Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kurmaičių kapinynas Image 250px Kurmaičių kapinynasKoordinatės 55 55 38 š pl 21 15 02 r ilg 55 927306 š pl 21 250693 r i

Kurmaičių kapinynas

  • Pagrindinis puslapis
  • Kurmaičių kapinynas
Kurmaičių kapinynas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Kurmaičių kapinynas
[[Image:|250px]]
Kurmaičių kapinynas
Koordinatės
55°55′38″š. pl. 21°15′02″r. ilg. / 55.927306°š. pl. 21.250693°r. ilg. / 55.927306; 21.250693
Vieta Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 4,7 ha
Naudotas II a. pr. m. e. – IV a.
Žvalgytas 1959, 1982, 1992 m
Tirtas 1940, 1948, 1950, 1951 m.
Registro Nr. 5237 / A1713; AR519 /

Kurmaičių kapinynas (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas – 5237, senas registro kodas – A1713, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR519) – kapinynas pietvakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kurmaičių kaime (Kretingos seniūnija), 0,17 km į rytus nuo kelio  218  Kretinga–Skuodas , 0,11–0,2 km į vakarus nuo Akmenos upės (Padvarių tvenkinio), dešiniajame krante.

Vieta

Kapinynas įrengtas šiaurės – pietų krytimi pailgos kalvos, vadinamos rytinėje ir šiaurės rytinėje papėdėje. Teritorija netaisyklingo plano, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 330 m ilgio, nuo 90 m (šiaurės rytų dalyje) iki 200 m (pietvakarių dalyje) pločio, dirvonuoja, apaugusi medžių ir krūmų grupėmis, palei rytinį jos pakraštį praeina lauko kelias, šalia kurio stovi betoninis anotacinio ženklo stovas.

Kapinyno teritorijos šiaurės rytinėje ir pietrytinėje dalyje yra ištirtų pilkapių vietos, o šiaurinėje dalyje – 1941 m. perkastas pilkapis. 150 m į pietryčius-rytus yra pilkapis, vad. Pilale, 300 m į pietryčius – dar 2 pilkapiai.

Istorija

Kapinynas išaiškintas XX a. 4 dešimtmetyje, pradėjus jo teritoriją intensyviai arti.

1972 m. kapinynas su pilkapiais paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,2003 m. kapinynas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą, 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.

Teritorijos plotas – 4,7 ha.

Tyrimai

1940 m. tyrė Pranas Baleniūnas (Vytauto Didžiojo kultūros muziejus), 1948, 1950–1951 m. – Pranas Kulikauskas (Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas). 1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus), 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).

Ištirti 75 kapai: 25 sudegintų ir 50 nedegintų mirusiųjų. Sudegintų mirusiųjų kapai apjuosti apskritais arba ovalo formos akmenų vainikais, kurie jungiasi tarpusavyje. Kai kurie kapai išgrįsti akmenų grindinėliais. Sudegintų mirusiųjų palaikai, paprastai be įkapių, laidoti urnose arba be jų, iškastose duobėse.

Nedeginti mirusieji laidoti po vieną, su įkapėmis – ginklais (ietigaliais, antskydžiais), žirgo aprangos reikmenimis, papuošalais (puošniomis kepuraitėmis, apgalviais, įvijiniais antsmilkiniais, antkaklėmis buoželiniais, trimitiniais, kūginiais ir kilpiniais galais, karoliais ir kabučiais, kaklo apvaromis, akinėmis ir skydelinėmis profiliuotomis segėmis, juostinėmis ir įvijinėmis apyrankėmis, , žiedais), darbo įrankiais (verpstukais, ylomis, peiliais, dalgiais, pjautuvais, smiltainio skiltuvais ir galąstuvais. Kapuose rasta lipdytos keramikos, Romos imperijos monetų ir kt.

Iš kitų išsiskyrė turtingos mergaitės kapas: mirusiosios galvą puošė kepurėlė su žalvariniais spurgeliais ir plokštelėmis, kaklą – 2 antkaklės, emalio ir stiklo karolių apvaros, krūtinę – 2 segės ir 2 žalvariniai smeigtukai su grandinėlėmis, rankas – 2 juostinės apyrankės, 3 įvijiniai ir 1 juostinis žiedas, kojas – 2 įvijiniai žiedai–apykojai. Prie galvos rasta beržo tošies dėžutė su papildomomis įkapėmis: 3 antkaklėmis, apyranke, emalio ir stiklo karolių apvaromis.

Šalia žmonių palaidojimų rasta žirgų kapų.

1940 m. radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, 1948, 1950–1951 m. – Lietuvos nacionalinis muziejus.

Šaltiniai

  1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 136
  2. „Kurmaičių kapinynas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. Kurmaičių kapinynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 307 psl.

Nuorodos

  • [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Kurmai�?ių_km.&valsc=Kretingos_vals.&byla=18&id=2826 Valstybės archeologijos komisjos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – Ap. 1, b. 18. – L. 37, 39] Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  • Rimanta Žilinskienė. Kurmaičių istorija ateičiai. – Kretinga, 2007[neveikianti nuoroda]
  • Lina Buikienė. Kurmaičių kapinynas. – Kretingos krašto enciklopedija, 2010 Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 16 Lie, 2025 / 06:01

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kurmaičių kapinynas, Kas yra Kurmaičių kapinynas? Ką reiškia Kurmaičių kapinynas?

