Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Pizos respublika
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Pizos respublika (it. Repubblica di Pisa) – faktiškai nepriklausomas (X–XI a.) miestas valstybė Toskanos pakrantėje. Buvo tiek suklestėjusi, kad buvo šimtmečiui tapusi viena pajėgiausių Viduržemio jūros regiono valstybių, kurios pirkliai dominavo Viduržemio jūros prekyboje. Vėliau Pizos respubliką nukonkuravo Genujos respublika. Pizos respublikos jūrinė galia pradėjo augti ir pasiekė viršūnės XI a. Dėl to Pizos respublika priskiriama prie tradicinių jūrinių respublikų.
| it. Repubblica di Pisa Pizos respublika | ||||
| nebėra | ||||
| ||||
| Vėliava | ||||
| Sostinė | Piza | |||
| Kalbos | Italų | |||
| Valdymo forma | Oligarchinė respublika | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Užkariauta Florencijos | 1509 m. | |||
Kelias į suklestėjimą
Tuo metu miestas buvo labai svarbus prekybos centras, jis valdė didelius prekybinį ir karinį laivynus. 1005 m. Piza užgrobė Kalabrijos Redžą (Reggio di Calabria) miestą Pietų Italijoje. Pizos respublika nuolat konfliktavo su saracėnais, kurie turėjo bazes Sardinijoje ir Korsikoje, dėl Viduržemio jūros kontrolės.
1017 m. Pizos respublika kartu su Genujos respublika nugalėjo saracėnų karalių Mugahidą ir užėmė Sardiniją. Ši pergalė suteikė Pizos respublikai pranašumą Tirėnų jūroje. Vėliau Piza išstūmė Genują iš Sardinijos, ir tada prasidėjo konfliktas tarp dviejų jūrinių respublikų.
1030-1035 m. Piza sėkmingai sutriuškino kelis miestus varžovus Sicilijoje, o Šiaurės Afrikoje užkariavo Kartaginą. 1051–1052 m. admirolas Jacopo Ciurini užkariavo Korsiką, kas dar labiau sunervino genujiečius.
1063 m. Pizos atstovai derėjosi su būsimu Sicilijos grafu , kuris buvo pradėjęs Sicilijos užkariavimą, dėl bendros Palermo atakos. Rodžeris bendros atakos nepalaikė dėl įsipareigojimų kitiems. Iš sausumos neparemta Pizos pajėgų ataka buvo nesėkminga.
1060 m. Pizos respublika susidūrė su Genujos respublika mūšyje. Pizos pergalė padėjo sustiprinti savo padėtį Viduržemio regione. Popiežius Grigalius VII 1077 m. pripažino Pizos respublikos sukurtus „Jūros įstatymus ir papročius“. Imperatorius Henrikas IV suteikė Pizai teisę skirti savo konsulus.
1088 m. Piza nusiaubė Mahdijos miestą Tunise.
1092 m. popiežius Urbonas suteikė Pizai teisę valdyti Korsiką ir Sardiniją, o mieste įkūrė arkivyskupiją. Pizos ir Genujos laivai padėjo Kastilijos karaliui Alfonsui VI (Alfonso VI) iš Valensijos išstumti (El Cid).
Pizos respublika ir Kryžiaus žygiai
120 laivų Pizos laivynas dalyvavo Pirmajame Kryžiaus žygyje (taip pat ir 1099 m. paimant Jeruzalę). Pakeliui į Palestiną Pizos laivai apiplėšė kelias Bizantijos salas. Pizos kryžiuočiams vadovavo arkivyskupas Daibertas, būsimas Jeruzalės patriarchas.
Pizos respublika ir kitos jūrinės respublikos pasinaudojo Kryžiaus žygiu kad kurtų prekybinius postus ir kolonijas Rytinėse Viduržemio jūros pakrantėse (Sirijoje, Libane ir Palestinoje). Pizos respublika įkūrė savo kolonijas Antiochijoje, Akroje, Jafoje, Tripolyje, Tyre, Jopoje, Latakijoje ir Akonėje (Accone). Jie turėjo valdų Jeruzalėje ir Cezarėjoje, mažesnių ir mažiau autonomiškų kolonijų Kaire, Aleksandrijoje ir, žinoma, Konstantinopolyje.
Konstantinopolyje imperatorius Aleksijus I Komninas (Alexius I Comnenus) suteikė Pizos respublikai ypatingas švartavimosi ir prekybos teises. Visuose šiuose miestuose piziečiai gavo privilegijų ir imunitetą nuo mokesčių, bet buvo įpareigoti ginti tuos miestus užpuolimo metu. XII a. Pizos kvartalas Rytiniame Konstantinopolyje turėjo iki 1000 žmonių. Kelerius metus Piza buvo didžiausias prekybinis ir karinis Bizantijos sąjungininkas, tuo metu įtaka viršijusi Venecijos respublikos svorį.
Vakarinėje Viduržemio jūros dalyje Pizos prekeiviai inicijavo 1113–1115 m. ekspediciją į Balearų salas (1085 m. popiežius Grigalius VII Pizai suteikė Balearų salų valdymo teisę), tačiau žygis buvo nesėkmingas ir musulmonų išstumti nepavyko.
