Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kambodžos istorija Kambodžos teritorijoje egzistavusių valstybių ir tautų istorija nuo seniausių laikų iki dabarties Kam
Kambodžos istorija
Kambodžos istorija – Kambodžos teritorijoje egzistavusių valstybių ir tautų istorija nuo seniausių laikų iki dabarties.
| Kambodžos istorija |
| Sausumos Čenla, Vandenų Čenla |
| Khmerų imperija |
| > > > |
| Prancūzijos Indokinija |
| Nepriklausomybės laikotarpis: |
| > > Demokratinė Kampučija > |
| Kambodžos karalystė |
Ikiimperinis laikotarpis
Ankstyviausieji keramikos radiniai Kambodžos teritorijoje datuojami 4 tūkst. pr. m. e., tačiau apie gyventojus žinoma labai nedaug. Nuo naujosios eros pradžios kinų pirklių aprašymuose minima centralizuota karalystė Mekongo deltoje – , kurioje, kaip ir visoje Pietryčių Azijoje, dominavo indų kultūros įtaka (hinduizmas, theravados budizmas, sanskrito, vėliau – pali kalba, budistinės džatakos, epinės poemos Mahabharata ir Ramajana, politinės idėjos). Išvystytos irigacijos dėka buvo pasiektas aukštas žemės ūkio lygis (trys ryžių derliai per metus). III–V a. Funano valdovai siųsdavo dovanas Kinijos imperatoriui, kuris jas vertino kaip duoklę. Nuo VI a. yra epigrafika sanskrito, nuo VII a. – khmerų kalba. VII–VIII a., suirus Funanui, atsirado daug valstybių, kurių didžiausia buvo Čenla, apjungusi nemaža dalį šiuolaikinės Kambodžos, Vietnamo, Laoso ir Tailando. Yra išlikusių šio laikotarpio architektūros ir skulptūros paminklų.
Imperinis laikotarpis
Kambodžos „aukso amžiumi“ laikomas IX−XIII a. laikotarpis, kai Kambodža darė didžiulę kultūrinę ir politinę įtaką visai kontinentinei Pietryčių Azijai. IX a. pradžioje princas įkūrė valstybę Kambudžą, kuri pastoviai kovojo dėl įtakos pusiasalyje. (valdė ~ 890–910) pastatė miestą, kuris buvo Kambodžos sostine iki XV a., ir pradėjo Ankoro – miesto ir šventovių komplekso – statybą. (valdė apie 1113–1150) laikais Ankore pastatyta Višnaus šventovė Ankor Vatas – vienas įspūdingiausių ir didžiausių išlikusių kulto pastatų pasaulyje, Kambodžos simbolis, pavaizduotas dabartinėje valstybinėje vėliavoje. Kambudža ypač suklestėjo Džajavarmano VII (valdė ~1181–1218 m.) laikais, kada ji tapo didžiausia valstybe Indokinijos pusiasalyje.
Poimperinis laikotarpis
Po Džajavarmano VII mirties vidinė kova dėl valdžios, vasalų separatizmas, kaimynų tajų invazijos (1369, 1389 ir 1431 m. užėmusių Angkorą) apkarpė K. teritoriją ir sumažino jos reikšmę. Ankoras buvo apleistas, sostinė perkelta į Pnompenį, tapusį reikšmingu prekybos centru. Khmerams pavyko trumpam atsigauti XVI a., kada tajai buvo įsivėlę į karus su Mianmaru, tačiau dėl sustiprėjusio galingesnių kaimynų Anamo (Vietnamas) ir Siamo (Tailando) spaudimo iškilo grėsmė valstybės išlikimui. Kambodžos valdovai mėgino balansuoti tarp šių valstybių, tačiau galiausiai tapdavo vieno ar kito vasalu. Pietus (šiuolaikinio Ho Chi Minho apylinkes) ir Mekongo deltą kolonizavo vietnamiečiai, dvi šiaurines provincijas aneksavo Siamas.
