Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Paragvajaus istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Paragvajaus istorija kaip ir daugelio Lotynų Amerikos valstybių istorijos skirstoma į tris pagrindinius periodus: ikikolumbinį, kolonijinį ir nepriklausomybės laikotarpį.
Ikikolumbinis laikotarpis
Iki ispanų konkistadorų atvykimo Rytų Paragvajus – teritorija tarp Paranos ir Paragvajaus upių – buvo apgyvendinta įvairių indėnų genčių, kurios tarpusavyje dažnai kariavo. Apie įvykius iki konkistadorų atvykimo laba mažai žinoma, kadangi šalyje atlikta nedaug archeologinių tyrinėjimų. Žinoma, kad Rytų Paragvajuje pradžioje dominavusios pampų indėnų gentys, bet XV a. jas nustelbė iš Amazonijos regiono atsikraustę gvaraniai. Jie turėjo aukštesnę materialinę kultūrą ir buvo įvaldę žemdirbystę, todėl nukonkuravo vietines klajoklių gentis. Skurdžiose Gran Čiako lygumose, besidriekiančiose į vakarus nuo Paragvajaus upės gvaranių gentys neįsitvirtino, todėl jose išliko pampų kilmės gentys – gvajkurai.
Pirmas žinomas kontaktas tarp gvaranių ir europiečių įvyko 1524 m., kuomet portugalų keliautojas Alejo García iš Santa Katalinos salos iškeliavo į vakarus ir pasiekė žemes, kur dabar įsikūręs Paragvajus. Vėliau padažnėjus ispanų kelionėms gvaraniai sudarė sąjungą su atvykėliais ir drauge kovojo prieš karingas pampidų gentis gvajkurus bei gvaranių kilmės mbijus. Dauguma klajoklių genčių buvo sunaikintos arba priverstos pasitraukti gilyn į Gran Čiaką.
Kolonijinis laikotarpis
XVI a. europiečiai pradėjo La Platos baseino kolonizaciją. Indėnams užėmus Buenos Airių koloniją, kolonistai pasitraukė Paranos upe į šiaurę ir 1537 m. rugpjūčio 15 d. įkūrė Asunsjono miestą. Jis tapo regiono centru, greitai augo ir stiprėjo, traukdamas kolonistus iš tokių kolonijų kaip Ontiverosas, Siudad Real de Guaira, Vilja Rika de Espiritu Santas, Santjago de Cheresas, Santa Krus de la Siera, Buenos Airės, Korientesas, Santa Fė, Konsepsion de Buena Esperansa.
Valdant Hernandarias į Paragvajų pakviesti jėzuitai, kad įvestų taiką tarp kariaujančių indėnų genčių. Netrukus pradėjo steigtis jėzuitų redukcijos. 1604–1767 m. jėzuitai su gvaranių gentimis suformavo teokratinę valstybę La Platos, o vėliau Gvairos gubernijos sudėtyje. Misijos turėjo autonomiją nuo Asunsjono. Jose indėnams buvo diegiama katalikybė, mokoma amatų, žemdirbystės, gamybos.
Jėzuitams iš viso buvo pavaldžios 32 misijos. Pradžioje jos steigėsi Gvairoje (dabar Brazilijos valstija Parana), vėliau tarp Tebikuario upės ir La Platos baseino vandenskyros. Misijose plačiai vartota ir pradėta užrašinėti gvaranių kalba, įsikūrė pirmosios spaustuvės. Asunsjone kronikininkas pirmasis pradėjo aprašinėti istoriją.
1617 m. atskirtos La Platos ir Paragvajaus gubernijos. Asunsjonas neteko La Platos baseino regiono kontrolės, o prie vandenyno esančios Buenos Airės tapo dominuojančiu miestu. Paragvajus neteko priėjimo prie jūros, todėl tapo priklausomas nuo aplinkinių kolonijų.
