Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lombardijos Venecijos karalystė it Regno Lombardo Veneto vok Königreich Lombardo Venetien kartais vadinama Austrijos Ita
Lombardijos Venecijos karalystė
Lombardijos–Venecijos karalystė (it. Regno Lombardo-Veneto, vok. Königreich Lombardo-Venetien), kartais vadinama Austrijos Italija (vok. Österreichisches Italien) – Austrijos imperijos karūnos žemė, įkurta 1815 m. ir panaikinta 1866 m.
| Lombardijos–Venecijos karalystė it. Regno Lombardo-Veneto vok. Königreich Lombardo-Venetien | |||||
| Austrijos imperijos karūnos žemė | |||||
| |||||
| |||||
| Himnas Inno Patriottico | |||||
| Lombardijos–Venecijos karalystė (žalia) ir Austrijos imperija (šviesiai žalia) 1815 m. | |||||
| Sostinė |
| ||||
| Kalbos | lombardų, venetų, friulų, italų, vokiečių | ||||
| Religija | katalikybė | ||||
| Valdymo forma | absoliutinė monarchija | ||||
| Karalius | |||||
| 1815–1835 | Pranciškus II | ||||
| 1835–1848 | Ferdinandas I | ||||
| 1848–1866 | Pranciškus Juozapas I | ||||
| Era | XIX a. | ||||
| - Vienos kongresas | 1815 m. birželio 9 d. | ||||
| - | 1848 m. kovo 22 d. | ||||
| - Lombardija Prancūzijai | 1859 m. lapkričio 10 d. | ||||
| - Austrijos–Prūsijos karas | 1866 m. birželio 14 d. | ||||
| - | 1866 m. rugpjūčio 23 d. | ||||
| - | 1866 m. spalio 12 d. | ||||
| Šiuo metu priklauso: | Italija | ||||
Ji buvo įsteigta Vienos kongreso nutarimu, pripažįstant Habsburgų-Lotaringų teises į buvusią Milano hercogystę ir buvusią Venecijos respubliką po to, kai žlugo 1805 m. Napoleono paskelbta Italijos karalystė.
Karalystė gyvavo tik penkiasdešimt metų – po Antrojo Italijos nepriklausomybės karo 1859 m. Lombardijos regionas atiteko Prancūzijai, kuri jį iš karto perleido Sardinijos karalystei. Lombardija–Venecija galutinai panaikinta 1866 m., kai po Italijos pergalės prieš Austriją likusi jos teritorija buvo prijungta prie neseniai paskelbtos Italijos karalystės.
Istorija
Įkūrimas
1814 m. austrai patvirtino savo pretenzijas į buvusios Milano hercogystės, kurią nuo 1714 m. valdė Habsburgų monarchija, kartu su gretima Mantujos hercogyste, kurią 1708–1796 m. valdė austriška dinastijos atšaka, ir buvusios Venecijos respublikos, kurią Austrija su pertraukomis valdė pagal 1797 m. , teritorijas.
Vienos kongresas sujungė šias žemes į vieną karalystę, kurią personaline unija valdė Austrijos imperatorius; skirtingai nuo kaimyninių Toskanos didžiosios kunigaikštystės, bei Parmos hercogystės, kurios išliko nepriklausomais Habsburgų valdomais dariniais. Austrijos imperatoriui kasdien atstovavo Vienos imperatoriškojo dvaro paskirti , rezidavę Milane ir Venecijoje.
Revoliuciniai metai
Nors vietos administracijos kalba ir personalas buvo italų, Austrijos valdžiai teko susidurti su Italijos susivienijimo (Risorgimento) judėjimu. Po 1848 m. kovo 22 d. revoliucijos, vadinamos „“, austrai pabėgo iš Milano, kuris tapo (Governo Provvisorio della Lombardia) sostine. Kitą dieną Venecija taip pat sukilo prieš Austrijos valdžią ir įkūrė (Governo Provvisorio di Venezia). Austrijos pajėgos, vadovaujamos feldmaršalo , nugalėjusios Sardinijos karius (1848 m. liepos 24–25 d.), įžengė į Milaną (1849 m. rugpjūčio 6 d.) bei Veneciją (1849 m. rugpjūčio 24 d.) ir vėl atkūrė Austrijos valdžią.