Kolonijinis laikotarpis
Siekdamas išvengti galutinio šalies padalinimo, 1863 m. karalius Norodomas pasirašė sutartį su Prancūzija, kuri jau buvo įsitvirtinusi Vietname, ir Kambodža tapo jos protektoratu. 1884 m. prancūzai privertė Norodomą pasirašyti naują sutartį, pagal kurią Kambodža tapo Prancūzijos kolonija, o 1887 m. buvo prijungta prie prancūzų valdomos Indokinijos ir neteko autonomijos, nors formaliai monarchija nebuvo likviduota. Prasidėjusius sukilimus provincijose prancūzai greitai numalšino. Prancūzų dėka Kambodža nebuvo padalinta tarp Vietnamo ir Tailando (pastarasis net buvo priverstas 1907 m. grąžinti dvi provincijas), prasidėjo šalies : buvo tiesiami asfaltuoti keliai, geležinkelis nuo Pnompenio iki Siamo sienos, steigėsi kaučiuko plantacijos, įkurtas budistinių studijų institutas, vėl atrastas ir pradėtas restauruoti Ankoras, pradėti leisti laikraščiai, žurnalai, knygos. Nors kolonijinė modernizacija, kaip ir visur, turėjo elitinį pobūdį, tačiau ūkinis pakilimas, švietimas, teisėtvarka pakeitė šalies vaizdą, atnešė naudos ir platesniems gyventojų sluoksniams. Dėl šių priežasčių Kambodžos antikolonijinis khmerų nacionalizmas pradėjo formuotis vėlai ir neįgijo platesnio masto.
Antrojo pasaulinio karo laikotarpis
Antrojo pasaulinio karo metais, japonams leidus, Kambodžoje šeimininkavo kolaboracionistinė Vichy valdžia. Japonams pasitraukus, ji išsibėgiojo, ir Kambodža keletą mėnesių buvo faktiškai nepriklausoma. Tačiau sąjungininkai atkūrė Prancūzijos kontrolę, ir karaliumi paskyrė princą Narodomą Sihanouką (g. 1922 m.). Šis aktyviai pradėjo reikalauti nepriklausomybės. Nors platesnio antikolonijinio judėjimo, skirtingai nei Indijoje, Birmoje (dab. Mianmaras) ar Indonezijoje, čia nebuvo, Prancūzija 1946 m. suteikė savivaldą, 1947 m. paskelbė konstituciją, 1949 m. pripažino Kambodžos nepriklausomybę sudėtyje, 1953 m. lapkričio 9 d. – suverenitetą, ir išvedė savo kariuomenę.
Šaltasis karas
Kambodžos karalystė (1953−1970 m.)
1954 m. į Kambodžą įsiveržė pajėgos. , ieškodama būdų sureguliuoti Indokinijos konfliktą, patvirtino buvusių kolonijų (Kambodžos, Vietnamo, Laoso) nepriklausomybę. Kambodžos vadovu buvo pripažintas Sihanoukas, Viet Minho daliniai buvo išvesti. Tais pačiais metais Kambodža pasitraukė iš Prancūzijos Sandraugos ir buvo priimta į JTO. 1955 m. kovą užleido sostą savo tėvui ir sukūrė Liaudies socialistinę partiją. Laimėjęs rinkimus, autoritariniais metodais valdė šalį kaip ministras pirmininkas, o po tėvo mirties 1960 m. – kaip valstybės vadovas.
Opozicinė veikla buvo uždrausta, tik džiunglėse Vietnamo pasienyje kompartijos sekretorius, buvęs inžinierius ir prancūzų kalbos mokytojas Saloth Sar (vėliau žinomas Pol Poto vardu) kūrė militarizuotą komunistų organizaciją. Įpratę bijoti stipresnių kaimynų (šiuo atveju – Vietnamo ir amerikiečių), khmerai apie 10 metų siekė ir sugebėjo išsaugoti neutralitetą. Tačiau ši politika nebuvo nuosekli: paskatintas Ch. de Gaulle’o pavyzdžio, 1965 m. Sihanukas nutraukė santykius su JAV ir slapta leido Šiaurės Vietnamo daliniams ir Vietkongo partizanams naudotis K. teritorija, vykdant karines operacijas Pietų Vietname. 1969–1970 m. JAV aviacija bombardavo Kambodžos pasienio ruožą, per kurį ėjo vadinamasis Ho Chi Minho takas – svarbiausia paramos Pietų Vietnamui arterija. Tai savo ruožtu sustiprino Kambodžos vidurinių klasių antivakarietiškas nuostatas ir paskatino Pol Poto komunistus, kuriuos Sihanukas vadino Raudonaisiais khmerais (pranc. Khmer Rouge), pradėti sukilimą.
Khmerų Respublika (1970−1975 m.)
