Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Peloponesas gr Πελοπόννησος Pelopónnēsos didelis pusiasalis Graikijos pietinėje dalyje Nuo žemyno šiaurėje jį skiria Kor
Peloponesas
Peloponesas (gr. Πελοπόννησος = Pelopónnēsos) – didelis pusiasalis Graikijos pietinėje dalyje. Nuo žemyno šiaurėje jį skiria Korinto įlanka ir Patrų įlanka, su juo jungia 6 km pločio Korinto sąsmauka, kurią kerta Korinto kanalas. Administraciškai pusiasalis padalintas į tris administracinius kraštus: didžiąją dalį pusiasalio apima Peloponeso administracinis kraštas, mažesnė dalis priklauso Vakarų Graikijos ir Atikos administraciniams kraštams.
Geografija
Pusiasalio plotas apie 21 549 km², ir tai yra labiausiai į pietus nutolusi Graikijos žemynininė dalis. Nors formaliai Peloponesą galimą laikyti sala nuo Korinto kanalo atidarymo 1893 m., tačiau dėl tokio atskyrimo dirbtinio pobūdžio sala Peloponesas praktiškai nevadinamas. Peloponesas turi dvi jungtis su žemynu: dirbtinis – Rio-Antirio tiltas, užbaigtas 2004 m., ir natūrali Korinto sąsmauka.
Pusiasalio centrinė dalis labai kalnuota, o pakrančių kontūrai giliai dantyti. Taigeto kalnas yra aukščiausias pusiasalyje. Peloponesą sudaro keturi į pietūs nukreipti pusiasaliai: Mesenija, Mani pusiasalis, Malėjos ragas (kitaip Epidauro Limera) ir Argolis, labiausiai nutolęs į šiaurės rytus.
Prie Peloponeso krantų yra dvi salų grupės: Argosaroninės rytuose ir Jonijos vakaruose. Kytiros sala į pietus nuo Epidauro Limeros priskiriama Jonijos saloms. Peloponese yra daug antikinių ir viduramžių griuvėsių. Peloponese tebevyrauja žemės ūkis. Jame yra vienintelis didelis miestas . Pusiasalyje dominuoja miškingi kalnai. Vakarinėje pakrantėje tarp Patros ir Methoni driekiasi keletas geriausių Viduržiemio jūros paplūdimių.
Istorija
Pusiasalis apgyventas nuo priešistorinių laikų. Jo pavadinimas graikų mitologijoje kildinamas nuo Pelopso, kuris, pasak legendos, užkariavo visą regioną. Peloponnesos reiškia „Pelopso sala“. Viduramžiais pusiasalis buvo vadinamas Morėja. Pagal liaudies etimologiją, pavadinimas atsirado, nes kryžiuočiai čia rado tankiai prisodinta šilkmedžių (graikiškai moreai), kurių lapai buvo naudojami šilkui gaminti.
Graikijos žemyninės dalies pirmoji žinoma išsivysčiusi civilizacija buvo Mikėnų kultūra, kuri valdė Peloponesą bronzos amžiuje iš centro Mikėnuose, šiaurės rytinėje pusiasalio dalyje. Klasikinės antikos laikais pusiasalis buvo reikšmingas kultūros centras ir svarbių istorinių įvykių liudininkas. Peloponese iškilo ir žlugo Sparta, Korintas, Argas ir , čia buvo įkurta Peloponeso lyga. Pusiasalis dalyvavo Persų karuose ir jame vyko Peloponeso karas 431–404 m. pr. m. e. 146 m. pr. m. e. jį užėmė Romos respublika ir pavertė Achajos provincija.
