dienomis mokesi o vakarais grojo fortepijonu ir fisharmonija rusu bei rumunu orkestruose ar kine 1914 m grįzo į Lietuva ir Panemunyje bei Cedasuose organizavo jaunimo chorus Vel nuvykes į Maskva Mokytoju institute eksternu islaike egzaminus is gimnazijos kurso ir 1915 m įstojo į konservatorija kur pas prof A Gedike studijavo vargonavima o muzikos teorijos mokesi muzikos technikume prie Maskvos konservatorijos Mokydamasis grojo lenku operetes orkestre vadovavo Lietuviu selpimo draugijos ir Lietuviu prieglaudos mokyklu vaiku chorams buvo rusu gimnazijos muzikos ir dainavimo mokytojas vadovavo kitiems lietuviu ir latviu chorams deste muzikos teorijos disciplinas muzikos mokykloje ir konservatorijoje 1922 m suorganizavo didelį Maskvos mokyklu moksleiviu chora ir surenge koncertu 1921 1925 m buvo Vakaru tautiniu mazumu universiteto instruktorius ir lietuviu darbininku choro vadovas taip pat vadovavo ir latviu chorui 1925 m grįzo į Lietuva ir aktyviai įsitrauke į kulturinį ir muzikinį gyvenima Is pradziu buvo Dotnuvos zemes ukio akademijos instruktorius ir choro vadovas 1925 1929 m vadovavo Lietuvos universiteto studentu chorui kurį laika buvo Dainos draugijos choro vadovas 1935 1940 m vadovavo Kauno audiniu chorui Buvo Sauliu sajungos choru instruktorius ir nuo 1926 m sios sajungos Centrinio misriojo choro meno vadovas ir dirigentas Su choru solistais ir simfoniniu orkestru parenge daug stambiu klasikiniu kuriniu Volfgango Amadejaus Mocarto Requiem Georgo Frydricho Hendelio oratorija Mesijas Jozefo Haidno oratorija Pasaulio sutverimas Dzoakino Rosinio Stabat Mater Ceslovo Sasnausko Requiem ir kt Choras daug koncertavo Lietuvoje dainavo Tilzeje Rygoje ir Taline dalyvavo Lietuvos Latvijos ir Estijos dainu sventese 1936 1940 m buvo Lietuvos muziku draugijos pirmininkas ir muzikinio gyvenimo organizatorius Nuo 1926 m Kauno muzikos mokyklos nuo 1933 m Kauno konservatorijos vargonu ir choro dirigavimo klasiu vedejas 1944 1945 m Kauno konservatorijos direktoriaus pavaduotojas 1946 1948 m Kauno muzikos mokyklos direktorius 1945 1947 m Fortepijono vargonu katedros vedejas Muzikos mokykloje ir konservatorijoje deste vargonu dirigavimo ir muzikos teorijos disciplinas buvo choro studijos vadovas e prof pareigas organizavo muzikos kursus ir juose deste Daug nusipelne rengiant Lietuvos chorvedziu ir vargonininku kadrus tobulinant chorvedybos metodika ugdant lietuviu muzikine kultura Kaune ir kituose miestuose organizavo dainu sventes ir buvo ju dirigentas Jis 1930 m visos Lietuvos dainu sventes jungtinio choro dirigentas 1938 m Klaipedoje vykusiai dainu sventei parenge 120 dalyviu Sauliu sajungos chora Sventes religines muzikos koncerte choras solistai ir simfoninis orkestras atliko Liudviko van Bethoveno oratorija Kristus Alyvu kalne buvo dainu sventes jungtinio choro dirigentas N Martinonio iniciatyva 1945 m vasario 2 d Kaune surengta pirmoji pokario metu dainu svente Jis ir pirmosios 1946 m pokario metu respublikines dainu sventes Vilniuje vyr dirigentas Harmonizavo per 100 lietuviu liaudies dainu sukure kuriniu chorams ir solistams Prie N Martinonio kurybos publikavimo nemazai prisidejo jo zmona E Navickaite Martinoniene 1987 m isleista jos parengta knyga Nikodemas Martinonis 1997 m rugpjucio 16 d Panemunyje atidengtas N Martinonio paminklas autorius D Jasinevicius Palaidotas Petrasiunu kapinese SaltiniaiBoleslovas Zubrickas Pasaulio lietuviu chorvedziai enciklopedinis zinynas Vilnius 1999