Surinamo istorija prasidėjo 3000 m pr m e kai atvyko indėnai Didžiausia jų gentis buvo aravakai klajoklių gentis žvejoju
Surinamo istorija

Surinamo istorija prasidėjo 3000 m. pr. m. e., kai atvyko indėnai. Didžiausia jų gentis buvo aravakai, klajoklių gentis, žvejojusi ir medžiojusi pakrantėse, ir karibai. Iš pradžių atvyko aravakai, bet vėliau juos užkariavo karibai, pasinaudoję buriniais laivais. Jie apsigyveno Galibyje (Kupali Yumï, „Protėvių medis“), Maroni upės žiotyse. Toliau nuo pakrantės drėgname miške gyveno mažesnės , tirijo, varao ir gentys.
Olandų kolonija
Pirmieji į Surinamą atvykę europiečiai buvo olandų pirkliai. Pirmąkart regioną bandė apgyvendinti 1630 m. kapitono Maršalo vadovaujami anglai. Jie augino tabaką, bet žlugo finansiškai.
1650 m. lordas Willoughby, Barbadoso gubernatorius, nusipirko laivą kolonijai Suriname įkurti. Iš savų pinigų jis nupirko 20 ginklų laivui ir du mažesnius laivelius plantacijai paremti. Majoras Anthony Rowse įsikūrė Suriname jo vardu. Po dvejų metų jis pats nuvyko, kad apginkluotų ir aprūpintų plantaciją. Willoughbyland sudarė (120 km²) plotas ir tvirtovė. 1663 m. apie 50 plantacijų darbavosi daug indėnų ir 3000 Afrikos vergų. Suriname buvo apie 1000 baltųjų ir atvyko Brazilijos žydai, nes anglai suteikė religinę laisvę.
Surinamą užėmė 7 olandų laivai iš Zelandijos, vadovaujami 1667 m. vasario 26 d. Willoughby tvirtovė buvo užimta kitą dieną po 3 valandų kovos ir pervadinta Zelandijos tvirtove. 1667 m. liepos 31 d. olandai ir anglai pasirašė Bredos sutartį: olandai pasiliko Surinamą, o anglai Naująjį Amsterdamą (dabar Niujorkas). Vestminsterio sutartis 1674 m. padėjo galutinį tašką, nes anglai atgavo Surinamą 1667 m. ir prarado 1668 m. Surinamo visuomenė buvo įkurta 1683 m. ir modeliuota pagal Jean-Baptiste Colbert idėjas. Jos tikslas buvo pelnas, valdant ir ginant Olandijos respublikos koloniją. Surinamo visuomenė turėjo 3 dalininkus: Amsterdamo miestas, Van Aerssen van Sommelsdijck šeima ir Olandų Vestindijos kompanija. Van Aerssen savo akcijas pardavė tik 1770 m. Surinamo visuomenė buvo panaikinta 1795 m.
Pietų Amerikoje vergovė buvo norma. Indėnų nepakako, tad atveždavo vergų iš Afrikos dirbti plantacijose. Jose auginamas cukrus, kava, kakava, medvilnė buvo eksportuojama į Amsterdamo turgų. 1713 m. 200 plantacijose dirbo 13000 Afrikos vergų. Su jais buvo elgiamasi blogai, jie nuo pradžių bėgo džiungles. Buvę vergai maronai puldinėjo plantacijas, kad gautų daiktų ir moterų. Žymūs maronų vadai buvo Alabi, Boni, Joli-coeur ir Broos. XVIII a. trys maronų bendruomenės pasirašė sutartį, panašią į Jamaikoje, pagal kurią jie buvo pripažinti laisvais žmonėmis ir gaudavo daiktus, kuriuos anksčiau „laisvindavo“ iš plantacijų.
Didžioji Britanija užėmė Surinamą 1799 m., kai Prancūzija užkariavo Olandiją, ir gražino 1816 m., kai Napoleonas pralaimėjo. Olandai panaikino vergovę tik 1863 m., nors anglai buvo ją panaikinę, kai valdė Surinamą. Vergus paleido tik 1873 m. Iki to laiko jie dirbo privalomą, bet mokamą darbą plantacijose. Tuo metu atvyko daug darbininkų iš Olandų Rytų Indijos, dauguma kinai. Po 1873 m. atvyko daug indų. Šią emigraciją nutraukė Mohandas Gandhi 1916 m. Po to vėl į Surinamą vyko darbininkai iš Rytų Indijos, ypač Javos.
XX a
XX a. Suriname buvo išgaunamas auksas, guma, boksitas. JAV bendrovė „“ savinosi didelius Surinamo plotus, kur kasdavo boksitą aliuminiui gaminti. Tarptautiniai teismai keliais atvejais uždraudė Surinamui atiduoti žemę amerikiečiams, nes ji buvo atiduota maronams. 1941 m. lapkričio 23 d. JAV užėmė Surinamą, kad apsaugotų boksitų kasyklas.
1945 m. Suriname įvyko pirmi rinkimai. 1954 m. jis gavo savivaldą, Nyderlandai tvarkė užsienio ir gynybos reikalus.
1973 m. Nyderlandai pradėjo derėtis su NPK dėl nepriklausomybės ir 1975 m. lapkričio 25 d. ji buvo suteikta. Olandai suteikė 1,5 milijardų dolerių pagalbą, kuri truko iki 1985 m. Pirmasis Surinamo prezidentas buvo Johan Ferrier, o premjeras Henck Arron. Trečdalis gyventojų išvyko į Nyderlandus, bijodami, kad šalis neišsilaikys.
1980 m. seržantas-majoras Desi Bouterse nuvertė Henck Arron vyriausybę. Prezidentas Ferrier nepripažino naujos vyriausybės. Po 5 mėn. armija prezidentu paskyrė Chin A Sen. Šiuos žingsnius parėmė gyventojai, kurie tikėjosi, kad armija sutramdys korupciją ir pagerins gyvenimo sąlygas. Tačiau naujas režimas uždraudė opozicines partijas ir pasuko diktatūros keliu. Nyderlandai iš pradžių pripažino naują vyriausybę, bet santykiai žlugo 1982 m. gruodžio 8 d. Zelandijos tvirtovėje nužudžius 15 opozicijos narių. Šis įvykis vadinamas Gruodžio žudynėmis. Nyderlandai ir JAV nutraukė pagalbą šaliai.
1985 m. leista veikti opozicinėms partijom, pradėta kurti nauja konstitucija. Kitais metais kilo maronų, vadovaujamų Ronnie Brunswijk, sukilimas. Bouterse vyriausybė panaudojo jėgą.
2009 m. Albinoje kilo riaušės tarp maronų ir Brazilijos aukso ieškotojų.
Išnašos
- Romero-Figueroa, Andrés. Basic Word Order and Sentence Types in Kari'ña. Meunchen: Lincom Europa 2000
- Carlin, Eithne and Boven, Karen (2002). The native population: Migrations and identities Archyvuota kopija 2014-03-18 iš Wayback Machine projekto.. In: Atlas of the languages of Suriname, Eithne Carlin and Jacques Arends (Eds.) Leiden: KITLV Press
- Encyclopædia Britannica: A Dictionary of ARTS, SCIENCES, and General LITERATURE, Volume XI (Ninth Edition—Popular Reprint leid.). Nuoroda tikrinta 2008-05-04. „In 1614 the states of Holland granted to any Dutch citizen a four years' monopoly of any harbour or place of commerce which he might discover in that region (Guiana). The first settlement, however, in Suriname (in 1630) was made by an Englishman, whose name is still preserved by Marshal's Creek.“
- http://www.british-history.ac.uk/report.aspx?compid=76434&strquery=Francis%20Willoughby%201651%20Surinam Archyvuota kopija 2012-10-20 iš Wayback Machine projekto.
- George Warren (1667) An impartial description of Surinam.
- http://www.british-history.ac.uk/report.aspx?compid=76508&strquery=William%20Byam Archyvuota kopija 2014-03-18 iš Wayback Machine projekto.