Vicekaraliaus pareigybė buvo panaikinta ir pakeista . Iš pradžių šias pareigas ėjo pats feldmaršalas Radeckis, o 1857 m. jam išėjus į pensiją, jos atiteko jaunesniajam Austrijos imperatoriaus Pranciškaus Juozapo I broliui Maksimilianui (vėliau tapusiam Meksikos imperatoriumi), kuris 1857–1859 m. dirbo generalgubernatoriumi Milane.
Karalystės panaikinimas
Po Antrojo Italijos nepriklausomybės karo ir pralaimėjimo 1859 m. Austrija atidavė Lombardiją iki upės, išskyrus Mantujos ir Peskjera del Gardos tvirtoves, Prancūzijos imperatoriui Napoleonui III, kuris ją iš karto perdavė Sardinijos karalystei ir besikuriančiai Italijos valstybei. Maksimilianas pasitraukė į netoli Triesto, o sostinė buvo perkelta į Veneciją. Po 1866 m. sutartimi likusi Venecija ir Mantuja taip pat atiteko Italijos karalystei. 1866 m. spalio 19 d. Austrija oficialiai perdavė Venecijos ir Mantujos teritoriją Prancūzijai, o paskui diplomatiniais sumetimais perdavė Italijai; 1866 m. spalio 21–22 d. įvyko plebiscitas dėl Italijos aneksijos.
Administracija
Karalystę sudarė dvi gubernijos (Gubernien). Kiekviena gubernija dar buvo padalinta į kelias provincijas, maždaug atitinkančias Napoleono Italijos karalystės departamentus.
Pagal Karl von Czoernig-Czernhausen etnografinį žemėlapį, kurį 1855 m. išleido Imperatoriškoji ir Karališkoji statistikos valdyba, Lombardijos–Venecijos karalystėje tuo metu gyveno 5 024 117 žmonių, kuriuos sudarė šios etninės grupės: 4 625 746 italai, 351 805 friulai, 12 084 vokiečiai, 26 676 slovėnai ir 7 806 žydai.
Administracija savo vidaus ir išorės komunikacijoje bei dokumentuose vartojo italų kalbą, o Austrijos pareigūnams nekilo abejonių dėl šios kalbos dominuojančios padėties politikos, finansų ar jurisdikcijos srityse. Oficialus karalystės laikraštis buvo italų kalba leidžiamas laikraštis „“. Valstybės tarnautojais dirbo daugiausia italai, tik apie 10 % jų buvo įdarbinti iš kitų Austrijos imperijos regionų. Tačiau vokiečių kalba buvo kariuomenės vadovavimo kalba, o aukščiausi policijos pareigūnai buvo gimtakalbiai vokiečiai iš kitų imperijos dalių. Aukščiausi gubernatorių postai taip pat buvo skirti Austrijos aristokratams.
Karaliai
| Karalius | Valdymo metai | Vicekaraliai | |
|---|---|---|---|
| Pranciškus II 1768–1835 | 1815 m. birželio 9 d. – 1835 m. kovo 2 d. | 1815–1816: | |
| 1816–1818: | |||
| 1818–1848: | |||
| Ferdinandas I 1793–1875 | 1835 m. kovo 2 d. – 1848 m. gruodžio 2 d. (abdikavo dėl 1848 m. revoliucijų) | ||
| Pranciškus Juozapas I 1830–1916 | 1848 m. gruodžio 2 d. – 1866 m. spalio 12 d. | 1848–1857: | |
| 1857–1859: Maksimilianas | |||
| 1859: | |||
Išnašos
- Rindler Schjerve, Rosita (2003). Diglossia and Power. Berlin.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Fisher, Richard S. (1852). The Book of the World: Volume 2. New York.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Francis Young & W.B.B. Stevens (1864). Garibaldi: His Life and Times. London.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Pollock, Arthur William Alsager (1854). The United Service magazine: Vol.75. London.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Förster, Ernst (1866). Handbuch für Reisende in Italien: Vol.1 (vokiečių). Munich.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link) - Rosita Rindler Schjerve (2003). Diglossia and Power: Language Policies and Practice in the 19th Century Habsburg Empire. Berlin: Mouton de Gruyter. pp. 199–200. ISBN 3-11-017653-X. Nuoroda tikrinta 2022-03-22.
