Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Santo Domingo generalkapitonija isp Capitanía General de Santo Domingo Ispanijos imperijos administracinis vienetas Nauj
Santo Domingo generalkapitonija
Santo Domingo generalkapitonija (isp. Capitanía General de Santo Domingo) – Ispanijos imperijos administracinis vienetas Naujajame Pasaulyje, su pertrūkiais egzistavęs 1526–1821 m., kurios dalis vėliau tapo Dominikos Respublika. Suformuota Indijų vicekaralystę pavertus generalkapitonija ir priskyrus didesnę valdžią turinčiai Santo Domingo audiencijai (kartu su ).
| Santo Domingo generalkapitonija Capitanía General de Santo Domingo | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Generalkapitonijos centrinė teritorija | ||||
| Valstybė | Ispanijos imperija | |||
| Santo Domingo audiencija | ||||
| Administracinis centras | Santo Domingas | |||
| Provincijos | ? | |||
| Oficialios kalbos | ispanų | |||
Generalkapitonijai be pagrindinės (Espanjolos) salos priklausė Venesuelos pakrantės (), Puerto Rikas (iki atskiros administracijos įkūrimo) ir smulkesnės salos Karibų jūroje.
Raida
Generalkapitonijoje nuolat didėjo socialiniai prieštaravimai tarp turtingų oligarchų, nuskurdusiųjų kolonistų ir įvežtinių juodaodžių vergų. Cukraus fabrikų savininkai sudarė vietinį kolonijinį elitą ir įtikino Ispanijos karalių leisti jiems iš saviškių tarpo rinkti generalkapitonijos vadovus (kurie buvo ir Santa Domingo karališkosios audiencijos prezidentai). Skurdieji kolonistai vertėsi tuo, kad medžiojo saloje beklaidžiojusius sulaukėjusius galvijus ir pardavinėjo jų odas.
Cukranendrių auginimas itin padidino Ispanijos pajamas saloje, bet daug vergų pabėgdavo į salos gilumą, kur sunkiai praeinamuose kalnuose sudarė didėjančias maronų (isp. cimarrónes pažodžiui 'sulaukėję, gyvenantys kalnų viršūnėse') bendruomenes. Apie 1540 m. maronų gaujos buvo tokios gausios, kad kaimo vietovėse tarp plantacijų ispanai galėjo keliauti tik didelėmis ginkluotomis grupėmis.
Nykimas
Nuo maždaug 1540 m. Karibų jūrą užplūdo anglų, prancūzų ir olandų kilmės piratai. 1541 m. imta statyti Santo Domingo gynybinę sieną, o jūrų kelionės imtos organizuoti gausiais, gerai ginkluotais karavanais. Gretimos Kubos generalkapitonijos uostas Havana, kuri buvo strategiškai patogesnėje vietoje, buvo pasirinkta kaip prekybinių laivų vilkstinių bazė. Tai sumenkino Santo Domingo kolonijos reikšmę. Be to, 1564 m. žemės drebėjimas sugriovė du pagrindinius salos gilumos miestus Santiago de los Caballeros ir Concepción de la Vega.
Užkariavus Amerikos žemyno žemes Ispanjolos reikšmė ėmė sparčiai menkti. Daug ispanų kolonistų išvyko į Meksikos ir Peru sidabro kasyklas, o nauji kolonistai iš Ispanijos ėmė aplenkti salą. Žemės ūkis ėmė silpti, naujų vergų importas ėmė mažėti. Baltieji kolonistai, laisvieji negrai ir vergai ėmė gyventi panašiame skurde, todėl rasinė hierarchija ėmė silpti, skirtingos grupės vis labiau asimiliavosi, tad susidarė mišrios tainų, ispanų ir afrikiečių kilmės gyventojų populiacija. Išskyrus Santo Domingo miestą, iš kurio dar vyko legalus eksportas, kiti uostai buvo priversti gyventi kontrabanda. Gyvulininkystė ir kontrabanda darėsi vieninteliu salos gyventojų pragyvenimo šaltiniu.
1586 m. piratų pajėgos užėmė Santo Domingo miestą ir paėmė išpirką už jo grąžinimą ispanų valdžion. 1605 m. Ispanija, nepatenkinta kad Santo Domingas tarpininkauja tarp kitų ispanų kolonijų ir kitų Europos valstybių, atakavo kolonijos šiaurinius ir vakarinius regionus ir privertė jų gyventojus persikraustyti arčiau prie Santo Domingo miesto. Ši operacija, vadinama devastaciones, pasirodė tikra katastrofa. Daugiau kaip pusė perkeldintų kolonistų mirė nuo bado ar ligų.
Prancūzų ir anglų bukanieriai pasinaudojo tuo, kad ispanų kolonistai pasitraukė į vieną salos kampą ir 1629 m. apgyvendino generalkapitonijai priklausiusią Tortugą. 1640 m. šią salą ėmė tiesiogiai valdyti Prancūzija, reorganizavo ją į oficialią Prancūzijos koloniją ir savo valdžią išplėtė į šiaurinę Haičio salos dalį. Pagal 1697 m. Ryswick sutartį Ispanija vakarinę salos dalį užleido Prancūzijai. 1655 m. Oliveris Kromvelis atsiuntė admirolo Viljamo Peno (William Penn) vadovaujamą laivyną Santo Domingo kolonijai užkariauti. Balandžio 30 d. pralaimėję Santo Domingo apgultyje anglai pasitraukė, bet užtai užėmė Jamaiką. Tokiu būdu (kadangi kaip atskiras administracinis vienetas buvo atskirtas ), XVIII a. pradžioje kadaise klestinti kolonija tebevaldė tik rytinę Espanjolą ir Venesuelos pakrantes. Pastarosios atskirtos 1717 m., prijungiant jas prie Naujosios Granados vicekaralystės.
Atgaivinimas
1700 m. Ispaniją ėmė valdyti nebe Habsburgai, o Burbonai. Jie pradėjo ekonomines reformas, kurios ėmė atgaivinti prekybą Santo Dominge. Karūna ėmė vis labiau laisvinti kietą valdymą ir prekybos tarp Ispanijos ir kolonijų bei tarp pačių kolonijų suvaržymus. Paskutinis lobių laivynas išplaukė 1737 m. Netrukus buvo panaikinta uostų monopolijos sistema. Šimtmečio viduryje kolonijos gyventojų skaičių kilstelėjo imigracija iš Kanarų salų. Vėl buvo apgyvendinta šiaurinė salos dalis, Cibao slėnyje imta auginti tabaką. Atsinaujino vergų importas. Santo Domingo gyventojų skaičius pakilo nuo 6 tūkst. 1737 m. iki maždaug 125 tūkst. 1790 m. Iš jų apie 40 tūkst. buvo baltieji žemės savininkai, apie 25 tūkst. išlaisvinti negrai ar mulatai, apie 60 tūkst. – vergai. Tačiau ispanų kolonija saloje liko skurdi ir pamiršta, ypač palyginus su kaimyniniu prancūzų San-Domingu, kuris tapo turtingiausia Naujojo Pasaulio kolonija. Mažėjant kolonijinės prekybos suvaržymams San-Domingo elitas pasiūlė rinką Sant Domingo jautienos, odų, juodmedžio ir tabako eksportui.
Kovos su Haičiu
Gretimame prasidėjus Haičio revoliucijai turtingos miestiečių šeimos, susijusios su kolonijine biurokratija, paliko salą, o dauguma kaimo vietovių haterosų (isp. hateros 'galvijų rančininkai') pasiliko, nors jie prarado savo pagrindinę rinką. Ispanija šiuos neramumus matė kaip progą atsiimti visą ar bent dalį vakarinio salos trečdalio pasiremiant sąjunga su britais bei sukilusiais vergais. Ispanus sumušė juodaodžio jakobino pajėgos, ir 1795 m. pagal Bazelio taikos sutartį Prancūzija užvaldė visą salą.
