Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Castor fiberUpinis bebras Castor fiber Apsaugos būklėNekeliantys susirūpinimo IUCN 3 1 Mokslinė klasifikacijaKaralystė G

Upinis bebras

  • Pagrindinis puslapis
  • Upinis bebras
Upinis bebras
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Castor fiber

Upinis bebras (Castor fiber)
Apsaugos būklė

Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1),
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Graužikai
( Rodentia)
Šeima: Bebriniai
( Castoridae)
Gentis: Bebrai
( Castor)
Rūšis: Upinis bebras
( Castor fiber)
Binomas
Castor fiber
Linnaeus, 1758

Upinio bebro paplitimas
Šis straipsnis apie gyvūną. Apie upę Lenkijoje skaitykite straipsnyje Bebras (upė).

Upinis bebras (Castor fiber) – bebrinių (Castoridae) šeimos, stambiausias Lietuvos graužikas, sveriantis 20–26 kg.

Etimologija

Žodis bèbras (dar žinomas kaip bẽbras, bèbrius, bebrùs, bãbras, babrius, babrus, dãbras, dẽbras, debrùs, vẽbras, vẽbris, vẽbrus, vebrùs, vė̃bras, vė̃bris, vė̃brus, vėbrùs) laikomas indoeuropietiško žodžio ide. *bhe-bhro-s („bebras, rudas“) vediniu. Lietuviškam žodžiui giminiški bebro pavadinimai daugelyje Europos kalbų (latv. bebrs, prūs. bebrus, slav. *bõbrъ, bь̃brъ (rus. бобр, бобёр, sen. rus. бебръ, bltr. бабёр, ukr. бібр, бобер, bulg. бобър, slovėn. bober, lenk. bóbr, maked. дабар ir kt.), germ. *bebruz (angl. beaver, vok. Biber, ol. bever, dan. bæver, šved. bäver ir kt.), lot. beber, fiber (→ pranc. bièvre, rumun. breb), av. baβra-, vid. pers. babrag. Taip pat giminingas žodžiui skr. बभ्रु = IAST: babhru- „mangusta, koks rudas gyvūnas“. Indoeuropietiškas bebro pavadinimas *bhe-bhro-s padarytas iš šaknies *bher- „rudas“ (plg. angl. brown, vok. braun „ruda“, liet. bė́ras).

Paplitimas

Seniau upiniai bebrai buvo paplitę beveik visoje Eurazijoje, tačiau dėl medžioklės (daugiausia dėl kailio, taip pat sruoglių (muskusinių liaukų išskyrų), kurie, kaip manyta, turi gydomųjų savybių) ir buveinių nykimo daug kur išnyko. XIX a. bebrai buvo beveik visiškai išnykę, manoma, kad buvo likę 1300 individų laukinėje gamtoje. XX a. pr. bebrų populiacijos buvo išlikusios tik Ronos, Elbės, Nemuno, Dniepro, Voronežo upių baseinų dalyse, pietų Norvegijoje.

Po Antrojo pasaulinio karo daug kur reintrodukuoti. Dabar paplitę Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, pietų Skandinavijoje, centrinėje Rusijoje ir kitur Europoje, išskyrus Portugaliją, Italiją, pietų Balkanus ir Jungtinę Karalystę. Nedidelė izoliuota populiacija likusi pietvakarių Mongolijoje, Bulgano upės baseine.