- Boaglio, Gualtiero. 2003. 6. Language and power in an Italian crownland of the Habsburg Empire: The ideological dimension of diglossia in Lombardy
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lombardijos Venecijos karalystė, Kas yra Lombardijos Venecijos karalystė? Ką reiškia Lombardijos Venecijos karalystė?
Lombardijos Venecijos karalyste it Regno Lombardo Veneto vok Konigreich Lombardo Venetien kartais vadinama Austrijos Italija vok Osterreichisches Italien Austrijos imperijos karunos zeme įkurta 1815 m ir panaikinta 1866 m Lombardijos Venecijos karalyste it Regno Lombardo Veneto vok Konigreich Lombardo VenetienAustrijos imperijos karunos zeme 1815 1866 Veliava HerbasHimnas Patriotinis himnas Inno Patriottico track track track track track track track source source Location of paprastas pav Lombardijos Venecijos karalyste zalia ir Austrijos imperija sviesiai zalia 1815 m Sostine Milanas 1815 1859 Venecija 1859 1866 Kalbos lombardu venetu friulu italu vokieciuReligija katalikybeValdymo forma absoliutine monarchijaKaralius 1815 1835 Pranciskus II 1835 1848 Ferdinandas I 1848 1866 Pranciskus Juozapas IEra XIX a Vienos kongresas 1815 m birzelio 9 d 1848 m kovo 22 d Lombardija Prancuzijai 1859 m lapkricio 10 d Austrijos Prusijos karas 1866 m birzelio 14 d 1866 m rugpjucio 23 d 1866 m spalio 12 d Siuo metu priklauso Italija1853 m karalystes zemelapis Ji buvo įsteigta Vienos kongreso nutarimu pripazįstant Habsburgu Lotaringu teises į buvusia Milano hercogyste ir buvusia Venecijos respublika po to kai zlugo 1805 m Napoleono paskelbta Italijos karalyste Karalyste gyvavo tik penkiasdesimt metu po Antrojo Italijos nepriklausomybes karo 1859 m Lombardijos regionas atiteko Prancuzijai kuri jį is karto perleido Sardinijos karalystei Lombardija Venecija galutinai panaikinta 1866 m kai po Italijos pergales pries Austrija likusi jos teritorija buvo prijungta prie neseniai paskelbtos Italijos karalystes IstorijaĮkurimas 1814 m austrai patvirtino savo pretenzijas į buvusios Milano hercogystes kuria nuo 1714 m valde Habsburgu monarchija kartu su gretima Mantujos hercogyste kuria 1708 1796 m valde austriska dinastijos atsaka ir buvusios Venecijos respublikos kuria Austrija su pertraukomis valde pagal 1797 m teritorijas Vienos kongresas sujunge sias zemes į viena karalyste kuria personaline unija valde Austrijos imperatorius skirtingai nuo kaimyniniu Toskanos didziosios kunigaikstystes bei Parmos hercogystes kurios isliko nepriklausomais Habsburgu valdomais dariniais Austrijos imperatoriui kasdien atstovavo Vienos imperatoriskojo dvaro paskirti rezidave Milane ir Venecijoje Revoliuciniai metai Nors vietos administracijos kalba ir personalas buvo italu Austrijos valdziai teko susidurti su Italijos susivienijimo Risorgimento judejimu Po 1848 m kovo 22 d revoliucijos vadinamos austrai pabego is Milano kuris tapo Governo Provvisorio della Lombardia sostine Kita diena Venecija taip pat sukilo pries Austrijos valdzia ir įkure Governo Provvisorio di Venezia Austrijos pajegos vadovaujamos feldmarsalo nugalejusios Sardinijos karius 1848 m liepos 24 25 d įzenge į Milana 1849 m rugpjucio 6 d bei Venecija 1849 m rugpjucio 24 d ir vel atkure Austrijos valdzia Vicekaraliaus pareigybe buvo panaikinta ir pakeista Is pradziu sias pareigas ejo pats feldmarsalas Radeckis o 1857 m jam isejus į