Amerikiečiams remiant, Nacionalinės asamblėjos rinkimus 1966 m. laimėjo dešinieji. Provincijoje plečiantis kairiųjų maištui, 1969 m. liepą režimas atkūrė diplomatinius santykius su JAV, stiprino represijas. Sihanuko autoritetas smuko: 1969 m. rugpjūtį premjeru buvo paskirtas proamerikietiškas gynybos ministras gen. , kuris netrukus, 1970 m. kovą, Sihanukui derantis Maskvoje dėl vietnamiečių intervencijos, įvykdė karinį perversmą. Sihanukas Pekine suformavo Jungtinį Kambodžos liaudies frontą ir vyriausybę tremtyje.
Kovai prieš Vietnamo komunistų pajėgas (apie 50 tūkst. kariškių) 1970 m. balandį buvo įvestos JAV ir Pietų Vietnamo pajėgos. Užsienio intervencijos sąlygomis labai sustiprėjo Raudonųjų khmerų įtaka.
1970 m. spalio 9 d. Kambodža paskelbta . Naujojo režimo padėtis buvo kebli: šalyje šeimininkavo vietnamiečiai, iš Vietnamo sugrįžę khmerų armijos likučiai, „Raudonieji khmerai“ ir JAV aviacijos remiami Pietų Vietnamo daliniai. Lon Nolas, pagal 1972 m. priimtą konstituciją tapęs prezidentu, siekė normalizuoti padėtį karinėmis priemonėmis, padidino armiją nuo 30 tūkst. iki 300 tūkst. Su JAV 1973 m. pasirašytos paliaubos, ir amerikiečiai pasitraukė. Tačiau pilietinis karas tęsėsi, Pol Poto ir Ieng Sary „Raudonieji khmerai“, nepaisant JAV aviacijos antskrydžių, 1973 m. užėmė daugiau nei pusę Kambodžos teritorijos. Dėl karo veiksmų pabėgėlių srautai plūdo į miestus, ypač į sostinę, kur dar laikėsi JAV remiama Lon Nolo valdžia. Tačiau amerikiečiams pasitraukus iš Pietų Vietnamo, 1975 m. sausio 1 d. Raudonieji khmerai pradėjo plataus masto puolimą ir po kelių mėnesių sunkių kautynių balandžio 17 d. privertė Lon Nolo vyriausybę kapituliuoti.
Demokratinė Kampučija (1975−1979 m.)
Raudonieji khmerai valdė 4 metus. Jie paskelbė Demokratinę Kampučijos Respubliką ir pradėjo masinę miesto gyventojų evakuaciją į kaimus, siekdami išspręsti maisto problemą. Tačiau tūkstančiai mirė nuo bado, dar daugiau buvo sušaudyta dėl ryšių su ankstyvesniu režimu.
1976 m. priimta nauja konstitucija, paskelbusi Demokratinę Kampučiją komunistine liaudies respublika. Sihanukas buvo priverstas atsistatydinti ir faktiškai atsidūrė namų arešte. Ministru pirmininku tapo Pol Potas. Jo režimas buvo bene radikaliausias XX a. totalitarinis režimas, siekęs per trumpą laiką sukurti komunistinę respubliką. Valdžia uždraudė religiją, privačią nuosavybę, sukolektyvino žemės ūkį, nacionalizavo užsilikusias gamyklas, uždarė laikraščius, mokyklas, ligonines, parduotuves, valstybines įstaigas, bankus, sunaikino transporto priemones ir paskelbė ambicingą 4 metų planą. Žmonės buvo sušaudomi dėl menkiausios priežasties ar įtarimo: už tai, kad anksčiau vertėsi verslu arba buvo valstybiniais tarnautojais, už tai, kad nešiojo akinius, kad apverkė mirusius artimuosius. Neretai buvo sušaudomi net režimo šalininkai, nesugebėję demaskuoti pakankamai daug kontrrevoliucionierių. Apytikris nužudytų bei mirusių skaičius nežinomas, skirtingais įvertinimais 1975−1979 m. žuvo nuo kelių šimtų tūkstančių iki 3 mln. žmonių, dažniausiai nurodoma apie 1−1,5 mln. žuvusių iš bendro 7 mln. gyventojų skaičiaus.
Kampučijos Liaudies Respublika (1979−1991 m.)
Užsienio politikoje Kambodža orientavosi į Kiniją ir tai labai sukomplikavo santykius su Vietnamu, palaikiusiu glaudžius ryšius su Sovietų Sąjunga. Raudonieji khmerai sunaikino partijos narius, kurie praeityje buvo pasitraukę į Vietnamą. Netrukus tarp dviejų šalių prasidėjo ginkluoti susidūrimai, kurie ypač sustiprėjo, Vietnamui paskelbus planą sukurti Indokinijos federaciją. Pnompenis 1977 m. gruodį nutraukė diplomatinius santykius su Hanojumi. Tai nulėmė Raudonųjų khmerų režimo likimą: provietnamietiškas , remiamas Vietnamo kariuomenės (apie 100 tūkst. kariškių) 1978 m. viduryje įsiveržė į Kambodžos teritoriją, o metų pabaigoje pradėjo plataus masto intervenciją. 1979 m. sausio 7 d. vietnamiečiai užėmė Pnompenį ir valdyti paskyrė Hemg Samrino vyriausybę, sudarytą iš Gelbėjimosi fronto vadų; buvo įvesta vienpartinė sistema (, KLRP). Šalis buvo pavadinta , tačiau daugumas pasaulio valstybių bei JTO nepripažino jos vyriausybės. Apie 0,5 mln khmerų – komunistų ir inteligentijos – pasitraukė į Tailandą ir kitas šalis. Beveik visą kitą dešimtmetį vyko karas tarp pasitraukusių į kalnus Raudonųjų khmerų (apie 35 tūkst. karių), vyriausybinės kariuomenės likučių ir vietnamiečių. Nepaisant karo, atsidarė mokyklos, vienuolynai, leista privati nuosavybė.
Sihanukui vadovaujant, 1982 m. prieš vietnamiečius susivienijo trys pagrindinės rezistencijos grupės, tremtyje sudaryta vyriausybė, kurią pripažino JTO.
Demokratizacija
Jungtinių tautų protektoratas
Spaudžiant tarptautinei bendrijai ir sumažėjus Sovietų paramai, 1987 m. Paryžiuje prasidėjo daugiašalės derybos, 1989 m. Vietnamas sutiko išvesti savo okupacinę kariuomenę. Derybų eigoje atsisakyta komunistinių principų, vėl pakeistas šalies pavadinimas (į Kambodžos valstybę), liberalizuota ekonomika. 1991 m. spalį Paryžiuje pasirašyta taikos sutartis. Buvo paleisti politiniai kaliniai, paskelbtos politinės laisvės, sudaryta koalicinė Aukščiausioji nacionalinė taryba, įvesti JTO taikdariai bei funkcionieriai, kurie vadovavo laikinajai administracijai.
Kambodžos Karalystė
1993 m. rinkimuose į Nacionalinę asamblėją 58 vietas iš 123 laimėjo rojalistinė partija, buvo sudaryta koalicinė vyriausybė. Ji 1993 m. rugsėjį priėmė naują konstituciją ir atkūrė konstitucinę monarchiją (Kambodžos karalystę), sostą vėl užėmė . Raudonųjų khmerų ginkluotas pasipriešinimo judėjimas pamažu susilpnėjo, skilo, sukilusioji grupė nuvertė ir 1997 m. areštavo Pol Potą, kuris sekančiais metais mirė. Raudonųjų khmerų likučiai pasidavė 1999 m.
Tarp beveik 40 partijų įtakingiausiomis tapo ministro pirmininko Hun Seno vadovaujama Kambodžos liaudies partija ir rojalistinė . Jos 123 vietų asamblėjoje 1998 m. rinkimuose gavo atitinkamai 64 ir 43, 2003 m. – 73 ir 26 vietas. Sirguliuojantis karalius Norodomas Sihanukas 2004 m. spalio 7 d. atsistatydino, pasilikęs sau titulą „Didysis Herojiškasis Karalius“, sostą užėmė jo sūnus .
Po Antrojo pasaulinio karo Kambodža išgyveno bene dramatiškiausią istoriją Azijoje. Pastaruosius 10 metų šalis pamažu atsigauna, ir, likdama agrarine bei viena skurdžiausių, pagal gyvenimo lygį lenkia Uzbekistaną, Mianmarą, Nepalą, Tadžikistaną, daugelį Afrikos šalių. Kambodža palaiko normalius santykius su visomis kaimyninėmis šalimis, 1998 m. priimta į ASEAN, dalyvauja svarbiausių tarptautinių organizacijų veikloje, Ankor Vato dėka vėl tapo turistų traukos objektu.
Šaltiniai
- Chandler, A History of Cambodia, Boulder: 1992, 2000;
- B. Kiernan, How Pol Pot Came to Power: Colonialism, Nationalism, and Communism in Cambodia, 1930–1975. Yale University Press, 2nd ed., 2004
Afganistanas | Armėnija | Azerbaidžanas | | Bangladešas | Brunėjus | Butanas | Egiptas | Filipinai | Gruzija | Indija | Indonezija | Iranas | Irakas | Izraelis | Japonija | Jemenas | Jordanija | Jungtiniai Arabų Emyratai | Kambodža | Kataras | Kazachija | Kinija | Kipras | Kirgizija | Kuveitas | Laosas | Libanas | Malaizija | Maldyvai | Mongolija | Mianmaras | Nepalas | Omanas | Pakistanas | Pietų Korėja | Rytų Timoras | Rusija | Saudo Arabija | Singapūras | Sirija | Šiaurės Korėja | Šri Lanka | Tadžikija | Tailandas | Turkija | Turkmėnija | Uzbekija | Vietnamas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kambodžos istorija, Kas yra Kambodžos istorija? Ką reiškia Kambodžos istorija?
Kambodzos istorija Kambodzos teritorijoje egzistavusiu valstybiu ir tautu istorija nuo seniausiu laiku iki dabarties Kambodzos istorijaSausumos Cenla Vandenu CenlaKhmeru imperija gt gt gt Prancuzijos IndokinijaNepriklausomybes laikotarpis gt gt Demokratine Kampucija gt Kambodzos karalysteIkiimperinis laikotarpisPagrindiniai straipsniai ir Cenla Ankstyviausieji keramikos radiniai Kambodzos teritorijoje datuojami 4 tukst pr m e taciau apie gyventojus zinoma labai nedaug Nuo naujosios eros pradzios kinu pirkliu aprasymuose minima centralizuota karalyste Mekongo deltoje kurioje kaip ir visoje Pietryciu Azijoje dominavo indu kulturos įtaka hinduizmas theravados budizmas sanskrito veliau pali kalba budistines dzatakos epines poemos Mahabharata ir Ramajana politines idejos Isvystytos irigacijos deka buvo pasiektas aukstas zemes ukio lygis trys ryziu derliai per metus III V a Funano valdovai siusdavo dovanas Kinijos imperatoriui kuris jas vertino kaip duokle Nuo VI a yra epigrafika sanskrito nuo VII a khmeru kalba VII VIII a suirus Funanui atsirado daug valstybiu kuriu didziausia buvo Cenla apjungusi nemaza dalį siuolaikines Kambodzos Vietnamo Laoso ir Tailando Yra islikusiu sio laikotarpio architekturos ir skulpturos paminklu Imperinis laikotarpisAnkor Vatas KambodzaPagrindinis straipsnis Khmeru imperija Kambodzos aukso amziumi laikomas IX XIII a laikotarpis kai Kambodza dare didziule kulturine ir politine įtaka visai kontinentinei Pietryciu Azijai IX a pradzioje princas įkure valstybe Kambudza kuri pastoviai kovojo del įtakos pusiasalyje valde 890 910 pastate miesta kuris buvo Kambodzos sostine iki XV a ir pradejo Ankoro miesto ir sventoviu komplekso statyba valde apie 1113 1150 laikais Ankore pastatyta Visnaus sventove Ankor Vatas vienas įspudingiausiu ir didziausiu islikusiu kulto pastatu pasaulyje Kambodzos simbolis pavaizduotas dabartineje valstybineje veliavoje Kambudza ypac suklestejo Dzajavarmano VII valde 1181 1218 m laikais kada ji tapo didziausia valstybe Indokinijos pusiasalyje Poimperinis laikotarpisPo Dzajavarmano VII mirties vidine kova del valdzios vasalu separatizmas kaimynu taju invazijos 1369 1389 ir 1431 m uzemusiu Angkora apkarpe K teritorija ir sumazino jos reiksme Ankoras buvo apleistas sostine perkelta į Pnompenį tapusį reiksmingu prekybos centru Khmerams pavyko trumpam atsigauti XVI a kada tajai buvo įsivele į karus su Mianmaru taciau del sustiprejusio galingesniu kaimynu Anamo Vietnamas ir Siamo Tailando spaudimo iskilo gresme valstybes islikimui Kambodzos valdovai megino balansuoti tarp siu valstybiu taciau galiausiai tapdavo vieno ar kito vasalu Pietus siuolaikinio Ho Chi Minho apylinkes ir Mekongo delta kolonizavo vietnamieciai dvi siaurines provincijas aneksavo Siamas Kolonijinis laikotarpisPagrindinis straipsnis Prancuzijos Indokinija Kolonijines Kambodzos veliava Siekdamas isvengti galutinio salies padalinimo 1863 m karalius Norodomas pasirase sutartį su Prancuzija kuri jau buvo įsitvirtinusi Vietname ir Kambodza tapo jos protektoratu 1884 m prancuzai priverte Norodoma pasirasyti nauja sutartį pagal kuria Kambodza tapo Prancuzijos kolonija o 1887 m buvo prijungta prie prancuzu valdomos Indokinijos ir neteko autonomijos nors formaliai monarchija nebuvo likviduota Prasidejusius sukilimus provincijose prancuzai greitai numalsino Prancuzu deka Kambodza nebuvo padalinta tarp Vietnamo ir Tailando pastarasis net buvo priverstas 1907 m grazinti dvi provincijas prasidejo salies buvo tiesiami asfaltuoti keliai gelezinkelis nuo Pnompenio iki Siamo sienos steigesi kauciuko plantacijos įkurtas budistiniu studiju institutas vel atrastas ir pradetas restauruoti Ankoras pradeti leisti laikrasciai zurnalai knygos Nors kolonijine modernizacija kaip ir visur turejo elitinį pobudį taciau ukinis pakilimas svietimas teisetvarka pakeite salies vaizda atnese naudos ir platesniems gyventoju sluoksniams Del siu priezasciu Kambodzos antikolonijinis khmeru nacionalizmas pradejo formuotis velai ir neįgijo platesnio masto Antrojo pasaulinio karo laikotarpis 1942 1945 m veliava Antrojo pasaulinio karo metais japonams leidus Kambodzoje seimininkavo kolaboracionistine Vichy valdzia Japonams pasitraukus ji issibegiojo ir Kambodza keleta menesiu buvo faktiskai nepriklausoma Taciau sajungininkai atkure Prancuzijos kontrole ir karaliumi paskyre princa Narodoma Sihanouka g 1922 m Sis aktyviai pradejo reikalauti nepriklausomybes Nors platesnio antikolonijinio judejimo skirtingai nei Indijoje Birmoje dab Mianmaras ar Indonezijoje cia nebuvo Prancuzija 1946 m suteike savivalda 1947 m paskelbe konstitucija 1949 m pripazino Kambodzos nepriklausomybe sudetyje 1953 m lapkricio 9 d suvereniteta ir isvede savo kariuomene Saltasis karasKambodzos karalyste 1953 1970 m 1948 1970 m veliavaPagrindinis straipsnis 1954 m į Kambodza įsiverze pajegos ieskodama budu sureguliuoti Indokinijos konflikta patvirtino buvusiu koloniju Kambodzos Vietnamo Laoso nepriklausomybe Kambodzos vadovu buvo pripazintas Sihanoukas Viet Minho daliniai buvo isvesti Tais paciais metais Kambodza pasitrauke is Prancuzijos Sandraugos ir buvo priimta į JTO 1955 m kova uzleido sosta savo tevui ir sukure Liaudies socialistine partija Laimejes rinkimus autoritariniais metodais valde salį kaip ministras pirmininkas o po tevo mirties 1960 m kaip valstybes vadovas Opozicine veikla buvo uzdrausta tik dziunglese Vietnamo pasienyje kompartijos sekretorius buves inzinierius ir prancuzu kalbos mokytojas Saloth Sar veliau zinomas Pol Poto vardu kure militarizuota komunistu organizacija Įprate bijoti stipresniu kaimynu siuo atveju Vietnamo ir amerikieciu khmerai apie 10 metu sieke ir sugebejo issaugoti neutraliteta Taciau si politika nebuvo nuosekli paskatintas Ch de Gaulle o pavyzdzio 1965 m Sihanukas nutrauke santykius su JAV ir slapta leido Siaures Vietnamo daliniams ir Vietkongo partizanams naudotis K teritorija vykdant karines operacijas Pietu Vietname 1969 1970 m JAV aviacija bombardavo Kambodzos pasienio ruoza per kurį ejo vadinamasis Ho Chi Minho takas svarbiausia paramos Pietu Vietnamui arterija Tai savo ruoztu sustiprino Kambodzos viduriniu klasiu antivakarietiskas nuostatas ir paskatino Pol Poto komunistus kuriuos Sihanukas vadino Raudonaisiais khmerais pranc Khmer Rouge pradeti sukilima Khmeru Respublika 1970 1975 m 1970 1975 m veliavaPagrindinis straipsnis Amerikieciams remiant Nacionalines asamblejos rinkimus 1966 m laimejo desinieji Provincijoje pleciantis kairiuju maistui 1969 m liepa rezimas atkure diplomatinius santykius su JAV stiprino represijas Sihanuko autoritetas smuko 1969 m rugpjutį premjeru buvo paskirtas proamerikietiskas gynybos ministras gen kuris netrukus 1970 m kova Sihanukui derantis Maskvoje del vietnamieciu intervencijos įvykde karinį perversma Sihanukas Pekine suformavo Jungtinį Kambodzos liaudies fronta ir vyriausybe tremtyje Kovai pries Vietnamo komunistu pajegas apie 50 tukst kariskiu 1970 m balandį buvo įvestos JAV ir Pietu Vietnamo pajegos Uzsienio intervencijos salygomis labai sustiprejo Raudonuju khmeru įtaka 1970 m spalio 9 d Kambodza paskelbta Naujojo rezimo padetis buvo kebli salyje seimininkavo vietnamieciai is Vietnamo sugrįze khmeru armijos likuciai Raudonieji khmerai ir JAV aviacijos remiami Pietu Vietnamo daliniai Lon Nolas pagal 1972 m priimta konstitucija tapes prezidentu sieke normalizuoti padetį karinemis priemonemis padidino armija nuo 30 tukst iki 300 tukst Su JAV 1973 m pasirasytos paliaubos ir amerikieciai pasitrauke Taciau pilietinis karas tesesi Pol Poto ir Ieng Sary Raudonieji khmerai nepaisant JAV aviacijos antskrydziu 1973 m uzeme daugiau nei puse Kambodzos teritorijos Del karo veiksmu pabegeliu srautai pludo į miestus ypac į sostine kur dar laikesi JAV remiama Lon Nolo valdzia Taciau amerikieciams pasitraukus is Pietu Vietnamo 1975 m sausio 1 d Raudonieji khmerai pradejo plataus masto puolima ir po keliu menesiu sunkiu kautyniu balandzio 17 d priverte Lon Nolo vyriausybe kapituliuoti Demokratine Kampucija 1975 1979 m 1975 1979 m veliavaPagrindinis straipsnis Demokratine Kampucija Raudonieji khmerai valde 4 metus Jie paskelbe Demokratine Kampucijos Respublika ir pradejo masine miesto gyventoju evakuacija į kaimus siekdami isspresti maisto problema Taciau tukstanciai mire nuo bado dar daugiau buvo susaudyta del rysiu su ankstyvesniu rezimu 1976 m priimta nauja konstitucija paskelbusi Demokratine Kampucija komunistine liaudies respublika Sihanukas buvo priverstas atsistatydinti ir faktiskai atsidure namu areste Ministru pirmininku tapo Pol Potas Jo rezimas buvo bene radikaliausias XX a totalitarinis rezimas siekes per trumpa laika sukurti komunistine respublika Valdzia uzdraude religija privacia nuosavybe sukolektyvino zemes ukį nacionalizavo uzsilikusias gamyklas uzdare laikrascius mokyklas ligonines parduotuves valstybines įstaigas bankus sunaikino transporto priemones ir paskelbe ambicinga 4 metu plana Zmones buvo susaudomi del menkiausios priezasties ar įtarimo uz tai kad anksciau vertesi verslu arba buvo valstybiniais tarnautojais uz tai kad nesiojo akinius kad apverke mirusius artimuosius Neretai buvo susaudomi net rezimo salininkai nesugebeje demaskuoti pakankamai daug kontrrevoliucionieriu Apytikris nuzudytu bei mirusiu skaicius nezinomas skirtingais įvertinimais 1975 1979 m zuvo nuo keliu simtu tukstanciu iki 3 mln zmoniu dazniausiai nurodoma apie 1 1 5 mln zuvusiu is bendro 7 mln gyventoju skaiciaus Kampucijos Liaudies Respublika 1979 1991 m 1979 1989 m veliavaPagrindinis straipsnis Uzsienio politikoje Kambodza orientavosi į Kinija ir tai labai sukomplikavo santykius su Vietnamu palaikiusiu glaudzius rysius su Sovietu Sajunga Raudonieji khmerai sunaikino partijos narius kurie praeityje buvo pasitrauke į Vietnama Netrukus tarp dvieju saliu prasidejo ginkluoti susidurimai kurie ypac sustiprejo Vietnamui paskelbus plana sukurti Indokinijos federacija Pnompenis 1977 m gruodį nutrauke diplomatinius santykius su Hanojumi Tai nuleme Raudonuju khmeru rezimo likima provietnamietiskas remiamas Vietnamo kariuomenes apie 100 tukst kariskiu 1978 m viduryje įsiverze į Kambodzos teritorija o metu pabaigoje pradejo plataus masto intervencija 1979 m sausio 7 d vietnamieciai uzeme Pnompenį ir valdyti paskyre Hemg Samrino vyriausybe sudaryta is Gelbejimosi fronto vadu buvo įvesta vienpartine sistema KLRP Salis buvo pavadinta taciau daugumas pasaulio valstybiu bei JTO nepripazino jos vyriausybes Apie 0 5 mln khmeru komunistu ir inteligentijos pasitrauke į Tailanda ir kitas salis Beveik visa kita desimtmetį vyko karas tarp pasitraukusiu į kalnus Raudonuju khmeru apie 35 tukst kariu vyriausybines kariuomenes likuciu ir vietnamieciu Nepaisant karo atsidare mokyklos vienuolynai leista privati nuosavybe Sihanukui vadovaujant 1982 m pries vietnamiecius susivienijo trys pagrindines rezistencijos grupes tremtyje sudaryta vyriausybe kuria pripazino JTO DemokratizacijaJungtiniu tautu protektoratas 1989 1991 m veliavaPagrindinis straipsnis Spaudziant tarptautinei bendrijai ir sumazejus Sovietu paramai 1987 m Paryziuje prasidejo daugiasales derybos 1989 m Vietnamas sutiko isvesti savo okupacine kariuomene Derybu eigoje atsisakyta komunistiniu principu vel pakeistas salies pavadinimas į Kambodzos valstybe liberalizuota ekonomika 1991 m spalį Paryziuje pasirasyta taikos sutartis Buvo paleisti politiniai kaliniai paskelbtos politines laisves sudaryta koalicine Auksciausioji nacionaline taryba įvesti JTO taikdariai bei funkcionieriai kurie vadovavo laikinajai administracijai Kambodzos Karalyste Dabartine veliava nuo 1993 m 1993 m rinkimuose į Nacionaline asambleja 58 vietas is 123 laimejo rojalistine partija buvo sudaryta koalicine vyriausybe Ji 1993 m rugsejį prieme nauja konstitucija ir atkure konstitucine monarchija Kambodzos karalyste sosta vel uzeme Raudonuju khmeru ginkluotas pasipriesinimo judejimas pamazu susilpnejo skilo sukilusioji grupe nuverte ir 1997 m arestavo Pol Pota kuris sekanciais metais mire Raudonuju khmeru likuciai pasidave 1999 m Tarp beveik 40 partiju įtakingiausiomis tapo ministro pirmininko Hun Seno vadovaujama Kambodzos liaudies partija ir rojalistine Jos 123 vietu asamblejoje 1998 m rinkimuose gavo atitinkamai 64 ir 43 2003 m 73 ir 26 vietas Sirguliuojantis karalius Norodomas Sihanukas 2004 m spalio 7 d atsistatydino pasilikes sau titula Didysis Herojiskasis Karalius sosta uzeme jo sunus Po Antrojo pasaulinio karo Kambodza isgyveno bene dramatiskiausia istorija Azijoje Pastaruosius 10 metu salis pamazu atsigauna ir likdama agrarine bei viena skurdziausiu pagal gyvenimo lygį lenkia Uzbekistana Mianmara Nepala Tadzikistana daugelį Afrikos saliu Kambodza palaiko normalius santykius su visomis kaimyninemis salimis 1998 m priimta į ASEAN dalyvauja svarbiausiu tarptautiniu organizaciju veikloje Ankor Vato deka vel tapo turistu traukos objektu SaltiniaiChandler A History of Cambodia Boulder 1992 2000 B Kiernan How Pol Pot Came to Power Colonialism Nationalism and Communism in Cambodia 1930 1975 Yale University Press 2nd ed 2004 rAzijos saliu istorija Afganistanas Armenija Azerbaidzanas Bangladesas Brunejus Butanas Egiptas Filipinai Gruzija Indija Indonezija Iranas Irakas Izraelis Japonija Jemenas Jordanija Jungtiniai Arabu Emyratai Kambodza Kataras Kazachija Kinija Kipras Kirgizija Kuveitas Laosas Libanas Malaizija Maldyvai Mongolija Mianmaras Nepalas Omanas Pakistanas Pietu Koreja Rytu Timoras Rusija Saudo Arabija Singapuras Sirija Siaures Koreja Sri Lanka Tadzikija Tailandas Turkija Turkmenija Uzbekija Vietnamas