Lietuvoje

Lietuvoje bebrai nuo seno gyveno Nemuno baseine. Jų liekanų randama piliakalniuose, durpynuose. Bebrai šalyje buvo intensyviai medžiojami dėl mėsos (ypač uodegos), kailio ir sruoglių. 1555 m. švedų kronikininko Olaus Magnuso „Šiaurės tautų istorijoje“ rašoma, kad Lietuva buvusi pagrindinė bebrų kailių tiekėja Europoje. 1529 m. bebrų medžioklė buvo nustatyta Pirmajame Lietuvos statute: bebravietėse uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o laukų darbus leista dirbti tik atstumu „kokiu stiprus vyras nuo jų galėjo nusviesti pagalį“. Už bebrų priežiūrą buvo atsakingi specialūs dvarų darbuotojai – bebrininkai. Nors dėl draudimų Lietuvoje bebrai išliko ilgiau negu didžiojoje Europos dalyje, tačiau jie palaipsniui išnyko. XX a. pr. tik pavieniai bebrai atkeliaudavo Nemunu į Lietuvą iš Baltarusijos. XX a. viduryje ir antrojoje pusėje pradėta bebrų . Dabar šalyje bebrai paplitę daugelio upių baseinuose.

2006 m. Lietuvoje priskaičiuota beveik 24 tūkst. bebrų. Per 2005–2006 m. medžioklės sezoną sumedžiota daugiau kaip 5 tūkst. bebrų. 2011 m. priskaičiuota 48 tūkst. bebrų.

Išvaizda

Upinis bebras sveria 13–35 kg, kūnas 73–135 cm ilgio. Abiejų lyčių atstovai panašūs, bet patelės paprastai kiek didesnės.

Kūnas gana aptakus, verpstiškas, apaugęs tankiu ir vandeniui nepralaidžiu kailiu. Galva palaipsniui pereina į liemenį, todėl kaklas beveik neišsiskiria. Ant viršutinės lūpos, burnos šonuose auga stangrių vibrisių kuokšteliai.

Priekiniai dantys stambūs oranžinės spalvos kandžiai. Kietas emalis yra tik iš priekio. Kandžiai neturi šaknų, nuolat auga, todėl bebrai turi pastoviai ką nors graužti ir taip nudilinti dantis, nes jie užaugtų tiek, kad bebras negalėtų susičiaupti. Iltinių dantų nėra. Tarp priekinių ir skruostinių dantų yra tarpas. Skruostiniai dantys su kietomis emalės raukšlėmis, pritaikyti smulkinti šiurkštų augalinį maistą (judinant apatinį žandikaulį pirmyn ir atgal). Pieniniai dantys redukuoti.

Uodega masyvi, plati, padengta raginėmis plokštelėmis ir trumpais plaukeliais. Uodega ne tik padeda bebrui judėti vandenyje, atsiremti kai graužia, bet ir svarbus kūno termoreguliacijos organas. Uodega bebras reguliuoja , nes joje daug kraujagyslių, per kurias atiduodamas šilumos perteklius aplinkai. Tupėdamas sausumoje, bebras uodegą pasikloja po savimi ir užpakalinėmis kojomis ant jos užsilipa.

Bebras turi antrinę kloaką, į kurią atsiveria tiesioji žarna, šlapimo bei lytinės angos, taip pat porinės riebalinės liaukos. Ši kloaka atsiveria ties uodegos pamatu. Riebalinių liaukų išskyromis sutepa savo kailį ir šitaip apsisaugo nuo peršlapimo. Be to, į kloaką atsiveria ir muskusinės liaukos, kurios gamina specifinio kvapo ir konsistencijos išskyras – sruoglius. Pastarieji yra naudojami parfumerijoje (brangioms prancūziškų kvepalų rūšims suteikia ilgiau išliekantį kvapą, turi feromonų).

Buveinė

Gyvena visur, kur tik yra pakankamai gėlo vandens: ežeruose, kūdrose, upėse ir upeliuose, paprastai miškingose arba pelkėtose vietose. Vengia tik sraunių upelių. Bebrams reikalinga lėtai tekantis arba stovintis, gilus vanduo, todėl kad sudarytų tokias sąlygas įrengia užtvankas. Paprastai įsikuria ten, kur yra mėgiamų medžių rūšių – karklų, drebulių, alksnių, beržų.