Vėliau pusiasalį iki Ketvirtojo kryžiaus žygio 1204 m. valdė Bizantija (nors kai kurias teritorijas 618–805 m. valdė slavai). Po to Peloponesas atiteko Venecijai ir frankams. Tais metais frankai įkūrė Achajos kunigaikštystę šiaurinėje pusiasalio dalyje, o Venecija užėmė pakrantės uostus, tokius kaip Monemvasija, Pylas ir Koronai, kuriuos išlaikė iki XV a. Bizantija atgavo pietrytinės pusiasalio dalies kontrolę ir valdė ją iš įtvirtinto Mystro miesto šalia Spartos. Bizantijos įkurtas Morėjos despotatas varžės su Venecijos teritorijomis XIII–XV a., kol Osmanų imperija užėmė pusiasalį 1458–1460 m. Venecija okupavo Peloponesą 1685–1718 m. po sėkmingo Morėjos karo, bet turkai vėl susigrąžino valdžią. XVIII a. turkų valdžia buvo tvirta ir jiems priešinosi tik Mani pusiasalio maištininkai ir plėšikai. Rusijos inspiruotas 1770 m. iškėlė grėsmę Otomanų valdymui, bet buvo greitai ir brutualiai nuslopintas.
Peloponese prasidėjo Graikijos nepriklausomybės karas, kai maištininkai užėmė Kalamatą 1821 m. kovo 23 d. Lemiamas Navarino mūšis įvyko netoli Pylo, vakarinėje Peloponeso pakrantėje, o Nauplijos mieste rytinėje pakrantėje susirinko pirmasis nepriklausomos Graikijos parlamentas.
XIX–XX a. pusiasalis tapo skurdžiu užkampiu, gyventojai emigravo į didelius miestus, ypač Atėnus ir į kitas šalis, daugiausiai JAV ir Australiją. Pusiasalį nusiaubė Antrasis Pasaulinis karas ir Graikijos pilietinis karas. Gyvenimo sąlygos labai pagerėjo Graikijai įstojus į Europos sąjungą 1981 m. Peloponeso kaimiškos vietovės žinomos kaip vienas konservatyviausių Graikijos regionų ir yra svarbiausias dešiniosios krypties Naujosios Demokratijos partijos rėmėjas. O stambūs miestai, kaip Kalamata ir ypač Patra, yra centristinių pažiūrų Panhelenistinio Socialinio Judėjimo bastionai.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Peloponesas, Kas yra Peloponesas? Ką reiškia Peloponesas?
Peloponesas gr Peloponnhsos Peloponnesos didelis pusiasalis Graikijos pietineje dalyje Nuo zemyno siaureje jį skiria Korinto įlanka ir Patru įlanka su juo jungia 6 km plocio Korinto sasmauka kuria kerta Korinto kanalas Administraciskai pusiasalis padalintas į tris administracinius krastus didziaja dalį pusiasalio apima Peloponeso administracinis krastas mazesne dalis priklauso Vakaru Graikijos ir Atikos administraciniams krastams Graikija ir Peloponesas GeografijaPeloponesas is kosmoso Pusiasalio plotas apie 21 549 km ir tai yra labiausiai į pietus nutolusi Graikijos zemyninine dalis Nors formaliai Peloponesa galima laikyti sala nuo Korinto kanalo atidarymo 1893 m taciau del tokio atskyrimo dirbtinio pobudzio sala Peloponesas praktiskai nevadinamas Peloponesas turi dvi jungtis su zemynu dirbtinis Rio Antirio tiltas uzbaigtas 2004 m ir naturali Korinto sasmauka Pusiasalio centrine dalis labai kalnuota o pakranciu konturai giliai dantyti Taigeto kalnas yra auksciausias pusiasalyje Peloponesa sudaro keturi į pietus nukreipti pusiasaliai Mesenija Mani pusiasalis Malejos ragas kitaip Epidauro Limera ir Argolis labiausiai nutoles į siaures rytus Prie Peloponeso krantu yra dvi salu grupes Argosaronines rytuose ir Jonijos vakaruose Kytiros sala į pietus nuo Epidauro Limeros