1717 m. Paragvajuje įvyko sukilimas, siekęs nepriklausomybės nuo Ispanijos, tačiau 1721 m. Tovati mūšyje sukilėliai sutriuškinti, o Paragvajui pritaikytos sankcijos, sužlugdyta ekonomika. Didelės permainos prasidėjo po 1750 m. Madrido sutarties, nustačiusios sienas tarp Ispanijos ir Portugalijos kolonijų. Paragvajus neteko Gvairos regiono, (dabar Pietų Mato Grosas), Kujabos regiono. Šios teritorijos perduotos Portugalijai mainais už Urugvajų. Portugalams atitekusiose žemėse panaikintos jėzuitų redukcijos, o paramos netekę gvaraniai stojo į gvaranių karą, kuris tęsėsi iki 1757 m. Ispanijos karaliaus Karolio III nurodymu 1767 m. ir likusioje Paragvajaus teritorijoje uždrausta jėzuitų veikla.
1777 m. Paragvajus prijungtas prie La Platos vicekaralystės.
Nepriklausomybė
1810 m. Manuelio Belgrano vadovaujamos revoliucinės nepriklausomybės pajėgos įsiveržė į Paragvajaus intendenciją ir stojo į kovą su vadovaujamais rojalistais. Tačiau negaudami palaikymo iš Buenos Airių revoliucionieriai patyrė pralaimėjimą. Tačiau netrukus Paragvajuje kilo vietinė revoliucija ir 1811 m. gegužės 14 d. paskelbta šalies nepriklausomybė. Pradžioje sudaryta chunta (vėliau konsulatas), kuriai vadovavo pakaitomis ir . 1816 m. Gaspar Rodríguez de Francia tapo šalies diktatoriumi ir bandė užtiktinti šalies nepriklausomybę nuo savo galią plečiančių bei pašalino savo politinius konkurentus, tarp jų ir Jegrosą. Praėjus keletui metų po Francia mirties 1844 m. šalį padėjo valdyti . Nors jo valdymas nebuvo toks griežtas, kaip diktatoriaus Francia, tačiau ir toliau tęsta izoliacinė politika, nes galingos kaimynės Argentina ir Brazilija kėlė grėsmę Paragvajaus suverinitetui. Tuo pačiu jam valdant pakilo šalies ekonominis lygis – įkurtas pirmas laikraštis, nutiesti geležinkeliai, sukurtas prekybinis laivynas, paruošta ginkluotė. Iš Europos pakviesta 200 specialistų, kurie padėjo modernizuoti šalies ūkį, ginkluotę, švietimą.
Prezidentui mirus poste jį pakeitė jo sūnus Francisco Solano López. Gavęs išsilavinimą ir darbo praktiką Europoje, naujasis prezidentas taip pat rūpinosi šalies gerovės kilimu. Tačiau užsienio politikoje laikėsi itin griežtų pozicijų ir pasikliaudamas šalies ekonominiu pakilmu 1865 m. pradėjo Trigubo Aljanso karą su Brazilija, o vėliau ir Argentina. Nedidelės šalies pajėgos neilgai atsilaikė prieš dvi galingas valstybes ir patyrė triuškinantį pralaimėjimą. Karo pasekmės Paragvajui buvo tragiškos – šalis neteko virš milijono gyventojų ir beveik visų suaugusių vyrų, miestai suniokoti, ūkis sunaikintas, nebeliko kultūros, švietimo sistemos. Daugumą gyventojų po karo sudarė vaikai, moterys ir invalidai. Tačiau Paragvajui pavyko išvengti sunaikinimo (brazilai po 6 metų okupacijos pasitraukė), nors šalis neteko didelių savo teritorijų.
XX a. prasidėjo konfliktai dėl neįsisavintų ir praktiškai niekieno nekontroliuotų Šiaurinio Čiako žemių. Tik regiono pakraščiuose buvo keletas fortų, tokių kaip Fuerte Olimpas, Vilja Oksidentalis (dabar Presidente Hajesas), Presidio de Lopesas, bei keletas toliau nutolusių privačių valdų. Toliau gyveno tik klajokliškos gvajkurų gentys. Į Gran Čiaką taip pat pretenzijas reiškė Bolivija ir atakavo paragvajiečių fortą. 1932 m. tarp šių šalių prasidėjo Čiako karas. Per 3 metus trukusi konfilktą Paragvajui pavyko apsiginti ir kontraatakuoti bolivečius. 1938 m. Argentinos diplomato dėka karą pavyko nutraukti, o Paragvajui atiteko 2/3 Šiaurinio Čiako žemių. Šalių siena sudaryta geodeziniu principu.