Veiklus ištisus metus. Ramiuose vandens telkiniuose, kur niekas netrikdo, plaukioja ir maitinasi dieną, o kitur – tik prieblandomis ir naktį. Vandens telkinių krantuose kasa urvus su keletu angų. Įėjimo anga į urvus visada būna vandenyje. Žemumose iš apgraužtų medienos gabalų, šakų, dumblo, vandens augalų stato 1,5-2,5 m aukščio ir 3-5(10)m skersmens namelius. Vandens lygiui reguliuoti įrengia užtvankas: patvenkia upelį ir taip susidaro bebrams tinkami didesni mitybos plotai.

Veisimasis

Monogamai, gyvena šeimomis su pirmųjų ir antrųjų metų jaunikliais. Poruojasi sausio–kovo mėnesiais, tačiau šiltomis žiemomis gali ir gruodį. Nėštumas – 3 mėnesiai. Per metus užaugina vieną vadą – 2-3(1-5) jauniklius. Juos veda gegužės–birželio mėnesiais. Žindo apie 6 savaites. Vėliau kiti šeimos nariai padeda auginti jauniklius, atnešdami jiems mažų šakelių. Jaunikliai šeimą palieka sulaukę 1,5–2 metų, tada pradeda kurti savo kolonijas.

Mityba

Upinis bebras – žolėdis gyvūnas, mintantis daugiausia sumedėjusiais augalais (ypač, žiemą). Daugiausia graužia jaunų (iki 10 cm skersmens) drebulių, karklų ir beržų žieves, šakas. Rudenį maisto atsargas (šakas, rąstgalius) kaupia po vandeniu žiemai. Vasaromis bebrai daugiausia minta vandens augalais, šakomis, atžalomis, žieve, lapais, pumpurais, šaknimis. Jei netoliese yra žemės ūkio kultūrų, gali maitintis ir jomis. Esant galimybei, bebrai mieliau renkasi maistui žolinius, o ne sumedėjusius augalus.

Bebrų organizme nėra enzimų, kurie skaidytų celiuliozę, todėl šie gyvūnai yra koprofagai – išmatų mikrobai padeda suskaidyti ir įsisavinti celiuliozę.

Amžius

Paprastai laukinėje gamtoje upiniai bebrai išgyvena 7–8 metus, bet gali išgyventi ir 10–17 metų. Nelaisvėje, nepatvirtintais duomenimis, gali išgyventi >35 metų.

Elgsena

Upiniai bebrai daugiausia aktyvūs naktimis, nors kartais veiklūs ir dienomis. Guolį įsikuria urve vandens telkinio pakrantėje, o kur nėra galimybės tokio įrengti – iš purvo, šakų ir rąstgalių surenčia trobelę ant kranto. Šiose trobelėse gyvena iki 12 individų dydžio kolonijomis. Kolonijai vadovauja viena dominuojanti, besiporuojanti pora. Vyriausioji patelė nusprendžia, kada jaunikliai gali palikti guolį bei kada turi išsikraustyti.

Bebrai pusiau vandeniniai padarai, gali laikytis po vandeniu 4–5 minutes. Aktyvūs visus metus, bet žiemomis, užšalus ledui, virš vandens retai pasirodo. Rudenį praleidžia kaupdami maisto atsargas (šakeles) po vandeniu.

Upiniai bebrai sugeba reguliuoti upių vandens režimą, tvenkdami užtvankas ir taip gilindami vagą bei lėtindami tėkmę. Visgi, upinių bebrų užtvankos būna mažesnės nei Šiaurės Amerikoje gyvenančių kanadinių bebrų.

Upiniai bebrai – griežtai teritoriniai gyvūnai. Savo valdas pasižymi išskirdami kvapinę medžiagą (sruoglius). Šiuo kvapu jie pažymi pakrantėse sukraunamas purvo sienas. Dumblą su vandens augalais paimą priekinėmis galūnėmis iš vandens telkinio dugno ir prispaudę prie krūtinės nuplukdo iki kranto. Radę nežinomą tokią purvo sieną su kito bebro kvapu, upiniai bebrai ima elgtis agresyviai, pradeda šnypšti, daužyti uodega per vandenį. Tada ant viršaus arba šalimais susikrauna savo purvo sieną ir pažymi ją kastoriumu.

Bebrai turi nuolatos šukuotis kailį, kad jis gerai nepraleistų drėgmės. Tam užpakalinių kojų nagų tarpais paima kastoriumo iš savo liaukų ir išsitepa juo savo kailį. Taip viršutinis kailio sluoksnis tampa neperšlampamas, ir bebras gali ilgą laiką praleisti vandenyje nesušlapdamas ir nesušaldamas.

Viena bebrų kolonija užima 1–5 km ilgio pakrantės ruožą.

Bebrai bendrauja daugiausia kvapu. Taip pat žinią perduoda pozomis, garsais, taškymu per vandenį. Skleidžia inkštimo, švilpimo, šnypštimo garsus. Pikti ar išgąsdinti pliaukši uodega per vandenį.

Priešai

Kadangi įsirengia būstus sunkiai pasiekiamose vietose, upiniai bebrai turi mažai priešų. Daugiausia nukenčia nuo žmogaus – seniau buvo gausiai medžiojami dėl kailio ir sruoglių, dabar neretai žūsta įsipainioję į tinklus ar patekę po automobilių ratais.

Taip pat bebrus užpuola vilkai, lapės, lokiai. Išgąsdinti bebrai pradeda pliaukšėti uodegomis, taip perspėdami kitus bebrus netoliese. Nuo pavojaus slepiasi po vandeniu. Vengia maisto, kuris atsiduoda jų grobuonių kvapu.

Daugiausia bebrų žūsta dėl infekcinių ligų.

Veiklos žymės

  • Iškirsti medžiai (apgraužti kamienai, gulintys arba „supjaustyti“ įvairaus dydžio gabalais) tiek ant kranto, tiek vandenyje;
  • Užtvankos, grioveliai, nameliai, vandens telkinių krantuose- stambūs (35-40 cm skersmens, 6-8 m ilgio ir ilgesni) grioviai-kanalėliai ir urvai, žole apaugusiuose krantuose – nuošliaužos, išminti takai, statesniuose krantuose yra „čiuožinėjimo“ aikštelės, riboženkliai – iš dumblo ir žolių suformuoti kauburėliai, nurodantys šeimos teritorijos ribas;
  • Žiemą pakrantėse – savotiškos šliūžės ant sniego ir oro burbulai bei neužšąlančios angos lede, pėdsakai dumble.

Vertė

Upiniai bebrai gausiai medžioti dėl savo kailio, sruoglių ir mėsos. Bebrų kailis naudotas kailinių, puošmenų, o daugiausia bebrinių kepurių gamybai. Sruogliai naudoti medicinoje, parfumerijos pramonėje. Bebriena vertinta kaip gera mėsa. XVI a. Romos popiežius paskelbė, kad dėl savo žvynuotos uodegos ir gyvenimo vandenyje, bebro mėsa gali būti prilyginta žuvies ir valgytina per pasninkus. XXI a. pr. Europoje buvo suvartojama ~400 kg bebrienos per metus.

Bebrai gyvenamose teritorijose sunaikina ne tik pakrančių augaliją (nugraužia net 60-70 cm ar metro skersmens medžius), bet ir ardo vandens telkinių krantus, melioracijos griovius, pralaidas bei kitokius įrenginius, kasdami urvus, statydami užtvankas, užtvindydami miškus ir laukus. Kita vertus, bebrų pakeistuose biotopuose (užlietuose vandeniu) susidaro sąlygos įsikurti įvairioms gyvūnų rūšims: varliagyviams, žuvims, ūdroms, paukščiams ir kitiems.