pensija jos atiteko jaunesniajam Austrijos imperatoriaus Pranciskaus Juozapo I broliui Maksimilianui veliau tapusiam Meksikos imperatoriumi kuris 1857 1859 m dirbo generalgubernatoriumi Milane Karalystes panaikinimas Po Antrojo Italijos nepriklausomybes karo ir pralaimejimo 1859 m Austrija atidave Lombardija iki upes isskyrus Mantujos ir Peskjera del Gardos tvirtoves Prancuzijos imperatoriui Napoleonui III kuris ja is karto perdave Sardinijos karalystei ir besikurianciai Italijos valstybei Maksimilianas pasitrauke į netoli Triesto o sostine buvo perkelta į Venecija Po 1866 m sutartimi likusi Venecija ir Mantuja taip pat atiteko Italijos karalystei 1866 m spalio 19 d Austrija oficialiai perdave Venecijos ir Mantujos teritorija Prancuzijai o paskui diplomatiniais sumetimais perdave Italijai 1866 m spalio 21 22 d įvyko plebiscitas del Italijos aneksijos AdministracijaKaralyste sudare dvi gubernijos Gubernien Kiekviena gubernija dar buvo padalinta į kelias provincijas mazdaug atitinkancias Napoleono Italijos karalystes departamentus Pagal Karl von Czoernig Czernhausen etnografinį zemelapį kurį 1855 m isleido Imperatoriskoji ir Karaliskoji statistikos valdyba Lombardijos Venecijos karalysteje tuo metu gyveno 5 024 117 zmoniu kuriuos sudare sios etnines grupes 4 625 746 italai 351 805 friulai 12 084 vokieciai 26 676 slovenai ir 7 806 zydai Administracija savo vidaus ir isores komunikacijoje bei dokumentuose vartojo italu kalba o Austrijos pareigunams nekilo abejoniu del sios kalbos dominuojancios padeties politikos finansu ar jurisdikcijos srityse Oficialus karalystes laikrastis buvo italu kalba leidziamas laikrastis Valstybes tarnautojais dirbo daugiausia italai tik apie 10 ju buvo įdarbinti is kitu Austrijos imperijos regionu Taciau vokieciu kalba buvo kariuomenes vadovavimo kalba o auksciausi policijos pareigunai buvo gimtakalbiai vokieciai is kitu imperijos daliu Auksciausi gubernatoriu postai taip pat buvo skirti Austrijos aristokratams Karaliai Karalius Valdymo metai VicekaraliaiPranciskus II 1768 1835 1815 m birzelio 9 d 1835 m kovo 2 d 1815 1816 1816 1818 1818 1848 Ferdinandas I 1793 1875 1835 m kovo 2 d 1848 m gruodzio 2 d abdikavo del 1848 m revoliuciju Pranciskus Juozapas I 1830 1916 1848 m gruodzio 2 d 1866 m spalio 12 d 1848 1857 1857 1859 Maksimilianas1859 IsnasosRindler Schjerve Rosita 2003 Diglossia and Power Berlin a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Fisher Richard S 1852 The Book of the World Volume 2 New York a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Francis Young amp W B B Stevens 1864 Garibaldi His Life and Times London a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Pollock Arthur William Alsager 1854 The United Service magazine Vol 75 London a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Forster Ernst 1866 Handbuch fur Reisende in Italien Vol 1 vokieciu Munich a href wiki C5 A0ablonas Cite book title Sablonas Cite book cite book a CS1 prieziura location missing publisher link Rosita Rindler Schjerve 2003 Diglossia and Power Language Policies and Practice in the 19th Century Habsburg Empire Berlin Mouton de Gruyter pp 199 200 ISBN 3 11 017653 X Nuoroda tikrinta 2022 03 22 Boaglio Gualtiero 2003 6 Language and power in an Italian crownland of the Habsburg Empire The ideological dimension of diglossia in Lombardy