Valdant generolui 1947 m. prasidėjo , nusinešęs 3000 gyvybių. Valdančioji stojo į kovą su Febreristo ir komunistų partijomis. Colorado pasiekė pergalę ir sunaikino daugumą politinių priešų. Tai sudarė sąlygas 1954 m. diktatoriaus Alfredo Stroessner atėjimui į valdžią. Jm valdant uždrausta kitų partijų veikla, įvesta karo padėtis, sudaryta nauja konstitucija. Paragvajuje prieglobstį rado Europoje persekioti nacių nusikaltėliai. Nors valdant Strešneriui pakeltas šalies ekonomikos lygis, įsigalėjo milžiniška korupcija, gamtos niokojimas, valdžia sudarė sąlygas žemvaldžiams, bet neskatino liaudies socialinės būklės gerinimo.
1989 m. generolas įvykdė perversmą, kuris nutraukė ilgametę Strešnerio diktatūrą. Surengti laisvi rinkimai, kuriuose laimėjo tas pats Andrés Rodríguez. Jam valdant pradėta šalies demokratizacija. 1993 m. rinkimus laimėjo tos pačios Colorado partijos prezidentas . Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo finansiniu nuosmukiu, dvejomis ekonominėmis krizėmis. Žlugo daug vietinių įmonių, o jų vietą užėmė užsienio įmonės. Vėliau prasidėjo politinė – ekonominė suirutė, politikų tarpusavio konfliktai ir susidorojimai, korupcijos skandalai. Išrinkus Nicanor Duarte Frutos politinė padėtis dalinai stabilizavosi, tačiau ir jam skandalų išvengti nepavyko.
2008 m. prezidento rinkimus laimėjo buvęs vyskupas Fernando Lugo ir nutraukė 61 metų Colorado partijos dominavimą šalyje.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Paragvajaus istorija, Kas yra Paragvajaus istorija? Ką reiškia Paragvajaus istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Paragvajaus istorija kaip ir daugelio Lotynu Amerikos valstybiu istorijos skirstoma į tris pagrindinius periodus ikikolumbinį kolonijinį ir nepriklausomybes laikotarpį Ikikolumbinis laikotarpisIki ispanu konkistadoru atvykimo Rytu Paragvajus teritorija tarp Paranos ir Paragvajaus upiu buvo apgyvendinta įvairiu indenu genciu kurios tarpusavyje daznai kariavo Apie įvykius iki konkistadoru atvykimo laba mazai zinoma kadangi salyje atlikta nedaug archeologiniu tyrinejimu Zinoma kad Rytu Paragvajuje pradzioje dominavusios pampu indenu gentys bet XV a jas nustelbe is Amazonijos regiono atsikrauste gvaraniai Jie turejo aukstesne materialine kultura ir buvo įvalde zemdirbyste todel nukonkuravo vietines klajokliu gentis Skurdziose Gran Ciako lygumose besidriekianciose į vakarus nuo Paragvajaus upes gvaraniu gentys neįsitvirtino todel jose isliko pampu kilmes gentys gvajkurai Pirmas zinomas kontaktas tarp gvaraniu ir europieciu įvyko 1524 m kuomet portugalu keliautojas Alejo Garcia is Santa Katalinos salos iskeliavo į vakarus ir pasieke zemes kur dabar įsikures Paragvajus Veliau padaznejus ispanu kelionems gvaraniai sudare sajunga su atvykeliais ir drauge kovojo pries karingas pampidu gentis gvajkurus bei gvaraniu kilmes mbijus Dauguma klajokliu genciu buvo sunaikintos arba priverstos pasitraukti gilyn į Gran Ciaka Kolonijinis laikotarpisKolonijinio laikotarpio Asunsjono kabildas XVI a europieciai pradejo La Platos baseino kolonizacija Indenams uzemus Buenos Airiu kolonija