Šaltiniai

  1. „IUCN Red List - Castor fiber“. IUCN Red list.
  2. Julius Pokorny. Indogermanisches etymologisches Wörterbuch Archyvuota kopija 2021-08-22 iš Wayback Machine projekto.. Tübingen–Berne–Munich: A. Francke, 1957/1969
  3. Castor_fiber,ADW – Animal Diversity Web. University of Michigan, Museum of Zoology.
  4. Castor fiber, IUCN
  5. Upinis bebras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 228
  6. LR Aplinkos ministerijos duomenys Archyvuota kopija 2015-11-03 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

Vikiteka: Upinis bebras – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Bebrų auginimas senovės Lietuvoje

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 15 Lie, 2025 / 14:37

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Upinis bebras, Kas yra Upinis bebras? Ką reiškia Upinis bebras?

Castor fiberUpinis bebras Castor fiber Apsaugos bukleNekeliantys susirupinimo IUCN 3 1 Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Klase Zinduoliai Mammalia Burys Grauzikai Rodentia Seima Bebriniai Castoridae Gentis Bebrai Castor Rusis Upinis bebras Castor fiber BinomasCastor fiber Linnaeus 1758Upinio bebro paplitimasSis straipsnis apie gyvuna Apie upe Lenkijoje skaitykite straipsnyje Bebras upe Upinis bebras Castor fiber bebriniu Castoridae seimos stambiausias Lietuvos grauzikas sveriantis 20 26 kg EtimologijaZodis bebras dar zinomas kaip bẽbras bebrius bebrus babras babrius babrus dabras dẽbras debrus vẽbras vẽbris vẽbrus vebrus ve bras ve bris ve brus vebrus laikomas indoeuropietisko zodzio ide bhe bhro s bebras rudas vediniu Lietuviskam zodziui giminiski bebro pavadinimai daugelyje Europos kalbu latv bebrs prus bebrus slav bobr b br rus bobr bobyor sen rus bebr bltr babyor ukr bibr bober bulg bobr sloven bober lenk bobr maked dabar ir kt germ bebruz angl beaver vok Biber ol bever dan baever sved baver ir kt lot beber fiber pranc bievre rumun breb av babra vid pers babrag Taip pat giminingas zodziui skr बभ र IAST babhru mangusta koks rudas gyvunas Indoeuropietiskas bebro pavadinimas bhe bhro s padarytas is saknies bher rudas plg angl brown vok braun ruda liet be ras PaplitimasSeniau upiniai bebrai buvo paplite beveik visoje Eurazijoje taciau del medziokles daugiausia del kailio taip pat sruogliu muskusiniu liauku isskyru kurie kaip manyta turi gydomuju savybiu ir buveiniu nykimo daug kur isnyko XIX a bebrai buvo beveik visiskai isnyke manoma kad buvo like 1300 individu laukineje gamtoje XX a pr bebru populiacijos buvo islikusios tik Ronos Elbes Nemuno Dniepro Voronezo upiu baseinu dalyse pietu Norvegijoje Po Antrojo pasaulinio karo daug kur reintrodukuoti Dabar paplite Prancuzijoje Vokietijoje Lenkijoje pietu Skandinavijoje centrineje Rusijoje ir kitur Europoje isskyrus Portugalija Italija pietu Balkanus ir Jungtine Karalyste Nedidele izoliuota populiacija likusi pietvakariu Mongolijoje Bulgano upes baseine Lietuvoje Lietuvoje bebrai nuo seno gyveno Nemuno baseine Ju liekanu randama piliakalniuose durpynuose Bebrai salyje buvo intensyviai medziojami del mesos ypac uodegos kailio ir sruogliu 1555 m svedu kronikininko Olaus Magnuso Siaures tautu istorijoje rasoma kad Lietuva buvusi pagrindine bebru kailiu tiekeja Europoje 1529 m bebru medziokle buvo nustatyta Pirmajame Lietuvos statute bebravietese uzdrausta lankytis pasaliniams asmenims o lauku darbus leista dirbti tik atstumu kokiu stiprus vyras nuo ju galejo nusviesti pagalį Uz bebru prieziura buvo atsakingi specialus dvaru darbuotojai bebrininkai Nors del draudimu Lietuvoje bebrai isliko ilgiau negu didziojoje Europos dalyje taciau jie palaipsniui isnyko XX a pr tik pavieniai bebrai atkeliaudavo Nemunu į Lietuva is Baltarusijos XX a viduryje ir antrojoje puseje pradeta bebru Dabar salyje bebrai paplite daugelio upiu baseinuose 2006 m Lietuvoje priskaiciuota beveik 24 tukst bebru Per 2005 2006 m medziokles sezona sumedziota daugiau kaip 5 tukst bebru 2011 m priskaiciuota 48 tukst bebru IsvaizdaUpinis bebras Kaunas Lietuva Upinio bebro kaukole Upinis bebras sveria 13 35 kg kunas 73 135 cm ilgio Abieju lyciu atstovai panasus bet pateles paprastai kiek didesnes Kunas gana aptakus verpstiskas apauges tankiu ir vandeniui nepralaidziu kailiu Galva palaipsniui pereina į liemenį todel kaklas beveik neissiskiria Ant virsutines lupos burnos sonuose auga stangriu vibrisiu kuoksteliai Priekiniai dantys stambus oranzines spalvos kandziai Kietas emalis yra tik is priekio Kandziai neturi saknu nuolat auga todel bebrai turi pastoviai ka nors grauzti ir taip nudilinti dantis nes jie uzaugtu tiek kad bebras negaletu susiciaupti Iltiniu dantu nera Tarp priekiniu ir skruostiniu dantu yra tarpas Skruostiniai dantys su kietomis emales raukslemis pritaikyti smulkinti siurkstu augalinį maista judinant apatinį zandikaulį pirmyn ir atgal Pieniniai dantys redukuoti Uodega masyvi plati padengta raginemis plokstelemis ir trumpais plaukeliais Uodega ne tik padeda bebrui judeti vandenyje atsiremti kai grauzia bet ir svarbus kuno termoreguliacijos organas Uodega bebras reguliuoja nes joje daug kraujagysliu per kurias atiduodamas silumos perteklius aplinkai Tupedamas sausumoje bebras uodega pasikloja po savimi ir uzpakalinemis kojomis ant jos uzsilipa Bebras turi antrine kloaka į kuria atsiveria tiesioji zarna slapimo bei lytines angos taip pat porines riebalines liaukos Si kloaka atsiveria ties uodegos pamatu Riebaliniu liauku isskyromis sutepa savo kailį ir sitaip apsisaugo nuo perslapimo Be to į kloaka atsiveria ir muskusines liaukos kurios gamina specifinio kvapo ir konsistencijos isskyras sruoglius Pastarieji yra naudojami parfumerijoje brangioms prancuzisku kvepalu rusims suteikia ilgiau isliekantį kvapa turi feromonu Bebru pastatyta uztvanka upelyjePlaukiojantis bebrasBebro dantysBebras nesantis nasruose sakelesBuveineGyvena visur kur tik yra pakankamai gelo vandens ezeruose kudrose upese ir upeliuose paprastai miskingose arba pelketose vietose Vengia tik srauniu upeliu Bebrams reikalinga letai tekantis arba stovintis gilus vanduo todel kad sudarytu tokias salygas įrengia uztvankas Paprastai įsikuria ten kur yra megiamu medziu rusiu karklu drebuliu alksniu berzu Veiklus istisus metus Ramiuose vandens telkiniuose kur niekas netrikdo plaukioja ir maitinasi diena o kitur tik prieblandomis ir naktį Vandens telkiniu krantuose kasa urvus su keletu angu Įejimo anga į urvus visada buna vandenyje Zemumose is apgrauztu medienos gabalu saku dumblo vandens augalu stato 1 5 2 5 m aukscio ir 3 5 10 m skersmens namelius Vandens lygiui reguliuoti įrengia uztvankas patvenkia upelį ir taip susidaro bebrams tinkami didesni mitybos plotai VeisimasisMonogamai gyvena seimomis su pirmuju ir antruju metu jaunikliais Poruojasi sausio kovo menesiais taciau siltomis ziemomis gali ir gruodį Nestumas 3 menesiai Per metus uzaugina viena vada 2 3 1 5 jauniklius Juos veda geguzes birzelio menesiais Zindo apie 6 savaites Veliau kiti seimos nariai padeda auginti jauniklius atnesdami jiems mazu sakeliu Jaunikliai seima palieka sulauke 1 5 2 metu tada pradeda kurti savo kolonijas MitybaUpinis bebras zoledis gyvunas mintantis daugiausia sumedejusiais augalais ypac ziema Daugiausia grauzia jaunu iki 10 cm skersmens drebuliu karklu ir berzu zieves sakas Rudenį maisto atsargas sakas rastgalius kaupia po vandeniu ziemai Vasaromis bebrai daugiausia minta vandens augalais sakomis atzalomis zieve lapais pumpurais saknimis Jei netoliese yra zemes ukio kulturu gali maitintis ir jomis Esant galimybei bebrai mieliau renkasi maistui zolinius o ne sumedejusius augalus Bebru organizme nera enzimu kurie skaidytu celiulioze todel sie gyvunai yra koprofagai ismatu mikrobai padeda suskaidyti ir įsisavinti celiulioze AmziusPaprastai laukineje gamtoje upiniai bebrai isgyvena 7 8 metus bet gali isgyventi ir 10 17 metu Nelaisveje nepatvirtintais duomenimis gali isgyventi gt 35 metu ElgsenaUpiniai bebrai daugiausia aktyvus naktimis nors kartais veiklus ir dienomis Guolį įsikuria urve vandens telkinio pakranteje o kur nera galimybes tokio įrengti is purvo saku ir rastgaliu surencia trobele ant kranto Siose trobelese gyvena iki 12 individu dydzio kolonijomis Kolonijai vadovauja viena dominuojanti besiporuojanti pora Vyriausioji patele nusprendzia kada jaunikliai gali palikti guolį bei kada turi issikraustyti Bebrai pusiau vandeniniai padarai gali laikytis po vandeniu 4 5 minutes Aktyvus visus metus bet ziemomis uzsalus ledui virs vandens retai pasirodo Rudenį praleidzia kaupdami maisto atsargas sakeles po vandeniu Upiniai bebrai sugeba reguliuoti upiu vandens rezima tvenkdami uztvankas ir taip gilindami vaga bei letindami tekme Visgi upiniu bebru uztvankos buna mazesnes nei Siaures Amerikoje gyvenanciu kanadiniu bebru Upiniai bebrai grieztai teritoriniai gyvunai Savo valdas pasizymi isskirdami kvapine medziaga sruoglius Siuo kvapu jie pazymi pakrantese sukraunamas purvo sienas Dumbla su vandens augalais paima priekinemis galunemis is vandens telkinio dugno ir prispaude prie krutines nuplukdo iki kranto Rade nezinoma tokia purvo siena su kito bebro kvapu upiniai bebrai ima elgtis agresyviai pradeda snypsti dauzyti uodega per vandenį Tada ant virsaus arba salimais susikrauna savo purvo siena ir pazymi ja kastoriumu Bebrai turi nuolatos sukuotis kailį kad jis gerai nepraleistu dregmes Tam uzpakaliniu koju nagu tarpais paima kastoriumo is savo liauku ir issitepa juo savo kailį Taip virsutinis kailio sluoksnis tampa neperslampamas ir bebras gali ilga laika praleisti