Pizos smukimas
Pizos tarptautinė galia smuko 1284 m. patyrus triuškinantį pralaimėjimą Melorijos mūšyje prieš Genujos pajėgas. Piza prarado daugelį galerų, daug jūrininkų pateko į nelaisvę. 1290 m. Genujos laivai atakavo Pizos uostą ir jį sugriovė.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pizos respublika, Kas yra Pizos respublika? Ką reiškia Pizos respublika?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Pizos respublika it Repubblica di Pisa faktiskai nepriklausomas X XI a miestas valstybe Toskanos pakranteje Buvo tiek suklestejusi kad buvo simtmeciui tapusi viena pajegiausiu Vidurzemio juros regiono valstybiu kurios pirkliai dominavo Vidurzemio juros prekyboje Veliau Pizos respublika nukonkuravo Genujos respublika Pizos respublikos jurine galia pradejo augti ir pasieke virsunes XI a Del to Pizos respublika priskiriama prie tradiciniu juriniu respubliku it Repubblica di Pisa Pizos respublikaneberaIX a 1509 VeliavaLocation of PizaSostine PizaKalbos ItaluValdymo forma Oligarchine respublikaEra Viduramziai Uzkariauta Florencijos 1509 m Kelias į suklestejimaSenovinis Pizos planas Tuo metu miestas buvo labai svarbus prekybos centras jis valde didelius prekybinį ir karinį laivynus 1005 m Piza uzgrobe Kalabrijos Redza Reggio di Calabria miesta Pietu Italijoje Pizos respublika nuolat konfliktavo su saracenais kurie turejo bazes Sardinijoje ir Korsikoje del Vidurzemio juros kontroles 1017 m Pizos respublika kartu su Genujos respublika nugalejo saracenu karaliu Mugahida ir uzeme Sardinija Si pergale suteike Pizos respublikai pranasuma Tirenu juroje Veliau Piza isstume Genuja is Sardinijos ir tada prasidejo konfliktas tarp dvieju juriniu respubliku 1030 1035 m Piza sekmingai sutriuskino kelis miestus varzovus Sicilijoje o Siaures Afrikoje uzkariavo Kartagina 1051 1052 m admirolas Jacopo Ciurini uzkariavo Korsika kas dar labiau sunervino genujiecius 1063 m Pizos atstovai derejosi su busimu Sicilijos grafu kuris buvo pradejes Sicilijos uzkariavima del bendros Palermo atakos Rodzeris bendros atakos nepalaike del įsipareigojimu kitiems Is sausumos neparemta Pizos pajegu ataka buvo nesekminga 1060 m Pizos respublika susidure su Genujos respublika musyje Pizos pergale padejo sustiprinti savo padetį Vidurzemio regione Popiezius Grigalius VII 1077 m pripazino Pizos respublikos sukurtus Juros įstatymus ir paprocius Imperatorius Henrikas IV suteike Pizai teise skirti savo konsulus 1088 m Piza nusiaube Mahdijos miesta Tunise 1092 m popiezius Urbonas suteike Pizai teise valdyti Korsika ir Sardinija o mieste įkure arkivyskupija Pizos ir Genujos laivai padejo Kastilijos karaliui Alfonsui VI Alfonso VI is Valensijos isstumti El Cid Pizos respublika ir Kryziaus zygiai120 laivu Pizos laivynas dalyvavo Pirmajame Kryziaus zygyje taip pat ir 1099 m paimant Jeruzale Pakeliui į Palestina Pizos laivai apiplese kelias Bizantijos salas Pizos kryziuociams vadovavo arkivyskupas Daibertas busimas Jeruzales patriarchas Pizos respublika ir kitos jurines respublikos pasinaudojo Kryziaus zygiu kad kurtu prekybinius postus ir kolonijas Rytinese Vidurzemio juros pakrantese Sirijoje Libane ir Palestinoje Pizos respublika įkure savo kolonijas Antiochijoje Akroje Jafoje Tripolyje Tyre Jopoje Latakijoje ir Akoneje Accone Jie turejo valdu Jeruzaleje ir Cezarejoje mazesniu ir maziau autonomisku koloniju Kaire Aleksandrijoje ir zinoma Konstantinopolyje Konstantinopolyje imperatorius Aleksijus I Komninas Alexius I Comnenus suteike Pizos respublikai ypatingas svartavimosi ir prekybos teises Visuose siuose miestuose pizieciai gavo privilegiju ir imuniteta nuo mokesciu bet buvo įpareigoti ginti tuos miestus uzpuolimo metu XII a Pizos kvartalas Rytiniame Konstantinopolyje turejo iki 1000 zmoniu Kelerius metus Piza buvo didziausias prekybinis ir karinis Bizantijos sajungininkas tuo metu įtaka virsijusi Venecijos respublikos svorį Vakarineje Vidurzemio juros dalyje Pizos prekeiviai inicijavo 1113 1115 m ekspedicija į Balearu salas 1085 m popiezius Grigalius VII Pizai suteike Balearu salu valdymo teise taciau zygis buvo nesekmingas ir musulmonu isstumti nepavyko Pizos smukimasPizos tarptautine galia smuko 1284 m patyrus triuskinantį pralaimejima Melorijos musyje pries Genujos pajegas Piza prarado daugelį galeru daug jurininku pateko į nelaisve 1290 m Genujos laivai atakavo Pizos uosta ir jį sugriove