1801 m. L’Ouverture atvyko į Santo Domingą ir Prancūzijos Respublikos vardu paskelbė vergijos uždraudimą. Tokiu būdu generalkapitonija devyneriems metams tapo Prancūzų Haičio gubernija. Netrukus po to Napoleonas pasiuntė armiją numalšinti sukilimo. Net pralaimėję haitiečiams, buvusioje Ispanijos kolonijoje prancūzai paliko nedidelę įgulą. Vergija vėl buvo atkurta, ir ėmė grįžti daug emigravusių ispanų kolonistų. 1805 m., karūnavęs save imperatoriumi, įsiveržė ir pasiekė Santa Domingą, bet pasitraukė susidūręs su Prancūzijos karo eskadra. Traukdamiesi per Cibao, haitiečiai nusiaubė Santiago de los Caballeros ir Moca miestus, išžudė didžiąją dalį jų gyventojų, dėl ko prasidėjo du šimtus metų trukęs priešiškumas tarp dviejų šalių.
Prancūzai laikėsi rytinėje salos dalyje kol juos Palo Hincado mūšyje 1808 m. lapkričio 7 d. sumušė ispaniškieji salos gyventojai, ir kol jie 1809 m. liepos 11 d. buvo priversti kapituliuoti po 8 mėn. trukusios Santo Domingo apgulties. Taip generalkapitonija buvo atkurta. Tačiau Ispanijos valdžia mažai domėjosi atgauta kolonija, todėl tolesnis laikotarpis dažnai žinomas kaip (isp. La España Boba). Pietryčiuose valdyti ėmė didžiosios gyvulių augintojų šeimos.
Ispanas leitenantgubernatorius José Núñez de Cáceres 1821 m. gruodžio 1 d. paskelbė Santo Domingo koloniją nepriklausoma valstybe (isp. Haiti Español) ir pareikalavo priimti į Didžiosios Kolumbijos respubliką, bet devyniomis savaitėmis vėliau vadovaujamos Haičio pajėgos okupavo visą Ispanų Haičio teritoriją. Dar vienas Ispanijos bandymas atkurti generalkapitoniją buvo 1861–1865 m., Ispanijos karūnai vėl paėmus valdžią šalyje. Tačiau netrukus teritorija antrą kartą paskelbė nepriklausomybę kaip Dominikos Respublika.
Nuorodos
- Knight, Franklin W. (1990). The Caribbean: The Genesis of a Fragmented Nationalism (2nd leid.). New York: Oxford University Press. pp. 54. ISBN 0195054407.
- Harvey, Sean (2006). The Rough Guide to the Dominican Republic (3rd leid.). New York: Rough Guides. p. 352. ISBN 1843534975.
- „Dominican Republic—Thr First Colony“. U.S. Library of Congress. Nuoroda tikrinta 2008-07-15.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Santo Domingo generalkapitonija, Kas yra Santo Domingo generalkapitonija? Ką reiškia Santo Domingo generalkapitonija?
Santo Domingo generalkapitonija isp Capitania General de Santo Domingo Ispanijos imperijos administracinis vienetas Naujajame Pasaulyje su pertrukiais egzistaves 1526 1821 m kurios dalis veliau tapo Dominikos Respublika Suformuota Indiju vicekaralyste pavertus generalkapitonija ir priskyrus didesne valdzia turinciai Santo Domingo audiencijai kartu su Santo Domingo generalkapitonija Capitania General de Santo Domingo 1526 1821Generalkapitonijos centrine teritorijaValstybe Ispanijos imperijaSanto Domingo audiencijaAdministracinis centras Santo DomingasProvincijos Oficialios kalbos ispanu Generalkapitonijai be pagrindines Espanjolos salos priklause Venesuelos pakrantes Puerto Rikas iki atskiros administracijos įkurimo ir smulkesnes salos Karibu juroje RaidaGeneralkapitonijoje nuolat didejo socialiniai priestaravimai tarp turtingu oligarchu nuskurdusiuju kolonistu ir įveztiniu juodaodziu vergu Cukraus fabriku savininkai sudare vietinį kolonijinį elita ir įtikino Ispanijos karaliu leisti jiems is saviskiu tarpo rinkti generalkapitonijos vadovus kurie buvo ir Santa