Kurmaiciu kapinynas Image 250px Kurmaiciu kapinynasKoordinates 55 55 38 s pl 21 15 02 r ilg 55 927306 s pl 21 250693 r ilg 55 927306 21 250693Vieta Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Kretingos seniunijaPlotas 4 7 haNaudotas II a pr m e IV a Zvalgytas 1959 1982 1992 mTirtas 1940 1948 1950 1951 m Registro Nr 5237 A1713 AR519 Kurmaiciu kapinynas valstybes saugoma kulturos vertybe unikalus kodas 5237 senas registro kodas A1713 senas kulturos paminklu saraso Nr AR519 kapinynas pietvakarineje Kretingos rajono savivaldybes teritorijos dalyje Kurmaiciu kaime Kretingos seniunija 0 17 km į rytus nuo kelio 218 Kretinga Skuodas 0 11 0 2 km į vakarus nuo Akmenos upes Padvariu tvenkinio desiniajame krante VietaKapinynas įrengtas siaures pietu krytimi pailgos kalvos vadinamos rytineje ir siaures rytineje papedeje Teritorija netaisyklingo plano pailga siaures rytu pietvakariu kryptimi 330 m ilgio nuo 90 m siaures rytu dalyje iki 200 m pietvakariu dalyje plocio dirvonuoja apaugusi medziu ir krumu grupemis palei rytinį jos pakrastį praeina lauko kelias salia kurio stovi betoninis anotacinio zenklo stovas Kapinyno teritorijos siaures rytineje ir pietrytineje dalyje yra istirtu pilkapiu vietos o siaurineje dalyje 1941 m perkastas pilkapis 150 m į pietrycius rytus yra pilkapis vad Pilale 300 m į pietrycius dar 2 pilkapiai IstorijaKapinynas isaiskintas XX a 4 desimtmetyje pradejus jo teritorija intensyviai arti 1972 m kapinynas su pilkapiais paskelbtas respublikines reiksmes archeologijos paminklu 2003 m kapinynas įrasytas į Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registro archeologiniu vietu sarasa 2005 m pripazintas valstybes saugoma kulturos vertybe Teritorijos plotas 4 7 ha Tyrimai 1940 m tyre Pranas Baleniunas Vytauto Didziojo kulturos muziejus 1948 1950 1951 m Pranas Kulikauskas Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institutas 1959 m zvalge Juozas Mickevicius Kretingos krastotyros muziejus 1982 m Moksline metodine kulturos paminklu apsaugos taryba tyrimu vadovas Romas Olisauskas 1992 m Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras tyrimu vadovas Vilnius Morkunas Istirti 75 kapai 25 sudegintu ir 50 nedegintu mirusiuju Sudegintu mirusiuju kapai apjuosti apskritais arba ovalo formos akmenu vainikais kurie jungiasi tarpusavyje Kai kurie kapai isgrįsti akmenu grindineliais Sudegintu mirusiuju palaikai paprastai be įkapiu laidoti urnose arba be ju iskastose duobese Nedeginti mirusieji laidoti po viena su įkapemis ginklais ietigaliais antskydziais zirgo aprangos reikmenimis papuosalais puosniomis kepuraitemis apgalviais įvijiniais antsmilkiniais antkaklemis buozeliniais trimitiniais kuginiais ir kilpiniais galais karoliais ir kabuciais kaklo apvaromis akinemis ir skydelinemis profiliuotomis segemis juostinemis ir įvijinemis apyrankemis ziedais darbo įrankiais verpstukais ylomis peiliais dalgiais pjautuvais smiltainio skiltuvais ir galastuvais Kapuose rasta lipdytos keramikos Romos imperijos monetu ir kt Is kitu issiskyre turtingos mergaites kapas mirusiosios galva puose kepurele su zalvariniais spurgeliais ir plokstelemis kakla 2 antkakles emalio ir stiklo karoliu apvaros krutine 2 seges ir 2 zalvariniai smeigtukai su grandinelemis rankas 2 juostines apyrankes 3 įvijiniai ir 1 juostinis ziedas kojas 2 įvijiniai ziedai apykojai Prie galvos rasta berzo tosies dezute su papildomomis įkapemis 3 antkaklemis apyranke emalio ir stiklo karoliu apvaromis Salia zmoniu palaidojimu rasta zirgu kapu 1940 m radinius saugo Vytauto Didziojo karo muziejus 1948 1950 1951 m Lietuvos nacionalinis muziejus SaltiniaiLietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 136 Kurmaiciu kapinynas Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Kurmaiciu kapinynas Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 307 psl Nuorodos http www heritage lt vak vako php kaim Kurmai iu km amp valsc Kretingos vals amp byla 18 amp id 2826 Valstybes archeologijos komisjos medziaga Kulturos paveldo centro paveldosaugos biblioteka Ap 1 b 18 L 37 39 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Rimanta Zilinskiene Kurmaiciu istorija ateiciai Kretinga 2007 neveikianti nuoroda Lina Buikiene Kurmaiciu kapinynas Kretingos krasto enciklopedija 2010 Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto

Naujausi straipsniai
  • Liepa 16, 2025

    Lenkijos futbolo varžybos

  • Liepa 16, 2025

    Lenkijos futbolo taurė

  • Liepa 16, 2025

    Lenkijos I lyga

  • Liepa 16, 2025

    Lengvenis Algirdaitis

  • Liepa 16, 2025

    Lengvasis lėktuvnešis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje