Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Provanso karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žemutinės Burgundijos karalystė − istorinė karalystė, viena iš Karolingų Frankų imperijos dalių, egzistavusi iki 933 m. Jos teritorijos užėmė dab. Prancūzijos istorinius Provanso, Dofinės, Savojos regionus bei gretimas sritis Italijoje. Kitaip dar vadinama Cisžuranine Burgundija ar tiesiog Cisžuranija, dėl to, kad buvo į pietus nuo Žuros kalnų. Be to, karalystė dar vadinama Provanso karalyste.
| Žemutinės Burgundijos karalystė | ||||
| Frankų imperijos sub-karalystė | ||||
| ||||
| Žemutinės Burgundijos karalystė (oranžinė) 888 m. | ||||
| Sostinė | Vjenas, Arlis | |||
| Kalbos | Frankų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Lotaro karalystės padalinimas | 855 m. m. | |||
| - Susijungimas su Aukštutine Burgundija | 933 m. | |||
Raida
Prielaidos karalystės atsiradimui susiklostė, kai 855 m. padalino Vidurio Frankų karalystę į tris dalis, atiduodamas jas savo trims sūnums. Vidurinę jos dalį, į pietus nuo Alpių gavo sūnus . Po pastarojo mirties 863 m. karalystė laikinai panaikinta, ir jos teritorijas pasidalino broliai ir . Prie Italijos karalystės prijungtoji Burgundijos dalis 875–879 m. perėjo Vakarų Frankų karaliams.
879 m. mirus Vakarų Frankų karaliui , Provanso diduomenė atsisakė vėl rinkti jo įpėdinį karalių, ir vietoj to karaliumi išsirinko tuometinį vietininką , kuris tapo pirmuoju ne Karolingų dinastijos karaliumi Frankų imperijoje. 880 m. du Vakarų frankų karaliai bandė atkurti valdžią Provanse, vėliau tai bandė padaryti ir Karolis Storasis, tačiau tai jiems nepavyko. Nors Boso teritorijos kuriam laikui susitraukė, sostinė Vjenas nepasidavė.
887 m. Žemutinės Burgundijos sostą paveldėjo Boso sūnus Liudvikas Aklasis. Jis 900 m. buvo išrinktas Italijos karaliumi, o 901 m. tapo Romos imperatoriumi. Tačiau 905 m. jis buvo apakintas ir išvytas iš Italijos. Sugrįžęs į Žemutinę Burgundiją, jis valdyme buvo priverstas pasitikėti savo patikėtiniu , kuris palaipsniui įgijo valdžią visoje karalystėje ir 911 m. perkėlė sostinę į savo tėvoniją Arlio mieste.
Hugas buvo susigiminiavęs su Aukštutinės Burgundijos valdovais, nes pastarosios karaliaus našlė 912 m. ištekėjo už jo. Kai Aukštutinės Burgundijos sosto paveldėtojas Rudolfas II 922 m. tapo Italijos karaliumi, jo interesai susikirto su patėviu Hugu Arliečiu. Šis 926 m. atėmė iš Rudolfo Italijos karūną. 933 m. Rudolfas atsisakė pretenzijų į Italijos sostą, tačiau už tai iš patėvio gavo Žemutinę Burgundiją. Tokiu būdu dvi karalystės buvo suvienytos į Burgundijos karalystę.
Karaliai
- (855−863 m.),
- (879−887 m.),
- Liudvikas Aklasis (887–928 m.),
- (928−933 m.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Provanso karalystė, Kas yra Provanso karalystė? Ką reiškia Provanso karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Zemutines Burgundijos karalyste istorine karalyste viena is Karolingu Franku imperijos daliu egzistavusi iki 933 m Jos teritorijos uzeme dab Prancuzijos istorinius Provanso Dofines Savojos regionus bei gretimas sritis Italijoje Kitaip dar vadinama Ciszuranine Burgundija ar tiesiog Ciszuranija del to kad buvo į pietus nuo Zuros kalnu Be to karalyste dar vadinama Provanso karalyste Zemutines Burgundijos karalysteFranku imperijos sub karalyste 855 m 933 Location ofZemutines Burgundijos karalyste oranzine 888 m Sostine Vjenas ArlisKalbos Franku kalbaValdymo forma monarchijaEra Viduramziai Lotaro karalystes padalinimas 855 m m Susijungimas su Aukstutine Burgundija 933 m RaidaTrys Burgundijos Zemutine Burgundija pazymeta oranzine spalva Prielaidos karalystes atsiradimui susikloste kai 855 m padalino Vidurio Franku karalyste į tris dalis atiduodamas jas savo trims sunums Vidurine jos dalį į pietus nuo Alpiu gavo sunus Po pastarojo mirties 863 m karalyste laikinai panaikinta ir jos teritorijas pasidalino broliai ir Prie Italijos karalystes prijungtoji Burgundijos dalis 875 879 m perejo Vakaru Franku karaliams 879 m mirus Vakaru Franku karaliui Provanso diduomene atsisake vel rinkti jo įpedinį karaliu ir vietoj to karaliumi issirinko tuometinį vietininka kuris tapo pirmuoju ne Karolingu dinastijos karaliumi Franku imperijoje 880 m du Vakaru franku karaliai bande atkurti valdzia Provanse veliau tai bande padaryti ir Karolis Storasis taciau tai jiems nepavyko Nors Boso teritorijos kuriam laikui susitrauke sostine Vjenas nepasidave 887 m Zemutines Burgundijos sosta paveldejo Boso sunus Liudvikas Aklasis Jis 900 m buvo isrinktas Italijos karaliumi o 901 m tapo Romos imperatoriumi Taciau 905 m jis buvo apakintas ir isvytas is Italijos Sugrįzes į Zemutine Burgundija jis valdyme buvo priverstas pasitiketi savo patiketiniu kuris palaipsniui įgijo valdzia visoje karalysteje ir 911 m perkele sostine į savo tevonija Arlio mieste Hugas buvo susigiminiaves su Aukstutines Burgundijos valdovais nes pastarosios karaliaus nasle 912 m istekejo uz jo Kai Aukstutines Burgundijos sosto paveldetojas Rudolfas II 922 m tapo Italijos karaliumi jo interesai susikirto su pateviu Hugu Arlieciu Sis 926 m ateme is Rudolfo Italijos karuna 933 m Rudolfas atsisake pretenziju į Italijos sosta taciau uz tai is patevio gavo Zemutine Burgundija Tokiu budu dvi karalystes buvo suvienytos į Burgundijos karalyste Karaliai 855 863 m 879 887 m Liudvikas Aklasis 887 928 m 928 933 m