Domingo karaliskosios audiencijos prezidentai Skurdieji kolonistai vertesi tuo kad medziojo saloje beklaidziojusius sulaukejusius galvijus ir pardavinejo ju odas Cukranendriu auginimas itin padidino Ispanijos pajamas saloje bet daug vergu pabegdavo į salos giluma kur sunkiai praeinamuose kalnuose sudare didejancias maronu isp cimarrones pazodziui sulaukeje gyvenantys kalnu virsunese bendruomenes Apie 1540 m maronu gaujos buvo tokios gausios kad kaimo vietovese tarp plantaciju ispanai galejo keliauti tik didelemis ginkluotomis grupemis Nykimas Ankstyvas Ispanjolos Haicio ir Puerto Riko zemelapis apie 1639 m Nuo mazdaug 1540 m Karibu jura uzpludo anglu prancuzu ir olandu kilmes piratai 1541 m imta statyti Santo Domingo gynybine siena o juru keliones imtos organizuoti gausiais gerai ginkluotais karavanais Gretimos Kubos generalkapitonijos uostas Havana kuri buvo strategiskai patogesneje vietoje buvo pasirinkta kaip prekybiniu laivu vilkstiniu baze Tai sumenkino Santo Domingo kolonijos reiksme Be to 1564 m zemes drebejimas sugriove du pagrindinius salos gilumos miestus Santiago de los Caballeros ir Concepcion de la Vega Uzkariavus Amerikos zemyno zemes Ispanjolos reiksme eme sparciai menkti Daug ispanu kolonistu isvyko į Meksikos ir Peru sidabro kasyklas o nauji kolonistai is Ispanijos eme aplenkti sala Zemes ukis eme silpti nauju vergu importas eme mazeti Baltieji kolonistai laisvieji negrai ir vergai eme gyventi panasiame skurde todel rasine hierarchija eme silpti skirtingos grupes vis labiau asimiliavosi tad susidare misrios tainu ispanu ir afrikieciu kilmes gyventoju populiacija Isskyrus Santo Domingo miesta is kurio dar vyko legalus eksportas kiti uostai buvo priversti gyventi kontrabanda Gyvulininkyste ir kontrabanda daresi vieninteliu salos gyventoju pragyvenimo saltiniu 1586 m piratu pajegos uzeme Santo Domingo miesta ir paeme ispirka uz jo grazinima ispanu valdzion 1605 m Ispanija nepatenkinta kad Santo Domingas tarpininkauja tarp kitu ispanu koloniju ir kitu Europos valstybiu atakavo kolonijos siaurinius ir vakarinius regionus ir priverte ju gyventojus persikraustyti arciau prie Santo Domingo miesto Si operacija vadinama devastaciones pasirode tikra katastrofa Daugiau kaip puse perkeldintu kolonistu mire nuo bado ar ligu Prancuzu ir anglu bukanieriai pasinaudojo tuo kad ispanu kolonistai pasitrauke į viena salos kampa ir 1629 m apgyvendino generalkapitonijai priklausiusia Tortuga 1640 m sia sala eme tiesiogiai valdyti Prancuzija reorganizavo ja į oficialia Prancuzijos kolonija ir savo valdzia isplete į siaurine Haicio salos dalį Pagal 1697 m Ryswick sutartį Ispanija vakarine salos dalį uzleido Prancuzijai 1655 m Oliveris Kromvelis atsiunte admirolo Viljamo Peno William Penn vadovaujama laivyna Santo Domingo kolonijai uzkariauti Balandzio 30 d pralaimeje Santo Domingo apgultyje anglai pasitrauke bet uztai uzeme Jamaika Tokiu budu kadangi kaip atskiras administracinis vienetas buvo atskirtas XVIII a pradzioje kadaise klestinti kolonija tebevalde tik rytine Espanjola ir Venesuelos pakrantes Pastarosios atskirtos 1717 m prijungiant jas prie Naujosios Granados vicekaralystes Atgaivinimas 1700 m Ispanija eme valdyti nebe Habsburgai o Burbonai Jie pradejo ekonomines reformas kurios eme atgaivinti prekyba Santo Dominge Karuna eme vis labiau laisvinti kieta valdyma ir prekybos tarp Ispanijos ir koloniju bei tarp paciu koloniju suvarzymus Paskutinis lobiu laivynas isplauke 1737 m Netrukus buvo panaikinta uostu monopolijos sistema Simtmecio viduryje kolonijos gyventoju skaiciu kilstelejo imigracija is Kanaru salu Vel buvo apgyvendinta siaurine salos dalis Cibao slenyje imta auginti tabaka Atsinaujino vergu importas Santo Domingo gyventoju skaicius pakilo nuo 6 tukst 1737 m iki mazdaug 125 tukst 1790 m Is ju apie 40 tukst buvo baltieji zemes savininkai apie 25 tukst islaisvinti negrai ar mulatai apie 60 tukst vergai Taciau ispanu kolonija saloje liko skurdi ir pamirsta ypac palyginus su kaimyniniu prancuzu San Domingu kuris tapo turtingiausia Naujojo Pasaulio kolonija Mazejant kolonijines prekybos suvarzymams San Domingo elitas pasiule rinka Sant Domingo jautienos odu juodmedzio ir tabako eksportui Kovos su Haiciu Gretimame prasidejus Haicio revoliucijai turtingos miestieciu seimos susijusios su kolonijine biurokratija paliko sala o dauguma kaimo vietoviu haterosu isp hateros galviju rancininkai pasiliko nors jie prarado savo pagrindine rinka Ispanija siuos neramumus mate kaip proga atsiimti visa ar bent dalį vakarinio salos trecdalio pasiremiant sajunga su britais bei sukilusiais vergais Ispanus sumuse juodaodzio jakobino pajegos ir 1795 m pagal Bazelio taikos sutartį Prancuzija uzvalde visa sala 1801 m L Ouverture atvyko į Santo Dominga ir Prancuzijos Respublikos vardu paskelbe vergijos uzdraudima Tokiu budu generalkapitonija devyneriems metams tapo Prancuzu Haicio gubernija Netrukus po to Napoleonas pasiunte armija numalsinti sukilimo Net pralaimeje haitieciams buvusioje Ispanijos kolonijoje prancuzai paliko nedidele įgula Vergija vel buvo atkurta ir eme grįzti daug emigravusiu ispanu kolonistu 1805 m karunaves save imperatoriumi įsiverze ir pasieke Santa Dominga bet pasitrauke susidures su Prancuzijos karo eskadra Traukdamiesi per Cibao haitieciai nusiaube Santiago de los Caballeros ir Moca miestus iszude didziaja dalį ju gyventoju del ko prasidejo du simtus metu trukes priesiskumas tarp dvieju saliu Prancuzai laikesi rytineje salos dalyje kol juos Palo Hincado musyje 1808 m lapkricio 7 d sumuse ispaniskieji salos gyventojai ir kol jie 1809 m liepos 11 d buvo priversti kapituliuoti po 8 men trukusios Santo Domingo apgulties Taip generalkapitonija buvo atkurta Taciau Ispanijos valdzia mazai domejosi atgauta kolonija todel tolesnis laikotarpis daznai zinomas kaip isp La Espana Boba Pietryciuose valdyti eme didziosios gyvuliu augintoju seimos Ispanas leitenantgubernatorius Jose Nunez de Caceres 1821 m gruodzio 1 d paskelbe Santo Domingo kolonija nepriklausoma valstybe isp Haiti Espanol ir pareikalavo priimti į Didziosios Kolumbijos respublika bet devyniomis savaitemis veliau vadovaujamos Haicio pajegos okupavo visa Ispanu Haicio teritorija Dar vienas Ispanijos bandymas atkurti generalkapitonija buvo 1861 1865 m Ispanijos karunai vel paemus valdzia salyje Taciau netrukus teritorija antra karta paskelbe nepriklausomybe kaip Dominikos Respublika NuorodosKnight Franklin W 1990 The Caribbean The Genesis of a Fragmented Nationalism 2nd leid New York Oxford University Press pp 54 ISBN 0195054407 Harvey Sean 2006 The Rough Guide to the Dominican Republic 3rd leid New York Rough Guides p 352 ISBN 1843534975 Dominican Republic Thr First Colony U S Library of Congress Nuoroda tikrinta 2008 07 15