- The Boni Maroon Wars in Suriname by Wim S.M. Hoogbergen
- Stedman, John Gabriel (1962) The Journal of John Gabriel Stedman, 1744–1797, soldier and author, including an authentic account of his expedition to Surinam in 1772 Mitre Press, London, OCLC 924217
- World War II Timeline Archyvuota kopija 2011-06-05 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Surinamo istorija, Kas yra Surinamo istorija? Ką reiškia Surinamo istorija?
Surinamo istorija prasidejo 3000 m pr m e kai atvyko indenai Didziausia ju gentis buvo aravakai klajokliu gentis zvejojusi ir medziojusi pakrantese ir karibai Is pradziu atvyko aravakai bet veliau juos uzkariavo karibai pasinaudoje buriniais laivais Jie apsigyveno Galibyje Kupali Yumi Proteviu medis Maroni upes ziotyse Toliau nuo pakrantes dregname miske gyveno mazesnes tirijo varao ir gentys Plantacija Suriname Dirk Valkenburg 1707 Plantacijos Suriname apie 1800 m Olandu kolonijaPirmieji į Surinama atvyke europieciai buvo olandu pirkliai Pirmakart regiona bande apgyvendinti 1630 m kapitono Marsalo vadovaujami anglai Jie augino tabaka bet zlugo finansiskai 1650 m lordas Willoughby Barbadoso gubernatorius nusipirko laiva kolonijai Suriname įkurti Is savu pinigu jis nupirko 20 ginklu laivui ir du mazesnius laivelius plantacijai paremti Majoras Anthony Rowse įsikure Suriname jo vardu Po dveju metu jis pats nuvyko kad apginkluotu ir aprupintu plantacija Willoughbyland sudare 120 km plotas ir tvirtove 1663 m apie 50 plantaciju darbavosi daug indenu ir 3000 Afrikos vergu Suriname buvo apie 1000 baltuju ir atvyko Brazilijos zydai nes anglai suteike religine laisve Surinama uzeme 7 olandu laivai is Zelandijos vadovaujami 1667 m vasario 26 d Willoughby tvirtove buvo uzimta kita diena po 3 valandu kovos ir pervadinta Zelandijos tvirtove 1667 m liepos 31 d olandai ir anglai pasirase Bredos sutartį olandai pasiliko Surinama o anglai Naujajį Amsterdama dabar Niujorkas Vestminsterio sutartis 1674 m padejo galutinį taska nes anglai atgavo Surinama 1667 m ir prarado 1668 m Surinamo visuomene buvo įkurta 1683 m ir modeliuota pagal Jean Baptiste Colbert idejas Jos tikslas buvo pelnas valdant ir ginant Olandijos respublikos kolonija Surinamo visuomene turejo 3 dalininkus Amsterdamo miestas Van Aerssen van Sommelsdijck seima ir Olandu Vestindijos kompanija Van Aerssen savo akcijas pardave tik 1770 m Surinamo visuomene buvo panaikinta 1795 m Pietu Amerikoje vergove buvo norma Indenu nepakako tad atvezdavo vergu is Afrikos dirbti plantacijose Jose auginamas cukrus kava kakava medvilne buvo eksportuojama į Amsterdamo turgu 1713 m 200 plantacijose dirbo 13000 Afrikos vergu Su jais buvo elgiamasi blogai jie nuo pradziu bego dziungles Buve vergai maronai puldinejo plantacijas kad gautu daiktu ir moteru Zymus maronu vadai buvo Alabi Boni Joli coeur ir Broos XVIII a trys maronu bendruomenes pasirase sutartį panasia į Jamaikoje pagal kuria jie buvo pripazinti laisvais zmonemis ir gaudavo daiktus kuriuos anksciau laisvindavo is plantaciju Didzioji Britanija uzeme Surinama 1799 m kai Prancuzija uzkariavo Olandija ir grazino 1816 m kai Napoleonas pralaimejo Olandai panaikino vergove tik 1863 m nors anglai buvo ja panaikine kai valde Surinama Vergus paleido tik 1873 m Iki to laiko jie dirbo privaloma bet mokama darba plantacijose Tuo metu atvyko daug darbininku is Olandu Rytu Indijos dauguma kinai Po 1873 m atvyko daug indu Sia emigracija nutrauke Mohandas Gandhi 1916 m Po to vel į Surinama vyko darbininkai is Rytu Indijos ypac Javos XX aXX a Suriname buvo isgaunamas auksas guma boksitas JAV bendrove savinosi didelius Surinamo plotus kur kasdavo boksita aliuminiui gaminti Tarptautiniai teismai keliais atvejais uzdraude Surinamui atiduoti zeme amerikieciams nes ji buvo atiduota maronams 1941 m lapkricio 23 d JAV uzeme Surinama kad apsaugotu boksitu kasyklas 1945 m Suriname įvyko pirmi rinkimai 1954 m jis gavo savivalda Nyderlandai tvarke uzsienio ir gynybos reikalus 1973 m Nyderlandai pradejo deretis su NPK del nepriklausomybes ir 1975 m lapkricio 25 d ji buvo suteikta Olandai suteike 1 5 milijardu doleriu pagalba kuri truko iki 1985 m Pirmasis Surinamo prezidentas buvo Johan Ferrier o premjeras Henck Arron Trecdalis gyventoju isvyko į Nyderlandus bijodami kad salis neissilaikys 1980 m serzantas majoras Desi Bouterse nuverte Henck Arron vyriausybe Prezidentas Ferrier nepripazino naujos vyriausybes Po 5 men armija prezidentu paskyre Chin A Sen Siuos zingsnius pareme gyventojai kurie tikejosi kad armija sutramdys korupcija ir pagerins gyvenimo salygas Taciau naujas rezimas uzdraude opozicines partijas ir pasuko diktaturos keliu Nyderlandai is pradziu pripazino nauja vyriausybe bet santykiai zlugo 1982 m gruodzio 8 d Zelandijos tvirtoveje nuzudzius 15 opozicijos nariu Sis įvykis vadinamas Gruodzio zudynemis Nyderlandai ir JAV nutrauke pagalba saliai 1985 m leista veikti opozicinems partijom pradeta kurti nauja konstitucija Kitais metais kilo maronu vadovaujamu Ronnie Brunswijk sukilimas Bouterse vyriausybe panaudojo jega 2009 m Albinoje kilo riauses tarp maronu ir Brazilijos aukso ieskotoju IsnasosRomero Figueroa Andres Basic Word Order and Sentence Types in Kari na Meunchen Lincom Europa 2000 Carlin Eithne and Boven Karen 2002 The native population Migrations and identities Archyvuota kopija 2014 03 18 is Wayback Machine projekto In Atlas of the languages of Suriname Eithne Carlin and Jacques Arends Eds Leiden KITLV Press Encyclopaedia Britannica A Dictionary of ARTS SCIENCES and General LITERATURE Volume XI Ninth Edition Popular Reprint leid Nuoroda tikrinta 2008 05 04 In 1614 the states of Holland granted to any Dutch citizen a four years monopoly of any harbour or place of commerce which he might discover in that region Guiana The first settlement however in Suriname in 1630 was made by an Englishman whose name is still preserved by Marshal s Creek http www british history ac uk report aspx compid 76434 amp strquery Francis 20Willoughby 201651 20Surinam Archyvuota kopija 2012 10 20 is Wayback Machine projekto George Warren 1667 An impartial description of Surinam http www british history ac uk report aspx compid 76508 amp strquery William 20Byam Archyvuota kopija 2014 03 18 is Wayback Machine projekto The Boni Maroon Wars in Suriname by Wim S M Hoogbergen Stedman John Gabriel 1962 The Journal of John Gabriel Stedman 1744 1797 soldier and author including an authentic account of his expedition to Surinam in 1772 Mitre Press London OCLC 924217 World War II Timeline Archyvuota kopija 2011 06 05 is Wayback Machine projekto v rPietu Amerikos saliu istorijos Argentina Brazilija Cile Ekvadoras Paragvajus Peru Surinamas Urugvajus Venesuela