priskiriama Jonijos saloms Peloponese yra daug antikiniu ir viduramziu griuvesiu Peloponese tebevyrauja zemes ukis Jame yra vienintelis didelis miestas Pusiasalyje dominuoja miskingi kalnai Vakarineje pakranteje tarp Patros ir Methoni driekiasi keletas geriausiu Vidurziemio juros papludimiu IstorijaAntikos laiku Peloponeso zemelapis interaktyvus zemelapis Pusiasalis apgyventas nuo priesistoriniu laiku Jo pavadinimas graiku mitologijoje kildinamas nuo Pelopso kuris pasak legendos uzkariavo visa regiona Peloponnesos reiskia Pelopso sala Viduramziais pusiasalis buvo vadinamas Moreja Pagal liaudies etimologija pavadinimas atsirado nes kryziuociai cia rado tankiai prisodinta silkmedziu graikiskai moreai kuriu lapai buvo naudojami silkui gaminti Graikijos zemynines dalies pirmoji zinoma issivysciusi civilizacija buvo Mikenu kultura kuri valde Peloponesa bronzos amziuje is centro Mikenuose siaures rytineje pusiasalio dalyje Klasikines antikos laikais pusiasalis buvo reiksmingas kulturos centras ir svarbiu istoriniu įvykiu liudininkas Peloponese iskilo ir zlugo Sparta Korintas Argas ir cia buvo įkurta Peloponeso lyga Pusiasalis dalyvavo Persu karuose ir jame vyko Peloponeso karas 431 404 m pr m e 146 m pr m e jį uzeme Romos respublika ir paverte Achajos provincija Veliau pusiasalį iki Ketvirtojo kryziaus zygio 1204 m valde Bizantija nors kai kurias teritorijas 618 805 m valde slavai Po to Peloponesas atiteko Venecijai ir frankams Tais metais frankai įkure Achajos kunigaikstyste siaurineje pusiasalio dalyje o Venecija uzeme pakrantes uostus tokius kaip Monemvasija Pylas ir Koronai kuriuos islaike iki XV a Bizantija atgavo pietrytines pusiasalio dalies kontrole ir valde ja is įtvirtinto Mystro miesto salia Spartos Bizantijos įkurtas Morejos despotatas varzes su Venecijos teritorijomis XIII XV a kol Osmanu imperija uzeme pusiasalį 1458 1460 m Venecija okupavo Peloponesa 1685 1718 m po sekmingo Morejos karo bet turkai vel susigrazino valdzia XVIII a turku valdzia buvo tvirta ir jiems priesinosi tik Mani pusiasalio maistininkai ir plesikai Rusijos inspiruotas 1770 m iskele gresme Otomanu valdymui bet buvo greitai ir brutualiai nuslopintas Peloponese prasidejo Graikijos nepriklausomybes karas kai maistininkai uzeme Kalamata 1821 m kovo 23 d Lemiamas Navarino musis įvyko netoli Pylo vakarineje Peloponeso pakranteje o Nauplijos mieste rytineje pakranteje susirinko pirmasis nepriklausomos Graikijos parlamentas 2007 m misku gaisrai is kosmoso XIX XX a pusiasalis tapo skurdziu uzkampiu gyventojai emigravo į didelius miestus ypac Atenus ir į kitas salis daugiausiai JAV ir Australija Pusiasalį nusiaube Antrasis Pasaulinis karas ir Graikijos pilietinis karas Gyvenimo salygos labai pagerejo Graikijai įstojus į Europos sajunga 1981 m Peloponeso kaimiskos vietoves zinomos kaip vienas konservatyviausiu Graikijos regionu ir yra svarbiausias desiniosios krypties Naujosios Demokratijos partijos remejas O stambus miestai kaip Kalamata ir ypac Patra yra centristiniu paziuru Panhelenistinio Socialinio Judejimo bastionai Parnono kalnai ir Argo įlanka Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu Vikiteka Peloponesas vaizdine ir garsine medziaga