Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Venesuelos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šis straipsnis yra apie Venesuelos istoriją.
| Venesuelos istorija |
| Tiera Firmė |
| Santo Domingas |
| () |
| Naujoji Granada |
| (Venesuelos generalkapitonija) |
| Didžioji Kolumbija |
| : |
| > |
Prieškolumbinis laikotarpis
Iki Kristupui Kolumbui atrandant Amerikos kontinentą dab. Venesuelos teritorijoje gyveno daugybė įvairių indėnų genčių. Jos sudarė keletą etninių grupių, iš kurių svarbiausios buvo karibai, gyvenę dab. Venesuelos rytuose, jos pajūrio vidurio dalyje bei salose, ir aravakai, gyvenę dab. Venesuelos vakaruose. Spėjama, kad XV a. pab. visoje dab. Venesuelos teritorijoje gyveno apie 500 tūkst. žmonių. XVI a. Venesuelos teritorijoje prasidėjus ispanų kolonizacijai, indėnų skaičius sumažėjo. Tai įvyko dėl europiečių atneštų ligų ir indėnų naikinimo žemėse, kuriose buvo Europoje vertinamų išteklių. Indėnų vadai, pvz., (apie 1530–1568) ir (m. 1573) bandė priešintis ispanų įsiveržimams, tačiau ispanai juos nugalėjo.
Kolonijinis laikotarpis
1498 m. per savo trečiąją kelionę dab. Venesuelos rytinę pakrantę pasiekė Kristupas Kolumbas, kuris išsilaipino Orinoko žiotyse. 1499 m. rugpjūčio 24 d. ispanų Alonso de Ojeda ir Amerigo Vespucci ekspedicija įplaukė į Marakaibo ežerą, kuriame išvydo polines viršvandenines čiabuvių gyvenvietes; kadangi pastarosios europiečiams labai priminė Veneciją, de Ojeda jo atrastai pakrantei suteikė Venesuelos („Mažosios Venecijos“) vardą, kuris ilgainiui prigijo ir visam gretimam regionui.
Pirmą nuolatinę ispanų gyvenvietę dab. Venesueloje ir visoje Pietų Amerikoje – Naująjį Toledą (dabar – Kumanos m.) – 1515 m. rytinėje Venesuelos pajūrio dalyje įkūrė pranciškonų vienuoliai. Apie 1528 m. Venesueloje pradėtas naudoti juodaodžių vergų darbas (manoma, kad vergijos atsiradimą Venesueloje lėmė vario kasyklų įrengimas ; vergai į Venesuelą gabenti daugiausia iš dab. Kongo, Angolos ir Ganos). 1528–1546 m. buvo įkurta Mažoji Venecija, kuri priklausė vokiečių kolonistams.
XVI-XVII a. Venesuela buvo palyginti nereikšminga Ispanijos kolonija, nes ispanus tada labiau domino kiti, labiau auksu turtingi Pietų Amerikos kraštai, – iš dalies ir dėl šios priežasties baltųjų, metisų ir juodaodžių naujakurių gyvenvietės kartu su naujomis kakavos plantacijomis tuo laikotarpiu kūrėsi ir augo tik dab. Venesuelos pajūryje bei nepertoliausiai nuo Karibų jūros esančiose vietose.
Nuo 1717 m. Venesuela buvo dalis.
XIX amžius ir Nepriklausomybė
XIX a. pr. Venesueloje gyvenę ispanų kolonistų palikuonys save suvokė jau kaip atskirą nuo ispanų visuomenę. Pasinaudodami Napoleono įsiveržimu į Ispaniją 1810 m., tų metų balandį Karakase susirinkę Venesuelos kreolų elito atstovai įvykdė revoliucinį perversmą, po kurio Venesuelos provincijos valdžia perėjo į vad. Revoliucinės chuntos rankas, o 1811 m. liepą buvo paskelbta ir Venesuelos nepriklausomybė. Dar tų metų pavasarį prasidėjo venesueliečiams nesėkmingas I Nepriklausomybės karas, kurio metu žuvo iki pusės baltųjų Venesuelos gyventojų.
1819 m. pab. nuo Ispanijos atsiskyrė vad. (Didžiosios) Kolumbijos Respublika, kurią kartu su Kundinamarkos bei Kito departamentais (dab. Kolumbijos ir Ekvadoro prototipais) sudarė ir Venesuelos departamentas. Tačiau ispanai iš pastarojo buvo išstumti tik 1821 m.
1830 m. sausį Venesuela tapo nuo (Didžiosios) Kolumbijos nepriklausoma valstybe.
XIX a. Venesuelos gyvenimas pasižymėjo ypatingu politiniu nestabilumu. Karinės diktatūros keitė viena kitą, šalį vargino valstybės perversmai ir pilietiniai karai.
XX amžius
XX a. I pusėje Venesuela buvo valdoma autoritarinių režimų, kurie nedaug kuo tesiskyrė nuo XIX a. karinių diktatūrų. 1899-1908 m. šalį valdė generolas , 1908-1914, 1922-1929 ir 1931-1935 m. – generolas , 1935–1941 m. – generolas , 1941–1945 m. – generolas . Iš esmės demokratine valstybe, tiesa, nuolat krečiama korupcijos skandalų, Venesuela tapo tik 1959 m.
Svarbus šalies ekonominio ir socialinio gyvenimo lūžis įvyko netrukus po I pasaulinio karo, kai žemės ūkio produktų gamybą Venesuelos ekonomikoje nustelbė naftos verslas. Iki intensyvios pramoninės eksportui skirtos naftos gavybos pradžios 96 % šalies ekonomikos sudarė kavos ir kakavos auginimas.
1989 m. šalį sukrėtė masinių demonstracijų bei riaušių banga, – tuomet šalies sostinėje ir kai kuriuose gretimuose miestuose vykusių vad. Karakaso neramumų (isp. Caracazo) metu žuvo keli tūkstančiai civilių. Masinės demonstracijos buvo dalies venesueliečių atsakas į krizę, kurią sukėlė prezidento inicijuota „laisvosios prekybos“ politika.
1998 m. prezidento rinkimus Venesueloje laimėjo vad. lyderis, pasaulyje itin kontroversiškai vertinamas Ugo Čavesas (Hugo Chávez; 2000 m. perrinktas naujai kadencijai).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Venesuelos istorija, Kas yra Venesuelos istorija? Ką reiškia Venesuelos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sis straipsnis yra apie Venesuelos istorija Venesuelos istorijaTiera FirmeSanto Domingas Naujoji Granada Venesuelos generalkapitonija Didzioji Kolumbija gt Prieskolumbinis laikotarpisIki Kristupui Kolumbui atrandant Amerikos kontinenta dab Venesuelos teritorijoje gyveno daugybe įvairiu indenu genciu Jos sudare keleta etniniu grupiu is kuriu svarbiausios buvo karibai gyvene dab Venesuelos rytuose jos pajurio vidurio dalyje bei salose ir aravakai gyvene dab Venesuelos vakaruose Spejama kad XV a pab visoje dab Venesuelos teritorijoje gyveno apie 500 tukst zmoniu XVI a Venesuelos teritorijoje prasidejus ispanu kolonizacijai indenu skaicius sumazejo Tai įvyko del europieciu atnestu ligu ir indenu naikinimo zemese kuriose buvo Europoje vertinamu istekliu Indenu vadai pvz apie 1530 1568 ir m 1573 bande priesintis ispanu įsiverzimams taciau ispanai juos nugalejo Kolonijinis laikotarpis1498 m per savo treciaja kelione dab Venesuelos rytine pakrante pasieke Kristupas Kolumbas kuris issilaipino Orinoko ziotyse 1499 m rugpjucio 24 d ispanu Alonso de Ojeda ir Amerigo Vespucci ekspedicija įplauke į Marakaibo ezera kuriame isvydo polines virsvandenines ciabuviu gyvenvietes kadangi pastarosios europieciams labai primine Venecija de Ojeda jo atrastai pakrantei suteike Venesuelos Mazosios Venecijos varda kuris ilgainiui prigijo ir visam gretimam regionui Pirma nuolatine ispanu