Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Dunhuangas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Dunhuangas (kin. 敦煌, pinyin: Dūnhuáng) – miestas vidurio Kinijoje, Gansu provincijos vakaruose, Gansu koridoriuje, oazėje prie Juejačuano ežero, Kumtago dykumoje. Yra oro uostas, geležinkelio stotis, veikia muziejus, naktinis turgus. Šalia miesto yra žymi „dainuojančioji kopa“.
Dunhuangas 敦煌 | |
---|---|
Paminklas Dunhuange, vaizduojantis apsarasę | |
Laiko juosta: (UTC+8) | |
Valstybė | Kinija |
Provincija | Gansu |
Prefektūra | |
Gyventojų | 187 578 |
Altitudė | 1 142 m |
Vikiteka | Dunhuangas |
Dunhuangas yra senovinis miestas, seniau buvęs svarbus šilko kelio taškas.
Istorija
Vietovė gyvenama nuo II tūkstm. pr. m. e. pradžios. Pirmieji šių kraštų gyventojai, tikėtina, buvo (tibetiečiai-birmiečiai), taip pat galbūt (indoeuropiečiai). III a. pr. m. e. Dunhuangą užvaldė klajokliai šiongnu, bet 121 m. pr. m. e. atiteko Hanų dinastijai (kinams). Dunhuangas tapo vienu svarbiausių kinų vakarinių forpostų, nes buvo Gansu koridoriuje, vedančiame į toliau vakaruose klajoklių ir dykumų tautų apgyvendintas žemes. Iki Dunhuango ėjo Didžioji kinų siena, o miesto apylinkėse pristatyta žvalgybos bokštų ir tvirtovių. Valdant Sui ir Tangų dinastijoms (VI–X a.) Dunhuangas buvo toliausiai vakaruose buvusi kinų valda, čia kirtosi visos 3 šilko kelio trasos, pro Dunhuangą ėjo visi pagrindiniai prekybos keliai į Vidurinę Aziją ir Artimuosius Rytus, į Tibetą ir Indiją, į Mongoliją ir Sibirą.
I a. mieste pradėjo kurtis pirmieji budistų vienuoliai, apylinkėse jie įrengė šventyklų ir atsiskyrėlių buveinių kompleksą – Mogao urvus. Tai buvo didelės svarbos religinis ir kultūrinis centras, urvuose sukaupta milžiniška rankraščių biblioteka. Dunhuange įsikūrė ir krikščionių (nestoriečių), judėjų, manichėjų. 400-aisiais metais Dunhuangas tapo karalystės sostine (), bet 405 m. sostinė perkelta į , o 421 m. miestas užkariautas . Vėliau miestą puldinėjo Šiongnu, tibetiečiai, tiurkai (tabgačai), iškildavo vietiniai, iš esmės nepriklausomi, vadai. Tangų laikais Dunhuange gyveno gausi sogdų bendruomenė, sogdų ir kinų kultūra glaudžiai persipynė. 1036 m. miestą užvaldė tangutai, o 1227 m. Dunhuangas buvo sugriautas ir užkariautas mongolų. Juanų dinastijos laikais miestas atstatytas, bet paplitus jūrinei prekybai, nebeatgavo savo ankstesnės reikšmės. 1516 m. Dunhuangas vėl užimtas tibetiečių, o vėliau patyrė Čagatajaus chanato įtaką. 1715 m. jau sugriuvusį miestą užėmė kinai ir 1725 m. įkūrė naujoje vietoje.
- Baltojo žirgo pagoda
- „Dainuojanti kopa“
- Žvalgybinio bokšto liekanos
- Enderės stūpa
- Jumenguano tvirtovė
- Mogao urvai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dunhuangas, Kas yra Dunhuangas? Ką reiškia Dunhuangas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Dunhuangas kin 敦煌 pinyin Dunhuang miestas vidurio Kinijoje Gansu provincijos vakaruose Gansu koridoriuje oazeje prie Juejacuano ezero Kumtago dykumoje Yra oro uostas gelezinkelio stotis veikia muziejus naktinis turgus Salia miesto yra zymi dainuojancioji kopa Dunhuangas 敦煌Paminklas Dunhuange vaizduojantis apsaraseDunhuangas40 09 0 s pl 94 40 0 r ilg 40 15000 s pl 94 66667 r ilg 40 15000 94 66667 Dunhuangas Laiko juosta UTC 8 Valstybe KinijaProvincija GansuPrefekturaGyventoju 2000 187 578Altitude 1 142 mVikiteka Dunhuangas Dunhuangas yra senovinis miestas seniau buves svarbus silko kelio taskas IstorijaVietove gyvenama nuo II tukstm pr m e pradzios Pirmieji siu krastu gyventojai tiketina buvo tibetieciai birmieciai taip pat galbut indoeuropieciai III a pr m e Dunhuanga uzvalde klajokliai siongnu bet 121 m pr m e atiteko Hanu dinastijai kinams Dunhuangas tapo vienu svarbiausiu kinu vakariniu forpostu nes buvo Gansu koridoriuje vedanciame į toliau vakaruose klajokliu ir dykumu tautu apgyvendintas zemes Iki Dunhuango ejo Didzioji kinu siena o miesto apylinkese pristatyta zvalgybos bokstu ir tvirtoviu Valdant Sui ir Tangu dinastijoms VI X a Dunhuangas buvo toliausiai vakaruose buvusi kinu valda cia kirtosi visos 3 silko kelio trasos pro Dunhuanga ejo visi pagrindiniai prekybos keliai į Vidurine Azija ir Artimuosius Rytus į Tibeta ir Indija į Mongolija ir Sibira I a mieste pradejo kurtis pirmieji budistu vienuoliai apylinkese jie įrenge sventyklu ir atsiskyreliu buveiniu kompleksa Mogao urvus Tai buvo dideles svarbos religinis ir kulturinis centras urvuose sukaupta milziniska rankrasciu biblioteka Dunhuange įsikure ir krikscioniu nestorieciu judeju manicheju 400 aisiais metais Dunhuangas tapo karalystes sostine bet 405 m sostine perkelta į o 421 m miestas uzkariautas Veliau miesta puldinejo Siongnu tibetieciai tiurkai tabgacai iskildavo vietiniai is esmes nepriklausomi vadai Tangu laikais Dunhuange gyveno gausi sogdu bendruomene sogdu ir kinu kultura glaudziai persipyne 1036 m miesta uzvalde tangutai o 1227 m Dunhuangas buvo sugriautas ir uzkariautas mongolu Juanu dinastijos laikais miestas atstatytas bet paplitus jurinei prekybai nebeatgavo savo ankstesnes reiksmes 1516 m Dunhuangas vel uzimtas tibetieciu o veliau patyre Cagatajaus chanato įtaka 1715 m jau sugriuvusį miesta uzeme kinai ir 1725 m įkure naujoje vietoje Baltojo zirgo pagoda Dainuojanti kopa Zvalgybinio boksto liekanos Enderes stupa Jumenguano tvirtove Mogao urvai