Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Kurmaičiai reikšmės KurmaičiaiĮvažiavimas kaimanKurmaičiai55 55 55 š pl 21 15 58 r ilg 55 932 š pl 21 266
Kurmaičiai
- Kitos reikšmės – Kurmaičiai (reikšmės).
| Kurmaičiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Kurmaičiai | ||||||||||||||||
| 55°55′55″š. pl. 21°15′58″r. ilg. / 55.932°š. pl. 21.266°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojų | 557 | |||||||||||||||
| Vikiteka | Kurmaičiai | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
Kurmaičiai – kaimas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kretingos, abipus Akmenos upės (Kurmaičių ir Padvarių tvenkinių). Seniūnaitijos centras. Veikia pradinė mokykla (nuo 1993 m.), biblioteka (nuo 1956 m.), kultūros namai (nuo 1961 m.), medicinos punktas, paštas (LT-97017) (nuo 1960 m.), UAB P. Varkojis ir Ko, UAB Navaba, AB Vievio paukštynas filialas. Kaimo vakariniu pakraščiu eina Kretingos–Skuodo geležinkelis.
Istorija
Pirmieji gyventojai kaime apsigyveno neolite. Apie tai liudija virvelinės keramikos kultūros vyro kapas su laiviniu kovos kirviu, rastas žvyro karjere.
Gausi bendruomenė gyveno I tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje – I tūkstantmečio I pusėje. Ją mena išlikę pilkapiai, kapinynas ir piliakalnis, kuriame taip pat veikė alkvietė.
Rašytiniuose šaltiniuose Kurmaičiai pirmą kartą paminėti 1566 m. Kaimo pavadinimas asmenvardinės kilmės, kilęs iš pirmojo naujakurio Kurmio vardo. Kaimas priklausė Kretingos valsčiui ir buvo centras. Valstiečiai valdė 75 valakus žemės, iš kurių 54 valakai buvo ariami. 1566 m. kaime gyveno 82, 1572 m. – 48 šeimos. XVIII a. kaimo žemių pietinėje dalyje įsikūrė vienkieminis Tintelių užusienis, pirmąkart paminėtas 1771 m.
XVI–XIX a. kaimas turėjo 4 kapines, kurių ankstyviausios yra pietiniame pakraštyje, prie Akmenos upės, į tvenkinį įsiterpiančiame kyšulyje.
1827 m. kaime buvo 30 katalikų kiemų, 1846 m. – 28 dūmai, 1857 m. – 20 katalikų kiemų. Panaikinus baudžiavą, 1870 m. išperkamuosius žemės mokesčius grafui Nikolajui Zubovui mokėjo 113 valstiečių. Nuo 1861 m. kaimas buvo Kretingos valsčiaus , o 1940–1941 ir 1944–1968 m. – Kurmaičių apylinkės administracinis centras.
1935–1937 m. išskirstytas į vienkieminius ūkius. Tarpukariu Kurmaičiuose pradėjo veikti didžiausias Kretingos apskrityje žvyro karjeras. Iš jo link Kretingos buvo nutiestas siauras geležinkelis, kuriuo buvo gabenamas žvyras geležinkelio Telšiai–Kretinga statybai ir kt. poreikiams. Kasant žvyrą karjere buvo aptiktas mamuto dantis bei neolito laikotarpio žmogaus kapas. Prieš karą ir pokariu kaimo pietiniame pakraštyje prie Akmenos upės stovėjo vandens malūnas.
1948–1951 m. į Sibirą ir Rusijos Tolimuosius Rytus buvo ištremta 46 žmonės – Baltmiškių, Baužių, Beržanskių, Bružų, Dauginčių, Jonušų, Juškų, Kiesų, Markų, Šilų šeimos, A. Katkus ir L. Šikšnienė.
1949 m. įkurtas „Žemaičių tiesos“ kolūkis (pirmasis pirmininkas Pranas Perkumas). Vietoje jo 1959 m. įsteigtas Kurmaičių tarybinis ūkis (pirmasis direktorius Jonas Jonuškis), kuris 1966 m. pertvarkytas į paukštininkystės tarybinį ūkį. Kaime buvo pastatyta lentpjūvė, paukštininkystės kompleksas, atidarytas ryšių skyrius, biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas, vaikų darželis (1981 m.).1988 m. apie kaimą susuktas dokumentinis filmas.
Vykdant agrarinę reformą, paukštininkystės ūkis buvo išskaidytas į žemės ūkio bendroves, o paukštyno kompleksą 1995 m. įsigijo AB „Vievio paukštynas“.
1994 m. verslininkas Pranas Varkojis įkūrė UAB P. Varkojis ir Ko, kuri užsiima medinių langų, durų, baldų, sodo namelių gamyba.
1995 m. gyvenvietės centre Tūbausių bažnyčios kunigo, pranciškono tėvo Leopoldo Šeifelės iniciatyva pastatytas kaimo kryžius (2008 m. atnaujintas), simbolizuojantis lietuvių tautos kančias ir viltis.
2002 m. pradėjo UAB Navaba skalbykla, teikianti ekologiškas skalbimo paslaugas. Tais pačias metais Tūbausių kaimo pagrindinė mokykla reorganizuota į Kurmaičių pradinę mokyklą.
2003 m. įregistruota kaimo bendruomenės centras Kurmaičiai.
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m. | |||||||||
| 1827 m. | 1857 m. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1985 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 231 | 184 | 271 | 339 | 353 | 381 | 474 | 538 | ||
| 1989 m.sur. | 2000 m. | 2001 m.sur. | 2004 m. | 2005 m. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 673 | 750 | 646 | 781 | 796 | 564 | 557 | - | ||
| |||||||||
Žymūs žmonės
Kurmaičiuose gimė:
- , operos solistė;
- (g. 1969 m.), literatė;
- Augustinas Kiesas (1922–1950), Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Širvydo kuopos vadas;
- (1937–2001), poetė.
Sportas
1971–1980 m. gyvavo kaimo futbolo komanda , kuri 1971 m. TSRS kaimo pirmenybėse užėmė 2-ąją vietą.
Kultūros paveldas
- Piliakalnis, vadinamas Pilale (I a. pr. m. e. pabaiga – III a.);
- Pilkapynas (V–I a. pr. m. e.);
- Pilkapis, vadinamas Pilale (I tūkstantmetis pr. m. e.);
- Kapinynas (II a. pr. m. e. – IV a.);
- Kapinynas (V–VIII a.);
- Senosios kapinės, vadinamos Markapiais, Pilale (XVI–XVIII a.);
- Senosios kapinės, vadinamos Markapiais, Senkapiais (XVII–XIX a.);
- Senosios kapinės, vadinamos Švedine (XVII–XVIII a.);
- Senosios kapinės, vadinamos Prancūzkapiais (XIX a.);
- Etnoarchitektūrinis svirnas (1797 m.);
- Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos ir Kristaus skulptūromis, D. ir A. Tiškų sodyba (koplytėlė – XX a.; skultūros – XIX a.);
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu ir Švč. Lurdo Marijos skulptūra, D. ir A. Mickų sodyba (XX a. I p.);
- Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra, J. Šalnienės sodyba (1930 m.; perstatyta 1979 m.);
- Koplytėlė su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, A. ir V. Mickų sodyba (koplytėlė – 2000 m., skulptūra – XIX a. pab.);
- Monumentalus kryžius, kaimo centre (meistrai R. Mažeika, R. Bružas; 1995 m.; atnaujintas 2008 m.);
- Monumentalus kryžius, S. ir J. Steponkų sodyba (meistrai R. Mažeika, A. Puškorius, 1992 m.).
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Kurmai�?ių_km.&valsc=Kretingos_vals.&byla=18&id=2826 Valstybės archeologijos komisjos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – Ap. 1, b. 18. – L. 41] Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Irena Šeškevičienė. Ar Kurmaičiai galėjo būti Kretingos miesto pradžia. – Pajūrio naujienos – 2010, rugpjūčio 17
- Kurmaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 306 psl.
- Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių praeities senųjų kaimo gyventojų pasakojimuose. – Kurmaičiai, 2008[neveikianti nuoroda]
- 1941–1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993
- Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių istorija ateičiai. – Kretinga, 2007 m.[neveikianti nuoroda]
- www.varkojis.lt
- Audronė Puišienė. Kurmaitiškiai atnaujino savojo kaimo simbolį. – Pajūrio naujienos – 2008, liepos 11
- UAB Navaba – skalbykla Kretingoje
- „Kretingos r. Kurmaičių pradinė mokykla - enciklopedija“. 2018-12-10. Nuoroda tikrinta 2024-03-02.
- Kurmaičių kaimo bendruomenės centras Kurmaičiai. – Rekvizitai.lt
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Kurmaičiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 258 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Kazys Misius ir kt. Kurmaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 445-446
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos
- Vitalija Vitkauskienė. Valstybė verslininkui – kaip piktoji pamotė. – Pajūrio naujienos – 2006, kovo 24
- Irena Šeškevičienė. Kurmaičių paukštidės pavirs dedeklių „kotedžais“. – Pajūrio naujienos – 2008, lapkričio 7
- Diana Jomantaitė. Kurmaičių mokykloje – trys šventės. – Pajūrio naujienos – 2009, birželio 2
- Kurmaičių mokykloje – trys šventės. – Vakarų ekspresas: Vakarų Lietuva – 2009, birželio 3
- Irena Šeškevičienė. Motociklais iki šiauriausio ir piečiausio Europos taškų. – Pajūrio naujienos – 2011, balandžio 26
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurmaičiai, Kas yra Kurmaičiai? Ką reiškia Kurmaičiai?
Kitos reiksmes Kurmaiciai reiksmes KurmaiciaiĮvaziavimas kaimanKurmaiciai55 55 55 s pl 21 15 58 r ilg 55 932 s pl 21 266 r ilg 55 932 21 266 Kurmaiciai Apskritis Klaipedos apskritisSavivaldybe Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Kretingos seniunijaGyventoju 2021 557Vikiteka KurmaiciaiVietovardzio kirciavimas 1 kirciuote Vardininkas KurmaiciaiKilmininkas KurmaiciuNaudininkas KurmaiciamsGalininkas KurmaiciusĮnagininkas KurmaiciaisVietininkas Kurmaiciuose Kurmaiciai kaimas pietvakarineje Kretingos rajono savivaldybes dalyje 4 km į siaure nuo Kretingos abipus Akmenos upes Kurmaiciu ir Padvariu tvenkiniu Seniunaitijos centras Veikia pradine mokykla nuo 1993 m biblioteka nuo 1956 m kulturos namai nuo 1961 m medicinos punktas pastas LT 97017 nuo 1960 m UAB P Varkojis ir Ko UAB Navaba AB Vievio paukstynas filialas Kaimo vakariniu pakrasciu eina Kretingos Skuodo gelezinkelis IstorijaKurmaiciu tvenkinys Pirmieji gyventojai kaime apsigyveno neolite Apie tai liudija virvelines keramikos kulturos vyro kapas su laiviniu kovos kirviu rastas zvyro karjere Gausi bendruomene gyveno I tukstantmecio pr m e II puseje I tukstantmecio I puseje Ja mena islike pilkapiai kapinynas ir piliakalnis kuriame taip pat veike alkviete Rasytiniuose saltiniuose Kurmaiciai pirma karta pamineti 1566 m Kaimo pavadinimas asmenvardines kilmes kiles is pirmojo naujakurio Kurmio vardo Kaimas priklause Kretingos valsciui ir buvo centras Valstieciai valde 75 valakus zemes is kuriu 54 valakai buvo ariami 1566 m kaime gyveno 82 1572 m 48 seimos XVIII a kaimo zemiu pietineje dalyje įsikure vienkieminis Tinteliu uzusienis pirmakart paminetas 1771 m XVI XIX a kaimas turejo 4 kapines kuriu ankstyviausios yra pietiniame pakrastyje prie Akmenos upes į tvenkinį įsiterpianciame kysulyje 1827 m kaime buvo 30 kataliku kiemu 1846 m 28 dumai 1857 m 20 kataliku kiemu Panaikinus baudziava 1870 m isperkamuosius zemes mokescius grafui Nikolajui Zubovui mokejo 113 valstieciu Nuo 1861 m kaimas buvo Kretingos valsciaus o 1940 1941 ir 1944 1968 m Kurmaiciu apylinkes administracinis centras 1935 1937 m isskirstytas į vienkieminius ukius Tarpukariu Kurmaiciuose pradejo veikti didziausias Kretingos apskrityje zvyro karjeras Is jo link Kretingos buvo nutiestas siauras gelezinkelis kuriuo buvo gabenamas zvyras gelezinkelio Telsiai Kretinga statybai ir kt poreikiams Kasant zvyra karjere buvo aptiktas mamuto dantis bei neolito laikotarpio zmogaus kapas Pries kara ir pokariu kaimo pietiniame pakrastyje prie Akmenos upes stovejo vandens malunas 1948 1951 m į Sibira ir Rusijos Tolimuosius Rytus buvo istremta 46 zmones Baltmiskiu Bauziu Berzanskiu Bruzu Dauginciu Jonusu Jusku Kiesu Marku Silu seimos A Katkus ir L Siksniene 1949 m įkurtas Zemaiciu tiesos kolukis pirmasis pirmininkas Pranas Perkumas Vietoje jo 1959 m įsteigtas Kurmaiciu tarybinis ukis pirmasis direktorius Jonas Jonuskis kuris 1966 m pertvarkytas į paukstininkystes tarybinį ukį Kaime buvo pastatyta lentpjuve paukstininkystes kompleksas atidarytas rysiu skyrius biblioteka kulturos namai medicinos punktas vaiku darzelis 1981 m 1988 m apie kaima susuktas dokumentinis filmas Vykdant agrarine reforma paukstininkystes ukis buvo isskaidytas į zemes ukio bendroves o paukstyno kompleksa 1995 m įsigijo AB Vievio paukstynas 1994 m verslininkas Pranas Varkojis įkure UAB P Varkojis ir Ko kuri uzsiima mediniu langu duru baldu sodo nameliu gamyba 1995 m gyvenvietes centre Tubausiu baznycios kunigo pranciskono tevo Leopoldo Seifeles iniciatyva pastatytas kaimo kryzius 2008 m atnaujintas simbolizuojantis lietuviu tautos kancias ir viltis 2002 m pradejo UAB Navaba skalbykla teikianti ekologiskas skalbimo paslaugas Tais pacias metais Tubausiu kaimo pagrindine mokykla reorganizuota į Kurmaiciu pradine mokykla 2003 m įregistruota kaimo bendruomenes centras Kurmaiciai GyventojaiDemografine raida tarp 1827 m ir 2021 m 1827 m 1857 m 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 1985 m 231 184 271 339 353 381 474 5381989 m sur 2000 m 2001 m sur 2004 m 2005 m 2011 m sur 2021 m sur 673 750 646 781 796 564 557 Demografines raidos histogramaZymus zmones Kurmaiciuose gime operos soliste g 1969 m literate Augustinas Kiesas 1922 1950 Lietuvos laisves armijos Zemaiciu apygardos Kardo rinktines Sirvydo kuopos vadas 1937 2001 poete Sportas1971 1980 m gyvavo kaimo futbolo komanda kuri 1971 m TSRS kaimo pirmenybese uzeme 2 aja vieta Kulturos paveldasPiliakalnis vadinamas Pilale I a pr m e pabaiga III a Pilkapynas V I a pr m e Pilkapis vadinamas Pilale I tukstantmetis pr m e Kapinynas II a pr m e IV a Kapinynas V VIII a Senosios kapines vadinamos Markapiais Pilale XVI XVIII a Senosios kapines vadinamos Markapiais Senkapiais XVII XIX a Senosios kapines vadinamos Svedine XVII XVIII a Senosios kapines vadinamos Prancuzkapiais XIX a Etnoarchitekturinis svirnas 1797 m Koplytele su Svc Mergeles Marijos ir Kristaus skulpturomis D ir A Tisku sodyba koplytele XX a skulturos XIX a Koplytele su ornamentuotu kryzeliu ir Svc Lurdo Marijos skulptura D ir A Micku sodyba XX a I p Koplytele su Marijos Maloningosios skulptura J Salnienes sodyba 1930 m perstatyta 1979 m Koplytele su Svc Mergeles Marijos skulptura A ir V Micku sodyba koplytele 2000 m skulptura XIX a pab Monumentalus kryzius kaimo centre meistrai R Mazeika R Bruzas 1995 m atnaujintas 2008 m Monumentalus kryzius S ir J Steponku sodyba meistrai R Mazeika A Puskorius 1992 m SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 http www heritage lt vak vako php kaim Kurmai iu km amp valsc Kretingos vals amp byla 18 amp id 2826 Valstybes archeologijos komisjos medziaga Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka Ap 1 b 18 L 41 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Irena Seskeviciene Ar Kurmaiciai galejo buti Kretingos miesto pradzia Pajurio naujienos 2010 rugpjucio 17 Kurmaiciai Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 306 psl Rimanta Zilinskiene Kurmaiciu praeities senuju kaimo gyventoju pasakojimuose Kurmaiciai 2008 neveikianti nuoroda 1941 1952 metu Lietuvos tremtiniai Vilnius Vidaus reikalu ministerija 1993 Rimanta Zilinskiene Kurmaiciu istorija ateiciai Kretinga 2007 m neveikianti nuoroda www varkojis lt Audrone Puisiene Kurmaitiskiai atnaujino savojo kaimo simbolį Pajurio naujienos 2008 liepos 11 UAB Navaba skalbykla Kretingoje Kretingos r Kurmaiciu pradine mokykla enciklopedija 2018 12 10 Nuoroda tikrinta 2024 03 02 Kurmaiciu kaimo bendruomenes centras Kurmaiciai Rekvizitai lt Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Kurmaiciai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 2 K P Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1968 258 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Kazys Misius ir kt Kurmaiciai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 2 Grudas Marveles Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1986 psl 445 446 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Klaipedos apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 NuorodosVitalija Vitkauskiene Valstybe verslininkui kaip piktoji pamote Pajurio naujienos 2006 kovo 24 Irena Seskeviciene Kurmaiciu paukstides pavirs dedekliu kotedzais Pajurio naujienos 2008 lapkricio 7 Diana Jomantaite Kurmaiciu mokykloje trys sventes Pajurio naujienos 2009 birzelio 2 Kurmaiciu mokykloje trys sventes Vakaru ekspresas Vakaru Lietuva 2009 birzelio 3 Irena Seskeviciene Motociklais iki siauriausio ir pieciausio Europos tasku Pajurio naujienos 2011 balandzio 26