gyvenviete dab Venesueloje ir visoje Pietu Amerikoje Naujajį Toleda dabar Kumanos m 1515 m rytineje Venesuelos pajurio dalyje įkure pranciskonu vienuoliai Apie 1528 m Venesueloje pradetas naudoti juodaodziu vergu darbas manoma kad vergijos atsiradima Venesueloje leme vario kasyklu įrengimas vergai į Venesuela gabenti daugiausia is dab Kongo Angolos ir Ganos 1528 1546 m buvo įkurta Mazoji Venecija kuri priklause vokieciu kolonistams XVI XVII a Venesuela buvo palyginti nereiksminga Ispanijos kolonija nes ispanus tada labiau domino kiti labiau auksu turtingi Pietu Amerikos krastai is dalies ir del sios priezasties baltuju metisu ir juodaodziu naujakuriu gyvenvietes kartu su naujomis kakavos plantacijomis tuo laikotarpiu kuresi ir augo tik dab Venesuelos pajuryje bei nepertoliausiai nuo Karibu juros esanciose vietose Nuo 1717 m Venesuela buvo dalis XIX amzius ir NepriklausomybeVenesuelos revoliucijos pradzia Chuano Loveros paveikslas 1810 uju balandzio 19 oji 1835 m XIX a pr Venesueloje gyvene ispanu kolonistu palikuonys save suvoke jau kaip atskira nuo ispanu visuomene Pasinaudodami Napoleono įsiverzimu į Ispanija 1810 m tu metu balandį Karakase susirinke Venesuelos kreolu elito atstovai įvykde revoliucinį perversma po kurio Venesuelos provincijos valdzia perejo į vad Revoliucines chuntos rankas o 1811 m liepa buvo paskelbta ir Venesuelos nepriklausomybe Dar tu metu pavasarį prasidejo venesuelieciams nesekmingas I Nepriklausomybes karas kurio metu zuvo iki puses baltuju Venesuelos gyventoju 1819 m pab nuo Ispanijos atsiskyre vad Didziosios Kolumbijos Respublika kuria kartu su Kundinamarkos bei Kito departamentais dab Kolumbijos ir Ekvadoro prototipais sudare ir Venesuelos departamentas Taciau ispanai is pastarojo buvo isstumti tik 1821 m 1830 m sausį Venesuela tapo nuo Didziosios Kolumbijos nepriklausoma valstybe XIX a Venesuelos gyvenimas pasizymejo ypatingu politiniu nestabilumu Karines diktaturos keite viena kita salį vargino valstybes perversmai ir pilietiniai karai XX amziusXX a I puseje Venesuela buvo valdoma autoritariniu rezimu kurie nedaug kuo tesiskyre nuo XIX a kariniu diktaturu 1899 1908 m salį valde generolas 1908 1914 1922 1929 ir 1931 1935 m generolas 1935 1941 m generolas 1941 1945 m generolas Is esmes demokratine valstybe tiesa nuolat kreciama korupcijos skandalu Venesuela tapo tik 1959 m Svarbus salies ekonominio ir socialinio gyvenimo luzis įvyko netrukus po I pasaulinio karo kai zemes ukio produktu gamyba Venesuelos ekonomikoje nustelbe naftos verslas Iki intensyvios pramonines eksportui skirtos naftos gavybos pradzios 96 salies ekonomikos sudare kavos ir kakavos auginimas 1989 m salį sukrete masiniu demonstraciju bei riausiu banga tuomet salies sostineje ir kai kuriuose gretimuose miestuose vykusiu vad Karakaso neramumu isp Caracazo metu zuvo keli tukstanciai civiliu Masines demonstracijos buvo dalies venesuelieciu atsakas į krize kuria sukele prezidento inicijuota laisvosios prekybos politika 1998 m prezidento rinkimus Venesueloje laimejo vad lyderis pasaulyje itin kontroversiskai vertinamas Ugo Cavesas Hugo Chavez 2000 m perrinktas naujai kadencijai v rPietu Amerikos saliu istorijos Argentina Brazilija Cile Ekvadoras Paragvajus Peru Surinamas Urugvajus Venesuela