kolonistai pasitrauke Paranos upe į siaure ir 1537 m rugpjucio 15 d įkure Asunsjono miesta Jis tapo regiono centru greitai augo ir stiprejo traukdamas kolonistus is tokiu koloniju kaip Ontiverosas Siudad Real de Guaira Vilja Rika de Espiritu Santas Santjago de Cheresas Santa Krus de la Siera Buenos Aires Korientesas Santa Fe Konsepsion de Buena Esperansa Valdant Hernandarias į Paragvaju pakviesti jezuitai kad įvestu taika tarp kariaujanciu indenu genciu Netrukus pradejo steigtis jezuitu redukcijos 1604 1767 m jezuitai su gvaraniu gentimis suformavo teokratine valstybe La Platos o veliau Gvairos gubernijos sudetyje Misijos turejo autonomija nuo Asunsjono Jose indenams buvo diegiama katalikybe mokoma amatu zemdirbystes gamybos Jezuitams is viso buvo pavaldzios 32 misijos Pradzioje jos steigesi Gvairoje dabar Brazilijos valstija Parana veliau tarp Tebikuario upes ir La Platos baseino vandenskyros Misijose placiai vartota ir pradeta uzrasineti gvaraniu kalba įsikure pirmosios spaustuves Asunsjone kronikininkas pirmasis pradejo aprasineti istorija 1617 m atskirtos La Platos ir Paragvajaus gubernijos Asunsjonas neteko La Platos baseino regiono kontroles o prie vandenyno esancios Buenos Aires tapo dominuojanciu miestu Paragvajus neteko priejimo prie juros todel tapo priklausomas nuo aplinkiniu koloniju 1717 m Paragvajuje įvyko sukilimas siekes nepriklausomybes nuo Ispanijos taciau 1721 m Tovati musyje sukileliai sutriuskinti o Paragvajui pritaikytos sankcijos suzlugdyta ekonomika Dideles permainos prasidejo po 1750 m Madrido sutarties nustaciusios sienas tarp Ispanijos ir Portugalijos koloniju Paragvajus neteko Gvairos regiono dabar Pietu Mato Grosas Kujabos regiono Sios teritorijos perduotos Portugalijai mainais uz Urugvaju Portugalams atitekusiose zemese panaikintos jezuitu redukcijos o paramos neteke gvaraniai stojo į gvaraniu kara kuris tesesi iki 1757 m Ispanijos karaliaus Karolio III nurodymu 1767 m ir likusioje Paragvajaus teritorijoje uzdrausta jezuitu veikla 1777 m Paragvajus prijungtas prie La Platos vicekaralystes Nepriklausomybe1810 m Manuelio Belgrano vadovaujamos revoliucines nepriklausomybes pajegos įsiverze į Paragvajaus intendencija ir stojo į kova su vadovaujamais rojalistais Taciau negaudami palaikymo is Buenos Airiu revoliucionieriai patyre pralaimejima Taciau netrukus Paragvajuje kilo vietine revoliucija ir 1811 m geguzes 14 d paskelbta salies nepriklausomybe Pradzioje sudaryta chunta veliau konsulatas kuriai vadovavo pakaitomis ir 1816 m Gaspar Rodriguez de Francia tapo salies diktatoriumi ir bande uztiktinti salies nepriklausomybe nuo savo galia plecianciu bei pasalino savo politinius konkurentus tarp ju ir Jegrosa Praejus keletui metu po Francia mirties 1844 m salį padejo valdyti Nors jo valdymas nebuvo toks grieztas kaip diktatoriaus Francia taciau ir toliau testa izoliacine politika nes galingos kaimynes Argentina ir Brazilija kele gresme Paragvajaus suverinitetui Tuo paciu jam valdant pakilo salies ekonominis lygis įkurtas pirmas laikrastis nutiesti gelezinkeliai sukurtas prekybinis laivynas paruosta ginkluote Is Europos pakviesta 200 specialistu kurie padejo modernizuoti salies ukį ginkluote svietima Prezidentui mirus poste jį pakeite jo sunus Francisco Solano Lopez Gaves issilavinima ir darbo praktika Europoje naujasis prezidentas taip pat rupinosi salies geroves kilimu Taciau uzsienio politikoje laikesi itin grieztu poziciju ir pasikliaudamas salies ekonominiu pakilmu 1865 m pradejo Trigubo Aljanso kara su Brazilija o veliau ir Argentina Nedideles salies pajegos neilgai atsilaike pries dvi galingas valstybes ir patyre triuskinantį pralaimejima Karo pasekmes Paragvajui buvo tragiskos salis neteko virs milijono gyventoju ir beveik visu suaugusiu vyru miestai suniokoti ukis sunaikintas nebeliko kulturos svietimo sistemos Dauguma gyventoju po karo sudare vaikai moterys ir invalidai Taciau Paragvajui pavyko isvengti sunaikinimo brazilai po 6 metu okupacijos pasitrauke nors salis neteko dideliu savo teritoriju Asunsjonas 1892 m XX a prasidejo konfliktai del neįsisavintu ir praktiskai niekieno nekontroliuotu Siaurinio Ciako zemiu Tik regiono pakrasciuose buvo keletas fortu tokiu kaip Fuerte Olimpas Vilja Oksidentalis dabar Presidente Hajesas Presidio de Lopesas bei keletas toliau nutolusiu privaciu valdu Toliau gyveno tik klajokliskos gvajkuru gentys Į Gran Ciaka taip pat pretenzijas reiske Bolivija ir atakavo paragvajieciu forta 1932 m tarp siu saliu prasidejo Ciako karas Per 3 metus trukusi konfilkta Paragvajui pavyko apsiginti ir kontraatakuoti bolivecius 1938 m Argentinos diplomato deka kara pavyko nutraukti o Paragvajui atiteko 2 3 Siaurinio Ciako zemiu Saliu siena sudaryta geodeziniu principu Valdant generolui 1947 m prasidejo nusineses 3000 gyvybiu Valdancioji stojo į kova su Febreristo ir komunistu partijomis Colorado pasieke pergale ir sunaikino dauguma politiniu priesu Tai sudare salygas 1954 m diktatoriaus Alfredo Stroessner atejimui į valdzia Jm valdant uzdrausta kitu partiju veikla įvesta karo padetis sudaryta nauja konstitucija Paragvajuje prieglobstį rado Europoje persekioti naciu nusikalteliai Nors valdant Stresneriui pakeltas salies ekonomikos lygis įsigalejo milziniska korupcija gamtos niokojimas valdzia sudare salygas zemvaldziams bet neskatino liaudies socialines bukles gerinimo 1989 m generolas įvykde perversma kuris nutrauke ilgamete Stresnerio diktatura Surengti laisvi rinkimai kuriuose laimejo tas pats Andres Rodriguez Jam valdant pradeta salies demokratizacija 1993 m rinkimus laimejo tos pacios Colorado partijos prezidentas Jo valdymo laikotarpis pasizymejo finansiniu nuosmukiu dvejomis ekonominemis krizemis Zlugo daug vietiniu įmoniu o ju vieta uzeme uzsienio įmones Veliau prasidejo politine ekonomine suirute politiku tarpusavio konfliktai ir susidorojimai korupcijos skandalai Isrinkus Nicanor Duarte Frutos politine padetis dalinai stabilizavosi taciau ir jam skandalu isvengti nepavyko 2008 m prezidento rinkimus laimejo buves vyskupas Fernando Lugo ir nutrauke 61 metu Colorado partijos dominavima salyje v rPietu Amerikos saliu istorijos Argentina Brazilija Cile Ekvadoras Paragvajus Peru Surinamas Urugvajus Venesuela