Kurmaičių II senosios kapinės

Įrengtos į upelio slėnį įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje. Netaisyklingo trikampio plano, pailgos šiaurės - pietų kryptimi, 18 m ilgio, 10 m pločio. Laidojimo žymių, memorialinių paminklų ar anotacinio kultūros paveldo ženklo nėra. Teritorija dirvonuoja.

Teritorijos plotas – 0,01 ha.

Veikė XIX a. Kapinės vadinamos Prancūzkapiu, pasakojama, kad jose palaidoti 1812 m. Kurmaičių apylinkėje žuvę ir sušalę Napoleono kariuomenės kariai.

Kapines juosė akmenų pylimas. Šiauriniame gale augo 3 aukšti lapuočiai medžiai, tarp kurių stovėjo koplytėlė, o šalia jos – ant stulpo pakelta Šv. Florijono skulptūra. XIX a. pabaigoje pastatyta nauja koplytėlė su Jono Nepomuko skulptūra (autorius Jonas Kniūkšta).

Tarpukariu kapinės papildomai buvo aptvertos statinių tvora. XX a. I pusėje koplytstulpis su Šv. Florijonu sunyko, o koplytėlė 1956 m. atnaujinta.

XX a. II pusėje tvora nuardyta, akmenys panaudoti kelių remontui, koplytėlė nugriauta, medžiai nupjauti.

1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (istorikės Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).

1972–1984 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas.^[1]1998 m. registruotos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąraše (L842), 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.^[2]

• Kretingos krašto enciklopedija: Kurmaičių II senosios kapinės (Prancūzkapiai)^{[neveikianti nuoroda]}
• Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių istorija – ateičiai. - Kretinga, 2007. - L.74–78^{[neveikianti nuoroda]}