vandenyje nesuslapdamas ir nesusaldamas Viena bebru kolonija uzima 1 5 km ilgio pakrantes ruoza Bebrai bendrauja daugiausia kvapu Taip pat zinia perduoda pozomis garsais taskymu per vandenį Skleidzia inkstimo svilpimo snypstimo garsus Pikti ar isgasdinti pliauksi uodega per vandenį PriesaiKadangi įsirengia bustus sunkiai pasiekiamose vietose upiniai bebrai turi mazai priesu Daugiausia nukencia nuo zmogaus seniau buvo gausiai medziojami del kailio ir sruogliu dabar neretai zusta įsipainioje į tinklus ar pateke po automobiliu ratais Taip pat bebrus uzpuola vilkai lapes lokiai Isgasdinti bebrai pradeda pliaukseti uodegomis taip perspedami kitus bebrus netoliese Nuo pavojaus slepiasi po vandeniu Vengia maisto kuris atsiduoda ju grobuoniu kvapu Daugiausia bebru zusta del infekciniu ligu Veiklos zymesNuverstas bebro berzas Bebru uztvindytas upelisIskirsti medziai apgrauzti kamienai gulintys arba supjaustyti įvairaus dydzio gabalais tiek ant kranto tiek vandenyje Uztvankos grioveliai nameliai vandens telkiniu krantuose stambus 35 40 cm skersmens 6 8 m ilgio ir ilgesni grioviai kanaleliai ir urvai zole apaugusiuose krantuose nuosliauzos isminti takai statesniuose krantuose yra ciuozinejimo aiksteles ribozenkliai is dumblo ir zoliu suformuoti kaubureliai nurodantys seimos teritorijos ribas Ziema pakrantese savotiskos sliuzes ant sniego ir oro burbulai bei neuzsalancios angos lede pedsakai dumble VerteUpiniai bebrai gausiai medzioti del savo kailio sruogliu ir mesos Bebru kailis naudotas kailiniu puosmenu o daugiausia bebriniu kepuriu gamybai Sruogliai naudoti medicinoje parfumerijos pramoneje Bebriena vertinta kaip gera mesa XVI a Romos popiezius paskelbe kad del savo zvynuotos uodegos ir gyvenimo vandenyje bebro mesa gali buti prilyginta zuvies ir valgytina per pasninkus XXI a pr Europoje buvo suvartojama 400 kg bebrienos per metus Bebrai gyvenamose teritorijose sunaikina ne tik pakranciu augalija nugrauzia net 60 70 cm ar metro skersmens medzius bet ir ardo vandens telkiniu krantus melioracijos griovius pralaidas bei kitokius įrenginius kasdami urvus statydami uztvankas uztvindydami miskus ir laukus Kita vertus bebru pakeistuose biotopuose uzlietuose vandeniu susidaro salygos įsikurti įvairioms gyvunu rusims varliagyviams zuvims udroms pauksciams ir kitiems Saltiniai IUCN Red List Castor fiber IUCN Red list Julius Pokorny Indogermanisches etymologisches Worterbuch Archyvuota kopija 2021 08 22 is Wayback Machine projekto Tubingen Berne Munich A Francke 1957 1969 Castor fiber ADW Animal Diversity Web University of Michigan Museum of Zoology Castor fiber IUCN Upinis bebras Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 228 LR Aplinkos ministerijos duomenys Archyvuota kopija 2015 11 03 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Upinis bebras vaizdine ir garsine medziagaBebru auginimas senoves Lietuvoje

Naujausi straipsniai
  • Liepa 15, 2025

    Jemeno demografija

  • Liepa 15, 2025

    Jean-Claude Juncker

  • Liepa 15, 2025

    Jevhenas Konovalecis

  • Liepa 15, 2025

    Jašiūnų dvaras

  • Liepa 15, 2025

    Jaremičų valsčius

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje